Kauno apygardos teismo nuosprendis

2015-04-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-327/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
1A-350-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-91-1-00444-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Viktoras Preikšas, Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė, Gintarė Norkeliūnaitė
Nuteistasis
K. V.
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-350-327/2015

Teisėja Judita Sungailaitė Teisminio proceso Nr. 1-91-1-00444-2013-0

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.7.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.11.; 1.1.10.1.; 1.2.23.1.; 2.4.6.3.1.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. balandžio 16 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Gintarei Norkeliūnaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Frančiakui, nu­teistajam K. V., jo gynėjui advokatui Edgarui Dereškevičiui, teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išna­gri­nėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros pro­­ku­ro­ro Lino Frančiako ir nuteistojo K. V. ape­­liacinius skundus dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuos­prendžio, kuriuo K. V. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Res­publikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 260 str. 1 d. ir nubaustas lais­vės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į atliktos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2013 m. spalio 10 d. iki 2013 m. spalio 11 d. (1 para).

Pagal BK 260 str. 1 d. (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d.) K. V. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikalstamos veikos požymių.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. V. pagal BK 260 str. 1 d. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 10 d., apie 16-17 val., tiksliau nenustatytu laiku, Kauno mieste, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Karaliaus Mindaugo pr. 49, Kaune, iš nenustatyto asmens už 500 Lt įgijo 19,6742 g narkotinės me­džiagos – kanapių dalių, kurios 9,8057 g, 9,8360 g ir 0,0325 g esančio delta-9-tetrahidrakabinolio koncentracija atitinkamai yra 4,8%, 5,8% ir 12,7 %, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ją iš Kauno miesto į Šakių rajoną gabeno automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu K. V., dalį – 19,6417 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, supakuotų dviejuose polietileniniuose maišeliuose, sudėtų į vieną polietileninį maišelį, paslėpęs automobilyje įrengtoje slėptuvėje – automobilio priekinėje panelėje esančioje ertmėje, uždengiamoje plastmasiniu dangčiu, likusią dalį – 0,0325 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių supakuotų degtukų dėžutėje padėtų automobilio dėtuvėje prie pavarų svirties, kur šias narkotines medžiagas – kanapių dalis surado ir paėmė policijos pareigūnai sustabdę automobilį VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kelyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai.

Žemesnės instancijos teismas

Apylinkės teismui padarius išvadą, kad nėra pakankamai įrodymų, jog buvo padaryta nu­si­kalstama veika, K. V. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 260 str. 1 d. tuo, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Lukšių miestelyje, Šakių rajone, ir prie savęs neteisėtai laikė apie 20 g, tikslus kiekis nenustatytas, narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino Lukšių miestelyje, Šakių rajone, tai yra pardavė po 0,5 g narkotinės me­džiagos – kanapių (ir jų dalių) už 10 ir 20 litų, viso už 30 litų sumą G. J., penkis kar­tus po 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) už 40 litų, viso už 200 litų sumą D. P. ir kitiems nenustatytiems asmenims bei išplatino duodamas nar­ko­ti­nės medžiagos – ka­napių (ir jų dalių) rūkyti – 2 kartus D. D., 3 kartus G. B., 1 kartą J. N. bei kitiems nenustatytiems asmenims.

Šalies argumentai

Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pakeisti Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuos­prendį:

- Panaikinti nuosprendžio dalį dėl K. V. išteisinimo pagal BK 260 str. 1 d. (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d.).

- K. V. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d., kad jis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d., savo gyvenamojoje vietoje, esančioje (duomenys neskelbtini), Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, ir prie savęs neteisėtai laikė apie 20 g, tikslus kiekis ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), turė­da­mas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino Lukšių miestelyje, Šakių rajone, tai yra pardavė po 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) už 10 ir 20 litų, viso už 30 litų sumą G. J., penkis kartus po 1 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) už 40 litų, viso už 200 litų sumą D. P. ir kitiems nenustatytiems asmenims bei išplatino duodamas narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) rūkyti – 2 kartus D. D., 3 kartus G. B., 1 kartą J. N. bei kitiems nenustatytiems asmenims.

- K. V. pagal BK 260 str. 1 d. skirti 4 metų laisvės atėmimo bausmę.

- Pakeisti nuosprendžio dalį dėl neteisingai paskirtos bausmės pagal BK 260 str. 1 d. ( 2013 m. spalio 10 d. automobilyje rasta 19,6742 g. narkotinės medžiagos - kanapių dalių) – pagal BK 260 str. 1 d. paskirti 4 metus laisvės atėmimo.

- Pakeisti nuosprendžio dalį dėl telefono Nokia 630 su SIM kortele, vadovaujantis BK 72 str. 2 d., daiktinius įrodymus – mobilaus ryšio telefoną Nokia 630 su SIM kortele – konfiskuoti kaip nusikaltimo padarymo priemones.

- Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. 2 p. bausmes, paskirtas pagal BK 260 str. 1 d. ir 260 str. 1 d. subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir K. V. paskirti laisvės atėmimą 5 metams.

- Vadovaujantis BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2011 m. liepos 8 d. Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir K. V. paskirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 5 metus 6 mėnesius, bausmę atliekant pataisos namuose.

Žemesnės instancijos teismas

Prokuroro skunde nurodoma, kad apylinkės teismas K. V. išteisinimą šioje dalyje, motyvavo tuo, kad nėra žinoma, ar apklaustiems liudytojas tikrai buvo platinta narkotinė medžiaga. Teismo nuomone, inkriminuojant nusikalstamą veiką pagal BK 260 str. 1 d. yra svarbu nustatyti nusikaltimo dalyką, ar platinamos medžiagos tikrai yra narkotinės. Taip pat svarbu nustatyti me­džia­gos kiekį, nes tai turi įtakos nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Teismas padarė išvadą, kad kaltinimai K. V. dėl narkotinių medžiagų disponavimo 2013 m. balandžio – spalio mėne­siais paremti tik prielaidomis. Prokuroro teigimu, šios teismo išvados yra neteisingos, byloje pa­kan­ka duomenų pagrįsti nurodytiems kaltinimams K. V., todėl nuosprendis šioje dalyje keis­tinas. K. V. kaltę šioje dalyje pagrindžia apylinkės teismo ištirti duomenys: K. V. iki­teisminio tyrimo metu nurodė, kad Kaune iš nepažįstamų asmenų pirkdavo kanapių (ir jų dalių) ir jas vėliau parduodavo savo pažįstamiems Lukšiuose ir Šakiuose. Šias aplinkybes patvirtino ir liu­dy­tojų parodymai. Remiantis šiais parodymais byloje nustatytas minimalus kiekis narkotinės me­džiagos ir šis kiekis nurodytas kaltinime. Teismas nenurodė motyvų, kuriais vadovaudamasis at­me­tė nuoseklius kaltinamojo ir liudytojų parodymus dėl įsigyto medžiagų kiekio, dėl pirkimo-par­da­vimo, neatlygintino davimo faktų, visiškai nevertino tos aplinkybės, jog K. V. baigęs iš­pla­tin­ti narkotines medžiagas, vyko vėl įsigyti į tą pačią vietą ir iš tų pačių asmenų, tos pačios nar­ko­ti­nės medžiagos, kad vėl galėtų platinti ir iš to užsidirbti. Teismas padarė prieštaringą išvadą, kad ne­nus­tatytas nusikaltimo dalykas – neištirta psichotropinė medžiaga. Prokuroro nuomone, nusi­kals­ta­mos veikos dalyko egzistavimas grindžiamas byloje nustatytų aplinkybių analize, rastais pėdsakais ir loginėmis išvadomis. Teismas nevertino kokiomis aplinkybėmis ant svarstyklių ir užspaudžiamų maišelių, buvusių K. V. namuose, atsirado narkotinės medžiagos pėdsakai, nors liudytojai ir nuteistasis patvirtino, kad „žolę“ svėrė ant turimų svarstyklių, supylė į užspaudžiamus maišelius, vėliau platino. Teismui priėmus sprendimą plastiko maišelius, elektronines svarstykles sunaikinti, nu­spręsta neteisingai, nes konfiskuojant svarstykles ir plastikinius maišelius teismas turėjo pri­pa­žin­ti, jog K. V. nuo 2013 m. balandžio iki 2013 m. spalio platino narkotines medžiagas.

Teismas nepagrįstai pripažino K. V. prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi leng­vi­nan­čia aplinkybe, nes ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus, jo parodymai nenuo­seklūs ir nelogiški. K. V. pats nenurodė jokių duomenų apie asmenis, iš kurių įsigijo nar­ko­ti­kus, kuriems platino. Asmenys, įsigiję narkotines medžiagas, buvo nustatyti kriminalinės žval­gy­bos pareigūnų dėka. Taip pat nuosprendis naikintinas ir dalyje dėl sprendimo grąžinti daiktinius įro­dymus (mo­bilaus ryšio telefoną Nokia 6300) K. V.. Narkotines medžiagas K. V. platino mobiliojo telefono pagalba, paskambinus ar trumpąja žinute buvo susitariama dėl narkotinės me­džia­gos atgabenimo, įsigijimo ar vartojimo kartu. Šiuo atveju telefonas buvo priemonė, padėjusi pa­da­ryti nusikalstamą veiką.

Šalies argumentai

Nuteistasis K. V. apeliaciniame skunde prašo pakeisti 2014 m. gruodžio 18 d. Ša­kių rajono apylinkės teismo nuosprendį ir padarytą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 str. 1 d. į BK 259 str. 1 d. bei atitinkamai parinkti ir paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

Apeliacinį skundą K. V. grindžia tuo, kad jam netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tam tikros teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, nesutinka su teismo motyvais dėl bausmės paskyrimo bei mano, kad bausmė jam buvo paskirta netinkamai pritaikius BK. Skunde nu­rodo, kad Šakių rajono apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kurioje šis teismas dėl vieno kaltinimo K. V. išteisino, bet likusį kaltinimą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis, pripažino įrodytu ir tariamą tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, grin­dė išteisinime aptartomis ap­lin­ky­bėmis, pripažįstant jas patikimomis ir įrodytomis. Jo nuomone, neįmanoma tame pačiame nuos­prendyje mo­ty­vuoti, kad nuteistasis narkotinių medžiagų pažįstamiems neplatino, pripažįstant, kad ta medžiaga nenustatyta specialisto išvada ir nenustatytas jos kiekis, bei tuo pat metu kitą nuos­pren­džio epizodą 9.8057 g. 9.8360 g bei 0.0325 g narkotinių medžiagų – kanapių įgijimą ir laikymą, tu­rint tikslą jas platinti, grįsti teismo posėdžio metu apklaustų liudytojų D. D., G. B., G. J., D. P., J. N. pa­ro­dymais, kurie kitoje nuosprendžio dalyje nepripažinti kaip pa­grįsti įrodymai dėl nuteistojo kaltės. Pirmos instancijos teismas ignoravo faktą, kad nuteistasis pats vartojo kanapes. Teis­mas neįrodė, kad nu­teistasis turėjo tikslą parduoti ar kitaip platinti narkotines medžiagas. Nuteistojo nuomone, apylinkės teismo apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 str. reikalavimų, pažeidžia LAT senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 3.1.8. p. reika­la­vi­mus. Nuteistasis nurodo, kad nusikaltimo faktą iš karto pripažino ir nuoširdžiai gailisi dėl to, tačiau mano, kad vien tai, jog padaryta su disponavimu narkotinėmis medžiagomis susijusi nusi­kalstama veika, neturėtų turėti įtakos K. V. skiriant bausmės rūšį bei pobūdį.

Teismo posėdyje prokuroras prašė jo apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nuteistojo K. V. apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistasis K. V. prašė jo apeliacinį skundą tenkinti, pro­kuroro apeliaciniam skun­dui prieštaravo. Jo gynėjas prašė prokuroro ape­lia­cinį skun­dą atmesti, o K. V. apeliacinį skundą tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Fran­čiakoir nuteistojo K. V. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuo­me­nės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įsta­ty­mą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nu­teistas. Pagal Lietuvos Res­pu­blikos bau­džia­mo­jo proceso ko­dekso (toliau – BPK) 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įro­dy­mais, kurie įvertinami, remiantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šioje įstatymo nor­mo­je nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir neša­lišku visų bylos aplinkybių išna­gri­nė­ji­mu, vadovaudamiesi įstatymu. Teisėtas ir pa­grįs­tas yra toks nuosprendis, kuriuo tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstaty­mas ir kuris priimtas ir sura­šy­tas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o jame padarytos išvados dėl nusi­kalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kal­ti­namojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuos­prendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

Vadovaujantis BPK 1 str. 1 d. nuostatomis, nuosprendis teisingas, tai yra teisėtas ir pa­grįs­tas gali būti tik tuo atveju, kai viso bylos baudžiamojo proceso metu yra išsamiai atskleista nu­si­kalstama veika ir tinkamai pritaikytas įstatymas, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo nubaustas tei­singai, būtent už tą veiką ir ta apimtimi, kurią yra padaręs, ir kad niekas nekaltas nebūtų nu­baustas.

Pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka bau­džia­majame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos vei­kos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie api­būdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 str. 4 d.). Svarbu pažymėti, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prie­lai­do­mis. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti kons­ta­tuo­jamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir bau­džiamosios bylos medžiagą, iš dalies sutinka su prokuroro apeliaciniu skundu, kad pirmosios ins­tan­ci­jos teismas netei­singai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nepagrįstai išteisino K. V. už pada­ry­tą nu­si­kals­tamą veiką, numatytą BK 260 str. 1 d. (disponavimas narkotine medžiaga tikslu realizuoti laikotarpiu iki 2013 m. spalio 10 d.), todėl pir­mo­sios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje pa­keičiamas (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pir­mo­sios instancijos teismas dalyje dėl K. V. inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarytos 2013 m. nuo balandžio mėnesio iki spalio 10 d. netinkamai įvertino bau­džia­mojoje byloje surinktus įrodymus, neteisingai įvertino jų visumą, tarpusavio sąsają, nepagrįstai neatsižvelgė į liudytojų G. B., G. J., D. D., J. N., D. P. parodymus, taip pat ir paties nuteistojo parodymus. Tokiu būdu teismas pažeidė BPK 20 str. 5 d. reikalavimus, o tai esmingai įtakojo jo išvadą dėl K. V. kaltės pada­rius šią jam inkri­mi­nuo­tą nusi­kals­tamos veikos dalį.

Nėra ginčo dėl to, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, jog S. V. 2013 m. spalio 10 d. padarė nusikalstamą veiką – neteisėtai įsigijo ir gabeno nar­ko­tinę medžiagą. Apeliacinės ins­tancijos teismas, patikrinęs bylą įro­dy­mų vertinimo aspektu, su­tin­ka, kad nuteistojo veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymiai. Apelia­ci­nės instancijos teis­mas iš dalies nesutinka pir­mo­sios instancijos teismo išvada dėl nuteistojo nusikalstamos vei­kos įro­dy­tumo ir kvalifikavimo pagal BK 260 str. 1 d. laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mė­ne­sio iki 2013 m. spalio 10 d.

K. V. teismui buvo atiduotas pagal BK 260 str. 1 d. ir už tai, kad laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d., savo gyvenamojoje vietoje ir prie savęs ne­tei­sė­tai laikė apie 20 g narkotinės me­džia­gos – kanapių (ir jų dalių), turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti ir jas platino Lukšių miestelyje, Šakių rajone, tai yra pardavė šios narkotinės medžia­gos viso už 30 litų sumą G. J., penkis kartus pardavė viso už 200 litų sumą D. P. ir kitiems nenustatytiems asmenims bei išplatino duodamas kanapių (ir jų dalių) rūkyti D. D., G. B., J. N. bei kitiems nenustatytiems asmenims.

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad išnaudojus visas galimybes nėra nus­ta­ty­tas šios dalies inkriminuotos nusikalstamos veikos dalykas, kaltinimai K. V. dėl narkotinių medžiagų disponavimo 2013 m. balandžio – spalio mėnesiais paremti tik prielaidomis, nesant pa­kan­kamai įrodymų, jog padaryta nusikalstama veika. Tačiau su tokiomis pirmosios instancijos teis­mo išva­do­mis teisėjų kolegija nesutinka.

BK 260 str. 1 d. numatyta veika – tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas – reiš­kia, kad šioje įstatymo nor­mo­je įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, lai­kė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas at­li­ko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsi­ra­di­mo). Taigi išvadai, kad asmuo neteisėtai disponavo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, pa­grįsti be kita ko būtina nustatyti, kokios tai medžiagos ir koks jų kiekis. Nar­ko­ti­nės ir psi­chot­ro­pi­nės me­džia­gos yra me­džia­gos, ku­rios įtrauktos į Lie­tu­vos Res­pub­li­kos svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nister­ijos patvirtintą narkotinių ir psichotropinių me­džia­gų są­ra­šą. Nustatant narkotinių ar psicho­tro­pi­nių me­džiagų rūšį, pavadinimą, savybes, kiekį ir kt., be kitų įrodymų, paprastai reikalinga spe­cia­listo iš­va­da arba ekspertizės aktas.

Apylinkės teismas nuosprendyje padarė netinkamą išvadą išteisindamas K. V. dėl nu­si­­kal­timo, numatyto BK 260 str. 1 d., t. y. dėl narkotinės medžiagos platinimo laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 213 m. spalio 10 d., konstatuodamas, kad nėra pakankamai įro­dy­mų, jog buvo padaryta nusikalstama veika. Nors tvirtinama, kad kaltinimai K. V. dėl šių veiks­mų yra pagrįsti tik jo paties ir liudytojų parodymais, apylinkės teismas konstatavo, jog šių duomenų nepakanka, siekiant priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Bylos nagrinėjimo metu neišsi­aiš­ki­nus ir nenustačius inkriminuotos nusikalstamos veikos dalyko, buvo nuspręsta K. V. šioje dalyje išteisinti.

Byloje apklausti liudytojai G. B., G. J., D. D., J. N. ir D. P. patvirtino, kad laikotarpiu 2013 m. rugsėjo pabaigoje – spalio mėnesį pirkdavę ar gaudavę iš K. V. nar­ko­ti­nės medžiagos – „žolės“, t.y. kanapių. Šiuos parodymus liudytojai davė iki­teis­mi­­nio tyrimo metu, teis­minio tyrimo metu juos perskaičius patvirtino, esminių prieštaravimų tarp jų tei­sėjų kolegija neįžvelgia. Nors nurodyti liudytojai įsigytą – nupirktą ar parūkytą medžiagą vadino „žole“, tačiau patvirtino supratę, kad tai narkotinė medžiaga. Be to, specialisto 2014 m. sausio 23 d. išvadoje Nr. 11-3121(13) kons­tatuota, kad iš K. V. 2013 m. spalio 10 d. vairuoto auto­mo­bi­lio paimtos ištirtos medžiagos yra kanapių dalys, o po jo sulaikymo ant jo na­muo­se kratos metu ras­tų svarstyklių ir užspaudžiamų plastiko maišelių paviršiuose yra tos pačios narkotinės medžiagos – kanapių pėdsakai. Kolegijos nuomone, to pakanka spręsti, kad K. V. šia narkotine medžiaga disponavo ir iki 2013 m. spalio 10 d. Nuteistasis neneigė, kad ir anksčiau iš nepa­žįs­ta­mų asmenų pirk­davo ir var­tojo – rūkė „žolę“. Darytina išvada, kad nuteistasis suvokė, kad įsigijo nar­kotinę me­džiagą, tai pa­tvirtino ir teisme apklausti liudytojai. Be to, liudytojų D. D., J. N. ir paties K. V. šlapimo tyrimų rezultatai patvirtino, jog rasta THC (marihuanos) pėd­sakų. Teisėjų ko­legija spren­džia, kad K. V. inkriminuojamos nusikalstamos veikos ir iki 2013 m. spalio 10 d. dalykas – narkotinė me­džia­ga – kanapės (ir jų dalys) – yra nustatytas ir neabejotinas.

Būtina sąlyga nusikalstamai veikai pagal BK 260 str. 1 d. kvalifikuoti yra tikslo realizuoti turėjimo konstatavimas, kuris yra esminis kriterijus, atribojantis BK 259 str. 1, 2 dalyse nurodytą neteisėtą šių medžiagų gaminimą, perdirbimą, įgijimą, laikymą, gabenimą ar siuntimą nuo BK 260 str. 1, 2 dalyse nurodytų tų pačių neteisėtų veiksmų. Šio tikslo turėjimas yra subjektyvusis netei­sė­tos veikos požymis, kuris turi būti įrodytas ir tinkamai motyvuotas. BK 260 str. 1, 2 dalių dis­po­zi­ci­joje įvardytas tikslas „parduoti ar kitaip platinti“ reiškia kaltininko norą atlygintinai ar neatlygintinai perleisti narkotines ar psichotropines medžiagas bent vienam asmeniui. Būtent tokią prak­tiką for­muoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teis­mas (kasacinės nutartys Nr. 2K-435/2014, Nr. 2K-361/2014).

Nuteistasis teigia, kad neturėjo tikslo narkotinę medžiagą parduoti ar kitaip platinti nei 2013 m. spalio 10 d., kuomet buvo sulaikytas, nei iki šios datos. Tačiau iš aukščiau paminėtų liu­dy­to­jų parodymų matyti, kad vieniems liudytojams jis duodavo narkotinę medžiagą pavai­šindamas (duodamas parūkyti), kitiems liudytojams parduodavo. Teismų praktikoje kitoks platinimas yra psi­chot­ro­pi­nių ar nar­ko­ti­nių me­džia­gų per­da­vi­mas ki­tiems as­me­nims, iš­mai­nant jas į ki­tus daik­tus, do­va­no­jant, ap­mo­kant sko­lą, at­ly­gi­nant už dar­bą ar ki­tas pa­slau­gas, duo­dant pa­sko­lą ir pan. Vien ta aplinkybė, kad kal­ti­nin­kas pats vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas, savaime dar ne­reiš­kia, jog jis neturi tiks­lo šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti (kasacinės nutartys Nr. 2K-247/­2010, 2K-629/2011, 2K-141/2012 ir kt.). Ikiteisminio tyrimo metu pats nuteistasis neneigė, kad pirkdavo ir ne tik pats var­to­jo, bet ir kitiems parduodavo arba duodavo parūkyti „žolės“, kad na­muo­se sverdavo „žolę“, dalin­da­vo ją į dozes, kurias dėdavo į maišelius (t. 1, b. l. 129-130). Tai, kad nuteistasis platino narkotines me­džiagas – kanapes teisme patvirtino ir minėti liudytojai. Kaip mi­nėta, tiek liudytojų D. D. (t. 1, b. l. 99) ir J. N. (t. 1, b. l. 119), tiek nuteistojo K. V. (t. 1, b. l. 131) šlapime buvo rasta ta pati narkotinė medžiaga THC (marihuana), kuri buvo rasta pas K. V. automobilyje 2013 m. spalio 10 d. Pas K. V. namuose kratos metu rastas didelis kiekis – 153 vnt. tuščių plastiko maišelių, taip pat jo automobilyje rastos narkotinės medžiagos santykinai didelis kiekis tei­kia pagrindo išvadai, kad kanapes (ir jų dalis) K. V. įgijo ir laikė ne vien asmeniniam var­to­jimui. Todėl teisėjų kolegija atmeta šį nuteistojo apeliacinio skundo argu­mentą.

Taigi, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas padarė netinkamą išvadą, kad kaltinimai nuteistojo atžvilgiu šioje dalyje paremti tik prielaidomis, ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kolegija sprendžia, kad ištirtų įro­dy­mų visuma suteikia pakankamą pagrindą išvadai, kad tiek iki 2013 m. spalio 10 d. K. V. įsigydavo nurodytą narkotinę medžiagą – kanapes (ir jų dalis) ir ją pla­ti­no kaltinime nurodytiems asmenims nurodytu būdu, tiek ir šią datą įsigijo 19,6417 g šios nar­ko­tinės medžiagos tikslu platinti.

Kaltinimas dėl viso 2013 m. balandžio mė­ne­sio – 2013 m. spalio 10 d. lai­kotarpio pagrįstas iš esmės tik K. V. ikiteisminiame tyrime 2013 m. spalio 13 d. duotais parodymais, kur jis nu­ro­dė, kad pirmą kartą „žolės“ įsigijo prieš pusę metų, kad davė jos parūkyti nenustatytiems as­me­nims. Nurodė, kad pirkdavo apie 20 gramų, yra pardavęs G. B., kitiems draugams, D. D. yra davęs parūkyti. Teisminio nagrinėjimo metu K. V. tvirtino, kad „žolės“ įsigydavo savo reikmėms. Tą dieną, kai buvo sulaikytas, pirko narkotinę medžiagą sau ir parda­vi­mui. Liu­dy­tojai G. B., G. J., D. D., J. N. ir D. P. tvirtino, kad pirko arba gaudavo pa­rū­ky­ti kanapių iš K. V. 2013 m. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Tiksli laikotarpio pra­džia nėra nurodyta. Šių liudytojų pa­ro­dymai panašūs tarpusavyje, iš dalies atitinka nuteistojo pa­ro­dymus ir specialisto išvadą, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Kolegija sprendžia, kad byloje nėra neabejotinų įrodymų, kad K. V. būtų įgijęs tikslu platinti ir platinęs nurodytą narkotinę medžiagą nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo mėnesio pabaigos. Bau­džiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai pa­tikimai nus­ta­tytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsa­ko­my­bėn trau­kia­mo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių. Visos iškilusios abejonės, kai jų negalima pašalinti, vertinamos kaltinamojo naudai. Šioje kaltinimo dalyje nepa­kan­ka pagrįstų ir abejonių nekeliančių duomenų, jog K. V. atliko nusikalstamus veiks­mus – nar­kotinių medžiagų įgijimą ir realizavimą nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. rugsėjo pa­bai­gos, todėl visas abejones vertinant kaltinamojo naudai ši dalis iš kaltinimo pašalinama.

Be to, K. V. buvo inkriminuotas realizavimas narkotinės medžiagos parduodant ir duodant parūkyti ne tik kaltinime nurodytiems konkretiems asmenims – liudytojams G. B., G. J., D. D., J. N. ir D. P., bet ir nenustatytiems asmenims. Byloje jokiais įrodymais nėra patvirtintas faktas apie K. V. davimą parūkyti kanapių arba jų pardavimą kitiems asmenims, todėl ši dalis iš kaltinimo taip pat pašalinama.

Kaltinime dėl lai­kotarpio iki 2013 m. spalio 10 d. buvo įvardytas konkretūs narkotinės me­džiagos kiekiai, nu­teistojo parduoti konkretiems asmenims – G. J. ir D. P.. Šie liu­dytojai nurodė, kad pirko iš K. V. narkotinės medžiagos – kanapių – už kon­krečią sumą pi­ni­gų – dozes. Tikslesnis šios narkotinės me­džia­gos kiekis konkrečiais realizavimo atvejais nėra nus­ta­ty­tas, jis yra tikėtinas. Kadangi akivaizdu, kad šis kiekis neviršija Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Narkotinių ir psichotropinių me­džiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ (su vėlesniais pa­kei­timais) są­raše nurodyto didelio šios medžiagos kiekio (500 g), bet koks mažesnis šios medžiagos kie­kis veikos kvalifikavimui pagal BK 260 str. 1 d. reikšmės neturi. Todėl kaltinimas patikslinamas, nurodant, kad buvo parduodamas apytikslis kiekis narkotinės medžiagos.

Nusikaltimas, nurodytas BK 260 str. 1 d., vertinamas kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jei tam tik­ri veiks­mai – ne­tei­sė­tas įsigiji­mas, par­da­vi­mas ar kt., bu­vo pa­da­ry­ti ne vie­ną kar­tą, bet at­lik­ti pa­gal vie­ną su­ma­ny­mą, tu­rint kon­kre­tų tiks­lą, sie­kiant tam tik­ro api­brėž­to re­zul­ta­to.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinė sesija baudžiamojoje byloje nutartyje Nr. 2K-P-412/2007 pasisakė, kad pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką tęs­tine nusikalstama veika laikoma tokia veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straips­nyje numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieno sumanymo (vieningos tyčios); kad tęstiniu nusikaltimu pri­pa­žįs­ta­mi keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, ana­lo­giškomis aplin­ky­bėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Kasacinės instancijos teismas ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad vieningai tyčiai, jungiančiai atskirus nusikalstamus veiksmus, būdinga tai, kad pats kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, da­ry­damas pir­mą veiksmą, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kito nusikalstamo veiksmo (kasacinės nutartys Nr. 2K-181/2007, 2K-717/2007, 2K-605/2007, 2K-148/2010 ir kt.).

Šiuo atveju teisėjų kolegija, pripažinusi, kad nuteistasis platino narkotines medžiagas, dau­giausiai jas parduodamas, laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo pabaigos iki 2013 m. spalio 10 d., o šią dieną buvo sulaikytas su tos pačios medžiagos – kanapių dalių 19,6742 g kiekiu, sprendžia, kad šios nusikalstamos veikos tikslas buvo siekis pasipelnyti. Nuteistasis platino ir paskutinį kartą realiza­vi­mui įgijo tą pačią narkotinę medžiagą, platino tuo pačiu būdu – parduodamas ir duodamas parūkyti po kelis kartus tiems patiems asmenims. K. V. atskiri nusikalstami veiksmai vyko per pa­lyginti neilgą laiką (nuo 2013 m. rugsėjo pabaigos iki 2013 m. spalio 10 d.). Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad visų K. V. nusikalstamų veiksmų subjektyvioji pusė pasireiškė vieninga tyčia – platinti nurodytą narkotinę medžiagą ir iš to užsidirbti, todėl jie kva­lifikuojami kaip vienas tęstinis BK 260 str. 1 d. numatytas nusikaltimas.

Teisėjų kolegija, teismo posėdyje iš naujo įvertinusi įrodymus, nustatė, kad K. V. laikotarpiu nuo 2013 m. rugsėjo pabaigos iki 2013 m. spalio 10 d., savo gyvenamojoje vietoje, esan­čioje (duomenys neskelbtini), Lukšių miestelyje, Lukšių seniūnijoje, Šakių rajone, ir prie savęs netei­sėtai laikė apie 20 g, tikslus kiekis nenustatytas, narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), tu­rė­da­mas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ir jas platino Lukšių miestelyje, Šakių rajone, tai yra par­davė maždaug po 0,5 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) už 10 ir 20 litų, viso už 30 litų sumą G. J., penkis kartus maždaug po 1 g tos pačios narkotinės medžiagos po 40 litų, viso už 200 litų sumą D. P. bei išplatino duo­da­mas tos pačios narkotinės medžiagos rūkyti – du kar­tus D. D., tris kartus G. B., kartą – J. N.. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2013 m. spa­lio 10 d., apie 16-17 val., Kauno mieste, prie prekybos ir pramogų centro „Akropolis“, Ka­ra­liaus Min­daugo pr. 49, Kaune, iš nenustatyto asmens už 500 Lt įgijo 19,6742 g narkotinės me­džia­gos – kanapių dalių, kurios 9,8057 g, 9,8360 g ir 0,0325 g esančio delta-9-tetrahidrakabinolio kon­cen­tra­ci­ja atitinkamai yra 4,8%, 5,8% ir 12,7 %, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, ją iš Kauno mies­to į Šakių rajoną gabeno automobiliu VW Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausančiu K. V., dalį – 19,6417 g narkotinės medžiagos – kanapių dalių, supakuotų dviejuose poli­eti­le­niniuose maišeliuose, sudėtų į vieną polietileninį maišelį, paslėpęs automobilyje įrengtoje slėp­tu­vė­je – automobilio priekinėje panelėje esančioje ertmėje, likusią dalį – 0,0325 g narkotinės me­džia­gos – kanapių dalių supakuotų degtukų dėžutėje padėtų automobilio dėtuvėje prie pavarų svir­ties, kur šias narkotines medžiagas surado ir paėmė policijos pareigūnai sustabdę automobilį ke­lyje Kaunas-Zapyškis-Šakiai. Šiais veiksmais K. V. padarė tęstinę nusikalstamą veiką, nu­ma­tytą BK 260 str. 1 d.

Teisėjų kolegija iš esmės sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu dėl K. V. at­sa­komybę len­g­vi­nančios aplinkybės – prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką ir nuo­šir­daus gai­lėjimosi. Kaip matyti iš K. V. parodymų, ikiteisminio tyrimo metu jis atsisakė duoti parodymus (t. 1, b. l. 134), pirmos instancijos teisme jis pripažino tik kai kada vaišinęs draugus „žole“ ir faktą, kad 2013 m. spalio 10 d. įgijo kanapių ir gabenosi jas savo poreikiams. Pripažinus įrodytu, kad nurodytą narkotinę medžiagą nuo 2013 m. rugsėjo pabaigos jis laikė ir realizavo, o 2013 m. spalio 10 d. taip pat įgijo ją tikslu realizuoti, nėra pagrindo jo parodymų laikyti kaltės pri­pa­žinimu ir vertinti jų K. V. atsa­ko­mybę lengvinančia aplinkybe. Todėl skundžiamas nuos­prendis keičiamas ir šioje dalyje (BPK 328 str. 3 p.) – ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė pa­ša­linama.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmos instancijos teismas individualizuodamas bei paskirdamas K. V. baus­mę už 2013 m. spalio 10 d. K. V. padarytą nusikalstamos veikos dalį nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pa­grindų, įtvirtintų BK 54 str. 1 d. ir 2 d., iš esmės teisingai motyvavo skiriamą bausmę. Tačiau įro­dytu pripažintos nusikalstamos veikos apimtis pa­di­dė­jo ir kvalifikavus nuteistojo nusikalstamą vei­ką pagal BK 260 str. 1 d. kaip tęstinę, iš naujo turi būti skiriama ir bausmė.

Teisėjų kolegija, skirdama bausmę nuteistajam K. V., vadovaujasi BK 54 str. nu­ma­tytais ben­draisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, į kaltininko asmenybę ir bylos aplinkybes. K. V. nusikalto ne pirmą kartą, ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas (t. 2, b. l. 3-7), padarė sunkų tyčinį nu­si­kal­timą (BK 11 str. 5 d.), buvo baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 14-16). Nusikalstama veika nebuvo padaryta spontaniškai, atsitiktinai, nebuvo vienkartinis aktas, truko tam tikrą laiką, tačiau nėra duomenų, kad ji būtų sukėlusi kokias nors sun­kesnes pasek­mes. Narkotinės medžiagos, kuria nuteistasis disponavo, kiekis santykinai nedidelis, artimas Lie­tu­vos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 „Dėl Nar­kotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo reko­men­da­cijų“ (su vėlesniais pakeitimais) są­raše nurodytam nedideliam šios medžiagos kiekiui (5 g). K. V. atsakomybę lengvinančių ir sun­ki­nančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis dar­bo­vie­tėje charak­teri­zuo­ja­mas teigiamai (t. 2, b. l. 58). BK 260 str. 1 d. sankcijoje numatyta vie­nintelė baus­mė – laisvės atėmimas nuo dvejų iki aštuonerių metų. Aukštesniojo teismo nuomone, esant nustatytoms aplin­ky­bėms, kurias privaloma vertinti skiriant bausmę, laikytina, kad BK 41 str. nu­ma­tytų bausmės tikslų įgy­ven­­di­ni­mas K. V. gali būti užtik­rintas artimos minimaliam dy­džiui laisvės atėmimo baus­mės paskyrimu.

Pripažinus, kad tęstinė K. V. nusikalstama veika prasidėjo 2013 m. rugsėjo pa­bai­gos, nors tiksli nusikalstamos veikos pradžia ir nėra nustatyta, visas abejones vertinant kal­ti­na­mo­jo naudai, spręstina, kad nusikalstamą veiką jis pradėjo jau pasibaigus Šakių rajono apylinkės teis­mo 2011 m. lapkričio 8 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiui, kuris buvo nutrauktas prieš terminą – Šakių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 18 d. nutartimi (t. 2, b. l. 67). Todėl prokuroro apeliacinio skundo reikalavimas subendrinti šiuo nuosprendžiu skiriamą baus­mę su ankstesniu nusprendžiu paskirta bausme, netenkinamas.

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo jam paskirti su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 75 str. redakcija (galiojo iki 2015 m. kovo 24 d.) nenumatė, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas asmeniui, padariusiam vieną ar kelis sunkius ar labai sunkius nusikaltimus. Atsižvelgiant į šias nuostatas, apylinkės teismas ir nesvarstė tokios galimybės, įvertino ir pagrįstai nerado galimybės taikyti BK 62 str. ir 54 str. 3 d. nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, negu numato inkriminuotos nusikalstamos veikos sankcija. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje buvo priimtas tinkamai pritaikius jo priėmimo metu ga­liojusį baudžiamąjį įstatymą ir nepadarius esmi­nių BPK pažeidimų. 2015 m. kovo 19 d. įstatymu Nr. XII-1554 pakeista BK 75 str. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. kovo 24 d., nedraudžia taikyti šios normos nuostatas ir sunkų nusikaltimą padariusiam asmeniui. BK 3 str. 2 d. įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įs­ta­tymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką pa­da­riusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Taigi, ši nuostata leidžia svarstyti galimybę taikyti BK 75 str. ir K. V.. Kaip minėta, nuteistasis padarė vieną tęstinę nusikalstamą veiką, kvalifikuojamą sunkiu nusikaltimu (BK 11 str. 5 d.). Nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu K. V. laikomas neteistu, kadangi laikotarpis, kuriam buvo atidėtas ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės vykdymas, pasibaigė (buvo nutrauktas) (BK 97 str. 3 d. 1 p.). Anksčiau K. V. buvo teisiamas už kitokio pobūdžio nusikalstamas veikas (BK 178 str. 2 d., 135 str. 1 d.), jas padarė būdamas nepilnamečiu. Šioje byloje inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė būdamas jauno amžiaus (18 metų). Byloje nėra duomenų, kad po paskutinės nusikalstamos veikos jis būtų nusižengęs. Atsižvelgdama į šias ir aukščiau jau paminėtas aplinkybes teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, bausmės vykdymas jam atidėtinas paskiriant įpareigojimus (BK 75 str.). Todėl nuosprendis keičiamas ir šioje dalyje.

Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka ir su tuo, kaip pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl daiktinio įrodymo (mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini)) – grąžino jį K. V.. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pa­grin­das, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Taigi tai reiškia, kad turto kon­fis­kavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 str. 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezul­ta­tas. Iš bylos medžiagos matyti, kad narkotines medžiagas nuteistasis platino skam­bin­da­mas ar siųs­da­mas trumpąsias žinutes mobiliuoju telefonu. Naudodamasis mobiliuoju telefonu nu­teis­tasis su­da­rė sąlygas ir palengvino nusikalstamos veikos padarymą, todėl apylinkės teismo nuos­prendžio dalis dėl mobilaus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, saugotą prie baudžiamosios bylos, nuos­pren­džiui įsiteisėjus grąžinti savininkui K. V., keičiama ir vadovaujantis BK 72 str. 2 d. mo­bi­laus ryšio telefono (duomenys neskelbtini) su SIM kortele konfiskuojamas, kaip nusikaltimo padarymo priemonė (BPK 328 str. 4 p.).

Įvertinusi visas išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instanci­jos teismas iš esmės išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tačiau netinkamai įvertino byloje esan­čius įro­dy­mus, padarė išvadas, kurios neatitinka bylos aplinkybių, ir tai lėmė netinkamą bau­džia­mojo įstatymo taikymą, taip pat netinkamai išsprendė daiktinio įrodymo klausimą, todėl prokuroro skundas tenkinamas iš dalies – nuos­pren­dis keičiamas (BPK 328 str. 1 p., 3 p. ir 4 p.). Kadangi pas­kir­tos bausmės vykdymas atidedamas, nuteistojo K. V. apeliacinis skundas taip pat tenki­na­mas iš dalies.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 3 p., 4 p., 331 str. 1 d. ir 2 d.

nusprendė:

Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroro Lino Fran­čiako ir nuteistojo K. V. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio dalį dėl K. V. išteisinimo pagal BK 260 str. 1 d. (dėl disponavimo narkotinėmis medžiagomis laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėnesio iki 2013 m. spalio 10 d.) panaikinti.

K. V. pripažinti kaltu pagal BK 260 str. 1 d. (kvalifikavus nusikalstamą veiką kaip tęstinę) ir nubausti jį laisvės atėmimu dvejiems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpa­reigojant K. V. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą mokytis arba dirbti ar būti re­gistruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo prie­žiūrą vykdančios institucijos leidimo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Pašalinti iš Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 18 d. nuosprendžio nuteistojo K. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi.

Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta mobilaus ryšio telefoną Nokia 6300 su SIM kortele, saugomą prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti savininkui K. V. ir vadovaujantis BK 72 str. 2 d. konfiskuoti mobilaus ryšio telefoną Nokia 6300 su SIM kortele, kaip nusikaltimo padarymo priemones.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras PreikšasKęstutis DargužisDanutė Giačaitė