Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėjas Nerijus Brinevičius, sekretoriaujant Jolantai Žilionienei, dalyvaujant prokurorei Liucijai Kailiuvienei, kaltinamajam M. B., jo gynėjui advokatui Dainiui Gudui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) , lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, atliekantis laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namuose, vedęs, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas: 1998-03-03 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 2 d.– 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 471 str. bausmės vykdymas atidėtas 2 m.; 1998-12-17 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 225 str. 1 d.– 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 42 str. paskirta bausmė subendrinta su 1998-03-03 teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė 2 m. laisvės atėmimo; 1999-01-25 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 105 str. 5 p. 8 p., 18 str. 6 d. 271 str. 2 d., 271 str. 4 d.– 9 metams laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. Vadovaujantis BK 42 str., 43 str., paskirta bausmė subendrinta su 1998-03-03 teismo nuosprendžiu ir galutinė bausmė 10 metų laisvės atėmimo su turto konfiskavimu. 2000-03-07, 2000-06-22 nutartimis veika perkvalifikuota, taikytas 2000-04-11 įstatymas „Dėl amnestijos akto“ 3 str. 2 d. 3 p. ir bausmė sumažinta 1/5, galutinė bausmė 9 metai laisvės atėmimo. 2003-09-04 nutartimi veika perkvalifikuota pagal nuo 2003-05-01 įsigaliojusį BK ir galutinė bausmė 8 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. 2007-09-28 paleistas iš bausmės atlikimo įstaigos kaip pilnai atlikęs bausmę; 2009-04-22 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 1 m. 2 mėn.; 2011-11-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – 40 val. viešųjų darbų. 2011-11-25 teismo nutartimi viešieji darbai pakeisti į 6 parų arešto bausmę; 2011-12-23 Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 238 str. 1 d. – 1 metams laisvės atėmimo; 2013-05-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. - 2 metams laisvės atėmimo, faktinė bausmės pradžia 2013-06-20. 2014-10-13 Vilkaviškio rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BVK 157 str.1d.,2d.1p., paleistas lygtinai 4 mėnesiams 1dienai. 2015-05-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d., - 4 metams laisvės atėmimo, vadovaujantis LR BK 63 str.1d., 4d., 9d., 65 str., prie šios bausmės pridėti dalį bausmių, kurios M. B. buvo paskirtos 2011-12-21 nutartimi, pakeitus 2011-11-25 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, 2011-12-23 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu ir 2013-05-21 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir galutinę subendrintą bausmę skirti laisvės atėmimą 5 metams. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio faktinio pradėjimo vykdyti dienos, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 242 straipsnį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. B. kaltinamuoju aktu buvo kaltinamas tuo, kad būdamas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. gegužės 5 d. nuosprendžiu nuteistas pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d. laisvės atėmimu penkeriems metams ir teismui pakeitus kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti - iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į suėmimą, tačiau būdamas nesuimtas, vengė atlikti laisvės atėmimo bausmę slapstydamasis tol, kol 2015 m. gegužės 13 d., apie 22 val., buvo užsirakinęs bute adresu (duomenys neskelbtini), ir atvykus policijos bei priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnams jų neįsileido į butą ir tik pagrasinus, jog bus išlaužtos buto durys, M. B. atrakino buto duris ir buvo sulaikytas.

Apklaustas įrodymų tyrimo metu dėl kaltinimo M. B. kaltu neprisipažino. Parodė, kad buvo namuose su 11 metų vaikų, po žvejybos buvo išgėręs. Miegojo, vaikas kėlė, sakė policija atvyko, gaisrinė. Atidarė duris, policija surakino antrankiais, paguldė ir išvežė iš namų. Policijos pareigūnus įsileido pats, durys nebuvo išlaužtos. Teismo nuteistas 5 metams laivės atėmimo, galvojo, kad turėjo 20 dienų apskundimui, tačiau kai atnešė laišką, kuriame buvo nuosprendis, tada suprato, kad skirtas suėmimas. Nuosprendžio paskelbime nedalyvavo, nes sirgo po žvejybos. Kaimynas V. atvyko į teismą ir pranešė, kad jis serga. Su nuosprendžiu susipažino, kai jį po savaitės atnešė paštininkė, kurį pats asmeniškai priėmė. Su žmona ir vaikais gyvena (duomenys neskelbtini), šiuo adresu ir laiškas buvo atneštas. Žmonai neįteikė, nes ji buvo darbe, apie priimtą nuosprendį žmona žinojo po to kai priėmė laišką ir parodė, ji iš darbo grįžusi perskaitė. Dėl byloje Nr. 1-72-416/2015, b. l. 169 esančių duomenų(kad pasirašė žmona) nurodė, kad pats pasirašė. Kai gavo nuosprendį suprato, kad yra sulaikytas, niekur nėjo, nes buvo išgėręs. Po teismo galvojo, kad yra 20 dienų skųsti nuosprendį, negalvojo kad iš karto suims.

Liudytojas R. J. parodė, kad kaltinamojo nepažįsta. Taip pat nurodė, kad buvo išvykęs pagal pranešimą gegužės 14 d vakare. Atvykus į įvykio vietą, policijos pareigūnai pasakė, kad reikia patekti į butą, priėjo butą, įvertino padėtį ir grįžo pasiimti reikalingų įrankių. Eidamas laiptine, pamatė, kaip pareigūnai išvedė kaltinamąjį. Durų laužti nereikėjo. Įvykis buvo pavasarį, gegužės mėnesį, 10 val. vakaro, laiko tiksliai nepamena.

Liudytojai L. K. ir V. D. parodė iš esmės analogiškai kaip ir R. J..

Liudytojas A. J. parodė, kad 2015-05-13 vakare apie 19 val. atvykus į darbą, viršininkas pravedė instruktažą dėl paieškomų asmenų. Dirbo kartu su M. V., apie 20 val. nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) namą pažiūrėti ar nurodytu adresu nėra paieškomo asmens, užlipus į trečią aukštą pastebėjo kaip į nurodytą butą įbėgo žmogus panašus į asmenį pagal turėtą nuotrauką. Priėjo prie durų, reikalavo atidaryti, už durų buvo tylu, netrukus priėjo moteris, kuri nurodė, kad tai jos butas. Paprašius atidaryti duris, nurodė, kad neturi raktų, paieškomas yra jos vyras, tačiau bute negyvena. Dar pabeldus, informavo komisariatą apie situaciją. Apie 2 val. laukė, moteris ieškojo raktų, teigė kad raktai gali būti pas sūnų. Kolega pastoviai stovėjo už durų, pats išeidavo į lauką stebėti, kad asmuo nepasišalintu per langą. Laukė iki atvyks priešgaisrinė tarnyba. Moteriai paaiškino, kad bus laužiamos durys ir sulaikomas paieškomas asmuo, ši nurodė, kad bute yra jos telefonas. Į jos telefoną skambino iš budinčio dalies, atsiliepė paieškomas žmogus, nurodė, kad kraunasi daiktus duris atidarys. Ar sulaikytas asmuo buvo išgėręs, negali pasakyti. Pats betarpiškai matė kaip į butą užėjo minėtas asmuo. Nuo įėjimo į butą iki pradėjo belstis į duris praėjo apie 30 sekundžių. Butas bendrabučio tipo, buto savininkė atėjo iš virtuvės.. Išėjus kaltinamajam iš buto, jame dar buvo vaikas, išsigandęs nebuvo, būklė normali.

Liudytojas M. V. parodė, kad instruktažo metu per tarnybą buvo nurodymas sulaikyti B.. Nusprendė patikrinti žinomu adresu. Užlipus į 4 aukštą, pamatė kaip į kambarį įbėgo panašus asmuo. Nuėjo prie buto, beldėsi, tačiau durų niekas neatidarė viduje buvo tyla. Po to priėjo moteris, išsiaiškino, kad tai paieškomo asmens žmona, prašė įleisti į butą, ji nurodė, kad neturi raktų. Laukė apie dvi valandas. Budėtojas skambino kaltinamojo žmonos telefono numeriu, kiek suprato atsiliepė pats B., todėl liepė jam išeiti iš buto. Po to jis atidarė duris, buvo sulaikytas. Tuo metu jau buvo susidėjęs daiktus, nesipriešino, galimai buvo šiek tiek išgėręs.

Liudytojas R. J. parodė, kad buvo nuvykęs į įvykio vietą, kadangi gavo pranešimą, jog pareigūnams reikia pagalbos. Prabuvo apie 1 valandą, kadangi pagalbos nereikėjo, išvyko. Po to į įvykio vietą grįžo, kadangi buvo iškvieti gelbėtojai. Dar kartą pabeldus į duris, išgirdo B. sakantį, kad susirenka daiktus ir išeina. Girtumo nenustatinėjo, jo būklės neatsimena.

Liudytoja D. B. parodymus duoti atsisakė.

Liudytojas E. V. parodė, kad yra kaltinamojo kaimynas. Taip pat nurodė, kad buvo atvejis, kai išeidamas iš namų sutiko laiptinėje M. B., šis nurodė, kad serga, prašė nuvykti į teismą ir pranešti. Nuvykus nuosprendis jau buvo paskelbtas, teisėjui paaiškino, kad M. B. serga, yra namuose. Dėl teismo nuosprendžio teisėjas kažką pasakė, tačiau nieko nesuprato. Neatsimena ką pranešė B., tačiau pats nesuprato, koks nuosprendis buvo priimtas. M. B. sulaikymo dieną, kartu tame pačiame name vartojo alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BPK 276 str. 4d. perskaityti liudytojos E. B. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kad jos sutuoktinis M. B. 2015 m. gegužės mėn. pradžioje bute su ja negyveno, ji nežino kur jis buvo. Panašiu metu E. B. paštu gavo teismo dokumentą, kuriame buvo parašyta, kad M. B. skiriama 5 metai laisvės atėmimo bausmė. Perskaičiusi ji padėjo dokumentą namuose į stalčių. Apie tai ji M. B. nieko nesakė, nes nežinojo kur jis tuo metu buvo. Kai gavo teismo dokumentą apie skirtą bausmę M. B., pasakė D. B..

Papildomai apklausta E. B. parodė, kad tikrai nežinojo, jog sutuoktinis M. B. buvo namuose, tuo metu kai ji 2015-05-13 grįžo namo. Jai vos atėjus į bendrą virtuvę, dar nespėjus įeiti į butą, atsisėdus skaityti laiško, atėjo policijos pareigūnai. Paklausė ar kas nors yra namuose. Ji atsakė, kad nieko nėra, bet ji neturinti rakto nuo buto, todėl nueis pas savo mamą gyvenančią netoliese ir jį pasiims. E. B. visada raktą palieka pas savo mamą, kad grįžę vaikai iš mokyklos nueitų iki namų ir pasiimtų jiems reikiamus daiktus arba lauktų jos grįžtančios iš darbo. Pastaruoju metu kol M. B. būdavo namuose, jis prižiūrėdavo vaikus. Mano, kad M. B. į namus įsileido sūnus, nes M. B. rakto nuo namų neturėjo. Kadangi neturėjo rakto, negalėjo įeiti į namus, o durų niekas neatidarė. Kol M. B. nuo 2015 m. gegužės mėn. pradžios buvo pasišalinęs, nepalaikė su juo jokių kontaktų. Jam nesakė, kad jis gavo 5 metus laisvės atėmimo. M. B. žinojo, kad 2015-05-05 vyks teismo posėdis, jis buvo pasipiktinęs, sakė, kad nuosprendį skųs, sakė yra nekaltas. Ta tema nekalbėdavo, jis uždaras žmogus. E. B. nežinojo apie jo ketinimus bėgti, slėptis.(1t. B.l. 39-41).

Iš Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-05-05 nuosprendžio matyti, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-416/2015 M. B. pripažintas kaltu pagal LR BK 22 str. 1 d., 180 str. 3 d., nuteistas galutine subendrinta 5 (penkerių) metų laisvės atėmimo bausme. Minėtu nuosprendžiu M. B. kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeista į suėmimą (b.l. 99-105).

Iš teismo posėdžio protokolo, matyti, kad M. B. nuosprendžio paskelbime nedalyvavo (b.l. 15, 2 tomas).

2015-05-05 nuosprendis buvo išsiųstas M. B. paštu, iš pašto pažymos matyti, kad įteiktas 2015-05-06 žmonai E. B. (b.l. 17, 2 tomas).

Iš pažymos matyti, kad asmeniškai M. B. 2015-05-05 nuosprendis įteiktas 2015-05-14 (b.l. 18, 2 tomas).

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 05 05 raštu nustatyta, kad 2015-05-05 nuosprendis buvo išsiųstas Marijampolės AVPK dalyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo, vykdymo (b.l. 16, 2 tomas).

2015 05 13 Marijampolės AVPK raštu nustatyta, kad M. B. paskelbta paieška (b.l. 19, 2t.).

2015-05-14 Marijampolės AVPK raštu informavo Marijampolės rajono apylinkės teismą, kad 2015-05-13 M. B. buvo sulaikytas ir patalpintas į Marijampolės VPK (b.l. 20, 2 tomas).

Nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad 2015-05-05 nuosprendis iki policijos pareigūnams sulaikant M. B. buvo jam asmeniškai įteiktas, kaip minėta 2015-05-06 buvo įteiktas M. B. žmonai, tačiau pats M. B. nurodo, jog 2015-05-05 nuosprendis buvo įteiktas jam ir jis su juo susipažinęs matė, kad jam yra paskirta laivės atėmimo bausmė bei kardomoji priemonė pakeista į suėmimą. Pareigūnų A. J., M. V., E. V., R. J., R. J., L. K., V. D. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme buvo nuoseklūs, aiškus, tarpusavio prieštaravimų nenustatyta, todėl teismui nėra pagrindo abejoti paminėtų liudytojų parodymais.

Surinktų ir bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų pagrindu, teismas sprendžia, jog neabejotinai įrodyta, jog M. B. 2015 05 13 dieną vengė būti sulaikytas, į butą neįsileisdamas pareigūnų ir nevykdydamas jų reikalavimų, tačiau nėra pagrindo daryti išvados, kad tokiu būdu siekė išvengti bausmės, o ne kardomosios priemonės suėmimo.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 242 straipsnį atsako tas, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

LR BK 242 straipsnio dispozicijoje išdėstytos dvi nusikalstamos veikos sudėtys: 1) tas, kas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba 2) būdamas laikinai išleistas iš areštinės arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.

Nagrinėjamu atveju M. B. kaltinamas pagal LR BK 242 straipsnį dėl to, kad jis nuteistas laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę.

Byloje nustatyta, kad 2015-05-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendis įsiteisėjo 2015-06-04. M. B. sulaikytas 2015-05-13, t.y. dar neįsiteisėjus 2015-05-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendžiui.

Vengimas vykdyti bausmę yra neatsiejamai susijęs su nuteistojo pareiga ją atlikti. Šiuo atveju vertinant nuo kada ši pareiga kyla, svarbios ir Baudžiamojo proceso kodekse numatytos nuosprendžio vykdymo procedūros.

LR BPK 335 straipsnis numato, kad pateikiamas vykdyti ir vykdomas tik įsiteisėjęs teismo nuosprendis. LR BPK 346 str. 1d. numato, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Atsakomybę už vengimą ar trukdymą įvykdyti teismo nuosprendį ar nutartį nustato Lietuvos Respublikos įstatymai, šiuo atveju LR BK 242 str.. Be kita ko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1d.,2d. numato, kad asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Bausmė gali būti skiriama ar taikoma tik remiantis įstatymu. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 66 straipsnyje, reglamentuojančiame nuteistųjų siuntimo į pataisos įstaigas ir priėmimo jose tvarką, pažymima, kad po nuosprendžio įsiteisėjimo nuteistasis, kuriam paskirta laisvės atėmimo bausmė, suimamas. Į pataisos įstaigas nuteistuosius, kuriems paskirtas terminuotas laisvės atėmimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pristato Viešojo saugumo tarnyba.

Taigi iš paminėtų nuostatų akivaizdu, kad pareiga atlikti bausmę asmeniui kyla tiktai po to kai įsiteisėja jo atžvilgiu priimtas nuosprendis, kuriuo paskirta laisvės atėmimo ar arešto bausmė, todėl ir vengimo veiksmai galimi tik po nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iš išdėstytų aplinkybių seka, jog M. B. 2015-05-13 negalėjo vengti atlikti laisvės atėmimo bausmės pagal 2015-05-05 Marijampolės rajono apylinkės teismo nuosprendį, nes nuosprendis dar nebuvo įsiteisėjęs. Pažymėtina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo baudžiamojoje byloje Nr. 1-72-416/15, 2015-05-05 Marijampolės APVK siųstame rašte nurodoma, jog siunčiamas 2015-05-05 nuosprendis, dalyje dėl kardomosios priemonės – suėmimo vykdymo.

Pažymėtina, jog M. B. 2015-05-05 nuosprendžiu kardomoji priemonė pakeista į suėmimą, tokia kardomoji priemonė skiriama ir tikslu užtikrinti nuosprendžio įvykdymą(BPK 119 str.), šios procesinės prievartos priemonės įvykdymą užtikrinti yra valstybės, o ne asmens kuriam ji skirta pareiga.

Taigi, M. B. laikotarpyje nuo 2015-05-05 iki 2015-05-13 vengė vykdyti ne paskirtą laisvės atėmimo bausmę, o kardomąją priemonę – suėmimą, kuri M. B. buvo skirta siekiant užtikrinti 2015-05-05 nuosprendžio vykdymą (LR BPK 119 str.). Šiuo atveju pateikiant kaltinimus plečiančiai išaiškintas įstatymas bei nepagrįstai kriminalizuotas vengimas vykdyti kardomąją priemonę.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad M. B. veikoje nėra visų būtinųjų BK 242 straipsnyje įtvirtinto nusikaltimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, todėl jis iš kaltinimo pagal BK 242 str. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p., 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais, 307 straipsnio 4 dalimi

nusprendžia:

M. B. pagal BK 242 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.