Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2010-10-22 · Civilinė byla Nr. 2A-512/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-10-22
Bylos Nr.
2A-512/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Kazys Kailiūnas, Donatas Šernas
Ieškovas
E. D.
Atsakovas
R. K.
Advokatai
Rasa Gradauskienė, Kristina Mikolaitė
Kategorijos
  • 63.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-512/2010Procesinio sprendimo kategorija 63.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 22 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Kazio Kailiūno, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Joanai Tamašauskienei,dalyvaujant ieškovui E. D. ,ieškovo atstovui advokatei Rasai Gradauskienei,atsakovui R. K. ,atsakovo atstovei advokatei Kristinai Mikolaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1504-109/2009 pagal ieškovo E. D. ieškinį atsakovui R. K. , trečiajam asmeniui ribotos atsakomybės bendrovei Eichen Desing GmbH dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. K. kreipėsi ieškovas E. D. ir prašė priteisti iš atsakovo R. K. 251 462,72 Lt skolą, 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. kovo 17 d., 2008 m. balandžio 11 d. paskolos sutarčių pagrindu jis paskolino atsakovui R. K. iš viso 251 462,72 Lt. Pasak ieškovo, atsakovas elgiasi nesąžiningai ir nevykdo bei neketina vykdyti savo prievolės grąžinti skolą.

Kauno apygardos teismas 2009 m. balandžio 14 d. priėmė preliminarų sprendimą, kuriuo nusprendė priteisti iš atsakovo R. K. ieškovui E. D. 251 462,72 Lt skolos, 3 014,63 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, taip pat 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2009 m. balandžio 9 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3,30 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Atsakovas dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. preliminaraus sprendimo padavė prieštaravimus ir prašė ieškinį atmesti.

Prieštaravimuose atsakovas teigė, kad pagal ieškovo pateiktus paskolos raštelius pinigų jis negavo ir šio fakto įrodinėjimo pareiga tenka paskolos davėjui (ieškovui) (CPK 12, 176 str.). Pasak atsakovo, teismas, priimdamas preliminarų sprendimą, neatsižvelgė į tai, kad ieškovas su ieškiniu nepateikė įrodymų, patvirtinančių pinigų perdavimo jam faktą. Paskolos sutartyse, kurias pateikė ieškovas, nurodyta, kad pinigai bus pervesti į firmos sąskaitą Vokietijoje, o tai, pasak atsakovo, yra dar viena aplinkybė, liudijanti, kad pats atsakovas jokių pinigų iš ieškovo nėra gavęs.

Parengiamajame teismo posėdyje ieškovas sumažino ieškinio reikalavimus 124 462,72 Lt sumai pagal 2008 m. sausio 2 d. paskolos raštelį ir prašė priimti ieškovo atsisakymą dėl 124 462,72 Lt skolos priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukti.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2009 m. gruodžio 7 d. galutiniu sprendimu priėmė ieškovo E. D. atsisakymą nuo dalies skolos - 124 462,72 Lt - priteisimo iš atsakovo ir šioje dalyje civilinę bylą nutraukė, Kauno apygardos teismo 2009 m. balandžio 14 d. preliminarų sprendimą pakeitė ir ieškovo E. D. sumažintus ieškinio reikalavimus patenkino iš dalies: iš atsakovo R. K. priteistą skolą ieškovui E. D. sumažino iki 125 302,68 Lt, priteisė penkių procentų metines palūkanas už priteistą 125 302,68 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2009 m. balandžio 9 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 3 253,62 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo 16,15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei bei įpareigojo VMI grąžinti ieškovui 1 308,47 Lt žyminio mokesčio pagal 2009 m. kovo 23 d. mokėjimo kvitą.

Teismas sprendimo motyvuojamojoje dalyje nurodė, kad pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalį aplinkybę, jog paskolos sutartyje nurodytos pinigų sumos faktiškai negavo, privalo įrodyti paskolos gavėjas. Teismo posėdyje atsakovas pripažino, kad jis iš ieškovo skolinosi pinigus, taip pat kad jis pasirašė sutartį, tačiau teigia, kad pinigų pagal ginčijamą paskolos sutartį jis negavo, nes paskolos rašteliuose nurodyta pinigų suma buvo tiesiogiai perduota RAB Eichen Desing GmbH veiklai vystyti. Ieškovo pateiktų rašytinių įrodymų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovas R. K. ir N. B. buvo 2007 m. gruodžio 3 d. Vokietijoje įsteigtos ribotos atsakomybės bendrovės Eichen Desing GmbH steigėjai ir akcininkai. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, jog paskolos gavėjas yra ne jis, o Vokietijoje esanti RAB Eichen Desing GmbH. Aplinkybę, kad paskolos gavėjo prašymu ieškovas paskolintus atsakovui pinigus pervedė į jo nurodytą Vokietijoje esančios įmonės sąskaitą, teismas vertino kaip neįrodančią atsakovo teiginių, jog pinigus iš ieškovo skolinosi Vokietijos bendrovė, o ne atsakovas, ir kad pasiskolindamas pinigus jis veikė bendrovės vardu. Ieškovo pateiktų penkių tarptautinių mokėjimo pervedimų pagrindu teismas nustatė, kad atsakovo nurodymu ieškovas pervedė į trečiojo asmens sąskaitą, įskaitant 40,65 EUR siuntėjo mokestį, ir pervedė 36 200 EUR. Įvertinęs euro ir lito kursą 1 EUR =3,4614 lito, teismas nustatė, kad eurais pervesta suma lygi 125 302,68 Lt.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu atsakovas R. K. prašo Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - ieškinį atmesti, valstybei iš ieškovo priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Apeliacinį skundą grindžia šiais motyvais:

1 Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad tarp ieškovo ir atsakovo susiklostė paskoliniai teisiniai santykiai. Teismas neteisingai įvertino skolos raštelius ir jų turinį. Rašteliuose nurodyta, kad pinigai skolinami firmai, jos plėtrai ir turi būti pervesti į firmos sąskaitą. Pinigai buvo pervesti į trečiojo asmens Vokietijoje veikiančios ribotos atsakomybės bendrovės Eichen Desing GmbH banko sąskaitą. Nei viename skolos raštelyje atsakovas pats neįsipareigojo grąžinti skolinamų pinigų. Byloje nėra įrodymų, jog ginčo šalys būtų susitarusios dėl atsakovo pareigos grąžinti pinigus ieškovui, atsirandančios paskolos teisinių santykių pagrindu. Paskolos dalykas nebuvo perduotas atsakovo nuosavybėn (jis buvo perduotas ribotos atsakomybės bendrovės Eichen Desing GmbH nuosavybėn), tad jis neturi pareigos grąžinti ieškovui skolos rašteliuose nurodytų sumų.

2. Teismas neįvertino aplinkybės, kad paskolos rašteliuose nurodytos sumos skiriasi nuo sumų, kurios buvo pervestos į ribotos atsakomybės bendrovės Eichen Desing GmbH banko sąskaitą. Kadangi skolos rašteliuose nurodytos ir faktiškai pervestos pinigų sumos nesutampa, neaišku, ar pateikti pavedimai yra tiesiogiai susiję su skolos rašteliais.

3. Pagrindinė aplinkybė bylose dėl paskolos grąžinimo yra pinigų perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn faktas. Atsakovas neperdavė apeliantui jokių pinigų, todėl prievoliniai santykiai tarp jų neatsirado. Teismas nesiaiškino, kaip bendrovė Eichen Desing GmbH apskaitė į jos sąskaitą pervestas ieškovo lėšas, atmetė prašymą išreikalauti iš bendrovės Eichen Desing GmbH jos finansinės apskaitos dokumentus.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovas E. D. prašo apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad teismas tinkamai išaiškino sutartį bei nustatė tikruosius sutarties šalių ketinimus. Atsakovas pripažino, kad jis iš ieškovo skolinosi pinigus, kad pasirašė sutartį, o pinigus jis asmeniškai turėjo įnešti į firmos sąskaitą, tačiau, jų neturėdamas, pasiskolino juos iš ieškovo, nurodęs pinigus tiesiogiai pervesti į įmonę. Ieškovui nebuvo svarbus nei pinigų panaudojimo tikslas, nei sąskaita, į kurią buvo prašoma pervesti pinigus. Rašteliuose aiškiai nurodyta, kad R. K. skolinasi iš E. D. . Atsakovas pagal bendrovės įstatus neturėjo teisinio pagrindo skolintis iš fizinio ar juridinio asmens pinigus bendrovės vardu, sudaryti skolos sutartis bendrovės vardu. Paskolos suma ir pervestos į sąskaitą sumos nesutapo dėl taikyto mokesčio už pinigų pervedimą. Teismas ne kartą atsakovo klausė dėl būtinumo išreikalauti dokumentus iš Vokietijoje esančios bendrovės, tačiau atsakovas nepareiškė tokio prašymo. Atsakovui antrinė teisinė pagalba buvo suteikta nepagrįstai. R. K. turi pakankamai nekilnojamojo ir kilnojamojo turto bei piniginių lėšų, tad yra nepagrįstai švaistomos valstybės lėšos.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo R. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. galutinio sprendimo, daro išvadą, kad pagrindų, nurodytų Civilinio proceso kodekso 329 bei 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti naikinamas apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų nėra. Šioje byloje yra nagrinėjamas ginčas, kilęs iš dviejų privačių asmenų sutartinių santykių, todėl byla nėra susijusi su viešojo intereso gynimu ir pagrindo peržengti apeliaciniame skunde nustatytas ribas nėra.

Pagal Civilinio kodekso 6.870 straipsnio, apibrėžiančio paskolos sutarties sampratą, 1 dalies nuostatą, paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšiniais požymiais apibrėžtus daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį patį kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita. Pagal to paties straipsnio 2 dalies nuostatą, paskolos sutartis pripažįstama sudaryta nuo pinigų ar daiktų perdavimo momento.

Ieškovas E. D. , pareiškęs ieškinį atsakovui R. K. dėl paskolos gražinimo, kaip savo reikalavimą pagrindžiančią aplinkybę nurodė faktą, kad tarp jo ir atsakovo 2008 m. sausio 2 d., 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. kovo 17 d., 2008 m. balandžio 11 d. buvo sudarytos paskolos sutartys, kurių pagrindu jis paskolino atsakovui 251 462,72 Lt. Bylos nagrinėjimo eigoje ieškovas atsisakė savo reikalavimo dėl 124 462,72 Lt paskolos pagal 2008 m. sausio 2 d. paskolos raštelį ir pirmosios instancijos teismas tokį atsisakymą nuo ieškinio priėmė.

Savo reikalavimui pagrįsti ieškovas pateikė 2008 m. sausio 22 d., 2008 m. vasario 1 d., 2008 m. vasario 21 d., 2008 m. kovo 17 d., 2008 m. balandžio 11 d. skolos lapelių kopijas (b.l. 8-12). Atsakovas neginčija, kad tokius skolos lapelius jis pasirašė, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad jis yra paskolos gavėjas pagal šias paskolos sutartis ir teigia, kad jis pinigų pagal šias sutartis faktiškai negavęs, t.y. paskolos dalykas nebuvęs perduotas jo nuosavybėn (jis buvęs perduotas ribotos atsakomybės bendrovės Eichen Desing GmbH nuosavybėn), tad jis neturįs pareigos grąžinti ieškovui skolos rašteliuose nurodytų sumų. Taigi, atsakovas iš esmės neginčija ir pinigų perdavimo pagal skolos lapelius (rašytines paskolos sutartis) fakto, tačiau neigia esąs sutarties šalimi.

Pagal CK 6.871 straipsnio 1 dalies nuostatą, fizinių asmenų paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija du tūkstančius litų. Rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui (CK 6.871 str. 3 d.).

Skolos lapeliai, kurių pagrindu ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo paskolą ir kurie savo turiniu iš esmės yra identiški (išskyrus dokumentų datas ir paskolos sumas), o jų forma iš esmės atitinka įstatymo reikalaujamą formą: juose nurodytas paskolos gavėjas - R. K. , kuris „skolinasi“ iš E. D. (paskolos davėjo) atitinkamas pinigų sumas. Būtent šalių, taigi ir atsakovo pasirašytuose skolos lapeliuose išdėstytas teiginys: ,,Aš R. K. ....skolinuosi iš E. D. ...“ ir įrodo faktą, kad paskolos gavėjas yra ne kas kitas, o atsakovas R. K. , ir aplinkybė, jog skolos lapeliuose nurodomas skolinimosi tikslas - ,,Dėl firmos...Eichen Design GmbH...“, ,,Pinigai bus panaudoti firmos plėtrai.“...- šio fakto nepaneigia, nes paskolos gavėjas pinigus įgyja nuosavybėn ir juos gali naudoti savo nuožiūra.

Skolos lapeliuose taip pat buvo nurodytas paskolos dalyko - pinigų - perdavimo būdas: „E. D. turi pervesti pinigus į firmos sąskaitą“. Savo skunde apeliantas pripažįsta, kad pinigai buvo pervesti į trečiojo asmens Vokietijoje veikiančios ribotos atsakomybės bendrovės Eichen Desing GmbH banko sąskaitą. Šią aplinkybę taip pat patvirtina byloje esantys atliktų bankinių pavedimų nuorašai. Taigi, pateiktų skolos lapelių, kaip rašytinės formos paskolos sutarčių, turinys leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad paskolos davėjas ieškovas E. D. įsipareigojo paskolinti paskolos gavėjui skolos lapeliuose nurodytas pinigų sumas, jas perduodant paskolos gavėjo atsakovo R. K. nuosavybėn pastarojo nurodytu būdu - pervedant į paskolos gavėjo nurodytą sąskaitą, o byloje esantys rašytiniai įrodymai (atliktų bankinių pavedimų nuorašai) bei paties atsakovo aiškinimai įrodo, kad skolos lapeliuose nurodytu būdu pinigai buvo perduoti. Tai reiškia, bylos duomenimis pagrįstai yra nustatytas paskolos sutarties sudarymo tarp šios bylos šalių - ieškovo E. D. ir atsakovo R. K. - faktas (CK 6.870 str. 2 d.).

Pažymėtina, kad pagal CK 6.875 straipsnio 1 dalies nuostatą, paskolos gavėjas turi teisę ginčyti paskolos sutartį, jeigu jis pinigų ar daiktų faktiškai negavo arba gavo jų mažiau. Aplinkybę, jog pinigų pagal paskolos lapelius atsakovas negavęs ir nesąs paskolos sutarties šalis, jis įrodinėja iš esmės tik faktais, jog pinigai buvo pervesti į bendrovės Eichen Design GmbH sąskaitą ir kad skolos lapeliuose nėra jo įsipareigojimo grąžinti skolos lapeliuose nurodytas sumas. Tačiau šie faktai nepaneigia pinigų pagal skolos lapelius perdavimo atsakovo nuosavybėn.

Kaip jau minėta, rašytinės formos reikalavimus atitinka paskolos gavėjo pasirašytas paskolos raštelis arba kitoks skolos dokumentas, patvirtinantis paskolos sutarties dalyko perdavimą paskolos gavėjui. Įstatymas nereikalauja, kad tokiu atveju turėtų būti nurodytas ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti paskolos dalyką (CK 3.871 str. 3 d.), nes tokia paskolos gavėjo pareiga kyla sudarius paskolos sutartį ir yra savaime suprantama (CK 6.870 str.). Šioje nutartyje jau aptarta, kad pagal šioje byloje pateiktų skolos lapelių turinį paskolos davėjas ieškovas E. D. įsipareigojo paskolinti paskolos gavėjui R. K. skolos lapeliuose nurodytas pinigų sumas, jas perduodant paskolos gavėjo (atsakovo) nurodytu būdu ir kad būtent tokiu būdu pinigai buvo perduoti. Byloje taip pat yra nustatyta, kad atsakovas buvo vienas iš dviejų Vokietijoje veikiančios ribotos atsakomybės bendrovės Eichen Desing GmbH akcininkų. 2009 m. spalio 13 d. teismo posėdžio metu atsakovas nurodė, kad jis pinigus skolinosi įmonės plėtrai, kad kitas akcininkas savo dalį papildomų lėšų buvo įnešęs ir jis (atsakovas) pagalvojęs, kad ir iš jo pusės indėlis į firmą būtų. Atsakovas taip pat pripažino, kad įgaliojimų skolintis pinigus firmos vardu jis neturėjo (b.l. 118). Tai, kad atsakovo pasiskolinti pinigai buvo užskaityti kaip jo įnašas bendrovei, pripažino ir trečiojo asmens atstovas N. B. (b.l. 133). Taigi, šios aplinkybės paneigia atsakovo teiginį, kad jis nėra paskolos gavėjas ir kad pinigus ieškovas perdavė ne jo, o trečiojo asmens nuosavybėn. Priešingai, šios aplinkybės tik patvirtina ieškovo teiginius, kad paskolos gavėjas yra atsakovas ir kad pinigus jis perdavė atsakovo, o ne trečiojo asmens nuosavybėn.

Atsakovas, nors ir pripažindamas paskolos dalyko perdavimą jo nurodytu būdu ir į jo nurodytą sąskaitą, savo apeliaciniame skunde vis tik teigia, kad paskolos rašteliuose nurodytos sumos skiriasi nuo sumų, kurios buvo pervestos į ribotos atsakomybės bendrovės Eiden Desing GmbH banko sąskaitą. Pažymėtina, kad atsakovas nenurodo, kokia yra šio skirtumo suma. Ieškovas savo atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, kad, atliekant tarptautinius pavedimus, yra imamas mokestis už pinigų pervedimą ir šį savo teiginį grindžia pateiktomis kortelės sąskaitos ataskaitomis, kurios iš tiesų patvirtina tokio mokesčio skaičiavimą (b.l. 150-158). Su ieškovo teiginiu apie mokesčių už tarptautinius pinigų pervedimus egzistavimo faktą negalima nesutikti, nes bankai paprastai apmokestina ne tik tarptautinius, bet ir vietinius pinigų pervedimus. Taigi, apelianto teiginys dėl sumų, nurodytų skolos lapeliuose ir įvykdytų pervedimų nuorašuose, neatitikimo, nepaneigia pinigų perdavimo fakto, tuo labiau, kad atsakovas savo skunde iš esmės pripažino pinigų pervedimo į jo nurodytą sąskaitą faktą.

Apeliantas taip pat teigia, kad teismas nesiaiškino, kaip bendrovė Eiden Desing GmbH apskaitė į jos sąskaitą pervestas ieškovo lėšas. Tačiau nustačius pinigų perdavimo atsakovui pagal paskolos lapelius juose nurodytu būdu faktą, aplinkybė, kaip šie pinigai buvo panaudoti, reikšmės bylai neturi, nes, kaip jau minėta, pinigai pagal paskolos sutartį perduodami paskolos gavėjo nuosavybėn ir pastarasis turi teisę juos naudoti savo nuožiūra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šioje nutartyje išdėstytais motyvais, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas bylą iš esmės išsprendė teisingai ir ieškinį iš dalies patenkino pagrįstai ir todėl nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2009 m. gruodžio 7 d. galutinį sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Kazys KailiūnasVytas MiliusDonatas Šernas