Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas, eA-3137-520/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2020-06-23
Bylos Nr.: eA-3137-520/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03288-2017-4
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas panaikintas ir priimtas naujas sprendimas

Teisėjai: Dalia Višinskienė (pirm.), Artūras Drigotas (pirm.), Laimutis Alechnavičius
Pareiškėjas: "Nemenčinės komunalininkas"
Atsakovas: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai, Lietuvos Respublikos finansų ministerijai, Lietuvos Respublikos Finansų ministerija Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija "Nemenčinės komunalininkas"
Trečiasis asmuo: Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra Vilniaus rajono savivaldybės administarcija, Vilniaus rajono savivaldybės administracija

Kategorijos

29.8Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programa

Administracinė byla Nr. eA-3137-520/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03288-2017-4Procesinio sprendimo kategorija 29.8 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. birželio 23 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (tretieji suinteresuoti asmenys – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra, Vilniaus rajono savivaldybės administracija) dėl įsakymo ir sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Nemenčinės komunalininkas“ (toliau – ir pareiškėjas, Projekto vykdytojas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-728 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-090 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“, grąžinimo“ (toliau – ir Įsakymas) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1717419)-6K-1705817 (toliau – ir Finansų ministerijos sprendimas).

2. Pareiškėjas paaiškino, jog Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentūra (toliau – ir APVA, Agentūra) ir pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 12 d. sudarė projekto „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Vilniaus rajone (Zujūnuose, D. Riešėje, M. Riešėje)“ (toliau – ir Projektas) finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – ir Sutartis). 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarytas Sutarties šalių susitarimas (toliau – ir Susitarimas), kuriuo pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“, nurodant, kad „prie nuotekų tinklų bus prijungtas 3 091 gyventojas, prie vandentiekio tinklų bus prijungtas 481 būstas ir, atitinkamai, 1 539 gyventojai“. 2017 m. sausio 30 d. pareiškėjas pateikė Agentūrai ataskaitą po Projekto užbaigimo, kurioje nurodė, jog įgyvendinus Projektą, prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų prisijungė 1 360 gyventojų iš planuotų 3 091 gyventojų, o prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų prisijungė 811 gyventojų iš planuotų 1 539 gyventojų.

3. Agentūra 2017 m. rugpjūčio 21 d. parengė pažeidimo tyrimo išvadą Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-090/IT01 (toliau – ir Pažeidimo tyrimo išvada, Tyrimo išvada), kurioje nurodė, kad Projekto vykdytojas, vykdydamas Sutartį, nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“, nepasiekimas yra 32 proc. Agentūra nustatė, kad Projekto vykdytojas, nepasiekdamas minėto stebėsenos rodiklio pažeidė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ projektų finansavimo sąlygų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. D1-401 (toliau – ir Finansavimo sąlygų aprašas, Aprašas) 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą, o vadovaujantis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (toliau – ir Rekomendacijos) 26³.2 punktu, tokiu atveju taikomas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) yra 10 proc. Atsižvelgiant į tai, iš viso netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažinta 506 825,90 Eur. Atsižvelgdama į Agentūros Pažeidimo tyrimo išvadą, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija (toliau – ir Ministerija) 2017 m. rugsėjo 4 d. priėmė įsakymą Nr. D1-728, kuriame nustatė, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta Projekto vykdytojui išmokėta lėšų suma yra 480 943,91 Eur, iš jų 430 318,24 Eur – Europos Sąjungos (toliau – ir ES) fondų lėšos ir 50 625,67 Eur – Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – ir Finansų ministerija) 2017 m. rugsėjo 22 d. raštu Nr. ((24.16)-5K-1717419)-6K-1705817, išnagrinėjusi Ministerijos 2017 m. rugsėjo 11 d. raštu Nr. (15-1)-D8-6179 persiųstą UAB „Nemenčinės komunalininkas“ 2017 m. rugsėjo 1 d. skundą, nustatė, kad skundas yra nepagrįstas.

Šalies argumentai

4. Pareiškėjo teigimu, Įsakymas turi būti panaikintas dėl to, kad Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje netinkamai aiškino ir taikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių (toliau – ir Projektų administravimo taisyklės, PAFT) 191¹ straipsnio bei Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto nuostatas, vertino stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimo priežastis, dėl to padarė nepagrįstą ir neteisėtą išvadą, konstatavo pažeidimą ir taikė 10 proc. dydžio finansinę korekciją.

5. Pareiškėjas pažymėjo, kad Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto ir PAFT 191¹ straipsnio nuostatos patvirtino, jog Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimas nelemia pažeidimo konstatavimo ir finansinės korekcijos taikymo. Atsižvelgiant į faktines Projekto įgyvendinimo aplinkybes, Agentūrai pradėjus pažeidimo tyrimą, pažeidimas neturėjo būti konstatuotas vadovaujantis PAFT 191¹ straipsnyje nustatyta išimtimi – stebėsenos rodiklių nepasiekimu dėl priežasčių, kurioms Projekto vykdytojas negalėjo daryti įtakos. APVA, Ministerija ir Finansų ministerija taip pat nepagrįstai ir neteisėtai nesivadovavo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 patvirtintų Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių (toliau – ir Lėšų grąžinimo taisyklės) 5.2.3 punkto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. rugpjūčio 24 d. nutarimu Nr. 1026 patvirtintų Europos Sąjungos sanglaudos fondo lėšų administravimo Lietuvoje taisyklių (toliau – ir Lėšų administravimo taisyklės) 3 punkto nuostatomis. Pažeidimo tyrimo išvadoje nebuvo atsižvelgta į stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastis, pareiškėjo pateiktus įrodymus dėl jo pastangų pasiekti stebėsenos rodiklius. Taip pat nebuvo atsižvelgta į tai, kad nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos Europos Sąjungos (toliau – ir ES) biudžetui, bei priešingai, pritaikyta finansinė korekcija turėtų itin didelę neigiamą įtaką pareiškėjo veiklai, t. y. viešiesiems interesams užtikrinti.

6. Pareiškėjas teigė, kad tinkamai įgyvendino Sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, t. y. sukūrė infrastruktūrą, kuriai buvo skirtas finansavimas, užtikrino galimybę numatytam būstų skaičiui prisijungti prie naujai sukurtos infrastruktūros ir ginčo tarp šalių dėl to nėra. Todėl Projekto vykdytojui įgyvendinus visas Projekto veiklas, sukūrus funkcionuojančią ir veikiančią infrastruktūrą, sudarius galimybes gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų vandens ir nuotekų surinkimo tinklų, o Agentūrai šias aplinkybes pripažinus, buvo tinkamai įgyvendinti Sanglaudos skatinimo veiksmų programoje, Finansavimo sąlygų aprašo 7–8 punktuose bei Sutarties Specialiųjų sąlygų 1.1 punkte, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkte, Projekto aprašymo 5 dalyje nustatyti tikslai. Net ir pasibaigus Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, gyventojai turi ir turės galimybę prisijungti prie naujai nutiestų tinklų, o tai tik patvirtina, jog ES struktūrinės paramos lėšos buvo panaudotos tinkamai.

7. Pareiškėjas teigė, kad siekė užtikrinti viešąjį interesą, taip pat buvo atliktos visos Projekto veiklos ir jis ėmėsi visų priemonių stebėsenos rodikliams pasiekti, o netikslingos ir neproporcingos finansinės korekcijos turėtų didelę neigiamą įtaką tolesnei pareiškėjo veiklai. APVA, Ministerija ir Finansų ministerija nesuteikė galimybės pareiškėjui ištaisyti rodiklio nepasiekimo trūkumų, t. y. nesuteikė papildomo termino bei papildomų priemonių paskatinti gyventojus prisijungti prie nuotekų surinkimo tinklų. Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja tiek finansinių korekcijų taikymo tikslui, tiek viešajam interesui, tiek proporcingumo principui, todėl turi būti panaikinta.

8. Pareiškėjo teigimu, skundžiamas Įsakymas ir Pažeidimo tyrimo išvada, kurios pagrindu parengtas Įsakymas, neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, Įsakymu pritaikyta korekcija yra neproporcinga Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytam pažeidimui, prieštarauja viešajam interesui ir pažeidžia finansinių korekcijų taikymo tikslus. Pareiškėjas nurodė, kad Įsakymas priimtas formaliai vadovaujantis Pažeidimo tyrimo išvada, todėl neatitinka VAĮ 8 straipsnio 1 dalies ir turi būti panaikintas.

Atsiliepimas

9. Atsakovas Ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

10. Atsakovas nurodė, kad nesutinka su pareiškėjo argumentu, jog tyrimas dėl galimo pažeidimo neturėjo būti inicijuotas. Įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas tik tais atvejais, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 26² punkte nustatytų sąlygų. Agentūros darbuotojai, tikrindami Ataskaitą po Projekto užbaigimo, nustatė, kad numatyti rodikliai nėra pasiekti iki Apraše nustatytos datos. Nustačius, kad rodiklis iš dalies nepasiektas dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, rodiklio nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas atsižvelgiant į Projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir tik dėl to, kad rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuotas įtariamo pažeidimo tyrimas.

11. Atsakovo nuomone, veiksniai, dėl kurių, pareiškėjo teigimu, stebėsenos rodikliai nebuvo pasiekti, turėjo būti žinomi pareiškėjui jau pasirašant Sutartį, kadangi ją pasirašant galiojo teisės aktai, neįpareigojantys gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, be to, pareiškėjas, kaip profesionalus verslo subjektas, turėjo numatyti ir įvertinti, ar gyventojai, iki kurių būsto tiesiami tinklai, turi pakankamai finansinių galimybių prie jų jungtis. Jei šios aplinkybės nebuvo žinomos pasirašant Sutartį, jos turėjo tapti žinomomis įgyvendinant Projektą, ir pareiškėjas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui.

12. Atsakovo teigimu, Projekto vykdytojo (pareiškėjo) įsipareigojimai pagal Sutartį buvo platesni ir neapsiribojo tik vamzdžių nutiesimu. Skiriant finansavimą buvo svarbu, kad iš tikrųjų padidėtų gyventojų, besinaudojančių centralizuota vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo sistema, skaičius, todėl teisės aktuose ir Sutartyje įtvirtinti rezultato stebėsenos rodikliai. Kadangi pareiškėjas pasiekė tik mažiau kaip 90 proc. šių rodiklių, buvo inicijuotas tyrimas ir nustatytas pažeidimas.

13. Atsakovas pažymėjo, kad išmokėtos lėšos turi būti grąžinamos tada, kai buvo sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma. Prieš teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo, pareiškėjas turėjo apskaičiuoti ir nurodyti Paraiškoje preliminarius tiesiamo vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklo kiekius ir minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Pareiškėjui buvo išmokėtas visas numatytas finansavimas, tačiau jis nepasiekė Sutartyje (ir jos pakeitime) nustatytų rodiklių, todėl pareiškėjui išmokėta didesnė suma, nei priklausytų. Atsakovo teigimu, taip atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostoliai.

14. Atsakovas Finansų ministerija atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

15. Finansų ministerija nurodė, kad Agentūra nustatė, jog UAB „Nemenčinės komunalininkas“ iki 2016 m. gruodžio 31 d. nepasiekė stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“, taip pat stebėsenos rodiklio „gyventojai prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir taip padarė tiek nacionalinio teisės akto, tiek Sutarties pažeidimą (Aprašo 34 p., Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 p. ir Sutarties 1 priedo 7 p.). Gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį. Jei gyventojas atsisako pasirašyti paslaugų teikimo sutartį, tačiau prisijungia prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų, turi būti pateikta prisijungimo akto kopija (Aprašo 4 priedas).

16. Finansų ministerija teigė, kad pareiškėjas nepateikė argumentų, kodėl jam negalėjo būti žinoma aplinkybė, jog, pagal Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą, asmenys neturėjo pareigos jungtis prie vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų. Taip pat nebuvo objektyvių priežasčių, kodėl pareiškėjas negalėjo žinoti ir įvertinti tokių aplinkybių, kaip gyventojų skaičiaus mažėjimas, gyventojų finansinių galimybių neturėjimas ar asmeninių buitinių nuotekų valymo įrenginių naudojimas, arba per trumpas terminas atlikti prijungimo darbus ir kt. Atsižvelgiant į tai, kad rodikliai de facto (faktiškai, iš tikrųjų) nebuvo pasiekti, ši aplinkybė patvirtino, kad pareiškėjo taikytos priemonės rodikliams pasiekti nebuvo efektyvios, tačiau pareiškėjas nepateikė faktų, argumentų bei įrodymų, konkrečiai pagrindžiančių, jog Projekto vykdytojas dėl kokių nors išskirtinių bei jo valią suvaržiusių priežasčių neturėjo galimybės imtis veiksmingesnių priemonių įsipareigotiems rodikliams pasiekti arba susiplanuoti realiai pasiekiamus rodiklius.

17. Finansų ministerijos vertinimu, Pažeidimo tyrimo išvadoje Agentūra išdėstė savo argumentus dėl lengvinančių aplinkybių taikymo, įvertino Projekto vykdytojo pateiktus dokumentus. Be to, pareiškėjas, atsižvelgiant į jo veiklos pobūdį ir turimą šios veiklos patirtį, turėjo ir galėjo numatyti Sutarties vykdymo rizikas ir sudarydamas Sutartį, sutiko prisiimti minėtas rizikas. Taip pat Projekto vykdytojui buvo žinomi padariniai, jeigu nevykdoma Sutartis. Todėl pareiškėjo išdėstytos aplinkybės nelaikytinos aplinkybėmis, kurių nebuvo galima protingai numatyti, taip pat aplinkybėmis, dėl kurių ar jų padarinių atsiradimo Projekto vykdytojas nebuvo prisiėmęs rizikos.

Atsiliepimas

18. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į skundą prašė skundą atmesti.

19. Trečiojo suinteresuoto asmens įsitikinimu, pareiškėjo nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios, kad Agentūra Pažeidimo tyrimo išvadoje netinkamai įvertino veiksnius, dėl kurių nebuvo pasiektas stebėsenos rodiklis, yra nepagrįstos. Pareiškėjas nepagrįstai nurodė, kad tai, jog šis rodiklis nebuvo pasiektas, lėmė teisinio reglamentavimo kaita. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo, atsižvelgdami į teisinio reglamentavimo pasikeitimus, 2014 m. rugsėjo 25 d. laisva valia sudarė Susitarimą, kuriuo patikslinti siektini rezultato stebėsenos rodikliai, įtraukiant ir rodiklį „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“. Pasirašydamas Susitarimą pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus.

20. Agentūros nuomone, pažeidimo tyrimas dėl rodiklių nepasiekimo gali būti neinicijuojamas, jei tai, kad buvo nepasiekta nustatyta rodiklio reikšmė, lėmė veiksniai, kurių įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Rekomendacijų 26² punkte nurodyta, kad rodiklio reikšmės nepasiekimo pagrįstumas taip pat gali būti vertinamas pagal ministerijos ir (ar) kitos valstybės institucijos parengtą ir su įgyvendinančiąja institucija suderintą metodiką.

21. Agentūra taip pat nesutiko su tuo, kad rodikliai nebuvo pasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo ir nežinomų pareiškėjui pasirašant Sutartį, pavyzdžiui, dėl to, kad jokie teisės aktai neįpareigoja asmenų jungtis prie naujai nutiestų vandentiekio ir nuotekų tinklų. Kadangi Sutarties pasirašymo metu taip pat galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas privalėjo atidžiau vertinti gyventojų galimybes jungtis prie naujai nutiestų tinklų.

22. Agentūra pažymėjo, kad tiek ankstesnės redakcijos Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme (galiojusiame iki 2014 m. spalio 31 d.), tiek naujos redakcijos įstatyme, nebuvo nustatyta be sąlygų imperatyvo gyventojams jungtis prie centralizuotų vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tinklų. Teisinis reglamentavimas šiuo klausimu iš esmės nepakito ir nebuvo objektyvaus pagrindo manyti, kad gyventojai turės privalomai jungtis prie nutiestų centralizuotų tinklų, todėl pareiškėjo nurodoma aplinkybė dėl nepalankaus teisinio reguliavimo Agentūros nelaikytina veiksniu, kurio įtakos Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Agentūros nuomone, aplinkybė, kad pareiškėjas stengėsi, tačiau reikiamo gyventojų kiekio prijungti nepavyko, neatleidžia pareiškėjo nuo dėl to kylančios atsakomybės. Iki 2016 m. vasario 3 d. galiojo Aprašo 34 punkto redakcija, kurioje buvo įtvirtinta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis“ ir tik 2016 m. sausio 29 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Aprašą sutarčių su gyventojais sudarymo terminas buvo pratęstas dar vieniems metams iki 2016 m. gruodžio 31 d. Agentūra pažymėjo, kad, pakeitus Aprašą, Projekto vykdytojui vis dėlto buvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti, o tai buvo galima netiesiogiai vertinti ir kaip papildomą terminą pažeidimui ištaisyti.

Atsiliepimas

23. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į skundą nurodė, kad sutinka su pareiškėjo išdėstytomis aplinkybėmis, ir argumentais ir prašė skundą patenkinti.

II.

24. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. birželio 7 d. sprendimu atmetė pareiškėjo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ skundą.

25. Teismas, įvertinęs PAFT ir Rekomendacijų nuostatas, padarė išvadą, kad nepasiekus stebėsenos rodiklio, nėra nustatyta pareiga inicijuoti pažeidimo tyrimą ar juo labiau nustatyti pažeidimą. Rekomendacijose nustatyta, kad pažeidimo tyrimas nepradedamas ir pažeidimas nenustatomas, jeigu stebėsenos rodiklių nepasiekimą lėmė veiksniai, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, o nustatant pažeidimą taip pat atsižvelgiama į tai, ar aplinkybės, dėl kurių buvo nepasiektas nustatytas stebėsenos rodiklis, buvo žinomos pasirašant projekto finansavimo ir administravimo sutartį. Teismo vertinimu, galimybė nepradėti pažeidimo tyrimo ar nenustatyti pažeidimo gali būti siejama su nuo projekto vykdytojo nepriklausančiomis aplinkybėmis, kurių įtakos stebėsenos rodiklio reikšmės nepasiekimui jis negalėjo sumažinti.

26. Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju Agentūros darbuotojai, tikrindami pareiškėjo pateiktą ataskaitą po Projekto užbaigimo, nustatė, jog Projekte nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Apraše nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Nustačius, kad rodiklis nepasiektas dėl ne nuo Projekto vykdytojo priklausančių aplinkybių, rodiklių nepasiekimo procentas buvo perskaičiuojamas ir tik, kai rodiklio nepasiekimo procentas viršijo 10 proc., buvo inicijuojamas įtariamo pažeidimo tyrimas. Pareiškėjo argumentai, kad tyrimas dėl įtariamo pažeidimo neturėjo būti inicijuojamas, atmestini.

27. Teismas atkreipė dėmesį, kad pasirašant Sutartį galiojo teisės aktai, kurie neįpareigojo gyventojų jungtis prie naujai nutiestų tinklų, todėl, žinodamas šią aplinkybę, Projekto vykdytojas galėjo ir privalėjo vertinti gyventojų galimybę jungtis prie naujai nutiestų tinklų bei su tuo susijusias rizikas. Pareiškėjo argumentai, esą veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, nebuvo žinomi pasirašant Sutartį, teismo vertinimu, buvo nepagrįsti, nes šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos pasirašant Sutartį. Net ir darant prielaidą, kad šios aplinkybės nebuvo žinomos pasirašant Sutartį, žinomomis jos turėjo tapti įgyvendinant Projektą, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui.

28. Teismas nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, lėmusios stebėsenos rodiklio nepasiekimą, nelaikytinos veiksniais, kurių įtakos nustatytų stebėsenos rodiklių nepasiekimui pareiškėjas negalėjo sumažinti, ir nesudarė pagrindo APVA nepradėti pažeidimo tyrimo arba nenustatyti pažeidimo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad APVA pagrįstai nustatė, jog pareiškėjas nepasiekė stebėsenos rodiklių „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ ir „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų“ ir taip pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir Sutarties 1 priedo 7 punktą. Teismas atmetė pareiškėjo teiginį, kad jis pasiekė rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujų vandentiekio tinklų“ reikšmę, todėl APVA Pažeidimo tyrimo išvadoje turėjo nustatyti, kuri dalis finansavimo buvo skirta šiai veiklai vykdyti, kadangi, priešingai, negu teigė pareiškėjas, nagrinėjamu atveju yra konstatuota, kad nepasiekti abu stebėsenos rodikliai.

29. Teismo vertinimu, Sutarties, kurios pagrindu pareiškėjui skirtas finansavimas Projektui įgyvendinti, tikslas buvo ne tik vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų nutiesimas ir teorinės galimybės gyventojams prisijungti prie naujai nutiestų tinklų sukūrimas, tačiau ir realus gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičiaus padidinimas, taip siekiant pagerinti tiek vartotojų gyvenimo sąlygas, tiek ir užtikrinti neigiamo poveikio aplinkai sumažinimą (požeminių ir paviršinių vandenų taršos sumažinimą, vandens kokybės pagerinimą). Sutartyje nurodytas finansavimas buvo skirtas visoms Sutarties pagrindu atliekamoms veikloms įvykdyti ir rodikliams pasiekti, tačiau pareiškėjas nepasiekė nustatytų stebėsenos rodiklių, todėl jam buvo išmokėta didesnė finansavimo suma, negu priklausė.

30. Teismas pabrėžė, jog dar tik teikdamas paraišką dėl Projekto finansavimo būsimasis Projekto vykdytojas turėjo būti apskaičiavęs ir paraiškoje nurodęs preliminarų tiek tiesiamų vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklų kiekį, tiek nurodęs minėtų stebėsenos rodiklių reikšmes bei prašomą finansavimą. Minėti skaičiavimai buvo perkelti į Sutartį, pagal juos Projektui skirtas finansavimas. Teismo vertinimu, finansavimas buvo skirtas visiems sutarties elementams – konkrečiu atveju tiek numatomiems tiesti vandentiekio ir (ar) nuotekų tinklams, tiek ir Sutarties 1 priedo 7 punkte nustatytiems stebėsenos rodikliams. Kadangi, pagal APVA turimus duomenis, Projekto vykdytojui buvo išmokėtas visas pagal konkrečias Sutarties veiklas nustatytas finansavimas, todėl, šiuo atveju pareiškėjui nepasiekus Sutartyje (ir jos pakeitime) nustatytų rodiklių taip, kaip buvo sulygta, teismas padarė išvadą, jog Projekto vykdytojui buvo išmokėta didesnė suma, nei priklauso ir taip atsirado nacionalinio ir Europos Bendrijų biudžeto nuostolių. Teismas, remdamasis tuo, jog pareiškėjas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto, Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas, bei tuo, jog yra atsiradę nuostolių nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, nurodė, jog yra nustatytos abi Tarybos reglamento (EB) Nr. 10B3/2006 2 straipsnio 7 punkte bei Lėšų administravimo taisyklių 3 punkte nustatytos pažeidimo sąlygos, todėl pareiškėjo teiginys, jog Agentūra nepagrįstai ir neteisėtai konstatavo tariamą pažeidimo egzistavimą dėl Projekto stebėsenos rodiklių nepasiekimo bei įpareigojo Projekto vykdytoją grąžinti dalį išmokėtų finansinės paramos lėšų, pripažintas nepagrįstu.

31. Teismo nuomone, nustatyta finansinė korekcija atitinka proporcingumo principą, nepažeidžia finansinių korekcijų tikslų ir viešojo intereso nes iki nustatyto termino nebuvo pasiekti abu rezultato stebėsenos rodikliai, jų nepasiekimo mastas yra pakankamai didelis (33 proc. ir 32 proc.), be to, nors pareiškėjas nurodė, kad prisijungusių prie įrengtų tinklų asmenų skaičius didėja, todėl nėra aišku, kada bus pasiektos numatytos stebėsenos rodiklių reikšmės ir ar jos iš viso bus pasiektos. Todėl nesant duomenų, kad pareiškėjas iki Sutarties sudarymo ėmėsi visų būtinų veiksmų tam, kad tinkamai įvertintų minėtas aplinkybes, teismas vertino, kad pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas.

32. Teismas, nustatęs, kad konkrečiu atveju už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 32 proc., jį įvertinęs Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų kontekste ir vadovaudamasis Rekomendacijų 26³.2 punktu, nurodė, kad finansinė korekcija nebuvo skaidoma atskirai pagal rodiklių rūšis, o visai Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumai pritaikyta viena didžiausia finansinė korekcija – 10 proc.

33. Teismo nuomone, pareiškėjas nepagrįstai rėmėsi Rekomendacijomis dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871]. Kadangi, įgyvendinus Projekto veiklas ir nepasiekus Sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, kai rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti, tačiau nepasiekta rodiklio reikšmė sudaro 10 proc. ar mažiau nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės (Rekomendacijų 26².2 p.).

Šalies argumentai

34. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas skunde teisingai nurodė, jog Rekomendacijos iš tiesų nustato galimybę ištaisyti pažeidimą, tačiau jos nustato, kad norint ištaisyti pažeidimą turi būti tenkinamos visos keturios Rekomendacijų 5.1–5.4 punktuose nurodytos sąlygos, o šiuo atveju nebuvo sąlygų visumos, nes Projektas buvo pasibaigęs, visi mokėjimai pagal Projekto sutartis buvo atlikti, Agentūros Pažeidimo tyrimo išvadoje nustatytas pažeidimas buvo susijęs su jau išmokėtomis lėšomis. Nesant Rekomendacijų 5.1–5.4 išdėstytų sąlygų viseto, pažeidimo ištaisymas yra negalimas, todėl pareiškėjas nepagrįstai teigė, kad jam, vadovaujantis Rekomendacijų 5.1–5.4 punktais, turėjo būti suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliams pasiekti.

Žemesnės instancijos teismas

35. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo daryti išvadą, jog APVA vadovavosi išimtinai 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)APVA-638 nurodytu veiksnių sąrašu, kadangi APVA Pažeidimo tyrimo išvadoje detaliai ištyrė ir įvertino Projekto vykdytojo nurodytas aplinkybes ir sprendė dėl jų įtakos rodiklių pasiekimui (nepasiekimui).

III.

36. Pareiškėjas UAB „Nemenčinės komunalininkas“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą ir tenkinti skundą; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

37. Pareiškėjas taip pat prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir ištirti: 1) ar Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173 patvirtintų Metodinių pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijų (2016 m. birželio 16 d. redakcija) 26³.2 punktas neprieštarauja VAĮ 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintam proporcingumo principui, teisinės valstybės bei įstatymo viršenybės principams; 2) ar Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) neprieštarauja Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 23 straipsnio nuostatoms, kuriose įtvirtinta asmenų teisė individualiai išgauti vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas, ir teisinės valstybės principui, bei nustačius prieštaravimus, pripažinti šią norminio administracinio akto dalį neteisėta ir negaliojančia nuo jos priėmimo dienos.

38. Be to, pareiškėjas prašo sustabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą (toliau – ir ESTT) su prejudiciniu klausimu, ar Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnyje, 69 straipsnyje įtvirtintas bendrasis ES teisės proporcingumo principas, kuris ES fondų finansavimo teisiniame reguliavime yra detalizuotas Europos Komisijos 2006 m. rugpjūčio 8 d. reglamento (EB) Nr. 1828/2006 ir Rekomendacijų dėl principų, kriterijų ir indikacinių skalių, kuriomis turi vadovautis Komisijos tarnybos, nustatydamos finansinius koregavimus, numatytus Reglamento Nr. 1164/94, įsteigiančio Sanglaudos fondą, II priedo H straipsnio 2 dalyje [C(2002) 2871], bei Europos Tarybos 2006 m. liepos 11 d. reglamento (EB) Nr. 1083/2006, nustatančio bendrąsias nuostatas dėl Europos regioninės plėtros fondo, Europos socialinio fondo ir Sanglaudos fondo bei panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1260/1999 98 straipsnis turi būti aiškinamas taip, jog, esant byloje nurodytoms faktinėms aplinkybėms, PAFT (2016 m. rugsėjo 20 d. nutarimo redakcija) ir Rekomendacijos (2016 m. birželio 16 d. įsakymo redakcija) tiek, kiek nenumato galimybės finansines korekcijas taikyti proporcingai, atsižvelgiant į nustatytus pažeidimus, individualias aplinkybes, pažeidžia bendrąjį ES proporcingumo principą.

39. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

39.1. Teismo sprendimas nėra tinkamai motyvuotas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 87 str. 1 ir 4 d.)), priimtas nevisapusiškai ištyrus administracinėje byloje pateiktus įrodymus bei nurodytas reikšmingas aplinkybes dėl prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų tinklų prisijungusius gyventojus ir aplinkybes, nulėmusias gyventojų neprisijungimą prie Projekto įgyvendinimo metu nutiestų tinklų (ABTĮ 56 str. 6 d., 80 str.), netinkamai aiškinant ir taikant materialiosios teisės normas (ABTĮ 147 str.);

39.2. Teismas netinkamai aiškino ir taikė PAFT 191¹ punkto nuostatas dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežasčių vertinimo, neatsižvelgė į pareiškėjo nurodytas aplinkybes dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo ir nevertino to, jog po 2016 m. gruodžio 31 d. prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų prisijungia vis daugiau gyventojų. Iki 2018 m. birželio 13 d. prie naujai įrengtų vandentiekio tinklų iš viso prisijungė 2 108 gyventojai, prie nuotekų surinkimo tinklų – 2 978 gyventojai. Todėl stebėsenos rodiklių nepasiekimas iki 2018 m. birželio 13 d. yra 3,66 proc. (prisijungusių prie nuotekų surinkimo tinklų), o rodiklis „gyventojai prisijungę prie vandentiekio tinklų“, yra visiškai pasiektas – prisijungimas prie vandentiekio tinklų yra 136,97 proc., tai reiškia, kad prie vandentiekio tinklų prisijungė net 36,97 proc. daugiau gyventojų nei planuota. 2019 metų pirmoje pusėje stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie nuotekų surinkimo tinklų“ taip pat bus visiškai pasiektas, todėl nėra jokio pagrindo taikyti finansinę korekciją;

39.3. Tai, jog rodikliai nepasiekti dėl priežasčių, nepriklausančių nuo Projekto vykdytojo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu, pagal PAFT 191¹ punktą sudaro pakankamą teisinį pagrindą nepradėti pažeidimo tyrimo dėl stebėsenos rodiklių nepasiekimo, o jį pradėjus, sudaro teisinį pagrindą jį pabaigti, stebėsenos rodiklio nepasiekimo nepripažįstant pažeidimu;

Žemesnės instancijos teismas

39.4. Įtariamo pažeidimo tyrimas neturi būti atliekamas, jeigu Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra nulemtas konkrečios projekto veiklos apimties sumažėjimo, bet yra nulemtas veiksnių, kurie nepriklauso nuo Projekto vykdytojo veiklos;

39.5. Teismas ir APVA netinkamai įvertino pareiškėjo stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastis ir nepagrįstai nepripažino, kad pareiškėjo stebėsenos rodiklių nepasiekimo priežastys būtent ir laikytinos svarbiomis priežastimis, t. y. APVA nesilaikė pačios APVA nustatytų sąlygų dėl rodiklių nepasiekimo priežasčių pripažinimo pagrįstomis. APVA Pažeidimo tyrimo išvadoje nurodytas aplinkybių, laikytinų nepriklausančiomis nuo projekto vykdytojo, tačiau lemiančiomis stebėsenos rodiklių nepasiekimą, sąrašas negali būti laikomas baigtiniu, kadangi tokio sąrašo neįtvirtina joks teisės aktas. Todėl ir kitos aplinkybės, nenurodytos Pažeidimo tyrimo išvadoje pateiktame sąraše, gali būti laikomos svarbiomis ir turi būti vertinamos, pradėjus pažeidimo tyrimą;

39.6. Jokie teisės aktai imperatyviai neįpareigoja asmenų jų nuosavybės teise ar kitaip valdomame žemės sklype (būste) geriamajam vandeniui naudoti bei nuotekoms surinkti reikalingas komunikacijas prijungti prie geriamojo vandens tiekimo ir / ar nuotekų surinkimo infrastruktūros, nutiestos iki tokiu asmenų turto ribos;

39.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2013 m. birželio 20 d. nutarimu Nr. 568 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimo Nr. 787 „Dėl Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priedo patvirtinimo“ pakitimo“ nusprendė pakeisti priemonės „VP3-3.1-AM-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemų renovavimas ir plėtra“ įgyvendinimo stebėsenos rodiklius ir minimo nutarimo 2 punkte nurodė naują stebėsenos rodiklį: „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų“. Šiuo teisės aktu buvo pakeistas ir Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytas rodiklių skaičiavimo būdas, nurodant, jog skaičiuojamas ne gyventojų, kaip tokių, prisijungusių prie naujos infrastruktūros skaičius, bet skaičiuojamas būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų, skaičius. Todėl skaičiuojant būstų, prijungtų prie naujų infrastruktūros tinklų skaičių, buvo atsižvelgiama į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą statistinį gyventojų skaičių, tačiau faktiškai nurodytuose būstuose gyvenančių asmenų skaičius yra gerokai mažesnis. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui tapo dar sunkiau pasiekti nustatytus stebėsenos rodiklius. Nurodytos aplinkybės patvirtina ir įrodo, jog teisinio reguliavimo pasikeitimas lėmė stebėsenos rodiklių reikšmės – gyventojų skaičiaus – padidėjimą, nors Projekto vykdytojas, rengdamas Paraišką ir pasirašydamas Sutartį negalėjo numatyti būsimų teisinio reguliavimo pokyčių ir, tuo labiau, neturėjo galimybės jų kontroliuoti;

39.8. Teismas nukrypo nuo formuojamos teismų praktikos ir nepagrįstai konstatavo, kad Pažeidimo tyrimo išvadoje siūloma taikyti ir Įsakymu pritaikyta 10 proc. dydžio nuo Sutarties vertės finansinė korekcija yra proporcinga nustatytam tariamam pažeidimui (VAĮ 3 str. 1 d.). Jei būtų konstatuoti tariami pažeidimai, teismas, turėjo sumažinti taikomą finansinę korekciją atsižvelgiant į proporcingumo principą (VAĮ 3 str.) ir finansinės korekcijos tikslus;

39.9. Įsakymu pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui. Taip pat pareiškėjui nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti. Be to, pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą, sukūrė infrastruktūrą, kuria gali naudotis visi vartotojai, kurie iki Projekto įgyvendinimo neturėjo tokios galimybės. Pareiškėjo įsitikinimu, jis pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas stebėsenos rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams;

39.10. Teismas privalėjo vadovautis horizontaliojo precedento galią turinčiais analogiškose bylose priimtais Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gegužės 8 d. sprendimu administracinėje byloje eI-599-790/2018 ir 2018 m. gegužės 28 d. sprendimu administracinėje byloje eI-535-764/2018, kuriose teismas sprendė, jog finansinė korekcija yra neproporcinga nustatytam pažeidimui.

Atsiliepimas

40. Atsakovas Ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

40.1. Nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir jų teisiniu vertinimu. Pareiškėjas neginčija, kad teisės aktai nei Sutarties sudarymo metu, nei šiuo metu neįpareigoja gyventojų prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, pareiškėjas taip pat neneigia, kad teisinis reglamentavimas jam buvo žinomas. Kadangi pažeidimui nustatyti svarbu yra nustatyti, ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi projekto finansavimo ir administravimo sutarties pasirašymo metu, su kuo sutinka ir pats pareiškėjas, nėra pagrindo spręsti, kad vandentvarkos srities teisinis reglamentavimas, nenumatantis imperatyvios pareigos gyventojams prisijungti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, laikytinas aplinkybe, kuri nebuvo žinoma Sutarties sudarymo metu, sudaranti prielaidas nepradėti pažeidimo tyrimo, o jį pradėjus nutraukti nenustačius pažeidimo;

40.2. Teismo sprendimo pagrįstumo nepaneigia ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, kad Projekto įgyvendinimo metu buvo rengiamas Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo buvo ketinama apriboti galimybę viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijose individualiai išgauti geriamąjį vandenį ir individualiai tvarkyti nuotekas. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės negalėjo sukurti jam pagrįstų lūkesčių, kad minėtos įstatymų leidybos iniciatyvos bus įgyvendintos;

40.3. APVA dalį pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertino pagrįstomis ir atsižvelgė į jas nustatydama sutartinių įsipareigojimų įvykdymą, rezultatų stebėsenos rodiklių pasiekimą. APVA pripažino pagrįstomis aplinkybes, kurios buvo pagrįstos įrodymais.

40.4. Pareiškėjas tiek sudarydamas Sutartį, tiek pasirašydamas Susitarimą, išreiškė valią dėl juose nustatytų sąlygų taikymo, suvokė, kad nustatyti stebėsenos rodikliai saistys pareiškėją, ir tam pritarė. Kadangi Sutartis šalių susitarimu buvo patikslinta 2014 m. rugsėjo 30 d., pareiškėjas turėjo ir privalėjo suvokti, kad Sutartyje nustatyti rezultato stebėsenos rodikliai „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų tinklų (skaičius)“ ir „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų vandentiekio tinklų (skaičius)“ yra privalomi ir taikytini;

40.5. Pagal Aprašo 34 punkto nuostatą, pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl atmestinas pareiškėjo teiginys, jog jis pasiekė Sutarties tikslą ir sudarė galimybę prisijunti prie vandentiekio ir nuotekų tinklų gyventojams ateityje, nes finansavimas Projektui pagal Sutartį įgyvendinti buvo skirtas realiai padidinti gyventojų, prisijungusių prie įrengtų vandentiekio ir nuotekų surinkimo tinklų, skaičių. Pareiškėjui nepasiekus stebėsenos rodiklių pagal Sutartį, jam buvo išmokėta didesnė, nei priklauso, finansavimo suma, kas neabejotinai reiškia nuostolį nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui. Kadangi nustatyti abu Lėšų administravimo taisyklių 2 punkte nurodyti pažeidimo elementai, todėl pažeidimas konstatuotas ir finansinė korekcija, nepasiekus Sutartyje ir Susitarime įsipareigotų stebėsenos rodiklių, pritaikyta pagrįstai;

40.6. Pareiškėjas Sutartimi ne tik įsipareigojo nutiesti vandentiekio tinklus t. y. pasiekti Sutartyje nustatytus fizinius veiklos įgyvendinimo rodiklius (Sutarties 1 priedo 5 p.), bet ir prijungti Sutartyje nustatytą gyventojų skaičių, t. y. įsipareigojo pasiekti Sutartyje nustatytus stebėsenos rodiklius (Sutarties 1 priedo 7 p.). Pareiškėjas nepagrįstai susiaurina Sutarties dalyką, sutartinių įsipareigojimų tinkamą įvykdymą siedamas tik su fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių pasiekimu;

40.7. Pareiškėjui pasirašant Sutartį Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas nustatė, jog pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, Agentūra pradės pažeidimo tyrimą. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 pakeitus Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutartyje nustatytas terminas rodikliams pasiekti faktiškai buvo pratęstas dar vieniems metams, t. y. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Teisės aktuose nėra nustatyta galimybė pratęsti ar atnaujinti Finansavimo sąlygų apraše nustatytą rodiklių pasiekimo terminą, šis terminas yra naikinamasis;

41. Trečiasis suinteresuotas asmuo Agentūra atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

41.1. Agentūros darbuotojai, tikrindami ataskaitą po Projekto užbaigimo nustatė, kad Projekte nustatyti rodikliai nėra pasiekti iki Aprašo 34 punkte nurodytos datos – 2016 m. gruodžio 31 d. Pažeidimas dėl rodiklių nepasiekimo gali būti neinicijuojamas, jeigu nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Nors teisės aktuose ir nėra nurodyto konkretaus sąrašo veiksnių, kurių įtakos sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, tačiau Rekomendacijos suteikia diskrecijos teisę tokį sąrašą parengti Ministerijai. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą, atsižvelgė į Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-l)-D8-2727 suderintą sąrašą ir įvertino, kokie Projekto vykdytojo nurodyti veiksniai, kurių įtakos rodiklių reikšmės nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, buvo pagrįsti;

41.2. Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, kad veiksniai, dėl kurių nebuvo pasiekti stebėsenos rodikliai, nebuvo žinomi Sutarties pasirašymo metu, yra nepagrįsti, nes šios aplinkybės neabejotinai buvo žinomos Sutarties pasirašymo metu. Net ir vertinant, kad šios aplinkybės buvo nežinomos Sutarties pasirašymo metu, žinomomis jos turėjo tapti Projekto įgyvendinimo metu, todėl Projekto vykdytojas privalėjo imtis veiksmų, kad sumažintų šių veiksnių įtaką rodiklių reikšmės nepasiekimui;

41.3. Teisinio reglamentavimo kitimą, kaip rodiklio nepasiekimo priežastį, Projekto vykdytojas nurodė tik kreipdamasis į teismą, nors atliekant įtariamo pažeidimo tyrimą šios priežasties neminėjo. Pasirašydamas Susitarimą pareiškėjas sutiko su pakeitimu ir prisiėmė visus iš jo kylančius įsipareigojimus. Nepagrįstas pareiškėjo argumentas, neva Projekto vykdytojas negalėjo daryti įtakos Sutarties keitimams dėl siektinų rodiklių reikšmių pakeitimo, nes būtent Projekto vykdytojas nurodė siektinus rodiklius, kurie buvo įtraukti į Sutarties pakeitimus. Be to, kitęs teisinis reguliavimas suteikė ir papildomą vienų metų terminą rezultato stebėsenos rodikliams pasiekti. Pareiškėjo teiginys, kad visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį dėjo maksimalias pastangas, jog laiku prijungtų gyventojus, yra nepagrįstas įrodymais. Sutartys su gyventojais, sudarytos po 2016 m. gruodžio 31 d., nebuvo ir neturi būti vertinamos nustatant pažeidimo padarymo faktą ir parenkant taikytiną finansinę korekciją;

41.4. Už tokio pobūdžio pažeidimus, kaip nustatytas nagrinėjamu atveju, Rekomendacijose numatytos 20, 15, 10 ar 5 proc. dydžio finansinės korekcijos (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), priklausomai nuo rodiklio nepasiekimo procentinės dalies (skaičiuojama nuo Sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės). Rekomendacijose nustatyti ne abstraktūs principai, bet įtvirtinti konkretūs kriterijai, kuriais tiek Agentūra, tiek Ministerija turi vadovautis. Teisės aktuose įtvirtintos nuostatos formuluojamos remiantis vienodo vertinimo principu ir taikomos visiems projektams vienodai. Kadangi už pareiškėjo padarytą pažeidimą, kai Projekto vykdytojo stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, yra 32 proc., juos vertinant Rekomendacijose įtvirtintų kriterijų kontekste ir vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu visai Projekto tinkamų finansuoti išlaidų sumai pritaikyta viena didžiausia finansinė korekcija – 10 proc.;

41.5. Teisės aktai nenustato, kad finansinės korekcijos negali būti taikomos, jei nustatyti iš pirmo žvilgsnio formalūs teisės aktų pažeidimai iki galo nebuvo realizuoti (įgyvendinti) arba nesukėlė tiesioginių, matomų neigiamų padarinių. Tokio požiūrio laikosi ir ESTT, pabrėždamas, kad netgi tikslaus finansinio poveikio neturintys pažeidimai gali labai paveikti finansinius Sąjungos interesus (žr. 2005 m. rugsėjo 15 d. sprendimo Airija prieš Komisiją, C 199/03, 31 p.; 2011 m. gruodžio 21 d. sprendimą Ministre de l'Intérieur, de l'Outre-mer, dėl Collectivités territoriales et de l'Immigration prieš Chambre del commerce et d'industrie de l'Indre, C-465/10). Atsižvelgiant į tai, jog Projekto vykdytojas pažeidė Aprašo 34 punkto, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punkto ir Sutarties 1 priedo 7 punkto nuostatas, bei į tai, jog yra atsiradę nuostoliai nacionaliniam ir Europos Bendrijų biudžetui, vertinama, jog yra nustatytos abi Reglamento Nr. 1083/2006 2 straipsnio 7 punkte numatytos pažeidimo sąlygos;

41.6. Agentūra, atlikdama pažeidimo tyrimą ir jo metu remdamasi Rekomendacijose įtvirtinta tvarka, parinkdama taikytiną finansinę pataisą bei ją siūlydama pritaikyti Ministerijai, vadovavosi proporcingumo principu – parinkta poveikio priemonė ir jos mastas buvo visiškai adekvatūs padarytam pažeidimui.

42. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vilniaus rajono savivaldybės administracija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį tenkinti.

43. Vilniaus rajono savivaldybės administracija nurodo, kad Vilniaus rajono savivaldybės taryba 2011 m. gegužės 27 d. sprendimu Nr. T3-193 patvirtino Vilniaus rajono vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros specialųjį planą. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 23 straipsnio 2 dalies 4 punktas reikalauja, kad asmenys, individualiai išgaunantys ir naudojantys geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkantys nuotekas, privalo per 12 mėnesių prijungti jiems nuosavybės teise priklausančią geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūrą prie viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo nuosavybės teise ar kitaip valdomos ir (arba) naudojamos geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros, kai, vadovaujantis šio įstatymo, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimais, yra sukurta infrastruktūra, ji nuosavybės teise priklauso savivaldybei ar viešajam geriamojo vandens tiekėjui ir nuotekų tvarkytojui. Analogiškai reikalauja ir Vilniaus rajono savivaldybės tvarkymo ir švaros taisyklių, patvirtintų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos 2017 m. kovo 31 d. sprendimu Nr. T3-127, 31 punktas.

44. Trečiojo suinteresuoto asmens nuomone, visi gyventojai privalo vykdyti nurodytų teisės aktų reikalavimus ir jie tai daro, todėl visi namai, būstai prisijungs prie naujai įrengtų vandentiekio ir nuotekų tvarkymo tinklų, tik prisijungimo procesas ne toks greitas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

45. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo netenkintas pareiškėjo UAB „Nemenčinės komunalininkas“ skundas panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1-728, kuriuo nustatyta, kad lėšų pervedimo būdu grąžintina netinkamomis finansuoti pripažinta pareiškėjui išmokėta lėšų suma yra 480 943,91 Eur (Įsakymo 1.1 p.), pareiškėjas įpareigotas per 90 dienų nuo Įsakymo įsigaliojimo, t. y. jo paskelbimo Teisės aktų registre (Įsakymo 1.2 ir 1.4 p.), šią sumą pervesti į nurodytą banko sąskaitą; Finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1717419)-6K-1705817, kuriuo atmestas pareiškėjo skundas dėl Pažeidimo tyrimo išvados, pagrįstumas ir teisėtumas.

46. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog dėl pareiškėjo skunde nurodytų aplinkybių nėra faktinio ir teisinio pagrindo panaikinti Įsakymą ir Finansų ministerijos sprendimą, nes pareiškėjas iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nepasiekė 2011 m. rugsėjo 12 d. Projekto finansavimo ir administravimo sutarties Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-090 1 priedo 7 punkte (lentelėje) nurodyto stebėsenos (rezultato) rodiklio (pakeistas 2014 m. rugsėjo 30 d. sudarytu Susitarimu) – „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius) – 3 091“ (patikslintas rodiklis – 2 995 gyventojai (toliau – ir ginčo rodiklis)) (nepasiekta 32 proc.), pažeidė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktą ir 1 priedo 7 punktą. Pirmosios instancijos teismo vertinimu, pareiškėjui vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu pagrįstai taikytas finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis (10 proc.) nuo visos Projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos), pripažinta 506 825,90 Eur Projekto išlaidų, įskaitant 25 881,99 Eur Projekto vykdytojo įnašą, netinkamomis finansuoti.

47. Pareiškėjas apeliaciniame skunde laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas, nes nėra jokio pagrindo konstatuoti pareiškėjo padarytą pažeidimą, dėl kurio jis turėtų grąžinti išmokėtas paramos lėšas; ginčo rodiklis nepasiektas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo pareiškėjo, bei priežasčių, buvusių nežinomų Sutarties pasirašymo metu; pareiškėjui nepagrįstai priskirta rizika už gyventojų nesijungimą prie naujai įrengtų nuotekų tinklų; neįvertinta, kad pareiškėjas neturi jokių teisinių priemonių pats prijungti ar priversti gyventojus prisijungti prie tinklų, o po 2016 m. gruodžio 31 d. ginčo rodiklis iš esmės yra pasiektas, o prie vandentiekio tinklų yra prisijungę net 36,97 proc. daugiau gyventojų nei planuota; pritaikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui, finansinių korekcijų taikymo tikslui; pareiškėjas pasiekė Projekto tikslą, o nepasiektas ginčo rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

48. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo pagrįstumą ir teisėtumą (ABTĮ 140 str. 1 d.), pirmiausia pažymi, kad Įsakymas yra priimtas vadovaujantis Finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų grąžinimo į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2005 m. gegužės 30 d. nutarimu Nr. 590 (byloje vadovaujamasi Vyriausybės 2014 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1459 redakcija), 5.2.3 punkte nurodytu pagrindu – „sprendimas priimamas ir lėšos turi būti sugrąžinamos, jeigu <...> pareiškėjas ar projekto vykdytojas nesilaikė (Europos Sąjungos) ir (arba) Lietuvos Respublikos teisės aktų ir (arba) tarptautinių sutarčių, ir (arba) paramos sutarties ir dėl to <...> projekto vykdytojui išmokėta arba už jį sumokėta didesnė, nei priklauso, lėšų suma“.

49. Projektų administravimo ir finansavimo taisyklių, patvirtintų Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443, 191¹ punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustatė, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 (Vyriausybės 2014 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 312 redakcija), nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.

50. Projektų administravimo taisyklių 196 punktas (Vyriausybės 2014 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1378 redakcija) ir Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.3 punktas nustato, kad pažeidimo tyrimas atliekamas, pažeidimo pašalinimo būdas nustatomas, be kita ko, vadovaujantis Metodinėmis pažeidimų tyrimo ir nustatymo rekomendacijomis, patvirtintomis finansų ministro 2009 m. gegužės 29 d. įsakymu Nr. 1K-173.

51. Rekomendacijų 26¹.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) įtvirtina, kad įgyvendinus projekto veiklas, tačiau nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, „<...> jeigu rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet yra sąlygotas veiksnių, kurių įtaką <...> sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Nustatant pažeidimą atsižvelgiama į tai, ar veiksniai, galėję sąlygoti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi <...> sutarties pasirašymo metu, ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti <...> sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą. <...> Šis atvejis taikomas tik rezultato rodikliams (stebėsenos rodiklių tipas), kurių nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu.“

52. Įgyvendinus projekto veiklas nepasiekus projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas, jeigu yra tenkinama nors viena iš Rekomendacijų 26² punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) sąlygų, tarp kurių – rodiklio reikšmės nepasiekimas yra nulemtas veiksnių, kurių įtakos projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti (Rekomendacijų 26².4 p.).

53. Rekomendacijų 26³.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K‑451 redakcija) nustato, kad nustačius pažeidimą, kuris yra susijęs su projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytų rodiklių reikšmių nepasiekimu įgyvendinus projekto veiklas, taikomos finansinės korekcijos, kurios 26¹.2 punkte nustatytu (t. y. nagrinėjamu) atveju apskaičiuojamos vadovaujantis šiais principais:

Rodiklio nepasiekimo procentinė dalis (skaičiuojama nuo projekto finansavimo ir administravimo sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės) Finansinės korekcijos dydis (procentinė dalis nuo visos projektui skirtos tinkamų finansuoti išlaidų sumos) Daugiau kaip 10 proc. ir iki 25 proc. (įskaitytinai) 5 proc. Daugiau kaip 25 proc. ir iki 40 proc. (įskaitytinai) 10 proc. Daugiau kaip 40 proc. ir iki 50 proc. (įskaitytinai) 15 proc. Daugiau kaip 50 proc. 20 proc.

54. Vertinant pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, susijusius su Sutarties sąlygų vertinimu, Projekto įgyvendinimo tikslais ir nepagrįstu pažeidimo tyrimo inicijavimu, nustatyta, kad

Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.1 punktu pareiškėjas, be kita ko, įsipareigojo siekti Sutarties 1 priede numatytų Projekto tikslų, uždavinių ir rezultatų (I t., b. l. 248; II t., b. l. 71). Iš Projekto tikslus atspindinčio 1 priedo 4 punkto (lentelės) „Trumpas projekto aprašymas (santrauka)“ (I t., b. l. 261–262) matyti, kad jo (Projekto) tikslai bei siekiami rezultatai apėmė ne tik tinklų tiesimą, bet ir realų gyventojų naudojimąsi šiais tinklais (Projekto tikslingumas grindžiamas esamais ir planuojamais gyventojų poreikiais; siekiu centralizuotai aprūpinti gyventojus geriamuoju vandeniu ir tvarkyti jų nuotekas; akcentuojama nauda, kurią gaus visi gyventojai); tai atsispindi ir šio priedo 8 punkte (lentelėje) „Projekto atitiktis horizontaliosioms sritims“ (I t., b. l. 264).

55. Projekto tikslų aspektu pažymėtina ir tai, kad Sutarties sudarymo (2011 m. rugsėjo 12 d.) metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo (aplinkos ministro 2010 m. kovo 25 d. įsakymo Nr. D1-237 redakcija) 30 punktas eksplicitiškai įtvirtino, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos visi paraiškoje planuojami nauji vartotojai turės <...> nuotekų tvarkymo paslaugų sutartis ir naudosis <...> nuotekų tvarkymo paslaugomis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie <...> nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos lėšos“, o 26 punktas nustatė, kad Projektas turi siekti priemonės įgyvendinimo stebėsenos rodiklių, nustatytų Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priede, patvirtintame Vyriausybės 2008 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 787 (toliau – ir Veiksmų programos priedas).

56. Veiksmų programos priedo VI skyriaus „Prioriteto „Aplinka ir darnus vystymasis“ priemonės“ I skirsnyje „VP3-3.1-AM-01-V priemonė „Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo sistemos renovavimas ir plėtra“ (Vyriausybės 2009 m. kovo 18 d. nutarimo Nr. 220 redakcija) buvo nurodytas papildomas rodiklis, kurio reikia priemonės įgyvendinimo stebėsenai atlikti – „gyventojai, prisijungę prie įrengtų naujų nuotekų surinkimo tinklų“. Šis rodiklis paaiškintas Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ – „gyventojai laikomi prisijungę sudarius su vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmone paslaugų teikimo sutartį“.

57. Aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-900, be kita ko, iš naujo išdėsčius Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą, buvo nustatyta, kad „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad per 24 mėnesius nuo projekto pabaigos, bet ne vėliau kaip iki 2015 m. gruodžio 31 d., visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis. Per nustatytą terminą neprijungus gyventojų prie vandentiekio ir nuotekų tinklų, iš projekto vykdytojo proporcingai bus susigrąžintos paramos lėšos.“ Tuo pačiu įsakymu buvo pakoreguotas ir 4 priedas, nurodant, kad aptariamo rodiklio įgyvendinimo terminas yra nustatytas Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte.

58. Aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas buvo išdėstytas taip: „Pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės vandens tiekimo sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, (Projektų administravimo taisyklėse) ir (Veiksmų programų administravimo taisyklėse), nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti.“

59. Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede „Įgyvendinimo stebėsenos rodiklių skaičiavimo metodika“ pirminiais dokumentais, pagrindžiančiais ginčo rodiklio pasiekimą, įvardyti sudarytų sutarčių, nurodant konkrečius būstus, sąrašas, patvirtintas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonės vadovo, bei prisijungimo aktų kopijos.

60. Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.6 punktu pareiškėjas įsipareigojo laikytis teisės aktų, susijusių su Projekto įgyvendinimu (I t., b. l. 248; II t., b. l. 71).

61. Aptartos bylos faktinės ir teisinės aplinkybės patvirtina, kad tiek Sutarties sudarymo (2011 m. rugsėjo 12 d.), tiek Projekto įgyvendinimo metu ginčo rodiklio įgyvendinimas buvo siejamas su paslaugų sutarčių su gyventojais (būstų savininkais) sudarymu, o ne vien tik su šių gyventojų galimybe prisijungti prie naujai įrengtų nuotekų tinklų. Ginčo rodiklio turinys šiuo aspektu yra ir buvo aiškus. Nepaisant kai kurių reglamentavimo pasikeitimų, pareiškėjo Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, susijusių su paslaugų sutarčių su gyventojais sudarymu, turinys nagrinėjamu atveju iš esmės liko nepakitęs.

62. Pareiškėjas 2017 m. sausio 30 d. ataskaitoje po projekto užbaigimo (I t., b. l. 81–84) pats nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. stebėsenos rodiklio „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ faktiškai pasiekta reikšmė – 1 360 gyventojai, t. y. ginčo rodiklis iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiektas; kaip nurodė Agentūra, atsižvelgiant į tai, kad Projekto vykdytojas prie nuotekų tinklų prijungė 1 360 gyventojus, taikant Finansavimo sąlygų aprašo 4 priede nurodytą rodiklių skaičiavimo metodiką, stebėsenos rodiklio nepasiekimas, nesusijęs su aplinkybėmis, kurių įtakos rodiklio nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, – 32 proc. (I t., b. l. 139). Be to, nesudarydamas visų planuotų sudaryti paslaugų sutarčių su gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d., pareiškėjas neįvykdė Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija) nustatytos pareigos.

63. Minėta, kad Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkte nustatyta, jog pareiškėjas turi užtikrinti, kad visi paraiškoje planuojami naujai prijungti gyventojai turės paslaugų sutartis ne vėliau kaip iki 2016 m. gruodžio 31 d. Jeigu Projekto vykdytojas, įgyvendinęs Projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių ir (arba) fizinių veiklos įgyvendinimo rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, Projektų administravimo taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1225 „Dėl veiksmų programų administravimo ir finansavimo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. suėjo terminas, per kurį pareiškėjas turėjo su gyventojais sudaryti sutartis. Šis terminas yra naikinamasis, nes nei Finansavimo sąlygų apraše, nei kituose teisės aktuose nėra nustatyta galimybė šį terminą pratęsti ar atnaujinti. Taigi, termino pratęsimo ar papildomo termino pažeidimui ištaisyti teisės aktai neįtvirtina, todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad jam nepagrįstai nebuvo suteiktas papildomas terminas stebėsenos rodikliui pasiekti, atmestinas.

64. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo argumentų pagrįstumą, taip pat pažymi, kad Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, todėl nagrinėjamu atveju yra teisiškai reikšmingas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, kuriame pateikti išaiškinimai, siekiant aiškios administracinės jurisprudencijos krypties šiai bylai aktualiais analogiško pobūdžio aspektais. Išplėstinės teisėjų kolegijos nagrinėtoje byloje taip pat buvo nagrinėjamos iš esmės tokios pat faktinės ir teisinės aplinkybės, susijusios su įsakymo, kuriuo tokio pat projekto vykdytojas buvo pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą ir projekto finansavimo ir administravimo sutarties nuostatas, konstatavus, kad iki nustatyto termino (2016 m. gruodžio 31 d.) nebuvo pasiektas planuotas projekto stebėsenos (rezultato) rodiklis, pagrįstumu ir teisėtumu.

65. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pripažino, kad Rekomendacijos yra norminis teisės aktas, sukuriantis visuotinai privalomas elgesio taisykles (teisės normas), ir išaiškino, kad priemonės, projekto tikslai ir sutartimi prisiimti įsipareigojimai apėmė ne tik reikalavimą nutiesti ginčo tinklus ir įrengti susijusią infrastruktūrą, bet ir užtikrinti, kad šiais tinklais būtų naudojamasi, šiuo tikslu sudarant paslaugų teikimo sutartis su gyventojais, ir tai turėjo būti atlikta iki 2016 m. gruodžio 31 d.

66. Šiuo aspektu taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, jog teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Pažymėtina, kad nenustatytos aplinkybės, dėl kurių šioje byloje neturėtų būti laikomasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 nurodytų teisės aiškinimo taisyklių. Šių taisyklių buvo laikomasi ir kitose analogiško pobūdžio bylose (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 10 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-529-502/2020; 2020 m. birželio 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3135-520/2020).

67. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo inicijuoti tyrimą dėl Finansavimo sąlygų aprašo 34 punkto (redakcija, galiojusi nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. iki 2016 m. vasario 3 d.) atitikties Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (2006 m. liepos 13 d. įstatymo Nr. X-764 red.) 23 straipsnio nuostatoms.

68. Pareiškėjo nurodytos įstatymo nuostatos reglamentuoja (reglamentavo) asmenų, individualiai išgaunančių ir naudojančių geriamąjį vandenį ir (arba) individualiai tvarkančių nuotekas, teises ir pareigas, tokio vandens išgavimo ir (arba) nuotekų tvarkymo sąlygas. Tačiau aptartos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nereguliuoja (nekeičia, nepaneigia) įstatyme nustatytų asmenų teisių ir pareigų, o tik numato (numatė) Projekto vykdytojo pareigą užtikrinti, kad bus sudarytos atitinkamos paslaugų sutartys su tais paslaugų vartotojais, kuriuos jis pats įsipareigojo prijungti prie naujai nutiestų tinklų. Kitaip tariant, minėtos Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos niekaip nekonkuruoja su minėtomis įstatymo nuostatomis, nepatenka į šių nuostatų reglamentavimo sritį. Todėl nagrinėjamu atveju nėra pagrindo inicijuoti norminio administracinio akto tyrimą ABTĮ 113 straipsnyje nustatyta tvarka (šiuo klausimu išsamiau žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020).

69. Dėl pareiškėjo akcentuojamų veiksnių, darančių įtaką ginčo rodiklio reikšmei, visų pirma, pažymėtina, kad Projektų administravimo taisyklių 191¹ punktas (Vyriausybės 2012 m. gegužės 9 d. nutarimo Nr. 510 redakcija) nustato, kad, jeigu projekto vykdytojas, įgyvendinęs projekto veiklas, nepasiekia planuotų projekto stebėsenos rodiklių, įgyvendinančioji institucija, įvertinusi rodiklių nepasiekimo priežastis, šiose taisyklėse ir Veiksmų programų administravimo taisyklėse nustatyta tvarka gali inicijuoti pažeidimo tyrimą ir nustatyti pažeidimą arba jo nenustatyti. Be paminėtų taisyklių, priežasčių vertinimas, pažeidimo tyrimas atliekami ir pažeidimas konstatuojamas vadovaujantis Rekomendacijomis (Veiksmų programų administravimo taisyklių 74.1 ir 74.3 p.).

70. Kaip matyti iš Rekomendacijų 26¹.2 punkto (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija), nepasiekus sutartyje nustatytų projekto stebėsenos rodiklių reikšmių, pažeidimas yra nustatomas, jeigu (1) rodiklio reikšmės nepasiekimas nėra susijęs su konkrečios projekto veiklos vykdymo apimties sumažėjimu, bet (2) yra nulemtas veiksnių, kurių įtaką rodiklio reikšmės nepasiekimui projekto vykdytojas galėjo sumažinti. Atitinkamai, jei šių veiksnių projekto vykdytojas negalėjo sumažinti, pažeidimo tyrimas nėra atliekamas (Rekomendacijų 26².4 p. (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija)).

71. Rekomendacijų 26¹.2 punktas (finansų ministro 2014 m. gruodžio 1 d. įsakymo Nr. 1K-409 redakcija) taip pat nustatė, kad atliekant minėtą vertinimą atsižvelgiama į tai, (1) ar veiksniai, galėję nulemti rodiklio reikšmės nepasiekimą, buvo žinomi sutarties pasirašymo metu, (2) ar projekto vykdytojas, nelaukdamas projekto įgyvendinimo pabaigos, apie galimą riziką nepasiekti sutartyje nustatytos rodiklio reikšmės informavo įgyvendinančiąją instituciją ir projekto įgyvendinimo metu ėmėsi veiksmų užtikrinti šios reikšmės pasiekimą.

72. Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelėje „Stebėsenos rodikliai“ buvo nustatytas toks stebėsenos rodiklis: „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų (skaičius)“ – 3 468. 2014 m. rugsėjo 30 d. buvo sudarytas Sutarties šalių Susitarimas, kuriuo pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 4 lentelė „Trumpas projekto aprašymas“ ir nurodyta, kad įgyvendinus Projekto veiklas bus suteikta galimybė prijungti 1 046 būstus prie nuotekų tinklų ir 512 būstų prie vandentiekio tinklų. Taip pat pakeista Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 5 lentelė „Projekto loginis pagrindimas“ ir nurodyta, kad bus nutiesta 42,96 km naujų nuotekų tinklų, 15 km naujų vandentiekio tinklų, taip pat sudaryta galimybė prijungti prie nuotekų tinklų 1 046 būstus, prie vandentiekio tinklų – 512 būstų. Pakeista ir Sutarties 1 priedo „Projekto aprašymas“ 7 lentelė „Stebėsenos rodikliai“, nurodyta, kad „prie nuotekų tinklų bus prijungtas 3091 gyventojas, prie vandentiekio tinklų bus prijungtas 481 būstas ir, atitinkamai, 1539 gyventojai“. (I t., b. l. 224–230, 242–270).

73. Pažymėtina, kad Agentūra 2017 m. kovo 23 d. rašte Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ (III t., b. l. 101–102) pateikė sąrašą veiksnių, kurių įtakos ginčo rodiklio reikšmei Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti ir kuriais Agentūra vadovausis vertindama rodiklių pasiekimą bei priimdama sprendimus dėl pažeidimų tyrimų neinicijavimo tais atvejais, kai rodikliai pasiekti mažiau nei 90 proc. Šiuo Veiksnių sąrašu Agentūra vadovavosi surašydama Tyrimo išvadą; tyrimo metu pareiškėjas buvo informuotas apie šį sąrašą ir kad juo Agentūra vadovausis vertindama įtakos ginčo rodiklio reikšmei turėjusius veiksnius.

74. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020, vertindama Veiksnių sąrašo reikšmę, pabrėžė, kad juo iš esmės nustatydama administracinio elgesio taisykles, skirtas, be kita ko, sukelti poveikį tretiesiems asmenims – projektų vykdytojams, ir pranešdama viešai, kad nuo šio momento taikys jas atvejams, kuriems jos skirtos, Agentūra apribojo savo diskreciją ir paprastai negali nukrypti nuo šių taisyklių, nes priešingu atveju tai reikštų bendrųjų teisės principų, kaip antai – vienodo požiūrio, teisinio saugumo ar teisėtų lūkesčių apsaugos pažeidimą. Tačiau šis Veiksnių sąrašas negali būti laikomas baigtiniu – jis neeliminuoja iš jau minėtų norminių aktų kylančios pareigos vertinti visus, t. y. ir kitus, sąraše nenurodytus veiksnius, kurie turėjo įtakos ginčo rodiklio reikšmei, šios įtakos Projekto vykdytojas (pareiškėjas) negalėjo sumažinti.

75. Teisėjų kolegija, atsakydama į pareiškėjo argumentą, kad ginčo rodiklio reikšmė nebuvo pasiekta dėl veiksnių, kurių įtakos šiai reikšmei nebuvo galima sumažinti, akcentuoja, kad pareiga įrodyti (pagrįsti) šią aplinkybę tenka Projekto vykdytojui (pareiškėjui).

76. Agentūrai pateiktuose 2014 m. birželio 30 d. (I t., b. l. 96–98), 2017 m. gegužės 19 d. (III t., b. l. 107), 2017 m. liepos 10 d. (III t., b. l. 109–111) ir 2017 m. rugpjūčio 3 d. (III t., b. l. 144) raštuose pareiškėjas nurodė, kad stebėsenos rodiklis „gyventojai, prisijungę prie naujai įrengtų nuotekų surinkimo tinklų“ apskaičiuojamas atėmus laisvus sklypus, nebaigtus statyti namus ir būstus, kurių savininkai atsisako jungtis prie nuotekų tinklų, nes turi nuosavus nuotekų valymo įrenginius. Pareiškėjas pažymėjo, kad nėra jokių teisės aktų, kurių pagrindu jis galėtų įpareigoti gyventojus prisijungti prie naujai įrengtų tinklų. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad suteiktas vienų metų laikotarpis rodiklio pasiekimui buvo per trumpas, kadangi prijungimo darbai galėjo būti vykdomi tik šiltuoju metu (7 mėnesius). Agentūrai pateiktuose raštuose pareiškėjas nurodė ir kitas ginčo rodiklio nepasiekimo priežastis, t. y. nuotekų kaupimo rezervuaras, vykdoma statyba, gyventojų nesijungimas dėl lėšų trūkumo, būstas negyvenamas.

77. Kaip matyti iš Tyrimo išvados, Agentūra, atsižvelgdama į Agentūros 2017 m. kovo 23 d. raštu Nr. (29-2-2)-APVA-638 „Dėl projektų rezultato rodiklių vertinimo rodiklių suderinimo“ pateiktą ir Ministerijos 2017 m. balandžio 7 d. raštu Nr. (15-1)-D8-2727, patikslinus sąrašo 7 punktą, suderintą Veiksnių sąrašą, įvertino pareiškėjo nurodytas ginčo rodiklio nepasiekimo aplinkybes bei pripažino, kad pareiškėjo nurodyta stebėsenos rodiklio nepasiekimo priežastis „individualių nuotekų valymo įrenginių įsirengimas po projekto inicijavimo pradžios“ yra priskirtina prie veiksnių (Veiksnių sąrašo 7 p.), kurių įtakos rodiklių reikšmės pasiekimui projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Kitų pareiškėjo nurodytų ginčo rodiklio nepasiekimo aplinkybių Agentūra nepripažino veiksniais, kurių įtakos Sutartyje nustatytų rodiklių nepasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti.

78. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į apeliacinio skundo argumentus (byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 2 d.)), neturi faktinio ir teisinio pagrindo nesutikti su Agentūros atliktu pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimu.

79. Pažymėtina, kad aplinkybė, jog ginčui aktualiu laikotarpiu galioję nacionalinės teisės aktai nenustatė gyventojų pareigos jungtis prie nuotekų tinklų, nėra aktuali, nes: (1) iš esmės identiškas reguliavimas egzistavo iki Sutarties pasirašymo ir visą Projekto įgyvendinimo laikotarpį; (2) nei pareiškėjo pateiktoje paraiškoje, nei Sutartyje nėra jokių nuostatų, kurios leistų teigti, kad ginčo rodiklio pasiekimas buvo siejamas su aplinkybe, kad įstatymų leidėjas ir (ar) kiti teisėkūros subjektai pakeis galiojantį reguliavimą.

80. Kita vertus, tai, kad teisės aktai neįpareigojo gyventojų jungtis prie tinklų, taip pat nenustatė tinklų savininko (valdytojo) teisės savo iniciatyva be būsto savininko valios prijungti prie šių tinklų ir kitos panašios aplinkybės lemia, kad galimybė pasiekti ginčo rodiklį tiesiogiai priklauso nuo paties gyventojų (būsto savininkų) noro ir (ar) jų galimybių savo lėšomis prisijungti prie šių tinklų. Gyventojo apsisprendimą nesijungti gali lemti įvairios priežastys, įskaitant ir pareiškėjo nurodytas – ribotos finansinės galimybės prisijungti prie tinklų ar tiesiog nenoras naudotis centralizuotais vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo tinklais.

81. Tačiau tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamu atveju, tai nelaikytina minėtais veiksmais, kurių įtakos ginčo rodikliui pareiškėjas negalėjo sumažinti. Iš tiesų pareiškėjas nepateikė jokių objektyviais duomenimis pagrįstų argumentų, kad minėtos aplinkybės yra išskirtinės ir nebūdingos vykdant aptariamą veiklą. Be to, įvertinus tai, kad pareiškėjas yra ūkio subjektas, be kita ko, pats teikiantis centralizuotas vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugas (savo srities profesionalas), nėra jokio pagrindo vertinti, kad aptariamos aplinkybės ir su jomis susijusi rizika ginčo rodiklio reikšmei nebuvo (negalėjo būti) žinomi (numanomi) dar teikiant paraišką ir pasirašant Sutartį (Susitarimą). Net ir darant prielaidą, kad ši rizika nebuvo įvertinta apskaičiuojant paraiškoje ir vėliau Sutartyje (Susitarime) nurodytą planuotų prijungti gyventojų (būstų) skaičių, pareiškėjas, būdamas atidus ir rūpestingas, turėjo ir galėjo aptariamas aplinkybes įvertinti Projekto įgyvendinimo metu bei kreiptis į Agentūrą, be kita ko, dėl Sutarties sąlygų keitimo ar patikslinimo.

82. Vertinant proceso šalių argumentus dėl aptariamos rizikos paskirstymo tarp pareiškėjo ir Agentūros, pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju būtent pareiškėjui (Projekto vykdytojui) teko pareiga tinkamai apskaičiuoti planuojamų prijungti gyventojų skaičių, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir rizikas. Be to, nėra jokio pagrindo teigti, kad paraiškoje nurodytas planuotas prijungti gyventojų skaičius ir kiti duomenys būtų sudarę prielaidą Agentūrai abejoti šių skaičių pagrįstumu.

83. Dėl laisvos žemės ir nebaigtos statybos sklypų pažymėtina, kad šis ginčo rodiklis patenka į Veiksnių sąrašo 5 punktą, tačiau pastebėtina ir tai, kad ginčo stebėsenos rodiklis yra tiesiogiai susijęs su planuotų prijungti būstų skaičiumi – nustatyta tvarka mažinant veiklos apimtį būtų mažinama ir ginčo rodiklio reikšmė. Šiuo aspektu pareiškėjas, įgyvendindamas Projektą ir prieš atlikdamas jame nurodytas veiklas, susijusias su naujų tinklų tiesimu į laisvus ar nebaigtos statybos žemės sklypus, privalėjo įsivertinti statybų juose realumą ir esant būtinybei – kreiptis į Agentūrą, be kita ko, ir dėl Projekto veiklos apimties sumažinimo (Sutarties Bendrųjų sąlygų 2.1.13, 2.1.15 p. (I t., b. l. 249)). Tačiau pareiškėjui tenkančios įrodinėjimo naštos kontekste pastebėtina, kad byloje nėra jokių dokumentų (teritorijų planavimo, žemėtvarkos dokumentų, statybą leidžiančių dokumentų ir pan.) ir (ar) kitų duomenų (sklypų savininkų, statytojų prašymų, susitarimų ir pan.), kurie objektyviai leistų pripažinti, kad tiesiant tinklus į laisvus ir nebaigtos statybas žemės sklypus, pareiškėjas vertino ir galėjo pagrįstai tikėtis, kad statybos bus pradėtos ir baigtos nustatytais terminais. Nesant tokių duomenų, nėra galimybės konstatuoti, jog aptariamos aplinkybės nagrinėjamu atveju laikytinos veiksniais, kurių įtakos ginčo rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti.

84. Dėl pareiškėjo argumento, kad jam buvo nustatytas per trumpas vienų metų ginčo rodiklio pasiekimo terminas, pritartina Agentūros vertinimui šiuo aspektu. Bylos duomenys patvirtina, kad Projekto vykdytojas buvo supažindintas su terminu, per kurį reikės pasiekti nustatytą ginčo rodiklį. Pareiškėjas 2014 m. birželio 30 d. rašte dėl Projekto rodiklių patikslinimo, kuriuo buvo derinamas 2014 m. rugsėjo 30 d. šalių susitarimas Nr. 3, patvirtino, kad stebėsenos rodiklį pasieks iki 2015 m. gruodžio 31 d. (III t., b. l. 179–180), t. y. kaip nustatė Susitarimo pasirašymo metu galiojęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktas (aplinkos ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymo Nr. D1-900 redakcija). Be to, aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. D1-59 buvo pakeistas Aprašo 34 punktas ir terminas rodiklio pasiekimui buvo pratęstas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Todėl pareiškėjas turėjo dar papildomus vienus metus rodikliams pasiekti.

85. Pareiškėjas skunde ir apeliaciniame skunde akcentuoja, kad stebėsenos rodiklis nebuvo pasiektas ir dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus, o šis veiksnys pagal Veiksnių sąrašą priskirtinas prie priežasčių, kurių įtakos stebėsenos rodiklio pasiekimui Projekto vykdytojas negalėjo sumažinti. Tačiau šis pareiškėjo argumentas yra abstraktaus pobūdžio, pareiškėjas nepateikia šio argumento pagrindimo, t. y. skaičiavimų. Be to, pareiškėjas Agentūrai teiktuose raštuose šios priežasties, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo kliūtimi pasiekti nustatytą ginčo rodiklį, nenurodė.

86. Minėta, kad Finansavimo sąlygų aprašo nuostatos nustatė konkretų terminą, iki kada turėjo būti sudarytos paslaugų sutartys su planuotais prijungti gyventojais – 2016 m. gruodžio 31 d. todėl pareiškėjo argumentai, kad į ginčo rodiklio reikšmę turėjo būti įtrauktas ir po šios datos prijungtų gyventojų skaičius – nepagrįsti. Taip pat vertinant ginčo rodiklio nepasiekimo aplinkybes, šiuo atveju nėra svarbios aplinkybės, susijusios su gyventojų prisijungimu prie vandentiekio tinklų iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir po šios datos.

87. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas Tyrimo išvada ir Įsakymu pagrįstai yra pripažintas pažeidęs Finansavimo sąlygų aprašo 34 punktą (aplinkos ministro 2016 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. D1-59 redakcija), kuriuo, be kita ko, siekiama užtikrinti, kad bus pasiekti Projekto tikslai, susiję su gyventojų prisijungimu (prijungimu) prie naujai nutiestų tinklų (paslaugų sutartys su visais planuotais prijungti gyventojais iki 2016 m. gruodžio 31 d. nebuvo sudarytos; ginčo rodiklis nebuvo pasiektas). Be to, pripažinimas, kad ginčo rodiklis nepasiektas ir, atitinkamai, minėtoje Finansavimo sąlygų aprašo nuostatoje įtvirtinta pareiga neįvykdyta ne dėl veiksnių, kurių įtakos šio rodiklio reikšmei pareiškėjas negalėjo sumažinti, paneigia pareiškėjo argumentus dėl kaltės nebuvimo.

88. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pripažino, kad vien ta faktinė aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju iš ES (fondo) ir nacionalinio biudžetų lėšų buvo finansuojamos išlaidos, tiesiogiai susijusios su ginčo tinklų tiesimu ir šie darbai buvo atlikti, nepaneigia aptariamo (neigiamo) poveikio biudžetams. Aplinkybė, kad ginčo tinklais naudojasi mažiau gyventojų, nei planuota sudarant Sutartį ir skiriant finansavimą, neleidžia atmesti galimybės, kad minėtų nuostatų nesilaikymas turėjo neigiamos įtakos aptariamiems biudžetams. Atsižvelgiant į nurodytus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktus išaiškinimus, nagrinėjamu atveju atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad nepasiektas ginčo rodiklis neturėjo jokios neigiamos įtakos valstybės ar ES biudžetams.

89. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo teiginių, kad taikyta finansinė korekcija prieštarauja viešajam interesui, proporcingumo principui ir finansinių korekcijų taikymo tikslui, pagrįstumą, nustatė, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjui taikytos finansinės korekcijos dydis nustatytas vadovaujantis Rekomendacijų 26³.2 punktu (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija), t. y. išimtinai pagal lentelėje nurodytą rodiklio nepasiekimo procentinę dalį. Kitaip tariant, nagrinėjamu atveju buvo pritaikyta vienodo tarifo korekcija.

90. Šiuo aspektu nurodytina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 apžvelgdama finansinės korekcijos taikymo reikalavimus ir principus ES teisinio reglamentavimo ir ESTT išaiškinimų kontekste, akcentavo, kad taikant tokias administracines priemones, kaip finansinė korekcija, privalu paisyti proporcingumo reikalavimo ir atsižvelgti į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus, t. y. pažeidimų pobūdį, svarbą ir fondų finansinius nuostolius, ir pripažino, kad Rekomendacijos tiek, kiek nenumato galimybės keisti 26³.2 punkte (finansų ministro 2012 m. gruodžio 27 d. įsakymo Nr. 1K-451 redakcija) nustatytų dydžių atsižvelgiant į Reglamento Nr. 1083/2006 98 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus bei proporcingumo reikalavimus, negali būti pripažintos atitinkančiomis ES teisės nuostatas. Šios aplinkybės nagrinėjamu atveju eliminuoja apeliacinės instancijos teismo pareigą atskirai pasisakyti dėl pareiškėjo prašymo inicijuoti norminę bylą dėl Rekomendacijų nuostatų teisėtumo bei kreiptis į ESTT su prašymu priimti prejudicinį sprendimą.

91. Apibendrinant konstatuotina, kad nei Agentūra, nei Ministerija, nustatydamos taikytiną finansinės korekcijos dydį, iš esmės nevertino visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, susijusių su taikytinu finansinės korekcijos dydžiu (pažeidimo pobūdžio, svarbos ir fondų finansinių nuostolių), kas, be kita ko, neleidžia spręsti ir dėl korekcijos dydžio proporcingumo, t. y. ar finansinės korekcijos dydis yra proporcingas šia korekcija siekiamiems tikslams. Todėl Įsakymas negali būti pripažintas teisėtu bei pagrįstu ir yra naikinamas (ABTĮ 91 str. 1 d. 1 p.). Taip pat panaikinamas ir Finansų ministerijos sprendimas.

92. Nurodytų reikšmingų aspektų, nustatant taikytinos finansinės korekcijos dydį, iš esmės visiškai nevertinus administracinių procedūrų metu, tokia analizė negali būti atliekama bylą nagrinėjant teisme, nes tai, tokiomis aplinkybėmis, kokios susiklostė nagrinėjamoje byloje, reikštų viešojo administravimo veiksmus, kurie nėra priskiriami administracinių teismų kompetencijai. Todėl klausimas dėl Projektų administravimo taisyklėse ir Lėšų grąžinimo taisyklėse numatyto sprendimo priėmimo bei pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos taikymo ir jos dydžio grąžintinas atsakovui Ministerijai nagrinėti iš naujo (ABTĮ 88 str. 2 p., 144 str. 1 d. 2 p.).

93. Teisėjų kolegija Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 13 d. sprendime administracinėje byloje Nr. eA-1632-629/2020 pateiktų išaiškinimų kontekste pažymi, kad sprendžiant dėl pareiškėjui taikytinos finansinės korekcijos dydžio, nacionalinės nuostatos, kurią pažeidusiu pripažintas pareiškėjas, paskirties ir turinio kontekste, taip pat, be kita ko, turėtų būti įvertinta tai (su sąlyga, kad atsakovas šias aplinkybes patikrins), kad: (1) nėra duomenų, jog Įsakyme konstatuotas pažeidimas padarytas pareiškėjui piktnaudžiaujant, kad Projekto tikslai nepasiekti dėl didelio pareiškėjo nerūpestingumo; nėra nustatytas trečiųjų asmenų teisių, saugomų ginčo teisinius santykius reglamentuojančių ES ir (ar) nacionalinės teisės aktų nuostatomis, pažeidimas (pvz., konkurencijos, viešųjų pirkimų, vartotojų teisių ir kt.); (2) Projektui finansuoti skirtos lėšos iš esmės panaudotos ginčo tinklams tiesti, jie yra nutiesti ir sudaryta galimybė gyventojams prisijungti prie šių tinklų; (3) byloje yra duomenys, patvirtinantys, kad pareiškėjas ėmėsi veiksmų informuoti ir skatinti gyventojus prisijungti prie naujų tinklų (I t., b. l. 172–182); taip pat nėra jokių duomenų, ypač įvertinus ginčo vietovės dydį, leidžiančių teigti, kad aktualios teritorijos gyventojai nebuvo informuoti (nežinojo, galėjo nežinoti) apie galimybę prisijungti prie ginčo tinklų, kad kokiu nors būdu pareiškėjas būtų apsunkinęs ar net paneigęs gyventojų galimybę prisijungti; (4) po 2016 m. gruodžio 31 d. su gyventojais sudarytos naujos sutartys dėl paslaugų teikimo (IV t., b. l. 70–81), galimybę sudaryti tokias sutartis ateityje turi ir kiti gyventojai; kt.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

94. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pagal bylos duomenis pareiškėjas yra sumokėjęs 33,75 Eur žyminio mokesčio už skundą ir apeliacinį skundą, pagal pateiktą ataskaitą ir įrodymus pareiškėjas advokatui už suteiktas teisines paslaugas yra sumokėjęs 7 417,30 Eur (su PVM). Pareiškėjas advokatui sumokėjo už skundo ir apeliacinio skundo rengimą, pasiūlymo Ministerijai ir Agentūrai dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių rengimą ir atstovavimą derybose. Į bylą yra pateiktos 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 15 d., 2017 m. rugsėjo 18 d. sąskaitos faktūros (V t., b. l. 24, 27, 30), 2017 m. gruodžio 1 d., 2017 m. gruodžio 15 d., 2017 m. rugsėjo 18 ir 2017 m. rugsėjo 21 d. atliktų darbų išklotinės (V t., b. l. 25, 28, 31) bei 2017 m. gruodžio 4 d., 2017 m. gruodžio 29 d., 2017 m. rugsėjo 25 d. mokėjimų nurodymai (V t., b. l. 26, 29, 32), patvirtinantys pareiškėjo atliktus mokėjimus atstovui. Atsakovas pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriais nesutinka su pareiškėjo prašymu dėl advokato atstovavimo išlaidų priteisimo.

95. ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad priteistinos tik tiesiogiai su teismo procesu susijusios, būtinos, pagrįstos ir suinteresuotos šalies realiai turėtos bylinėjimosi išlaidos (žr. 2012 m. sausio 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS63-49/2012; 2016 m. gruodžio 7 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-766-520/2016; 2020 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje AS-227-415/2020; kt.).

96. Atsižvelgiant į tai, kad Įsakymas panaikintas, pareiškėjui iš atsakovo Ministerijos priteistina 33,75 Eur žyminio mokesčio.

97. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 40 str. 5 d.). Teismas, taikydamas CPK 88 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad asmuo turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį sprendžia, ar advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens visa sumokėta suma pripažįstamos bylinėjimosi išlaidomis ir turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas.

98. Vadovaujantis Rekomendacijų 2 punktu, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

99. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į Rekomendacijose nurodytus priteistinus dydžius už advokato teisinę pagalbą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, į pareiškėjo atstovo suteiktų paslaugų pobūdį, apimtį ir darbo laiko sąnaudas pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismuose, ginčo esmę, bylos apimtį, sudėtingumą ir jos procesinę baigtį, vadovaudamasi protingumo, sąžiningumo, teisingumo principais, pareiškėjui priteisia už skundo parengimą – 1 200 Eur ir už apeliacinio skundo parengimą – 800 Eur. Kitos pareiškėjo nurodytos patirtos išlaidos, susijusios su pasiūlymo Ministerijai ir Agentūrai rengimu dėl taikos sutarčių sudarymo galimybių, su advokato atstovavimu pareiškėjui derybose, nepripažintinos būtinomis ir pagrįstomis.

100. Apibendrinus nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad pareiškėjui iš atsakovo Ministerijos priteistina 2 033,75 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. birželio 7 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Nemenčinės komunalininkas“ skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymą Nr. D1 -728 „Dėl Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, skirtų projekto Nr. VP3-3.1-AM-01-V-02-090 vykdytojui uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“, grąžinimo“ ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. ((24.16)-5K-1717419)-6K-1705817 „Dėl sprendimo“ ir grąžinti atsakovui Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai klausimą dėl sprendimo priėmimo nagrinėti iš naujo.

Priteisti pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Nemenčinės komunalininkas“ iš atsakovo Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2 033,75 Eur (du tūkstančius trisdešimt tris eurus ir 75 centus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė