Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka nagrinėdama atsakovų L. M. ir J. R. atskiruosius skundus dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-881-878/2013 pagal ieškovės Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Viltis“ ieškinį atsakovams L. M., J. R., D. B., trečiajam asmeniui valstybės įmonei Turto bankas dėl skolos priteisimo ir periodinių mokėjimų nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė Gyvenamojo namo statybos bendrija „Viltis“ kreipėsi į teismą, prašydama:

1) priteisti jai iš atsakovo D. B. 10 741,73 Lt priskaičiuotų palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

2) priteisti iš L. M. 9 894,88 Lt priskaičiuotų palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

3) priteisti iš J. R. 1 520,82 Lt priskaičiuotų palūkanų bei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo;

4) įpareigoti D. B. susidariusią 26 093,53 Lt skolą mokėti kas mėnesį periodinėmis įmokomis ne mažesnėmis kaip 250 Lt į Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Viltis“ sąskaitą kol bus padengtas įsiskolinimas, bet ne ilgesniam kaip iki 2025 metų terminui, bei kitas sutartines palūkanas;

5) įpareigoti L. M. susidariusią 25 929,77 Lt skolą mokėti kas mėnesį periodinėmis įmokomis ne mažesnėmis kaip 250 Lt į Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Viltis“ sąskaitą kol bus padengtas įsiskolinimas, bet ne ilgesniam kaip iki 2025 metų terminui, bei kitas sutartines palūkanas;

6) įpareigoti J. R. susidariusią 13 798,93 Lt skolą mokėti kas mėnesį periodinėmis įmokomis ne mažesnėmis kaip 250 Lt į Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Viltis“ sąskaitą, kol bus padengtas įsiskolinimas, bet ne ilgesniam kaip iki 2025 metų terminui, bei kitas sutartines palūkanas;

7) priteisti iš atsakovų visas bylinėjimosi išlaidas;

8) pareikštų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - areštuoti atsakovų kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovus ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant lėšas pervesti tretiesiems asmenims ir naudoti atsiskaitymams, taip pat uždraudžiant disponuoti turtu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Prienų rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 13 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo patenkino, ieškovės pareikšto reikalavimo įvykdymo užtikrinimui taikė laikinąsias apsaugos priemones – areštavo atsakovei L. M. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovei ir esančias atsakovei priklausančiose banko sąskaitose 9 894,88 Lt sumai, leidžiant atsakovei iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, areštavo atsakovui J. R. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pingines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose 1 520,82 Lt sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, taip pat areštavo atsakovui D. B. priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pingines lėšas ar turtines teises, priklausančias atsakovui ir esančias atsakovui priklausančiose banko sąskaitose 10 741,73 Lt sumai, leidžiant atsakovui iš areštuotų lėšų atsiskaityti su ieškove, leidžiant atsakovams areštuotais nekilnojamaisiais ir kilnojamaisiais daiktais naudotis pagal tiesioginę paskirtį, uždraudžiant šį turtą parduoti ar kitaip realizuoti bei perduoti kitiems asmenims. Teismas pripažino esant tikėtina, jog pakankamai didelė fiziniam asmeniui pareikštų reikalavimų suma, t. y. L. M. – 9894,88 Lt, J. R. – 1 520,82 Lt, D. B. – 10 741,73 Lt ir kitos ieškovės nurodytos aplinkybės gali padidinti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, dėl ko prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo laikė pagrįstu ir sprendė, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė L. M. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį dalyje dėl atsakovės L. M. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirąjį skundą atsakovė grindžia šiais argumentais:

Teismo nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra neteisėta, kadangi ieškovė nepateikė apskaitos ir skaičiavimus pagrindžiančių dokumentų, jog atsakovei yra teisingai priskaičiuotos mokėtinos palūkanos.2012 m. spalio 10 d. Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Viltis“ susirinkimo nutarimas yra neteisėtas, kadangi priimtas nesilaikant nustatytos tvarkos.Pasisakydami dėl skolos paskirstymo atsakovai raštu informavo A. B., jog jie su pateiktais paskolos ir palūkanų paskaičiavimais nesutinka, kadangi iš pradžių bendrijos pirmininkas, laikydamasis visuotinio narių susirinkimo nutarimo, privalėjo kreiptis į teismą dėl paskolos padalijimo tarp bendrijos narių bei prašyti teismo sustabdyti bylos su VĮ Turto bankas nagrinėjimą. Be to, skolos paskirstymas paskaičiuotas neteisingai, nepateikti gyvenamojo namo bendro ploto, grąžintinos paskolos ir palūkanų skaičiavimų dokumentai, paskola skaičiuojama tik nuo trečios sutarties ir tik daliai (17 – kai) bendrijos narių.Atsakovai nei bendrijos susirinkimuose, nei asmeniškai niekada nėra atsisakę grąžinti jiems teisingai priskaičiuotos skolos ir palūkanų dalies.Tik nustatyta tvarka priėmus gyvenamąjį namą naudoti visuotinis narių susirinkimas gali teisingai paskirstyti paskolas, savas lėšas ir kitus įsiskolinimus tarp bendrijos narių. Gyvenamojo namo statybos bendrijos „Viltis“ 32 butų gyvenamojo namo 17 ir 18 sekcijos iki šiol nėra nustatyta tvarka priimtos naudoti, bendrija nėra atlikusi skaičiavimų, kurie nustatytų, kiek paskolos lėšų buvo panaudota kiekvieno buto statybai ne vien tik pagal buto plotą, bet ir pagal bute atliktus darbus.Remiantis prie ieškinio pateiktos 2013 m. gegužės 20 d. sutarties Nr. (7.22-52-13)-T5-4 1.6 punktu atsakovams prievolės sumokėti skolą įvykdymas yra užtikrintas 1994 m. balandžio 11 d. įkeitimo sutartimi, kuria Gyvenamojo namo statybos bendrija „Viltis“ įkeitė gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), 17-18 sekcijas, kuriose yra atsakovų butai, todėl papildomas laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra perteklinis.

Atskiruoju skundu atsakovas J. R. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį dalyje dėl atsakovo J. R. atžvilgiu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių. Atskirasis skundas grindžiamas tais pačiais argumentais kaip ir atsakovės L. M. atskirasis skundas.

Atsiliepimu į atsakovės L. M. atskirąjį skundą ieškovė Gyvenamojo namo statybos bendrija „Viltis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovės atskirajame skunde nurodyti teiginiai bei argumentai nėra pakankami skundžiamai nutarčiai panaikinti.Atsakovė laikotarpiu nuo 1996 m. rugpjūčio 28 d. iki 2011 m. gegužės 12 d. vykdė pirmininkės pareigas, todėl apie bendrijos įsiskolinimus žinojo geriausiai, nors nuo 2011 m. gegužės 12 d. naujai išrinktam bendrijos pirmininkui daugumos dokumentų nepateikė.Atsakovės atžvilgiu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, kadangi ji ne tik kad neapskaitė grynųjų pinigų bendrijos buhalterinėje apskaitoje, bet priklausančias mokėti įmokas ir palūkanas už paskolas delsė mokėti daugiau nei 5 metus, tuo padarydama nuostolių bendrijai.Atskirojo skundo argumentai dėl 2012 m. spalio 10 d. bendrijos visuotinio narių susirinkimo teisėtumo yra niekiniai ir atmestini, kadangi atsakovė L. M. bei atsakovas J. R. jau nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. laikė, kad likusieji 15 bendrijos narių išstojo iš bendrijos neapmokėjus faktinės statybos kainos, todėl laikytina, kad sprendimai priimami teisėtai ir likusios kredito paskolos sutartys nuo 4 iki 10 išimtinai taikytinos likusiems 17 narių, 17 – 19 sekcijos statybai.Atsakovės argumentai atmestini, kadangi ji, suprasdama pareigą vykdyti įsipareigojimus, ne tik kad vengė juos vykdyti, bet ir ignoravo dalyvavimą bendrijos visuotiniuose susirinkimuose.Įstatymas nenustato pareigos teismui taikant laikinąsias apsaugos priemones visapusiškai išnagrinėti ir neginčytinai nustatyti visų faktinių aplinkybių, jos yra vertinamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Teismui padarius išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi taikyti tokio pobūdžio priemones. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka tik įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

Atsiliepimu į atsakovo J. R. atskirąjį skundą ieškovė Gyvenamojo namo statybos bendrija „Viltis“ prašo atskirąjį skundą atmesti ir Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą. Nesutikimas su atskiruoju skundu grindžiamas šiais argumentais:

Atsakovo atskirajame skunde nurodyti teiginiai bei argumentai nėra pakankami skundžiamai nutarčiai panaikinti.Atskirojo skundo argumentai dėl 2012 m. spalio 10 d. bendrijos visuotinio narių susirikimo teisėtumo yra niekiniai ir atmestini, kadangi būtent minėtame susirinkime buvo sprendžiamas klausimas dėl bendrijos narių negrąžinto kredito ir palūkanų paskirstymo kiekvienam nariui. Kadangi nutarimas priimtas balsų dauguma, todėl susirinkimas laikomas teisėtu ir yra galiojantis, nutarimas nebuvo apskųstas. Be to, atsakovė L. M. bei atsakovas J. R. jau nuo 1993 m. rugsėjo 30 d. laikė, kad likusieji 15 bendrijos narių išstojo iš bendrijos neapmokėjus faktinės statybos kainos, todėl laikytina, kad sprendimai priimami teisėtai ir likusios kredito paskolos sutartys nuo 4 iki 10 išimtinai taikytinos likusiems 17 narių, 17 – 19 sekcijos statybai.Kauno apygardos teisme nagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-595-555/2013, atsižvelgus į senaties terminus, palūkanos buvo sumažintos. VĮ Turto bankas apskaičiavimai atlikti taikant proporciją pagal butų kvadratūrą, todėl atmestini atsakovo argumentai dėl nepateiktų apskaitos ir skaičiavimą įrodančių dokumentų.Atsakovas laikotarpiu nuo 1996 m. rugpjūčio 28 d. iki kol pirmininke buvo išrinkta atsakovė L. M. vykdė bendrijos pirmininko pareigas, todėl būtent atsakovo žinioje buvo sudarinėjamos kredito sutartys bei vykdomos bendrijos pastatų statybos. Atsakovas ne tik kad nemokėjo įmokų, bet ir ignoravo dalyvavimą bendrijos visuotiniuose susirinkimuose, todėl atmestini argumentai dėl jo neinformavimo apie bylos eigą.Įstatymas nenustato pareigos taikant laikinąsias apsaugos priemones visapusiškai išnagrinėti ir neginčytinai nustatyti visų faktinių aplinkybių, jos yra vertinamos bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos stadijos pabaigoje, priimant sprendimą dėl ginčo esmės. Teismui padarius išvadą, kad yra teisinės prielaidos pripažinti, jog teismo sprendimo vykdymas, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, gali būti apsunkintas, jis turi taikyti tokio pobūdžio priemones. Teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, neprivalo turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, pakanka tik įsitikinti, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo vertinimo sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą

Laikinųjų apsaugos priemonių institutas yra procesinė priemonė, kurią teismas taiko savo žinioje esančioje byloje, o atskirais atvejais – ir iki ieškinio pareiškimo teismui dienos, ir kuria siekiama užtikrinti, kad byloje priėmus teismo sprendimą jo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų neįmanomas. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančio byloje asmens prašymu taiko laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šis asmuo tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas.

Kaip vienas iš skundžiamos nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo pagrindų atsakovų yra nurodyti argumentai dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo teigiant, jog ieškovė neteisingai paskaičiavo skolos paskirstymą, nepateikė skolos paskaičiavimą patvirtinančių dokumentų, o bendrijos susirinkimo nutarimas, kurio pagrindu paskirstyta skola, yra neteisėtas. Pažymėtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas 2012 m. spalio 10 d. įvykusiame bendrijos susirinkime priimto nutarimo teisėtumo klausimas, todėl argumentai dėl minėto susirinkimo nutarimo teisėtumo nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, dėl ko apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Apibendrinus atsakovų atskirųjų skundų argumentus, spręstina, jog atsakovai iš esmės teigia, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimų, jų neįrodinėjo ir neįrodė, todėl teismas nepagrįstai taikė laikinąsias apsaugos priemones. Šis atsakovų atskirojo skundo argumentas laikytinas nepagrįstu, kadangi remiantis pirmiau nurodyta CPK nuostata laikinųjų apsaugos priemonių viena iš taikymo sąlygų yra ne ieškinio reikalavimų įrodymas, bet tik tikėtinas jų pagrindimas. Konkrečiu atveju dėl to, ar pareikšti reikalavimai yra tikėtinai pagrįsti ar kaip kad šiuo atveju prašomos priteisti sumos yra paskaičiuotos pagrįstai ir teisingai, sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Pažymėtina, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pateikė kartu su ieškiniu, todėl šioje proceso stadijoje reikalauti, kad pareikšti reikalavimai visa apimtimi būtų įrodyti, nėra teisinio pagrindo. Ieškovė įrodymus gali teikti iki bylos iš esmės išnagrinėjimo, dėl ko pradinėje proceso stadijoje, neištyrus ir neįvertinus į bylą pateiktų įrodymų, negalima daryti vienareikšmiškų išvadų dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo. Įprastai tik išnagrinėjus bylą iš esmės yra daromos galutinės išvados dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o neatlikęs įrodymų tyrimo ir vertinimo spręsti, jog pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti, teismas gali tik tuo atveju, jeigu reikalavimai neturi jokio teisinio pagrindo, t. y. jeigu net ir pasitvirtinus ieškinyje nurodytoms faktinėms aplinkybėms ieškinio reikalavimas negali būti tenkinamas dėl jo nesuderinamumo su egzistuojančiu teisiniu reglamentavimu, arba, jeigu ieškinio priėmimo stadijoje teismui nėra pateikti jokie ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Kaip matyti iš ieškovės teismui pateikto ieškinio, ji faktines ieškinyje nurodytas aplinkybes grindžia rašytiniais prie ieškinio pateiktais įrodymais, todėl ieškinio priėmimo stadijoje teismas negalėjo konstatuoti ieškovės pareikštus reikalavimus esant neįrodytais ir nepagrįstais. Remiantis atsakovų nurodytu argumentu, teismas dar ieškinio priėmimo stadijoje, svarstydamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turėjo spręsti ginčą iš esmės ir pasisakyti dėl ieškovės reikalavimų pagrįstumo, kas šioje proceso stadijoje yra neleistina. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones dėl ieškinio reikalavimų nepagrįstumo teismas neturėjo pagrindo. Pirmosios instancijos teismui manant, kad ieškovės nurodytos aplinkybės bei pateikti įrodymai tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimus, teismas pagrįstai sprendė dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslingumo.

Dėl konkrečių aplinkybių, leidžiančių daryti prielaidą, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas

Apeliantų teigimu, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju nėra būtinas, kadangi apeliantai niekada neatsisakė grąžinti jiems teisingai paskaičiuotos paskolos ir palūkanų dalies nei bendrijos susirinkimuose, nei asmeniškai, o, be to, paskolos grąžinimas yra užtikrintas įkeitimu, todėl pakartotinis laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra nepagrįstas. Nurodyti atskirųjų skundų argumentai laikytini nepagrįstais, su jais sutikti apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio ar faktinio pagrindo. Pasisakant dėl šių atsakovų atskirųjų skundų argumentų pažymėtina, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrįstumas yra sietinas su prielaida, jog egzistuoja tam tikra grėsmė galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo realumui. Galimų grėsmių įvertinimas priskirtas bylą nagrinėjančio teismo kompetencijai, pasireiškiančiai besikreipiančio asmens nurodytų argumentų įvertinimu. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytu motyvu, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymui teismui neprivalu turėti įrodymų, kad ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti, o pakanka tik įsitikinti, kad konkrečiu atveju tokia reali grėsmė yra galima ir kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė. Pažymėtina, kad nors atsakovai nurodė niekad neatsisakę grąžinti jiems teisingai apskaičiuotos paskolos ir palūkanų dalies, tačiau, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, atsakovai atsisakė sudaryti skolos perkėlimo sutartis, kas leidžia spręsti atsakovus neketinant gera valia vykdyti savo prievolių. Be to, kaip galima spręsti iš bylos duomenų, ginčas tarp šalių dėl mokėtinų sumų yra kilęs pakankamai seniai, tačiau iki šiol nurodytas klausimas gera valia nebuvo išspręstas. Be to, pažymėtina, kad teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumą byloje iš esmės grindė didele pareikštų reikalavimų suma, kas sudaro prielaidas tikėtinai spręsti teismo sprendimo įvykdymą galimai būsiant apsunkintą ar neįmanomą. Atsakovai jokių duomenų apie savo turtinę padėtį, kurie paneigtų teismo argumentus dėl didelės reikalavimų sumos atsakovų, kaip fizinių asmenų atžvilgiu, nepateikė, todėl konstatuotina, kad liko nepaneigta pirmosios instancijos teismo išvada dėl galimo teismo sprendimo neįvykdymo ar pasunkėjimo jį įvykdyti. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pareikštų reikalavimų dydį, į tai, kad atsakovai byloje yra fiziniai asmenys, remdamasis bendra ekonomine situacija šalyje, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad prašomos priteisti iš atsakovų sumos yra pakankamai didelės, kas gali sąlygoti ieškovei galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymą. Atsakovams nepateikus tai paneigiančių įrodymų, pagrindo spręsti, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje pritaikytos nepagrįstai, nėra.

Nesutiktina ir su atskirųjų skundų argumentu, jog laikinosios apsaugos priemonės byloje taikytos nepagrįstai, kadangi atsakovams prievolės sumokėti skolą įvykdymas yra užtikrintas 1994m. balandžio 11 d. įkeitimo sutartimi. Remiantis byloje esančios 2013 m. gegužės 20 d. sutarties Nr. (7.22-52-13)-T5-4 nuostatomis nustatyta, kad valstybės įmonė Turto bankas ir skolininkė Gyvenamojo namo statybos bendrija „Viltis“ sudarė sutartį, pagal kurią skolininkė įsipareigojo sumokėti skolą valstybės įmonei Turto bankas sutartyje ir mokėjimo grafike nustatyta tvarka bei terminais. Pagal sutartį grąžintina skola susidarė pagal laikotarpiu nuo 1994 m. kovo 28d. iki 1995 m. balandžio 14 d. pasirašytas paskolų sutartis, atsakovams nesutikus sudaryti skolos perkėlimo sutarties. Pažymėtina, jog atsakovų atskiruosiuose skunduose nurodytu įkeitimu yra užtikrintas būtent ieškovės, kaip skolininkės, pagal pirmiau nurodytą sutartį, prievolių tinkamas įvykdymas valstybės įmonei Turto bankas, o ne atsakovų prievolių ieškovei įvykdymas pagal pareikštus reikalavimus. Kaip matyti iš pirmiau nurodytos sutarties (sutarties 1.6 punktas), prievolių pagal minėtą sutartį įvykdymas iš dalies yra užtikrintas 1994 m. balandžio 11 d. įkeitimo sutartimi, kuria skolininkė, t. y. būtent Gyvenamojo namo statybos bendrija „Viltis“, o ne atsakovai, įkeitė gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), 17-18 sekcijas, todėl negalima laikyti, jog atsakovų prievolių ieškovei įvykdymas yra įkeistas minėtu įkeitimu. Esant nurodytoms aplinkybės nėra jokio pagrindo spręsti, kad atsakovų prievolių ieškovei įvykdymas yra užtikrintas, dėl ko neturėtų būti taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos manymu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytas aplinkybes, tinkamai įvertino galimas grėsmes būsimo teismo sprendimo įvykdymui netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, todėl priėmė pagrįstą sprendimą tenkinti ieškovo prašymą.

Dėl kitų atskirųjų skundų argumentų, kaip neturinčių reikšmės priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui nepasisakytina, pažymint, kad nurodyti argumentai iš esmės yra dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo.

Atskirųjų skundų motyvus įvertinus kaip nepagrįstus, nesant duomenų, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymu užtikrinamos ieškovų interesų apsaugos naudą viršija žala, kurią dėl suvaržymų patiria atsakovai, tenkinti atskirąjį skundą nėra teisinio pagrindo. Kartu apeliantų dėmesys atkreiptinas į tai, jog asmuo, kurio atžvilgiu pritaikyti suvaržymai, gali savo teises ginti ne tik skųsdamas nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, bet ir teikdamas prašymą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ar pakeitimo (CPK 148, 149 str.), arba kreipdamasis į teismą su prašymu dėl su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu susijusių galimų nuostolių atlyginimo užtikrinimo, taip pat ir dėl faktiškai patirtų nuostolių atlyginimo priteisimo (CPK 146 str.).

Teismas, vadovaudamasis CPK 337 str. 1 d. 1 p.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

L. M. ir J. R. atskiruosius skundus atmesti.

Prienų rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 13 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.