Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo pakeitimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjo nuomone, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas visas faktines aplinkybes įvertino paviršutiniškai ir neteisingai, nepagrįstai buvo nustatytas eismo įvykio faktas, iš kurio būtų pasišalinęs Išvadoje minimas automobilis. Išvadoje tik užfiksuota, kad yra liudininkas, kuris galėtų patvirtinti vairavimo faktą, bet nėra užfiksuota, kad tas liudininkas galėtų patvirtinti eismo įvykio ir pasišalinimo iš jo faktą. Tarnybinio patikrinimo metu neįrodytas pasišalinimo iš įvykio vietos faktas. Policijos pareigūnai neturėjo informacijos, kad yra matęs eismo įvykį liudininkas, kuriame būtų dalyvavęs „Mercedes Benz“ automobilis (toliau – mersedesas), taip pat jiems nebuvo žinomas faktas, kad policijoje gautas pranešimas apie eismo įvykį, iš kurio būtų pasišalinęs tokios markės automobilis.

Taip pat jis nurodo, kad kolega, vyriausiasis patrulis G. T., priėjęs prie taksi automobilio, patikrino mersedeso vairuotojo blaivumą, išsiaiškino automobilio apgadinimo aplinkybes. Vairuotojas nurodė, kad vairuodamas pastarąją transporto priemonę, kliudė laukinį gyvūną, kuris nubėgo toliau, todėl jokia žala gamtai nebuvo padaryta. Jokio eismo įvykio nebuvo, nes apgadintas buvo tik automobilis, todėl nebuvo atliekamos administracinės procedūros dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos. Pareiškėjo turimomis žiniomis, vairuotojas buvo apklaustas Vilniaus AVPK Imuniteto valdyboje, kur nurodė tas pačias aplinkybes dėl laukinio gyvūno kliudymo ir jam nebuvo taikyta administracinė atsakomybė dėl pasišalinimo iš eismo įvykio, todėl pareiškėjui neaišku, kodėl Išvadoje konstatuota, jog pareigūnai turėjo atlikti Apraše nurodytus veiksmus dėl pasišalinimo iš eismo įvykio vietos.

Skunde atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas visiškai neatsižvelgė į tai, kad administracinio nusižengimo byloje administracinę procedūrą atlieka vienas pareigūnas. Išvadoje teigiama, kad prie taksi automobilio priėjo G. T. ir kalbėjo su jame sėdinčiu mersedeso vairuotoju, jis ir aiškinosi visas aplinkybes. Neaišku, kodėl Išvadoje yra konstatuota, kad abu pareigūnai pažeidė Aprašo 3, 7, 8, 10, 11 punktus. Pareiškėjo nuomone, tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas privalėjo vertinti kiekvieno pareigūno veiksmus atskirai ir nurodyti, ką kiekvienas pareigūnas atliko ar neatliko. Minėtu atveju, su vairuotoju bendravo G. T., kuris ir priėmė sprendimą, kad vairuotojo veiksmuose nėra administracinio nusižengimo sudėties.

Kadangi mersedeso vairuotojas nebuvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, tai, pareiškėjo nuomone, Išvadoje nepagrįstai konstatuota, jog jis pažeidė VTĮ, Policijos įstatymo, Aprašo bei pareigybės aprašymo reikalavimus.

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytas aplinkybes ir akcentavo, kad 47 min. miegojimas negali būti vertinamas kaip šiurkštus pažeidimas. Akcentavo, kad ant automobilio matėsi gyvūno šeriai. Pabrėžė, kad apie įvykį pranešęs asmuo paties įvykio nematė ir netikrino vairuotojo blaivumo. Akcentuoja, kad G. T. bendravo su vairuotoju, tai jis ir yra atsakingas už patikrą. Abiejų pareigūnų veiksmų atsakovas neatskyrė.

Be to, Išvadoje konstatuota, kad 2018 m. birželio 9 d., nuo 22.01 val. iki 2018 m. birželio 10 d. 2.46 val. abu pareigūnai, patruliuodami automobiliu, nesegėjo saugos diržų, o 5.00.29 val. atsijungė vaizdo registratorius bei nutrūko įrašas. Pažymi, kad pareiškėjas neneigia konstatuotų faktų, pagrįstų vaizdo medžiaga, tik ieško formalių pasiteisinimų dėl jo veiksmų kvalifikavimo pagal, jo nuomone, blanketinę normą. Atsakovas tvirtina, kad PVI 20.2 punktas nėra blanketinė norma, joje įtvirtinti draudžiami veiksmai, įskaitant ir draudimą išjungti automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą, todėl galimas atsakomybės taikymas už konkrečiai normoje įvardinto draudimo pažeidimą.

Taip pat patikrinimo metu buvo nustatyta, jog nuo 5.35 iki 6.22 val. abu pareigūnai miegojo tarnybiniame automobilyje ir nevykdė tiesioginių funkcijų bei pareigų 47 minutes. Ginčo dėl šio pažeidimo pareiškėjas nekelia. Atsakovas pažymi, kad miegojimas tarnybos metu yra šiurkštus pažeidimas, todėl tarnybinės nuobaudos – griežto papeikimo – taikymas galimas vien už šį pažeidimą. Atsakovas nurodo, kad šiuo atveju atsakomybė taikyta už pažeidimų daugetą, taip pat svarbu, kad pareiškėjas buvo ekipažo vyresniuoju, todėl paskirta tarnybinė nuobauda, VPK nuomone, yra adekvati padarytų pažeidimų kiekiui ir pobūdžiui.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl Įsakymo, kuriuo pareiškėjui skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis atsakovo pateikta tarnybinio tyrimo medžiaga, nustatyta, kad Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos viršininko pavedimu buvo atliktas tarnybinis patikrinimas dėl pareiškėjo galimai padarytų pažeidimų. Vilniaus AVPK Imuniteto valdybos Korupcijos tyrimų skyriaus viršininkas atliekantis Imuniteto valdybos viršininko funkcijas, Vilniaus AVPK viršininkui surašė tarnybinį pranešimą dėl užfiksuotų pažeidimų tarnybos metu, peržiūrėjus vaizdo registratoriaus įrašą. Pareiškėjui 2018 m. birželio 18 d. buvo įteiktas Pranešimas dėl tarnybinio nusižengimo, kuriame nurodyta, jog jis 2018 m. birželio 9–10 d. naktinės pamainos metu, sustabdžius automobilį, išjungė vaizdo registratoriaus laidą iš maitinimo lizdo, gavęs informaciją apie galimai iš eismo įvykio pasišalinusią transporto priemonę, nesilaikė teisės aktuose nustatytų veiksmų, vairavo tarnybinį automobilį neprisisegęs saugos diržo ir tarnybos metu miegojo.

Atsakovas Išvadoje konstatavo, jog pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir PVI 3, 20.2 ir 20.5 papunkčio reikalavimams, nevykdė Aprašo 3, 7, 8, 10 ir 11 punktų bei pareigybės aprašymo 6.6, 6.7 papunkčių reikalavimus ir tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą.

Išvadoje atsakovas konstatavo, kad, tikrinant informaciją pagal 2018 m. birželio 11 d. tarnybinį pranešimą registruoto įvykio ROIK 0118000298630 aplinkybių tikslinimo, buvo peržiūrėtas KPR ekipažo V-1863, dirbusio 2018 m. birželio 10 d. nakties metu, kurį sudarė pareiškėjas ir G. T., tarnybiniame automobilyje įrengto vaizdo registratoriaus įrašas. Nustatė, jog pareigūnai, dirbdami pagal gautą pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, Gariūnų gatvėje sustabdė taksi automobilį, kuriame, pagal pranešėjo pateiktą informaciją, sėdėjo galimai neblaivus, sudaužyto Mersedes markės automobilio vairuotojas. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip policijos pareigūnas G. T. prieina prie taksi automobilio vairuotojo, o po to iš keleivio pusės prie automobilyje sėdinčio keleivio bei pradeda pokalbį su juo. Tuo pat metu, tarnybiniame automobilyje, prie vairo sėdintis policijos pareigūnas E. T. dešine ranka, ties prietaisų skydeliu, atlieka judesį, po kurio vaizdo įrašas nutrūksta (tikėtina, kad pareigūnas ištraukė vaizdo registratoriaus laidą iš maitinimo lizdo). Vaizdo įrašas tęsiamas po keleto minučių, nuo momento, kai taksi automobilis, kartu su keleiviais, jau išvykęs, o policijos patrulis, per radijo stotį informuoja budėtoją apie patikrintą informaciją. Surinkti ir įvertinti informacijos apie tai, ką paaiškino sudaužyto automobilio vairuotojas, taip pat jo blaivumo nustatymo fakto nėra galimybės. Peržiūrėjus tolimesnį vaizdo registratoriaus užfiksuotą įrašą konstatuota, kad registratorius veikė be priekaištų. Taip pat užfiksuota, kad policijos ekipažo vairuotojas E. T. didžiąją tarnybos laiko dalį važinėjo neprisisegęs saugos diržo. Be to užfiksuota, kad nuo 5.35 val. iki 6.22 val. abu pareigūnai miega ir nevykdo savo tiesioginių funkcijų.

Išvadoje taip pat nurodyta, jog „papildomoje informacijoje užfiksuota, kad pranešėjas matė, kaip automobilį Mersedes vairuotojas paliko Pirklių g., įsėdo į taksi automobilį Toyota Prius ir išvažiavo nuo Gariūnų g. link Oslo g., pranešėjas norėjo paliudyti vairavimo faktą. Ekipažas V-1863 sustabdė minėtą taksi automobilį, asmuo, vairavęs Mersedesą, įpūtė 0.00 promilių ir paaiškino, kad automobilį paliko remontuoti servise, todėl išvažiavo su taksi“.

Išvadoje nurodoma, kad iš surinktos medžiagos matyti, jog Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausieji patruliai E. T. ir G. T. disponavo pakankama informacija apie sudaužytą ir galimai pasišalinusią iš eismo įvykio transporto priemonę, kurios vairuotojas įtariama buvęs neblaivus. Taip pat buvo liudininkas, galintis nurodyti galimai pasišalinusio iš eismo įvykio vietos minėto automobilio buvimo vietą, patvirtinti vairavimo faktą. Vyriausieji patruliai E. T. ir G. T., pagal turimus duomenis, tik dalinai atliko Aprašo 3 punkte numatytus veiksmus, t. y. patikrino vairuotoją dėl apsvaigimo.

Pareiškėjas nesutinka su inkriminuoto pažeidimo dalimi dėl eismo įvykio aplinkybių užfiksavimo. Teigia, kad tyrimas buvo neobjektyvus, paviršutiniškas ir atsakovas netinkamai įvertino pažeidimo aplinkybes.

Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgus į Išvadą, skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas. Pareiškėjas neginčija Įsakymo dalies, kad jis tarnybos metu miegojo, tačiau ginčijo pažeidimo dalį dėl netinkamai įforminto įvykio.

Vertintina, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, jog pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai vykdė tarnybines pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Statutas (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Statuto 33 straipsnio 1–12 dalys pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu).

Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnio 1–2 dalyse.

Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu, turėjo pareigą vykdyti savo pareigybės aprašymo 6.8 papunktį, pareigybės aprašymo 6.6 ir 6.7 papunkčių reikalavimus, t. y. kontroliuoti, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, pagal kompetenciją vykdo transporto priemonių techninės būklės kontrolę, išaiškina ir tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagas (turintis įgaliojimus vykdyti šią funkciją) (6.6 punktas), pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir administracinės teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas (6.7 punktas).

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatančio, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, policijos pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai; <…>. Pagal Aprašo nuostatas policijos pareigūnas, atvykęs į eismo įvykio vietą, esant įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, nustatyta tvarka patikrina, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs (3.2 punktas). Šio aprašo 7 punktas nustato, kad policijos pareigūnas išsiaiškina eismo įvykio aplinkybes, nustato eismo įvykio kaltininką (-us) ir atlieka Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus veiksmus. Kai nėra administracinio nusižengimo požymių ir nekyla įtarimų, kad eismo įvykio vieta, aplinkybės, pėdsakai gali būti nuslėpti ar suklastoti, policijos pareigūnas gali atlikti tik Aprašo 3, 9 ir 10 punktuose nurodytus veiksmus (8 punktas). Eismo įvykio duomenys įvedami ir nuotraukos įkeliamos į Eismo įvykių informacinę sistemą“ (10 punktas). Jeigu vairuotojas su transporto priemone pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnai papildomai privalo: apklausti su eismo įvykiu susijusius asmenis, liudytojus <...> imtis priemonių pasitraukusios transporto priemonės gamybinei markei, modeliui, spalvai, valstybiniam numeriui, kitiems galimiems požymiams, krypčiai, kuria nuvažiavo transporto priemonė, nustatyti (11.2 papunktis). Suradęs pasišalinusią transporto priemonę ir (ar) pasišalinusį vairuotoją <...> surašyti surastos transporto priemonės apžiūros protokolą (11.5 papunktis).

Byloje nėra ginčo, kad pareigūnas atliko Aprašo 3.2 papunkčio reikalavimus, t. y. patikrino vairuotojo blaivumą, tačiau neišsiaiškino eismo įvykio aplinkybių, nenustatė eismo įvykio kaltininko, nesiėmė priemonių, jog pastarasis būtų patrauktas atsakomybėn. Taigi, atsakovo išvada, kad pareiškėjas pažeidė minėto aprašo 3, 7, 8, 10 ir 11 punktų reikalavimus, yra pagrįsta.

Ta aplinkybė, kad buvo atlikta dalis Apraše nustatytų veiksmų, nepaneigia, jog pareiškėjas neatliko kitų būtinų veiksmų, nustatytų Apraše. Šiuo atveju pareiškėjo atsakomybės nešalina tai, kad mersedeso vairuotojas nebuvo patrauktas atsakomybėn. Teismo vertinimu, abu patruliai turėjo pareigą tinkamai reaguoti į gautą pranešimą ir atlikti nustatytų veiksmų visumą. Buvo vertinti pamainos veiksmai.

Pagal Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnį, eismo įvykis – tai įvykis kelyje, viešoje arba privačioje teritorijoje, kai judant transporto priemonei žūsta ar sužeidžiami žmonės, sugadinama ar apgadinama bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje esantis turtas.

Ginčo situacija atitiko eismo įvykio apibrėžimą ir šiuo atveju, nesant sužalotų asmenų, pareiškėjas turėjo vadovautis Aprašo nuostatomis. Pareiškėjo vertinimas, kad automobilis Mersedes nebuvo pasišalinęs iš eismo įvykio vietos, yra jo situacijos vertinimas ir nešalina atsakomybės.

Akcentuotina, kad pareiškėjo skundo argumentai, jog jis negali būti traukiamas atsakomybėn dėl to, jog automobilį tikrino jo kolega G. T., laikytini nepagrįstais.

Atsakovas, vertindamas tarnybinės atsakomybės klausimą bei vertindamas pareigūnų veiksmus tarnybinės atsakomybės taikymą, akcentavo, kad pagal PVI 3 punktą, patrulio vyresnysis, o nagrinėjamu atveju tai – pareiškėjas, vyriausiasis patrulis E. T., buvo tiesiogiai atsakingas už tinkamą policijos patruliui pavestų funkcijų vykdymą (PVI 3 punktas).

Taigi, nors automobilį tikrino jo kolega, tačiau tai savaime neatleidžia pareiškėjo, kaip patrulio vyresniojo, nuo pareigos atlikti automobilio patikrą laikantis visų Apraše nustatytų reikalavimų. Toks pareiškėjo manymas rodo jo neatsakingą požiūrį į pamainos kaip vieneto tinkamų pareigų atlikimą. Būtent pareiškėjas turėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi PVI, Aprašo reikalavimų. Pareiškėjas objektyvių aplinkybių, dėl kurių netinkamai atliko PVI, Aprašo nuostatas, nenurodė. Jo netinkamas pareigų atlikimas įrodytas byloje surinktų įrodymų visuma. Akcentuotina, kad pareigūnų tarnyba kaip pamainos vieneto darbo visuma buvo tinkamai įvertinta.

Be to, pareiškėjui taikyta atsakomybė ir už jo padarytus pažeidimus, už kuriuos tik jam taikyta tarnybinė atsakomybė.

Pareiškėjas teigia, kad PVI 20.2 punktas yra blanketinė nuostata ir už tai jam negalėjo būti taikoma tarnybinė atsakomybė. Teismas su tokiais pareiškėjo vertinimais nesutinka.

Pagal PVI 20.2 papunktį, policijos patruliui tarnybos metu draudžiamas pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.).

Teismo vertinimu, ši norma yra aiški ir vienas iš įtvirtintų draudimų – išjungti vaizdo registratorių. Pareiškėjas iš esmės paties pažeidimo (vaizdo registratoriaus išjungimo fakto) ir neginčijo. Taigi, šį pažeidimą jis padarė tyčiniais veiksmais, pažeisdamas PV1 20.2 papunkčio reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė, kad dėl gedimo ar kitų objektyvių aplinkybių išsijungė minėta įranga.

Akcentuotina, kad nėra byloje ginčo dėl PVI 20.5 punkto pažeidimo, t. y. kad pareigūnai tarnybos metu miegojo ir kad, važiuodami transporto priemone su įrengtais saugos diržais, buvo neprisisegę jų, tuo pažeidė KET 196 punkto reikalavimus. Atsakovas pabrėžė, kad nebaudė pareigūnų dėl KET pažeidimo.

Pareiškėjo skundo argumentai, kad atsakovas neteisėtai peržiūrėjęs vaizdo įrašus ir neturėjo teisės remtis šiais duomenimis, laikytini nepagrįstais.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, nustatyta, kad 2019 m. sausio 22 d. įsiteisėjo Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas priimtas administracinėje byloje Nr. I-4109-208/2018, kuriuo pareiškėjui G. T. buvo palikta galioti paskirta administracinė nuobauda – griežtas papeikimas už Išvadoje nustatytus pažeidimus. Minėtoje byloje taip pat buvo vertinamas tų pačių vaizdo įrašų leistinumas ir jie pripažinti tinkamais.

Pažymėtina, kad Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 963 patvirtintų Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigoje taisyklių, papildytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 188 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo Nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 8-1.4 papunktyje numatyta, kad vaizdo stebėjimas, fiksuojant tik vaizdo arba vaizdo ir garso duomenis, vykdomas atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslą. Priklausomai nuo vaizdo stebėjimo vietos ir duomenų tvarkymo tikslo gali būti tvarkomi šie duomenys: policijos tarnybinėse transporto priemonėse ir naudojant mobiliuosius įrenginius, pavyzdžiui, prie uniformos tvirtinamas kameras (angl. body camera), operacijų, patruliavimo, viešosios tvarkos ir saugumo palaikymo metu, siekiant užtikrinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką, nusikalstamų veikų ir kirų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, asmenų gyvybės ir sveikatos apsaugą, fizinį ir psichologinį neliečiamumą, – vaizdo ir garso duomenys.

Pareiškėjui buvo žinoma, kad tarnybiniame automobilyje yra vykdomas nuolatinis stebėjimas (filmuojama), todėl, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pareiškėjas, dirbdamas Vilniaus AVPK KPV KPR vyriausiuoju patruliu, tuo pačiu sutiko dirbti esant tokiomis sąlygomis, t. y. žinant, kad vykdomas vaizdo stebėjimas. Teismo vertinimu, pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtu tikslu, t. y. siekiant nustatyti pažeidimą. Taisyklės aiškiai nurodyta, kad su tikslu vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, asmens duomenys gali būti tvarkomi. Taigi, atsakovas vaizdo duomenis naudojo drausminiams pažeidimams nustatyti ir tirti. Šiuo aspektu pareiškėjo argumentai laikytini nepagrįstais.

Konstatuotina, kad tarnybinio tyrimo metu surinkti duomenys patvirtina, jog pareiškėjas padarė Išvadoje nustatytą tarnybinį nusižengimą tiesiogine tyčia, t. y. paties pareigūno tyčiniais ir aplaidžiais veiksmais. Darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė VTĮ 15 straipsnio 1 dalies 4 punktą, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktą, PVI 20.2 ir 20.5 punktų reikalavimams, neįvykdė Aprašo 3, 7, 8, 10 ir 11 punktų ir pareigybės aprašymo 6.6 bei 6.7 punktų reikalavimų.

Pareiškėjo manymu, jam paskirta neproporcinga tarnybinė nuobauda, tačiau, teismas, įvertinęs pareiškėjo padarytų pažeidimų pobūdį, jų kiekį bei tai, kad nėra nustatytų nei pareiškėjo atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, daro išvadą, jog paskirta tarnybinė nuobauda pareiškėjui yra proporcinga. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo paskirti švelnesnę nuobaudos rūšį. Minėta, kad pareiškėjas pamainos metu padarė kelis pažeidimus ir jų visuma patvirtina, kad buvo parinkta tinkama nuobaudos rūšis.

Pažymėtina, kad tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013). Taigi, paskirta nuobauda pasieks jos skyrimo tikslus ir atitinkamai ateityje pareiškėjas sieks pareigas įgyvendinti tinkamai, laikydamasis jo tarnybinę veiklą reglamentuojančių teisės aktų. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad jam ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra proporcinga. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad tokia nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Įvertinus nagrinėjamos bylos medžiagą, konstatuotina, kad paskirta nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Esant paminėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas teisėtas ir pagrįstas ir, remiantis pareiškėjo skunde nurodytomis aplinkybėmis, nėra pagrindo jo naikinti ar skirti švelnesnę nuobaudos rūšį.

Minėta, kad, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, yra įsiteisėjęs Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. gruodžio 19 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. I-4109-208/2018 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-02653-2018-0), kuriuo patrulio G. T. skundas dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo yra atmestas kaip nepagrįstas. Taigi, minėtame įsiteisėjusiame teismo sprendime nustatytos aplinkybės, vertinant tą pačią Išvadą, turi įrodomąją galią ir šioje byloje.

Atsižvelgus į tai, kas anksčiau išdėstyta, darytina išvada, kad skundžiamas Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, atsakovas tinkamai atliko tarnybinį patikrinimą ir, įvertinęs pažeidimo aplinkybes, pareiškėjui taikė tarnybinę atsakomybę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 132 straipsniu, 133 straipsnio 1 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo E. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.