Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. T. skundą atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėjas G. T. kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1–3), prašydamas panaikinti arba sušvelninti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2018 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 10-TE-1256 (toliau – Įsakymas) paskirtą tarnybinę nuobaudą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Atlikęs tarnybinį patikrinimą, atsakovas surašė 2018 m. birželio 28 d. tarnybinio patikrinimo išvadą (toliau – Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėjas veikė priešingai Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto, Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 20.5 papunkčio reikalavimams, nevykdė 2018 m. įsakymu Nr. 5-V-119 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų įforminant eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tvarkos aprašo 3, 7, 8, 10 ir 11 punktų ir pareiškėjo pareigybės aprašymo 6.6, 6.7 papunkčių reikalavimus ir tokiais savo veiksmais pareiškėjas padarė tarnybinį nusižengimą. Vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto 33 straipsnio 1 ir 2 dalimis ir atsižvelgus į Vilniaus AVPK Išvadą, skundžiamu Įsakymu pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl to, ar teisėtai ir pagrįstai pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

Pažymėtina tai, kad teismo atliekamas vertinimas administracinėje byloje neturi būti tapatinamas su tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimu iš naujo. Teismas tik patikrina tarnybinio patikrinimo metu nustatytų aplinkybių tikrumą ir padarytų išvadų pagrįstumą bei, siekdamas priimti objektyvų sprendimą, gali tirti byloje naujus įrodymus, patvirtinančius (paneigiančius) tarnybinio patikrinimo metu egzistavusias ir su nagrinėjamais pažeidimais susijusias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-578/2013).

Šiuo atveju sprendžiant, ar ginčijamu Įsakymu nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar Išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga yra paremta duomenimis, patvirtinančiais, kad pareiškėjas padarė priešingą teisei veiką (ir kokią konkrečiai), kurioje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. kad jis neatliko arba netinkamai vykdė tarnybines pareigas, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Vidaus tarnybos principus, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų statusą, priėmimą į tarnybą ir atleidimą iš tarnybos, priėmimą į vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigas ir mokymąsi jose, vidaus tarnybos sistemos pareigūnų atsakomybę, skatinimą, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, profesinių sąjungų veiklos vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus, taip pat kitų valstybės tarnautojų priėmimo į tarnybą vidaus reikalų statutinėse įstaigose ypatumus nustato Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statutas (toliau – ir Statutas) (redakcija, galiojusi ginčijamo Įsakymo priėmimo metu).

Statuto 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareigūnai, kurie atlikdami jiems patikėtas pareigas pažeidė įstatymų reikalavimus, įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, traukiami tarnybinėn, administracinėn, materialinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.

Statuto 33 straipsnio 1–12 dalys pateikia skiriamų tarnybinių nuobaudų sąrašą, nustato kriterijus, būtinus nuobaudai skirti, nuobaudų skyrimo terminus ir tvarką, kuri detaliau reglamentuota Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2015 m. lapkričio 9 d. įsakymu Nr. 1V-885 patvirtintame Tarnybinių patikrinimų atlikimo, tarnybinių nuobaudų pareigūnams skyrimo ir panaikinimo, sprendimų dėl pareigūnų, atleistų iš vidaus tarnybos, pripažinimo padariusiais tarnybinį nusižengimą ir dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarkos apraše (toliau – Tvarkos aprašas) (redakcija, galiojusi tarnybinio patikrinimo atlikimo metu).

Vadovaujantis Statutu, pareigūnui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) laipsnio pažeminimas viena pakopa; 5) perkėlimas į viena pakopa žemesnes pareigas; 6) atleidimas iš vidaus tarnybos (Statuto 33 straipsnio 2 dalis). Statuto 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į pareigūno veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, į Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatyme ar į Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytais atvejais ir tvarka pateiktą informaciją. Tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašas pateikiamas Statuto 34 straipsnio 1–2 dalyse.

Išvadoje nustatyta, kad pareiškėjas, dirbdamas pagal gautą pranešimą dėl galimai neblaivaus vairuotojo, Gariūnų gatvėje sustabdė taksi automobilį, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame sėdėjo galimai neblaivus, sudaužyto automobilio „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas. Atsakovė iš vaizdo įrašo nustatė, kad pareiškėjas priėjo prie taksi automobilio vairuotojo, o po to iš keleivio pusės prie automobilyje sėdinčio keleivio ir pradeda pokalbį su juo. Tuo pat metu tarnybiniame automobilyje prie vairo sėdintis kitas policijos pareigūnas E. T. dešine ranka ties prietaisų skydeliu atlieka judesį, po kurio vaizdo įrašas nutrūksta. Vaizdo įrašas tęsiamas po kelių minučių, tačiau jis tęsiamas nuo momento, kai taksi automobilis kartu su keleiviais jau išvykęs. Teismo vertinimu, pareiškėjas, būdamas Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu, turėjo teisę ir pareigą vykdyti savo pareigybės aprašymo 6.8 papunktį, pareigybės aprašymo 6.6 ir 6.7 papunkčių reikalavimus, t. y. kontroliuoti, kaip eismo dalyviai vykdo Kelių eismo taisyklių reikalavimus paskirtame sektoriuje, maršrute arba poste, reguliuoja transporto ir pėsčiųjų eismą, pagal kompetenciją vykdo transporto priemonių techninės būklės kontrolę, išaiškina ir tiria Kelių eismo taisyklių pažeidimus bei eismo įvykius, įformina eismo įvykių medžiagas (turintis įgaliojimus vykdyti šią funkciją) (6.6 p.), pagal kompetenciją surašo administracinių teisės pažeidimų protokolus ir administracinės teisės pažeidėjams skiria administracines nuobaudas (6.7 p.).

Policijos įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas numatančio, kad gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) arba pats būdamas įvykio liudininku, policijos pareigūnas privalo imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar administraciniam teisės pažeidimui (nusižengimui), įvykio vietai ir įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo (nusižengimo) liudininkams nustatyti, sulaikyti ir (ar) pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį nusikalstamą veiką ar administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar įtariamą jų padarymu, ir policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka pranešti apie tai policijai; <…>. Pagal Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 5-V-119 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų įforminant eismo įvykį, per kurį nežuvo žmogus ir nebuvo sutrikdyta žmogaus sveikata, tvarkos aprašo nuostatas policijos pareigūnas, atvykęs į eismo įvykio vietą , esant įtarimui, kad vairuotojas yra neblaivus ar apsvaigęs, nustatyta tvarka patikrina, ar jis yra neblaivus ar apsvaigęs (3.2 punktas). Šio aprašo 7 punktas numato, kad policijos pareigūnas išsiaiškina eismo įvykio aplinkybes, nustato eismo įvykio kaltininką (-us) ir atlieka Administracinių nusižengimų kodekse nustatytus veiksmus. Kai nėra administracinio nusižengimo požymių ir nekyla įtarimų, kad eismo įvykio vieta, aplinkybės, pėdsakai gali būti nuslėpti ar suklastoti, policijos pareigūnas gali atlikti tik Aprašo 3, 9 ir 10 punktuose nurodytus veiksmus (8 punktas). Eismo įvykio duomenys įvedami ir nuotraukos įkeliamos į Eismo įvykių informacinę sistemą“ (10 punktas). Jeigu vairuotojas su transporto priemone pasišalino iš eismo įvykio vietos, policijos pareigūnai papildomai privalo:

Iš teismui pateikto vaizdo įrašo akivaizdžiai matyti, kad pareiškėjas, kuris sėdėjo tarnybinio automobilio keleivio vietoje (pareiškėjas), beveik visą laiką buvo užsidėjęs akinius nuo saulės ir pagal jo kūno padėtį matyti, kad miegojo. Taigi šie duomenys patvirtina, kad pareiškėjas pažeidė ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. liepos 19 d. įsakymu Nr. 5-V673 patvirtintos Patrulių veiklos instrukcijos 20.5 papunkčio reikalavimus, draudžiančius policijos patruliui tarnybos metu draudžiama miegoti. Pateikti vaizdo įrašo duomenys patvirtina, kad tokiais savo veiksmais pareiškėjas pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 4 punkto tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas ir laiku atlikti pavedamas užduotis.

Pareiškėjas ginčija jam paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumą, teigdamas, kad tarnybinė nuobauda jam paskirta neteisėtai, nes prieštarauja Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. reglamentui (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 5-V-963 patvirtintoms Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklėms. Pasak pareiškėjo, vaizdo duomenys neturėtų būti naudojami drausminiams pažeidimams nustatyti ar tirti.

Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. balandžio 27 d. Reglamento (ES) Nr. 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) (toliau – Duomenų apsaugos reglamentas) 39 punktas numato, kad bet kuris asmens duomenų tvarkymas turėtų būti teisėtas ir sąžiningas. Taikant skaidrumo principą, fiziniams asmenims turėtų būti aišku, kaip su jais susiję asmens duomenys yra renkami, naudojami, su jais susipažįstama arba jie yra kitaip tvarkomi, taip pat kokiu mastu tie asmens duomenys yra ar bus tvarkomi.

Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 963 patvirtintų Vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigoje taisyklių, papildytų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. vasario 22 d. įsakymu Nr. 188 „Dėl Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. spalio 28 d. įsakymo nr. 5-V-963 „Dėl vaizdo stebėjimo būdu užfiksuotų duomenų tvarkymo policijos įstaigose taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 8¹.4 papunktyje numatyta, kad vaizdo stebėjimas, fiksuojant tik vaizdo arba vaizdo ir garso duomenis, vykdomas atsižvelgiant į duomenų tvarkymo tikslą. Priklausomai nuo vaizdo stebėjimo vietos ir duomenų tvarkymo tikslo gali būti tvarkomi šie duomenys: policijos tarnybinėse transporto priemonėse ir naudojant mobiliuosius įrenginius, pavyzdžiui, prie uniformos tvirtinamas kameras (angl. body camera), operacijų, patruliavimo, viešosios tvarkos ir saugumo palaikymo metu, siekiant užtikrinti asmenų teisių ir laisvių apsaugą, viešąją tvarką, nusikalstamų veikų ir kirų teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, asmenų gyvybės ir sveikatos apsaugą, fizinį ir psichologinį neliečiamumą, – vaizdo ir garso duomenys.

Teismas pareiškėjo teiginį, kad atsakovas pažeidė anksčiau nurodytas teisės aktų nuostatas, atmeta kaip nepagrįstą. Pareiškėjas neįrodė, kad jo asmens duomenys buvo tvarkomi neteisėtai ir nesąžiningai, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas pažeidė Reglamento ir Taisyklių punktų reikalavimus. Priešingai, byloje nustatyta, kad pareiškėjo asmens duomenys buvo tvarkomi teisėtai ir pagrįstai dėl pareiškėjo padarytų pažeidimų. Tiek Reglamentas, tiek Taisyklės aiškiai įvardija, kad su tikslu vykdyti teisės pažeidimų prevenciją, atskleidimą ir tyrimą, asmens duomenys gali būti tvarkomi. Šiuo atveju, kadangi konstatuota, kad pareiškėjas padarė tarnybinius pažeidimus, pareiškėjo teiginys, kad atsakovas pasielgė neteisėtai vaizdo duomenis naudodamas drausminiams pažeidimams nustatyti ar tirti, atmetamas kaip nepagrįstas. Pabrėžtina ir tai, kad pareiškėjui buvo žinoma, kad tarnybiniame automobilyje yra nuolat vykdomas stebėjimas (filmuojama), todėl, kaip teisingai pastebėjo atsakovas, pareiškėjas, dirbdamas Vilniaus AVPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės vyriausiuoju patruliu, tuo pačiu sutiko dirbti esant tokiomis sąlygomis, t. y. žinant, kad vykdomas vaizdo stebėjimas.

Teismas, įvertinęs Išvadoje aptartas faktines aplinkybes, filmuotos medžiagos duomenis, susijusius su pareiškėjo tarnybiniu nusižengimu, ir Išvadoje pareiškėjo nusižengimui inkriminuotas teisės aktų normas, įvertinęs bylos medžiagos visumą, daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje akivaizdžiai buvo jam inkriminuojamų tarnybinių nusižengimų sudėtis, todėl jis pagrįstai bei teisėtai buvo patrauktas tarnybinėn atsakomybėn. Kaip matyti iš Išvados turinio, joje yra aiškiai nurodyta, kokiais veiksmais pasireiškė pareiškėjo neteisėtas elgesys, atskleista objektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (nurodyti pareiškėjo veiksmai (ką jis turėjo atlikti būdamas statutiniu valstybės tarnautoju pagal pareigybės aprašymą)), kuriais jis pažeidė atitinkamas teisės normas. Išvadoje tinkamai aptarta tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė, t. y. atskleista subjektyvioji tarnybinio nusižengimo pusė (tiesioginė tyčia, aplaidumas). Konstatuotas atsakomybę sunkinančių ir atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmestinas kaip nepagrįstas pareiškėjo argumentas, kad pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos paskyrimas yra neteisėtas. Pareiškėjas, būdamas susipažinęs su teisės aktų reikalavimais, žinojo, kaip privalo elgtis, o objektyvių aplinkybių, trukdžiusių elgtis tinkamai pagal teisės normų reikalavimus, pareiškėjas nenurodė. Teismas, vertindamas tarnybinio patikrinimo metu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad pareiškėjo veikoje yra tarnybinių nusižengimų sudėties požymiai, padaryta veika kvalifikuota teisingai, todėl atsakovas įrodė pareiškėjo veiksmuose tarnybinio pažeidimo sudėtį.

Teismas pabrėžia, kas tarnybinės atsakomybės tikslas yra tiek tarnybos pažeidimų prevencija, tiek pažeidėjo nubaudimas už netinkamą tarnybos funkcijų atlikimą. Tarnybinė atsakomybė – sudėtinė Lietuvos valstybės tarnybos dalis, kuri tiesiogiai daro įtaką valstybės tarnybos žmogiškiesiems ištekliams, gerina jos įvaizdį visuomenėje bei didina žmonių pasitikėjimą ja, sudaro sąlygas išvengti klaidų ir sukurti profesionalią valstybės tarnybos aplinką (žr. pvz., 2012 m. gruodžio 17 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-2635/2012, 2013 m. birželio 21 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A520-971/2013).

Teismas nesutinka, kad paskirta tarnybinė nuobauda nėra proporcinga anksčiau paminėtiems pažeidimams. Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjui ginčijamu Įsakymu paskirta tarnybinė nuobauda yra teisinga. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad tokia nuobauda atitinka padarytą nusižengimą bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus. Esant paminėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiamas Įsakymas teisėtas ir pagrįstas.

Likusius pareiškėjo ir atsakovo bei jų atstovų argumentus teismas laiko pertekliniais ir jų nevertina. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjo G. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.