- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-05-23
- Bylos Nr.
- 2S-272-258/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-01854-2012-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Kisielienė
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- A. T., L. T.
- Skolininkas
- A. T., L. T.
- Kategorijos
- 75.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo teisėja Rita Kisielienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo S. K. ir suinteresuotų asmenų A. T. bei L. T. atskiruosius skundus dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą suinteresuotiems asmenims - skolininkui A. T., L. T. bei antstolei N. Š. dėl skolininko turto dalies nustatymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti jo dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini) - nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir butą padalinti taip, kad iš jo būtų galima išieškoti pareiškėjui bent dalį išieškotinos pinigų sumos, t.y. pripažinti butą A. T. nuosavybe. Nurodė, kad antstolių N. Š. ir D. S. kontorai yra pateikti trys vykdomieji dokumentai, kuriuos vykdant bei priverstinai išieškant priteistas sumas iš skolininko A. T. 2003-09-18 buvo areštuota skolininkui priklausanti 1/2 dalis 3-jų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini). Kadangi skolininkas minėtą butą įsigijo būdamas santuokoje su L. T., todėl šis turtas yra bendra jungtinė nuosavybė, kuri turėtų būti padalinta CPK 667 str. tvarka, numatant skolininko turto dalies nustatymą bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo L. T. prašė pareiškėjo prašymo netenkinti, nustatyti, kad skolininko dalis bendrame turte sudaro ne daugiau nei ¼ dalį. Nurodė, kad skola priteista tik iš jos sutuoktinio A. T., todėl prievolė laikytina asmenine. A. T. dėl vykusių teisminių procesų bei vykdomo išieškojimo pagal kreditoriaus pateiktus vykdomuosius dokumentus neteikė išlaikymo savo nepilnametei dukrai, eilę metų nedalyvavo šeimos poreikių užtikrinime, visa šeimos išlaikymo našta teko jai, todėl skolininko dalis galėtų sudaryti ne daugiau nei 1/4 dalį turto.
Suinteresuotas asmuo skolininkas A. T. su prašymu nesutiko, prašė nustatyti, kad jo turto dalis bendrame turte sudaro 1/4 dalį.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
III.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartimi S. K. prašymą tenkino iš dalies, skolininko A. T. dalį nuosavybės teisėje į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumažino iki 1/3 dalies ir paskyrė naudotis vieną 17,22 kv. m gyvenamojo ploto kambarį, o L. T. dalį nuosavybės teisėje į minėtą butą padidino iki 2/3 dalių, naudotis paskyrė du 17,33 ir 11,24 kv.m ploto kambarius. Virtuvę ir kitas patalpas skyrė bendram naudojimuisi. Paliko skolininko A. T. nuosavybei skirtos 1/3 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini) areštą. Priteisė iš skolininko A. T. 137 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškotojo S. K. naudai ir 19,30 Lt teismo pašto išlaidų valstybės naudai.
Teismas nurodė, kad nėra galimybės individualizuoti pardavimui skolininko A. T. buto dalį, nes bet kuris vienas kambarys savo gyvenamuoju plotu nesudaro pusės buto, o paskyrus skolininkui A. T. bet kuriuos du kambarius, iš esmės būtų pažeisti bute gyvenančių skolininko buvusios sutuoktinės ir jų vaikų interesai. Todėl siekdamas individualizuoti skolininko dalį nepažeidžiant bute gyvenančių asmenų interesų, skolininko A. T. dalį teismas sumažino iki 1/3 buto dalies, naudotis paskiriant 17,22 kv. m gyvenamojo ploto kambarį, o L. T. dalį nuosavybės teisėje padidino iki 2/3, paskiriant naudotis 17,33 ir 11,24 kv.m ploto kambarius. Teismas padarė išvadą, kad nesant duomenų apie realias galimybes išmokėti L. T. atitinkamą kompensaciją už jai priklausančio buto dalį, išieškotojo S. K. prašymas vadovaujantis CK 3.117 str. 1 d. nukrypti nuo bendro turto lygių dalių principo ir pripažinti skolininkui A. T. teisę į visą butą, negali būti tenkinamas. Teismas pažymėjo, kad iš skolininko A. T. darbo pajamų kas mėnesį išieškotojui pervedamos sumos skolos dengimui.
IV. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu suinteresuoti asmenys L. T. ir A. T. prašė Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį pakeisti: skolininko A. T. dalį nuosavybės teisėje į trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), sumažinti iki 31/100 dalies ir paskirti naudotis vieną 11,24 kv.m. gyvenamojo ploto kambarį, o L. T. dalį nuosavybės teisėje į minėtą butą padidinti iki 69/2100 dalių, paskirti naudotis su 17,33 kv.m. ir 17,22 kv.m. ploto kambarius; virtuvę ir kitas bendro naudojimo patalpas skirti bendram naudojimuisi lygiomis dalimis; palikti skolininko A. T. nuosavybėn skirtos 31/100 dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą, o L. T. skirtos 69/100 buto dalies areštą panaikinti.
Nurodė, kad skiriant A. T. naudotis 17,22 kv.m. ploto kambariu ir ½ dalimi bendro naudojimo patalpų susidaro situacija, kad jam faktiškai tenka daugiau ploto, nei sudaro 1/3 dalį, t.y. iš viso 24,495 kv.m. vietoj 20,11 kv.m. Įvertinus buto kambarių ir bendro naudojimo patalpų plotus, A. T. skirtina naudotis 11,24 kv.m. ploto kambariu ir ½ dalimi bendro naudojimo patalpų, kad iš viso sudaro 18,51 kv.m., t.y. 31/100 buto dalį. Teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas, nes prašymas patenkintas tik iš dalies, todėl jam turėjo tekti ir atitinkama dalis išlaidų.
Atskiruoju skundu pareiškėjas S. K. prašė panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės: areštuoti 3 kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini); padalinti jį taip, kad būtų galima išieškoti iš jo pareiškėjui bent dalį išieškotinos sumos, t.y. pripažinti butą skolininko A. T. nuosavybe. Nurodė, kad nuo lygių dalių principo teismas gali nukrypti tik išimtiniais CK numatytais atvejais. Remiantis CK 3.117 str. 3 d., didesnę, nei priklauso, turto dalį gavęs sutuoktinis privalo išmokėti kitam sutuoktiniui tokio dydžio kompensaciją, kad kompensaciją išmokėjusio ir ją gavusio sutuoktinio dalys taptų lygios. Taigi teismas, sumažinęs skolininkui priklausančią buto dalį iki 1/3, turėjo priteisti iš L. T. kompensaciją už jai atitenkančią didesnę buto dalį. Apeliantas pažymėjo, kad nutarties priėmimo dieną suinteresuotų asmenų vaikai jau buvo pilnamečiai, be to, teismas nemotyvavo kodėl būtų pažeisti L. T. interesai paskyrus jai mažesnę ginčo buto dalį, priteisiant iš A. T. piniginę kompensaciją. Nagrinėjamos bylos atveju teismas galėtų nukrypti nuo lygių dalių principo tik tuo atveju, jei toks nukrypimas nepažeistų vieno iš sutuoktinių arba trečiųjų asmenų (kreditoriaus) interesų. Kadangi A. T. apeliantui skolingas 86 089 Lt nesugrąžintos paskolos bei priteistų palūkanų, nukrypimas nuo lygių dalių principo – vos 1/3 ginčo buto dalies pritiesimas skolininkui A. T.- įrodo, kad A. T. tenkanti dalis ne tik, kad nepadengia skolos apeliantui, bet dar labiau apsunkina skolos išieškojimo procedūras – vykdymas dar labiau pailgėja, todėl tai pažeidžia kreditoriaus interesus. Pirmosios instancijos teismas netaikė CK 3.118 str., įtvirtinančio taisyklę, kad dalijant sutuoktinių bendrąją jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustačius bendrą sutuoktinių turtą, iš šio turto turi būti sumokamos mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Tokiu būdu pažeistos ne tik kreditoriaus teisės ir teisėti interesai, bet ir viešasis interesas, nes nutartis pažeidžia teismo sprendimais priteistų sumų grąžinimo – sprendimo vykdymo privalomumą, neišvengiamumą, vykdymo proceso efektyvumą bei operatyvumą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į suinteresuotų asmenų L. T. ir A. T. atskirąjį skundą pareiškėjas S. K. prašė šio atskirojo skundo netenkinti. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ir neteisėtai nustatė skolininkui per mažą turto dalį (vos 1/3), į kurią turėtų būti nukreiptas išieškojimas. Suinteresuotų asmenų dalys bendrame turte yra nustatytos, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo šios dalies mažinti iki 1/3 kaip ir negalėtų mažinti jos dar labiau, taip, kaip siūlo apeliantai. Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas, sumažindamas A. T. priklausančią turto dalį iki 1/3, peržengė pareiškimo nagrinėjimo ribas, nes galėjo arba priteisti visą butą skolininko nuosavybėn, arba, nusprendęs, kad pareiškėjo prašymas nepagrįstas, pripažinti A. T. teises į ½ dalį buto bei atsižvelgiant į tai, nustatyti naudojimosi juo tvarką.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjamu atveju jų nenustatyta.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK666 str. 1 d.). CPK 667 str. 1 d. numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo. Nagrinėjamu atveju ginčas kilęs dėl skolininkui A. T. priskirtinos dalies dydžio bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kuris jam priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise su L. T.
Nustatydamas skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje teismas vadovaujasi CK trečiosios knygos III dalies „Sutuoktinių turtinės teisės ir pareigos“ VI-VII skyrių nuostatomis. Pagal CK 3.117 straipsnį sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Ši prezumpcija reiškia, kad asmenys, manantys, priešingai, turi šią prezumpciją paneigti. Be to, CK 3.117 str. 2 d. numato, kad nukrypti nuo sutuoktinių bendro lygių dalių principo galima tik CK nustatytais atvejais. Tokie atvejai nurodyti CK 3.123 straipsnyje (nepilnamečių vaikų interesai, vieno sutuoktinio sveikatos būklė ar jo turtinė padėtis, kitos svarbios aplinkybės), konkrečioje byloje juos nustato teismas.
Nagrinėjamu atveju į bylą nėra pateikta duomenų, kurie leistų teigti, kad yra pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Bute, esančiame (duomenys neskelbtini), gyvena pilnamečiai A. T. ir L. T. vaikai, duomenų apie tai, kad vieno iš sutuoktinių sveikata ar turtinė padėtis yra tokia, dėl kurios vienam iš jų būtų pagrindas priteisti didesnę buto dalį, byloje nėra. L. T. argumentai, jog A. T. eilę metų nedalyvavo šeimos poreikių užtikrinime, visa šeimos išlaikymo našta ilgą laiką teko jai, nėra pagrįsta į bylą pateiktais įrodymais. Suinteresuoti asmenys nenurodė ir kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo, t.y. nepaneigė prezumpcijos, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nustatyti skolininkui A. T. mažesnę dalį bendroje sutuoktinių nuosavybėje, nei L. T. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto S. K. argumentais, kad skolininko turto dalies nustatymas negalimas neatsižvelgiant ir į kreditoriaus interesus, t.y. negalima nustatyti skolininko turto dalį vien pagal bendrasavininkių pageidavimą, neįvertinus, ar toks nustatymas nepažeis kreditoriaus interesų. Akivaizdu, kad nukrypus nuo lygių dalių principo ir skolininkui A. T. nustačius mažesnę turto dalį, kreditoriaus galimybės išsiieškoti skolą sumažėtų, vadinasi, tai neatitiktų jo interesų, todėl toks skolininko turto dalies nustatymas, kuriuo A. T. nustatyta mažesnė turto dalis bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, negalimas. Nėra pagrindo A. T. priskirti ir visą ginčo butą, nes duomenų apie kitą sutuoktinių turtą nėra, o jų dalys turte - bute lygios. Nenustačius priežasčių, dėl kurių būtų pagrindas A. T. priskirti mažesnę ar didesnę, nei ½ buto dalį, konstatuotina, kad jo dalis ginčo bute sudaro ½.
Remiantis CPK 667 str. 2 d., nustatydamas nekilnojamojo daikto skolininko dalį, teismas kartu turi nustatyti naudojimosi skolininkui priklausančia nekilnojamojo daikto dalimi tvarką. Ši tvarka nustatoma atsižvelgiant į dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teise (CK 4.81 straipsnis). Nustatant bendraturčių naudojimosi bendru daiktu tvarką atsižvelgiama į jų dalis bendrojoje nuosavybėje, faktinius naudojimosi santykius, techninę galimybę skirti kiekvienam bendraturčių atskiras izoliuotas patalpas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civ. byloje Nr.3K-3-494/2003). Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, atsižvelgiant į ginčo šalių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka būtų patogi bendraturčiams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-291/2007).
VĮ Registrų centro išrašas patvirtina, kad A. T. ir L. T. priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra 3 kambarių ir 60,34 kv.m. ploto (b.l. 65-67). Šio buto planas rodo, kad kambariai yra skirtingo ploto, t.y. 11,24, 17,33 ir 17,22 kv.m. Taigi nėra galimybės nustatyti A. T. tokios naudojimosi jam tenkančia buto nuosavybės dalimi tvarkos, kuri atitiktų šią dalį. Atsižvelgdamas į tai, į aplinkybę, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė A. T. naudotis kambariu, kuris nors ir nėra pats didžiausias savo plotu, tačiau iš jo yra išėjimas į balkoną (b.l.79), be to, jis, priešingai nei didžiausias pagal plotą kambarys, yra nuošaliau nuo kitų kambarių, vadinasi ir išieškoti iš šios dalies būtų optimaliausia, laiko, kad teismo nustatyta naudojimosi buto dalimis tvarka yra racionaliausia, labiausiai atitinkanti šalių interesus, todėl jos nekeičia.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šioje byloje sprendžiamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo, o ne dėl bendro sutuoktinių turto padalijimo. Atsižvelgiant į tai, teismas šioje byloje negali spręsti ir kompensacijos priteisimo klausimo asmeniui, kuriam nustatyta naudojimosi butu dalis mažesnė, todėl plačiau dėl apelianto argumentų, susijusių su kompensacijos priteisimu, nepasisako.
Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su S. K. argumentais dėl CK 3.118 str. taikymo nagrinėjamoje byloje. Pastarojo straipsnio 2 dalis numato, kad iš bendro sutuoktinių turto pirmiausia turi būti sumokamos (priteisiamos) iš šio turto mokėtinos skolos, kurių mokėjimo terminas suėjęs. Atkreiptinas dėmesys, kad iš bendro turto yra dengiamos bendro sutuoktinių skolos, o ne asmeninės. Kadangi šioje byloje prievolės pobūdis yra aiškus, t.y. ji yra asmeninė A. T. prievolė, nėra pagrindo iš viso ginčo buto padengti A. T. skolos. Toks išieškojimas galimas tik iš A. T. nustatytos turto dalies.
Apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas S. K. atskirąjį skundą, t.y. nustatydamas, kad A. T. dalis bendroje jungtinėje buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuosavybėje yra ½, plačiau nepasisako dėl apeliantų A. T. ir L. T. atskirojo skundo argumentų, susijusių su skolininko turto dalies nustatymu, kaip nereikšmingų ginčo sprendimui, nes jais siekiama pagrįsti dar mažesnę skolininko turto dalį bendroje nuosavybėje, nei nustatė pirmos instancijos teismas, nors byloje jau nustatyta, kad pagrindo nukrypti nuo lygių dalių principo nėra.
Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas prašė nustatyti, kad visas butas priklauso skolininkui, o jam nustatyta 1/2 dalis šio buto, perskirstytinos bylinėjimosi išlaidos, pripažįstant, kad pirmosios instancijos teismas jas paskirstė nevisiškai teisingai. Nors pirmosios instancijos teismas priteisė pareiškėjo naudai 137 Lt žyminio mokesčio, tačiau byloje nėra dokumento patvirtinančio žyminio mokesčio mokėjimą. Atsižvelgiant į tai darytina išvada, jog pareiškėjas nepateikė įrodymų, turėjęs žyminio mokesčio išlaidų, tenkinus jo pareiškimą iš skolininko A. T. valstybės naudai priteistinas 137Lt žyminis mokestis bei pirmosios instancijos teisme patirtos 19,30 Lt, apeliacinės instancijos teismo patirtos 7,28 Lt, t.y. iš viso 26,58 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 4 dalies punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. birželio 18 d. nutartį pakeisti.
Panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. birželio 18 d. nutarties dalį, kuria nustatyta skolininko A. T. 1/3 dalis bute, esančiame (duomenys neskelbtini), paliktas 1/3 dalies minėto buto areštas ir paskirstytos bylinėjimosi išlaidos.
Nustatyti, kad skolininkui A. T., a.k. (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis buto adresu (duomenys neskelbtini), esančio bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su L. T.
Palikti skolininko A. T. nuosavybėn priskirtos ½ dalies buto, esančio (duomenys neskelbtini), areštą.
Priteisti iš A. T. 137 Lt žyminio mokesčio iš 26,58 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidas valstybės naudai.
Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.