Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-12-19 · Civilinė byla Nr. 2S-2176-553/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-19
Bylos Nr.
2S-2176-553/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Aldona Tilindienė
Skolininkas
L. L.
Pareiškėjas
AB banko SNORAS
Kategorijos
  • 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-2176-553/2011Procesinio sprendimo kategorijos: 122.4, 128.17 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2011 m. gruodžio 19 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aldona Tilindienė,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko L. L. atstovo advokato E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 20111-05-26 nutarties, priimtos pagal pareiškėjo AB banko SNORAS pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Teisėja, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

2006-07-01 tarp AB banko SNORAS ir L. L. bei C. H. Y. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr. 031-02576 (toliau – Sutartis) ir 2006-10-01 – papildomas susitarimas Nr. 1 prie Sutarties dėl 980 000 Lt paskolos suteikimo L. L. ir C. H. Y. (toliau – skolininkai). Prievolių pagal Sutartį įvykdymas buvo užtikrintas skolininkams įkeitus jiems nuosavybės teise priklausančias prekybos patalpas, pažymėtas 1-33, 1-35, 1-36,1-62, (duomenys neskelbtini). Paskolą skolininkai įsipareigojo grąžinti iki 2021-06-21 Sutartyje nustatytais terminais ir tvarka. Skolininkai Sutartyje nustatyta tvarka nemokėjo bankui paskolos, palūkanų bei kitų mokėtinų sumų, todėl bankas 2011-03-04 vienašališkai nutraukė Sutartį prieš terminą. 2011-04-29 skolininkų skola bankui sudarė 812 147,39 Lt negrąžintos paskolos, 49 828,34 Lt nesumokėtų delspinigių, 38 Lt komisinių mokesčių už pranešimų apie skolą siuntimą, visa skola – 862 013,73 Lt. AB bankas SNORAS prašė teismo areštuoti skolininkams nuosavybės teise priklausantį, hipotekos lakštu Nr. (duomenys neskelbtini) įkeistą nekilnojamąjį turtą bei įspėti skolininkus, kad negrąžinus 862 013,73 Lt skolos bei pareiškėjo sumokėto 135 Lt žyminio mokesčio per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas nekilnojamasis turtas bus parduotas iš varžytinių arba perduotas administruoti AB bankui SNORAS.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėja 2011-05-26 priėmė nutartį, kuria, be kita ko, nutarė: 1) areštuoti įkeistą nekilnojamąjį daiktą – 197,94 kv. m. ploto prekybos patalpas, pažymėtas 1-33, 1-35, 1-36, 1-62, (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančias L. L. ir C. H. Y., uždraudžiant įkeistų tų savininkams juo disponuoti; 2) išaiškinti daiktų savininkams, kad areštavus įkeistą daiktą, jie netenka teisės perleisti daikto kitiems asmenims, taip pat įkeisti, išnuomoti, kitaip suvaržyti teises į daiktą arba mažinti jo vertę; 3) įspėti skolininkus (įkeisto daikto savininkus) L. L. ir C. H. Y., kad negrąžinus skolos, t. y. 812 147,39 Lt negrąžinto kredito, 49 828,34 Lt nesumokėtų palūkanų, iš viso: 861 975,73 Lt bei 137,00 LTL žyminio mokesčio išlaidų per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas kreditoriui administruoti. Teismas nustatė, kad iš pateiktų procesinių dokumentų matyti, kad kreditorius, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.217 ir 6.218 straipsniais bei Sutartimi nelaukdamas Sutartyje numatyto paskolos grąžinimo termino, parengė skolininkams (įkeisto daikto savininkams) įspėjimus dėl Sutarties nutraukimo (2011-02-15 pranešimas Nr. V00866/11 ir 2011-02-15 pranešimas Nr. V00923/11), kuriuose nurodė, jog per nustatytą terminą neįvykdžius įsipareigojimų, bankas vienašališkai nutrauks Sutartį, kadangi skolininkas nevykdo sąlygų, numatytų Sutartyje, t. y. paskolą grąžinti dalimis ir nustatytais terminais. Kreditorius tinkamai įvykdė pareigą pranešti kitai Sutarties šaliai apie vienašališką Sutarties nutraukimą, o skolininkai (įkeisto daikto savininkai) apie vienašališką Sutarties nutraukimą buvo informuoti tinkamai. Prievolės turi būti vykdomos tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, įkeisti daiktai areštuotini, įspėjant skolininkus (įkeisto daikto savininkus), kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos, įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių arba perduotas administruoti kreditoriui, apie tai pranešant visiems suinteresuotiems asmenims.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Atskiruoju skundu skolininko L. L. atstovas advokatas E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-05-26 nutartį. Nurodo, kad:

Nuo 2008 m. gruodžio mėnesio dėl finansinės krizės skolininkui atsirado sunkumų tinkamai vykdyti Sutartį, todėl nuo to momento iki 2011 m. vasario mėnesio pradelsta bankui grąžinti paskolos ir mokėtinų palūkanų dalis didėjo. Tačiau skolininkas visą laiką stengėsi mažinti susidariusį įsiskolinimą. Skolininko nuomone, bankas nepagrįstai nutraukė Sutartį, nors iš skolininko veiksmų galėjo matyti jo siekį kiek galima skubiau likviduoti mokėjimų pagal Sutartį vėlavimą. Teismo priimta nutartis dėl įkeisto turto arešto yra nepagrįsta ir dėl tos priežasties, kad leido pareiškėjui iš įkeisto turto išieškoti pernelyg dideles netesybas. Pareiškime bankas nurodė, kad į įsiskolinimą įskaičiuota 49 828,34 Lt delspinigių, tačiau teismas nutartyje šią sumą įvardijo kaip nesumokėtas palūkanas. Vadovaujantis CK 1.125 straipsnio 5 dalimi, netesybų išieškojimui taikomas sutrumpintas šešių mėnesių senaties terminas, todėl skolininkas prašo teismo taikyti šį senaties terminą. Apskaičiavus delspinigius už paskutinius šešis mėnesius iki pareiškimo pateikimo teismui dienos, susikaupusi delspinigių dalis pagal banko skolininko atstovui atsiųstą jų skaičiavimo kasmėnesinį grafiką sudaro ne daugiau kaip 30 412,68 Lt mokėtinų delspinigių už kreditą ir 1 439,71 Lt delspinigių už palūkanas. Viso – 31 852,39 Lt. Anksčiau susikaupusiai delspinigių daliai išieškoti iš įkeisto turto bankas pareiškimą teismui pateikė nepagrįstai, o teismas, leisdamas pareiškėjui išieškoti sumas, dėl kurių išieškojimo reikalavimo senaties terminas yra praleistas, priėmė nepagrįstą nutartį.Nors skolininko pradelsta mokėjimų dalis yra gana didelė, atsižvelgiant į bendrą kredito sumą bei per pirmus 5 kredito grąžinimo metus, iš bendro 15 metų termino, kuri sudaro apie 1,5 milijono litų, sudaro ne itin ženklią dalį (pradelsta grąžintino kredito ir mokėtinų palūkanų dalis Sutarties nutraukimo metu sudarė apie 98 678,87 Lt, tai yra, apie 6,5 procento). Be to, svarbu atsižvelgti į tai, kad bankas Sutartį nutraukė ne tuomet, kai įsiskolinimas didėjo, o kuomet skolininkas sumokėjo bankui gana ženklią 50 000 Lt sumą, sumažindamas savo pradelstų įsipareigojimų sumą daugiau nei 1/3 dalimi. Tokie banko veiksmai, skolininko nuomone, yra nepagrįsti ir nesąžiningi. Skolininkas, sužinojęs apie tai, kad bankas nutraukė Sutartį, atsižvelgdamas į tai, kad jo mokumas po ekonominės krizės yra ženkliai pagerėjęs, pateikė bankui pasiūlymą atnaujinti nutrauktą Sutartį, tačiau bankas atsisakė tai padaryti. Skolininko nuomone, bankas elgiasi nesąžiningai bei galimai siekia perimti skolininko turtą, o ne susigrąžinti suteiktą kreditą.

Atsiliepimas

Atsiliepime į skolininko atskirąjį skundą pareiškėjas AB bankas SNORAS nurodė prašymą atskirąjį skundą atmesti ir palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-05-26 nutartį nepakeistą. Nurodė, kad teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, pagrindinė hipotekos teisėjo funkcija nagrinėjant bylas dėl hipotekos teisinių santykių – patikrinti, ar egzistuoja visos CK, Civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) ir kituose teisės aktuose nurodytos sąlygos hipotekos įregistravimui, keitimui, baigimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt. Tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-10-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2005; 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008; 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Įstatymų leidėjas nesuteikė teisės hipotekos teisėjui spręsti įkeitimo sutarties šalių ginčų; tokių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). CPK XXXVI skyriuje nustatytas bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo teisinis reguliavimas skirtas sudaryti sąlygas materialiosioms teisėms, kylančioms iš hipotekos teisinių santykių, supaprastinta tvarka tinkamai įgyvendinti, bet nėra skirtas ir pritaikytas ginčams dėl teisės nagrinėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2009). Taigi kasacinio teismo praktikoje vienareikšmiškai įtvirtintas teisminis precedentas, kad ginčų, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka, hipotekos teisėjas nenagrinėja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010). Pareiškėjas nurodė, kad skolininko atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo naikinti skolininko skundžiamos nutarties, nes šios aplinkybės yra nekonkrečios, nepagrįstos ir nenagrinėtinos dėl šios bylos pobūdžio. Skolininkas, teigdamas šį atskirąjį skundą, piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis ir vilkina išieškojimo procesą.

Vilniaus apygardos teisme 2011-12-09 buvo gautas skolininko L. L. atstovo advokato E. M. prašymas sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Nurodė, kad turto arešto nepagrįstumas atskirajame skunde grindžiamas tuo, jog pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį. Skolininkas, suvokdamas, kad minėtą aplinkybę jis turi galimybę pagrįsti tik pateikdamas ieškinį dėl Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia, realizuodamas šia savo teisę, 2011-09-12 ieškiniu kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą, kuriame šiuo metu nagrinėjama byla Nr. 2-10018-871/2011 dėl minėtos Sutarties nutraukimo pripažinimo negaliojančia. Atsižvelgiant į tai, kad šioje civilinėje byloje teismo sprendimas itin didele dalimi priklauso nuo to, ar Sutartis buvo nutraukta pagrįstai ir teisėtai, o šie klausimai nėra ir negali būti šios bylos nagrinėjimo objektu bei yra sprendžiami civilinėje byloje Nr. 2-10018-871/2011, vadovaujantis CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktu, esama pagrindo stabdyti šią bylą iki skolininko pareikšto ieškinio išnagrinėjimo ir teismo sprendimo toje byloje įsiteisėjimo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamos bylos atveju apeliacinės instancijos teismas turi išsiaiškinti, ar pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškino ir taikė hipotekos teisnius santykius reglamentuojančias procesines ir materialines teisės normas.

Pagrindinis argumentas, patvirtinantis Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-05-26 nutarties neteisėtumą ir nepagrįstumą, apelianto (skolininko) nuomone, yra tas, kad pareiškėjas nepagrįstai ir neteisėtai nutraukė Sutartį su skolininku. Atkeiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje ne kartą pasisakyta dėl hipotekos teisėjo jurisdikcinės veiklos ginčo teisenos ir specialiosios hipotekos bylų teisenos atribojimo aspektu. Šių išaiškinimų esmė yra ta, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos įregistravimui, įkeitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (CPK 542 straipsnio 1 dalis). Kasacinio teismo praktikoje, aiškinant bylų dėl hipotekos teisinių santykių nagrinėjimo ypatumus, konstatuota, kad tuo atveju, kai konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – skolos atsiradimo pagrindu, jos dydžiu ir kt., šie klausimai byloje dėl hipotekos ar įkeitimo nenagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-05-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Atsižvelgdamas į apelianto atskirajame skunde ir prašyme sustabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pats apeliantas (skolininkas) sutinka su tuo, jog pagrindinis jo atskirojo skundo argumentas, t. y. pareiškėjo nepagrįstas ir neteisėtas su skolininku sudarytos Sutarties vienašališkas nutraukimas, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas. Tokiu būdu, teismas sprendžia, kad pagrindinis skolininko atskirojo skundo argumentas yra atmestinas, kaip neteisėtas ir nepagrįstas.

Dėl apelianto prašymo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą, pažymėtina tai, kad įkeitimo sutarties šalių ginčų buvimo faktas nėra pagrindas sustabdyti ar atsisakyti pradėti nagrinėti hipotekos kreditoriaus prašymą dėl priverstinio vykdymo hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo. Priverstinis vykdymas hipoteka apsaugoto skolinio įsipareigojimo pagal hipotekos kreditoriaus prašymą hipotekos teisėjo gali būti laikinai nevykdomas tuo atveju, kai teismas, nagrinėjantis bylą dėl skolos kreditoriui dydžio ir pan., esant įstatyme įtvirtintam pagrindui taiko laikinąsias apsaugos priemones (CPK XI skyriaus 5 skirsnis). Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatyminis pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-01-31 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2008). Atsižvelgdamas į tai, kas anksčiau išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, nagrinėjamu atveju tenkinti apelianto prašymo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą nėra pagrindo.

Tokiu būdu teismas sprendžia, kad panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl apelianto atskirasis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-05-26 nutartis paliktina nepakeista. Teismas konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi CPK 329, 331, 336 – 339 straipsniais,

nutarė:

Skolininko L. L. atstovo advokato E. M. prašymo stabdyti šios civilinės bylos nagrinėjimą netenkinti.

Atmesti skolininko L. L. atstovo advokato E. M. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus teisėjos 2011-05-26 nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Aldona Tilindienė