- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2026-01-21
- Bylos Nr.
- eI3-25-1064/2026
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03036-2018-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Jūratė Bliznikaitė-Povilanskienė, Asta Adamonytė-Šipkauskienė, Sigita Fomičiova
- Pareiškėjas
- uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio pienas“
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Trečiasis asmuo
- viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“
- Kategorijos
Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Astos Adamonytės-Šipkauskienės, Jūratės Bliznikaitės-Povilanskienės ir Sigitos Fomičiovos (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio pienas“ skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl sprendimo panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo viešoji įstaiga „Žaliasis taškas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja uždaroji akcinė bendrovė „Rokiškio pienas“ kreipėsi į teismą, prašydama panaikinti atsakovo Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir Departamentas) 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimą Nr. 41 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Sprendimas) ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja nurodo, kad atsakovas atlikęs patikrinimą priėmė Sprendimą, kuriuo nustatė pareiškėjos mokėtiną 74 604 Eur sumą. Pareiškėjos teigimu, dėl pakuočių atliekų tvarkymo ji buvo sudariusi sutartį su VšĮ „Žaliasis taškas“, todėl jai, tinkamai ir laiku įvykdžius savo pareigas, neturi ir negali kilti neigiami padariniai.
Pareiškėja teigia, jog šiuo atveju jai skiriama sankcija nesant jos kaltės; nėra galutinio ir neginčijamo sprendimo, kuriuo yra panaikinami jai išduoti Patvirtinimai apie atliekų sutvarkymą. Teigia, jog Sprendimas priimtas nepagrįsto ir neteisėto Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo Nr. VR-19.3-2 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ (toliau – ir Vilniaus RAAD sprendimas) pagrindu; pareiškėjos patikrinimas atliktas nepagrįstai ir pažeidžiant teisės aktų nuostatas; pareiškėja verčiama antrą kartą sumokėti už atliekų tvarkymą, nors savo pareigas yra įvykdžiusi tinkamai. Šių aplinkybių visuma, pareiškėjos vertinimu, sudaro pagrindą Sprendimą panaikinti.
Atsiliepimas
Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas nurodo, kad Sprendimu pareiškėjai nebuvo skirta sankcija, nes atliekų sutvarkymą įrodantys dokumentai buvo pripažinti negaliojančiais, atitinkamai ir Patvirtinimai laikomi negaliojančiais.
Atsakovas pažymi, kad mokesčio lengvatą suteikia ne patvirtinimai dėl atliekų sutvarkymo, o dokumentai, įrodantys faktinį atliekų sutvarkymą, kurie reglamentuoti įstatyme. Panaikinus atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus, pareiškėja privalo apskaičiuoti ir sumokėti mokestį už aplinkos teršimą. Atliekant patikrinimą ir priimant skundžiamą Sprendimą, nebuvo pažeistos procedūros vykdant aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę.
Trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“ pateikė atsiliepimą į skundą, prašydamas tenkinti pareiškėjos skundą ir panaikinti atsakovo Sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiškėja yra tinkamai ir laiku įvykdžiusi visas teisės aktų jai nustatytas pareigas; jai yra skiriama sankcija, nesant jos kaltės. Nurodo, kad Sprendimas yra priimtas vadovaujantis neteisėtu Vilniaus RAAD sprendimu, kuris neatitinka mokestinius teisinius santykius reguliuojančiam teisės aktui keliamų teisės akto rūšies ir hierarchijos reikalavimų, pažeidžia lex retro non agit, teisėtų lūkesčių teisinės apsaugos ir teisinio tikrumo principus, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2013 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. D1-359 patvirtinto Gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) IX skyriuje nustatytą tvarką ir terminus. Pažymi, kad priimant Vilniaus RAAD sprendimą nebuvo užtikrintas visų suinteresuotų asmenų įtraukimas į administracinę procedūrą (patikrinimą), todėl buvo pažeista pareiškėjos teisė būti išklausytai prieš priimant su jos interesais susijusį sprendimą. Nurodo, kad Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nesuteikia teisės Aplinkos ministerijai (ar jos įgaliotai institucijai) nustatyti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos panaikinimo tvarkos ir panaikinti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatos. Šių aplinkybių visuma, VšĮ „Žaliasis taškas“ vertinimu, sudaro pagrindą Sprendimą panaikinti.
Šalies argumentai
Pareiškėja, atsakovas ir trečiasis suinteresuotas asmuo pateikė papildomus paaiškinimus.
Pareiškėja papildomai nurodė, kad pareiškėja teismui negali pateikti jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kad visos jos atliekos už 2013-2015 metus buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, kadangi vienintelis įrodymas, kuriuo gali disponuoti ir disponuoja pareiškėja yra kolektyvios pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos jai išduodami patvirtinimai apie pakuočių atliekų sutvarkymą. Pareiškėjai tinkamai įvykdžius visas jai įstatyme nustatytas pareigas, mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimas ir įpareigojimas jį sumokėti, yra neproporcinga, neadekvati ir neteisinga priemonė.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjos įsitikinimu, panaikinus UAB „Metrail“ patvirtinimus ir priėmus sprendimą įpareigoti pareiškėją sumokėti mokestį, tačiau neįvertinus, kad pareiškėja tokioje situacijoje atsidūrė ne dėl jos kaltės, toks teismo sprendimas būtų formalus ir neteisingas, nevykdantis teisingumo, o baudžiantis pareiškėją, neatsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, prieštaraujantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotai praktikai.
Šalies argumentai
Pareiškėjos teigimu, atsakovui laiku atlikus UAB „Metrail“ patikrinimus būtų sumažinta žala pareiškėjai, kadangi Aplinkos apsaugos agentūra turėjo spręsti klausimą dėl UAB „Metrail“ išbraukimo iš Atliekų tvarkytojų sąrašo ir tokiu atveju organizacija nebebūtų įsigijusi šio tvarkytojo paslaugų 2014 – 2015 m.
Atsiliepimas
Atsakovas nurodė, kad jis atlikto mokėtinos sumos perskaičiavimą, todėl pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 73 276 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje sprendžiamas ginčas dėl Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 41 „Dėl patikrinimo akto tvirtinimo“ teisėtumo ir pagrįstumo.
Byloje nustatyta, kad ginčijamo Sprendimo priėmimo metu pareiškėja buvo laikoma juridiniu asmeniu, tiekiančiu Lietuvos vidaus rinkai supakuotus gaminius. Pareiškėja 2013-2015 metais jai nustatytas pareigas buvo pavedusi vykdyti licencijuotai kolektyvaus pakuočių atliekų tvarkymo organizacijai VšĮ „Žaliasis taškas“.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentas 2018 m. vasario 22 d. sprendimu Nr. VR-19.3-2 panaikino dalį VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai išrašytuose patvirtinimuose apie pakuočių atliekų sutvarkymą (toliau – ir Patvirtinimai) nurodyto sutvarkyto pakuočių atliekų kiekio šiais mokestiniais laikotarpiais: 1) 2013 m. – 20,961 t; 2) 2014 m. – 14,186 t; 3) 2015 m. – 2,521 t.
Departamentas atliko pareiškėjos neplaninį mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų pakuočių atliekomis apskaičiavimo ir deklaravimo teisingumo patikrinimą už 2013-2015 metus ir surašė 2018 m. birželio 27 d. Patikrinimo aktą Nr. 17-KD-68/2018 (toliau – ir Patikrinimo aktas). Departamentas nustatė, kad pareiškėja pagal faktinius duomenis į Lietuvos Respublikos vidaus rinką 2013-2015 metais išleido gaminiais pripildytų apmokestinamųjų metalinių pakuočių ir Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikė Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijas už 2013-2015 metų mokestinius laikotarpius, tačiau pareiškėja 2013-2015 metais buvo nepagrįstai atleista nuo mokesčio už aplinkos teršimą apmokestinamųjų pakuočių atliekomis už perdirbtą šių pakuočių atliekų kiekį, kadangi dalis Patvirtinimų buvo panaikinti, todėl pareiškėja turėjo pareigą apskaičiuoti mokėtiną mokestį dėl dalies užduoties įvykdymo.
Departamentas nustatė, kad pareiškėjos iš VšĮ „Žaliasis taškas“ gauti patvirtinimai už 20,961 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2013 metais, už 14,186 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2014 metais ir už 2,521 t metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą 2015 metais yra laikomi netekusiais galios. Patikrinimo metu taip pat buvo nustatyta, kad pareiškėja nepatikslino Mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis deklaracijų už 2013-2015 metus, todėl buvo apskaičiuotas 74 604 Eur mokestis už aplinkos taršą metalinių pakuočių atliekomis už 2013-2015 metus.
Pareiškėja 2018 m. liepos 12 d. pateikė pastabas, kad nesutinka su patikrinimo aktu. Departamentas skundžiamu Sprendimu patvirtino Patikrinimo aktą. Pareiškėja, nesutikdama su Sprendimu, kreipėsi į teismą, prašydama jį panaikinti.
Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimas buvo apskųstas teismui. Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2023 m. spalio 5 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. eI3-37-764/2023 VšĮ „Žaliasis taškas“ skundą atmetė kaip nepagrįstą ir Sprendimą paliko nepakeistą. VAAT sprendimas buvo apskųstas LVAT. LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimą pakeitė ir panaikino atsakovo 2018 m. vasario 22 d. Sprendimo dalį dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti Tvarkytojo išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu. Kitą VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalį dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 paliko nepakeistą.
Atsakovas, atsižvelgdamas į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, teismui pateikė 2026 m. sausio 5 d paaiškinimus, kad jis atlikto mokėtinos sumos perskaičiavimą, pagal kurį pareiškėjai išlieka pareiga sumokėti 73 276 Eur mokestį už aplinkos teršimą metalinės pakuotės atliekomis už 2013-2015 metų mokestinį laikotarpį.
Ginčo teisinius santykius reguliuoja skundžiamo Sprendimo priėmimo metu galiojusios redakcijos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ), Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir ATĮ), Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo (toliau – ir PPATĮ) ir Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo (toliau – ir MUATĮ) nuostatos, taip pat kiti šių įstatymų įgyvendinamieji (poįstatyminiai) teisės aktai.
MAĮ 66 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vadovaudamasis mokesčių teisės aktais, priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja pats mokesčių mokėtojas, išskyrus atitinkamuose mokesčių teisės aktuose nustatytas išimtis. Pastebėjęs, kad mokestis buvo apskaičiuotas neteisingai, mokesčių mokėtojas jį perskaičiuoja. Tais atvejais, kai mokesčių mokėtojas teisės aktų nustatyta tvarka neapskaičiavo Mokesčio arba neteisingai apskaičiavęs jo neperskaičiavo, mokesčių mokėtojui priklausantį mokėti mokestį apskaičiuoja mokesčių administratorius, vadovaudamasis mokesčių mokėtojo pateiktomis mokesčių deklaracijomis, apskaitos bei kitais dokumentais arba kitais šiame skyriuje numatytais specialiais mokesčių apskaičiavimo būdais (MAĮ 66 straipsnio 2 dalis).
Pagal MAĮ 13 straipsnio 8 punktą ir 16 straipsnio 1 dalį mokestį už aplinkos teršimą administruoja Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija (nagrinėjamu atveju – Departamentas), kuri taip pat patikrina ir šio mokesčio apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumą.
MUATĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad mokestinį patikrinimą atlieka Aplinkos ministerijos įgaliota institucija šios institucijos nustatyta tvarka, vadovaudamasi šio įstatymo ir MAĮ nuostatomis tiek, kiek tai nenumatyta šiame ir kituose įstatymuose. Mokestinio patikrinimo rezultatai įforminami patikrinimo aktu. Patikrinimo aktu įforminti mokestinio patikrinimo rezultatai patvirtinami sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo arba patikrinimo pažyma (MAĮ 128 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal ATĮ 32 straipsnio 1 dalį ir 38 dalį, PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir 3 dalį, MUATĮ 4 straipsnio 3 dalį, gamintojui ar importuotojui taikomas principas „teršėjas moka“, jam kyla pareiga apmokėti pakuočių atliekų tvarkymo išlaidas.
PPATĮ 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos yra organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą, vežimą, paruošimą naudoti, naudojimą visų pakuočių atliekų, kurios susidarė naudojant gamintojų ir importuotojų tiektus Lietuvos Respublikos vidaus rinkai supakuotus gaminius, ir (ar) dalyvauti organizuojant tokių atliekų tvarkymą savivaldybių organizuojamose komunalinių atliekų tvarkymo sistemose ir, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje.
PPATĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad gamintojų ir importuotojų pareigos, susijusios su atliekų tvarkymo organizavimu, gali būti vykdomos: individualiai – organizuodami savoms reikmėms sunaudotų pakuočių atliekų tvarkymą, ATĮ ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka šias atliekas tvarkydami patys arba perduodami jas tokias atliekas turinčiam teisę tvarkyti atliekų tvarkytojui) (1 punktas); kolektyviai – steigdami šio įstatymo 10 straipsnyje nurodytą gamintojų ir importuotojų organizaciją ir (ar) tapdami tokios organizacijos dalyviais ir, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, jai pavesdami vykdyti šiame straipsnyje nustatytas pareigas arba, kaip numatyta šio įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje, organizacijai sutartiniais pagrindais pavesdami vykdyti šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytas pareigas netapdami organizacijos dalyviais (2 punktas); šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytą pareigą dalyvauti užstato už vienkartines pakuotes sistemoje, jeigu tiekia Lietuvos Respublikos vidaus rinkai gaminius, už kurių vienkartinę pakuotę pagal šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalį nustatytas užstatas, tik pavesdami šio įstatymo 11² straipsnyje nurodytam užstato už vienkartines pakuotes sistemos administratoriui organizuoti užstato už vienkartines pakuotes sistemą. (3 punktas).
Pažymėtina, kad pagal PPATĮ 7 straipsnio 3 dalį gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Pagal šio įstatymo 9 straipsnio 1 dalį Aplinkos ministerija kontroliuoja teršalų išmetimo į aplinką, sąvartyne pašalintų atliekų, apmokestinamųjų gaminių ir pripildytos gaminių apmokestinamosios pakuotės apskaitą, tikrina mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą.
MUATĮ 5 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį.
Apmokestinamųjų gaminių ir pakuočių atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduočių, patvirtintų Vyriausybės 2006 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1168 11 punkte nustatyta užduotis – Atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 1999 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. 217, 4 priede nurodytu R4 būdu perdirbti tokį kiekį metalinių pakuočių atliekų, kuris būtų ne mažesnis kaip 54 proc. Lietuvos Respublikos vidaus rinkai patiektų šių pakuočių kiekio.
ATĮ 34²⁵ straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad sprendimus dėl gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasi Aplinkos ministro nustatyta tvarka, priima Aplinkos ministerijos įgaliota institucija. Aprašo 56 punkte numatyta, kad sprendimus dėl neteisėtai išrašytų dokumentų ir patvirtinimų pripažinimo negaliojančiais, vadovaudamasis Įrodančių dokumentų išrašymo tvarkos aprašo 55 punktu, priima regiono AAD.
Iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, kad lengvatos taikymas yra siejamas su objektyvia faktine aplinkybe, kad mokesčio mokėtojas (gamintojas ar importuotojas) atitinkamu mokestiniu laikotarpiu įvykdė užduotį, t. y., kad jis perdirbo atitinkamą pakuočių atliekų kiekį užduotyje nurodytu būdu. Tai reiškia, kad MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymas yra siejamas su realiu (faktišku) užduoties įvykdymu, o ne vien su šioje mokesčio įstatymo nuostatoje nurodomo patvirtinimo turėjimu. Taigi, tuo atveju, kai užduotis realiai nėra įvykdyta (arba yra įvykdyta netinkamai), vien šis patvirtinimas, atsižvelgiant į tai, jog mokestiniuose teisiniuose santykiuose pirmenybė teikiama šių santykių turiniui, o ne jų formaliai išraiškai (MAĮ 10 straipsnis), nesudaro pagrindo pripažinti, jog yra tenkinamos materialiosios aptariamos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiga įrodyti (pagrįsti), jog yra tenkinamos mokesčio įstatyme numatytos apmokestinimo išimties (mokesčio lengvatos) taikymo sąlygos, tenka šia išimtimi (lengvata) siekiančiam pasinaudoti mokesčio mokėtojui, todėl MUATĮ 5 straipsnio 6 dalies taikymo tikslais būtent pareiškėja turėjo įrodyti, kad užduotis ar jos dalis buvo įvykdyta.
Bylos medžiaga patvirtina, kad Vilniaus RAAD pripažino negaliojančiais UAB „Metrail“ išrašytus gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus už 2013-2015 metus; jų pagrindu Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimu buvo panaikinti Organizacijos pareiškėjai išrašyti Patvirtinimai, todėl Departamentas pradėjo gamintojų ir importuotojų, kuriems buvo panaikinti patvirtinimai, patikrinimus.
Ginčas dėl Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo pagrįstumo ir teisėtumo yra baigtas LVAT 2025 m. liepos 2 d. priėmus nutartį administracinėje byloje Nr. eA-191-624/2025, kuria buvo panaikinta Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalis dėl 3,1592 proc. atliekų kiekio, nurodyto patvirtinimuose, kurie gamintojams ir (ar) importuotojams buvo išrašyti UAB „Metrail“ išduotų įrodančių dokumentų 2013 m. rugpjūčio 22 d. Nr. 1314VI0002-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 4 d. Nr. 1314VI0003-4994-4687, 2013 m. rugsėjo 10 d. Nr. 1314VI0004-4994-4687, 2013 m. spalio 5 d. Nr. 1314VI0006-4994-4687, 2013 m. spalio 17 d. Nr. 1314VI0007-4994-4687, 2013 m. spalio 22 d. Nr. 1314VI0009-4994-4687, 2013 m. spalio 28 d. Nr. 1314VI0010-4994-4687, 2013 m. lapkričio 15 d. Nr. 1314VI0011-4994-4687, 2013 m. gruodžio 4 d. Nr. 1314V10015-4994-4687 ir 2013 m. gruodžio 31 d. Nr. 1314VI0021-4994-4687 pagrindu – tarp jų ir dėl pareiškėjai išduoto Organizacijos patvirtinančio dokumento. Kita VAAT 2023 m. spalio 5 d. sprendimo dalis dėl VAAD sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo Nr. VR-19.3-2 buvo palikta nepakeista.
Nagrinėjamu atveju yra aktualu, kad LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartimi panaikinus Vilniaus RAAD 2018 m. vasario 22 d. sprendimo dalį, 3,1592 proc. UAB „Metrail“ išrašytų metalinių pakuočių atliekų sutvarkymą už 2013 metus įrodančių dokumentų yra galiojantys. Departamentas, atsižvelgęs į LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartį, atliko skundžiamu Sprendimu pareiškėjai apskaičiuoto mokėtino mokesčio perskaičiavimą ir nustatė pareiškėjai mokėtiną 73 276 Eur sumą (vietoj buvusios 74 604 Eur).
Pareiga mokėti mokesčius už pakuočių sutvarkymą yra reglamentuota teisės aktais, t. y. PPATĮ 7 straipsnio 3 dalyje aiškiai nustatyta, kad gamintojai ir importuotojai privalo MUATĮ nustatyta tvarka mokėti mokestį už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis, jeigu nevykdo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuočių atliekų tvarkymo užduočių. Mokesčio už aplinkos teršimą kontrolės tvarkos aprašo 17 punktas, reglamentuojantis pranešimo apie pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančių dokumentų panaikinimą turinį, taip pat nustato tik mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimą ir sumokėjimą, kai dėl įrodančių dokumentų panaikinimo lieka neįvykdytos pakuočių atliekų tvarkymo užduotys. Taigi, tokio mokesčio apskaičiavimas ir mokėjimas nėra sankcija, todėl pareiškėjos teiginiai dėl Sprendimu jai paskirtos sankcijos be kaltės atmestini kaip nepagrįsti. Kadangi pakuotės 2013-2015 m. nebuvo visiškai sutvarkytos, pareiškėja neteko teisės naudotis lengvata, todėl jai atsirado pareiga apskaičiuoti ir sumokėti mokestį.
Nors pareiškėja nesutinka su Sprendimu ir jame nurodyta pareiga mokėti mokestį, tačiau byloje nepateikė įrodymų, kurie paneigtų LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje padarytą išvadą, kad didžioji dalis VšĮ „Žaliasis taškas“ pareiškėjai 2013-2015 m. išduotų patvirtinimų yra negaliojantys. Taigi, neįrodžius, kad aptariamu laikotarpiu atliekų kiekis buvo realiai sutvarkytas, pareiškėja neturi teisės į mokesčių lengvatą. Papildomai pažymėtina ir tai, kad teisės aktuose nėra nustatyta, jog už prievolę mokėti aplinkos teršimo mokestį galėtų būti atsakingi kiti subjektai. Vien tai, kad kiti subjektai netinkamai vykdė prisiimtus sutartinius įsipareigojimus, gali suponuoti pagrindą pareiškėjai kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą dėl netinkamų įsipareigojimų vykdymo, tačiau nedaro įtakos jai nustatytų mokestinių prievolių apimčiai, nes Mokesčio įstatyme pareiga mokėti mokestį už aplinkos taršą yra nustatyta būtent pareiškėjai, ir ji nepriklauso nuo trečiųjų asmenų veiksmų ar neveikimo.
Teismas pažymi, kad pareiškėjos rašytiniuose paaiškinimuose nurodoma ESTT (Teleos Nr. C-409/04) ir LVAT (2017 m. birželio 12 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-430-602/2017) praktika nėra aktuali nagrinėjamai bylai, nes ratio decidendi (argumentas, kuriuo grindžiamas sprendimas) nesutampa su nagrinėjamoje byloje susiklosčiusia faktine situacija, todėl nėra pagrindo jomis vadovautis. ESTT byloje buvo nagrinėjama pridėtinės vertės mokesčio teisinis reguliavimas, o LVAT byloje buvo keliami klausimai dėl atitinkamų sumų pripažinimo leidžiamais atskaitymais ir mokesčių administratoriaus nurodymo pareiškėjui sumokėti pelno mokestį, pelno mokesčio delspinigius ir šio mokesčio baudą.
Pareiškėjos argumentai dėl atsakovo delsimo atlikti UAB „Metrail“ patikrinimus, teismo vertinimu, laikytini pareiškėjos gynybine pozicija. Svarstymai, kad kitoks atsakovo veikimas būtų sumažinęs pareiškėjai kilusią žalą, viena vertus, šioje byloje nėra teisiškai reikšmingi, nes šiuo atveju yra sprendžiami klausimai dėl Sprendimo, kuriuo nustatyta pareiškėjos pareiga mokėti mokestį; kita vertus, tokie teiginiai laikytini hipotetinių situacijų aptarimu nepagrįstu įrodymais.
Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad nustačius, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad visos pakuočių atliekos už 2013-2015 m. buvo realiai (faktiškai) sutvarkytos, nėra pagrindo spręsti, jog pareiškėjai taikytina mokesčio lengvata, todėl pareiškėjai nepateikus Valstybinei mokesčių inspekcijai patikslintų deklaracijų ir nesumokėjus mokesčio už aplinkos teršimą pakuočių atliekomis už 2013-2015 m., darytina išvada, kad mokestis už aplinkos taršą pakuočių atliekomis už 2013-2015 m. jai buvo apskaičiuotas pagrįstai. Pareiškėja nenurodė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kuriais vadovaujantis būtų galima konstatuoti, kad atsakovo perskaičiuotas mokestis yra neproporcingas ir / ar jis turi būti mažinamas dėl kitų svarbių priežasčių. Vien tai, kad pareiškėja įsitikinusi tuo, jog neturi pareigos mokėti atsakovo apskaičiuoto mokesčio, nes dėl Patvirtinimų panaikinimo kalti yra kiti asmenys, nesudaro pagrindo panaikinti ginčijamą Sprendimą. Teismas pažymi, kad pareiškėja turi ne tik teisę gauti mokestinę lengvatą, bet ir pareigą rūpintis, jog į rinką išleistos pakuotės būtų faktiškai sutvarkytos.
Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sprendžia, kad Departamento atliktas pareiškėjos mokėtino mokesčio už 2013-2015 m. perskaičiavimas yra teisėtas ir pagrįstas. Šių aplinkybių visuma sudaro pagrindą išvadai, kad ginčijamo Sprendimo dalis, kurioje nurodyta sumokėti pareiškėjai 74 604 Eur mokesčio sumą (už į vidaus rinką 2013-2015 metais išleistas apmokestinamąsias pakuotes), yra keistina nustatant, jog pareiškėjai atsiranda pareiga sumokėti 73 276 Eur mokestį.
Dėl kitų pareiškėjos ir trečiojo suinteresuoto asmens argumentų teismas pažymi, kad dėl jų iš esmės buvo pasisakyta LVAT 2025 m. liepos 2 d. nutartyje, kurioje dalyvavo tiek pareiškėja, tiek trečiasis suinteresuotas asmuo VšĮ „Žaliasis taškas“. Šią bylą nagrinėjantis teismas yra saistomas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų aplinkybių ir LVAT pateikto teisinio vertinimo, todėl plačiau dėl su tuo susijusių argumentų nepasisako.
Nagrinėjamu atveju Sprendimas nėra naikintinas, todėl pareiškėja neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1, 2 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Rokiškio pienas“ skundą patenkinti iš dalies.
Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos 2018 m. rugpjūčio 14 d. sprendimo Nr. 41 dalį, sumažinant už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už 2013-2015 metus patvirtintą 74 604 Eur mokesčio sumą iki 73 276 Eur.
Kitą skundo dalį atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant per Regionų administracinį teismą.