Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

R. L., gimęs (duomenys neskelbtini), Švenčionių rajone, asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, nedirbantis, įgijęs profesinį išsilavinimą, faktinė ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 150 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. L., 2018 m. birželio 18 d. apie 16 valandą 35 minutės, kieme, (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie nukentėjusiosios T. B. nuo jos nutraukė rankšluostį, tada jėga nurengė nukentėjusiajai viršutinę vientiso maudymosi kostiumėlio dalį ir viena ranka suėmęs T. B. už nuogos dešinės krūties, kita ranka iki kelių numovė maudymosi kostiumėlį, po to T. B. pargriovęs ant žemės kairės kojos pėda prispaudė nukentėjusiajai dešinę koją, o dešiniu keliu laikė T. B. kairę koją taip neleisdamas jai atsikelti, nukentėjusiajai atsilaisvinus ir bandant ropomis pabėgti jis toliau bandė numauti maudymosi kostiumėlį bei rankomis lietė T. B. lytinius organus, nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės ir gulint ant nugaros ją užgulė, o pastaroji bandydama atsilaisvinti jam įspyrė ir nuo jo pabėgo, taip jis pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su T. B., tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji pabėgo, tuo nukentėjusiajai T. B. dėl dešinio žasto, dilbio, abiejų kelių poodinių kraujosruvų, nugaros kairės pusės odos nubrozdinimo padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje.

Eidamas kaimo keliu pro kaimynės T. B. namus, pastebėjo, kad T. B. maudosi tvenkinyje, kuris yra jos kieme netoli gyvenamojo namo. Pamatęs T. B., kuri maudėsi su vientisu maudymosi kostiumėliu, jam kilo mintis prieiti prie jos ir paliesti jai krūtinę, tai norėjo padaryti ne dėl to, kad patenkintų seksualinę aistrą, bet dėl to, kad užėjo kažkoks kvailumas ir tiek. Nuo kelio, kurioje ėjo, R. L. nurodo priėjęs prie (duomenys neskelbtini) sodybą nuo kelio skiriančios tujų gyvatvorės ir stebėjo T. B., matė, kaip ji išlipo iš prūdo ir vilkėdama vienu maudymosi kostiumėliu nuėjo į pirties verandą. Kaltinamasis R. L. nurodo, jog jam stovint prie tujų ir ją stebint, T. B. jį pamačiusi pasakė: “ko čia, kurva, bastaisi". Kaltinamasis nurodo, jog tuomet pro tujų gyvatvorę jis įėjo į (duomenys neskelbtini) kiemą ir nuėjo link T. B.. Artėdamas prie jo paklausė, ko pastaroji ji kolioja, o kai priėjo prie pat jis, T. B. sukdamasi nuo jo alkūne trenkė jam į veidą. Tuomet R. L. dešine ranka sugriebė T. B. už krūties, tuo metu T. B. buvo su maudymosi kostiumėliu. T. B. bandė nustumti R. L. nuo savęs ir paslydusi nugriuvo ant nugaros, bet iš karto apsivertė ir atsiklaupusi ant kelių bandė atsistoti. Tuomet kartu su ja pargriuvęs R. L. nurodo, jog iš užpakalio klupodamas už T. B., paėmė ją už sėdmenų, taip pat už nuogos krūtinės, kuri pasimatė nusmukus maudymosi kostiumėliui. Kaltinamasis nurodo, jog jis nebandė nuiminėti maudymosi kostiumėlio, paprasčiausiai viena petneša nusmuko ir pasimatė nuoga krūtis, kuria jis ir lietė. Viskas vyko apie tris minutes, kaimynė T. B. keikėsi ir reikalavo ją paleisti. Kai T. B. kelis kartus pasakė jam :“paleisk mane“, R. L. nurodo ją paleidęs, o pastaroji atsistojusi ir nuėjusi.

2018 m. liepos 11 d. nutarime dėl daiktinių įrodymų perdavimo saugoti įtvirtinta, jog visi daiktai (iš R. L. paimti: sportinės juodos spalvos kelnės, trumpikės ir mėlynos spalvos marškinėliai, T. B. ir R. l. rankų nagų nuokarpos) -saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (I t., b.b.l. 121-122, 123).

2018 m. birželio 18 d. R. L. asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrėtas R. L., ant jo kairės rankos rastas nubrozdinimas alkūnės srityje (I t., b.b.l. 124-129).

2018 m. lapkričio 20 d. – 2019 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2018 užfiksuota, jog R. L. nusikalstamos veikos padarymo metu psichikos liga nesirgo. Tuo metu nebuvo liguisto psichikos sutrikimo būklėje. Jis galėjo ir gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (I t., b.b.l. 45-46).

Kaltinamojo R. L. gynėjas prašo teismo išteisinti kaltinamąjį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 150 straipsnio 1 dalį, o jo veiką kvalifikuoti tik pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, kaip nežymų sveikatos sutrikdymą. Gynėjas nurodo, jog kaltinamasis R. L. neigia, o byloje nėra įrodymų, jog pastarasis fizinį smurtą naudojo bandydamas patenkinti lytinę aistrą. Kaltinamasis neneigia, kad nukentėjusioji jam patinka, tačiau jos krūtinę ir sėdmenis lietė ne tenkindamas savo malonumą, o kerštaudamas, iš pykčio, jog pastaroji jį iškoliojo, o vėliau sudavė per veidą. Tuo tarpu visos abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

Motyvuojamoji dalis

Baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime nėra BPK pažeidimas, jeigu, kaip minėta, teismo sprendimas yra motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

Baudžiamojo kodekso 150 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas tenkino lytinę aistrą su žmogumi prieš šio valią analiniu, oraliniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti, ar kitaip atimdamas galimybę priešintis, ar pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusio asmens būkle. BK 150 straipsnio prasme seksualinis prievartavimas yra lytinės aistros tenkinimas su žmogumi prieš jo valią analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu, panaudojant fizinį smurtą, pasinaudojant nukentėjusiojo bejėgiška padėtimi. Seksualinis prievartavimas pasireiškia neteisėtu lytinės aistros tenkinimu su nukentėjusiuoju. Lytinės aistros tenkinimas pagal šį baudžiamąjį įstatymą, kai lytinė aistra tenkinama kitais, negu numatyti BK 149 str., būdais: oraliniu, analiniu ar kitokio fizinio sąlyčio būdu (dirginant vyro ar moters lytinius organus, liečiant lytiniu organu kito žmogaus kūną). Lytinės aistros tenkinimas kitokio fizinio sąlyčio būdu apima visas seksualinio pasitenkinimo formas fiziškai kontaktuojant lytiniais organais ar rankomis (pirštais).

Tiek kaltinamojo, tiek nukentėjusiosios parodymai dėl esminių 2018 m. birželio 18 d. įvykio aplinkybių tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme sutapo ta apimtimi, kad 2018 m. birželio 18 d. apie 16 valandą (duomenys neskelbtini) kaime kaltinamasis R. L. ėjo keliu pro (duomenys neskelbtini) gatvės gyvenamąjį namą Nr. (duomenys neskelbtini), tuo tarpu nukentėjusioji T. B. maudėsi minėto gyvenamojo namo kieme esančiame vandens tvenkinyje. Tai pamatęs R. L., atsistojo prie gyvenamąjį namą nuo kelio skiriančios tujų gyvatvorės ir pasislėpęs stebėjo besimaudančią T. B.. Stebėjo T. B. kaip pastaroji maudėsi ir matė, kaip ji išlipo iš tvenkinio ir vilkėdama ištisiniu maudymosi kostiumėliu nuėjo link gyvenamojo pastato. T. B. pamatė stovintį ir ją stebintį R. L. ir liepė pastarajam nešdintis, tuo tarpu R. L., pro tujų gyvatvorę įėjo į B. kiemą ir greitu žingsniu priėjęs prie T. B. dešine ranka sugriebė T. B. už krūties. T. B. ir R. L. susistumdė. T. B., bandydama atstumti R. L. nuo savęs paslydo ir nugriuvo ant nugaros, apsivertė ir klupodama keturiomis bandė atsistoti, tuo tarpu kaltinamasis R. L. klupodamas už T. B., laikė ją už sėdmenų, lietė ją už pilvo ir nusmukus maudymosi kostiumėliui - apsinuoginusios krūties.

Teismas, išanalizavęs T. B. ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu duotus parodymus, lygindamas juos su kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais, daro pagrįstą išvadą, jog nukentėjusiosios T. B. teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai yra išsamūs ir nuoseklūs, paremti kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais bei jiems neprieštarauja (2018 m. birželio 18 d. garso įraše gautame iš bendrojo pagalbos centro, 2018 m. rugpjūčio 31 d. Daiktų apžiūros protokole (b.l. 37-40), 2018 m. birželio 18 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse (I t., b.b.l. 76-84), Viešosios įstaigos Ignalinos rajono ligoninės gydytojo įraše (ligos istorijos Nr. 18A-1371 (I t., b.b.l. 91),Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2412/2018 (01) (I t., b.b.l. 98), 2018 m. birželio 18 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (I t., b.b.l. 106-107) ir 2018 m. liepos 11 d. Daikto apžiūros protokole (b. l.110-120) užfiksuotiems duomenims ir kitai ikiteisminio tyrimo medžiagai), todėl teismas neturi pagrindo jais abejoti ir nesiremti.

Tuo tarpu kaltinamojo R. L. parodymai tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu nebuvo nuoseklūs, atliktų apklausų metu kaltinamasis skirtingai įvardino įvykių eigą ir skirtingai apibūdino savo veiksmų priežastį. Kaltinamasis R. L. nurodo, jog pamačius T. B., kuri maudėsi su vientisu maudymosi kostiumėliu, jam kilo mintis prieiti prie jos ir paliesti jai krūtinę, tai norėjo padaryti ne dėl to, kad patenkintų seksualinę aistrą, bet dėl to, kad užėjo kažkoks kvailumas ir tiek. Vėliau, apibūdindamas savo veiksmų priežastis, kaltinamasis R. L. nurodė, jog kaimynė jam patinka, tačiau jis taip elgdamasis nenorėjo tenkinti savo lytinės aistros, paprasčiausiai užpyko, kad kaimynė pamačiusį jį stovinti ir ją stebint ėmė jį kolioti, o R. L. priėjus prie jos trenkė jam alkūne į veidą, užtat jis kerštaudamas ir ėmė ją už krūtinės, o jiems kartu nugriuvus ant žemės lietė jos sėdmenis, pilvą ir nuogą krūtį.

Ši nusikalstama veika yra padaroma tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad atlieka seksualinius veiksmus, fiziškai kontaktuoja su nukentėjusiuoju asmeniu prieš jo valią panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiojo asmens būkle ir nori patenkinti savo seksualinį poreikį būtent tokiu būdu. Kartu nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog kaltės, jos formos, rūšies subjektyvių (vidinių–psichinių) nusikalstamos veikos požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties kaltininko prisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyvius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-321/2009, 2K-526/2011, 2K-406/2011, 2K-501/2012). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ši, BK 150 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas seksualiai prievartauti tada, kai kaltininkas atlieka bent dalį BK 150 straipsnio dispozicijose išvardytų alternatyvių veiksmų esamam ar galimam nukentėjusiojo pasipriešinimui įveikti, tačiau atitinkamai tenkinti lytinės aistros nepradeda dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių.

Įvertinęs nukentėjusiosios T. B., liudytojos L. K. parodymuose, 2018 m. birželio 18 d. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo (I t., b.b.l. 1, 10-11, 16-17), 2018 m. birželio 18 d. įvykio vietos apžiūros protokole ir fotolentelėse (I t., b.b.l. 20-24),2018 m. rugpjūčio 31 d. daiktų apžiūros protokole (b.l. 37-40), 2018 m. birželio 18 d. asmens apžiūros protokole ir fotolentelėse (I t., b.b.l. 76-84), Viešosios įstaigos Ignalinos rajono ligoninės gydytojo įraše (ligos istorijos Nr. 18A-1371 (I t., b.b.l. 91),Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 2412/2018 (01) (I t., b.b.l. 98), 2018 m. birželio 18 d. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokole (I t., b.b.l. 106-107) ir 2018 m. liepos 11 d. Daikto apžiūros protokole (I t., b.b.l.110-120), 2018 m. birželio 18 d. R. L. asmens apžiūros protokole, parodymų patikrinimo vietoje protokoluose ir prie jų esančiose fortolentelėse (I t., b.b.l. 48-60;147-159), 2018 m. lapkričio 20 d. – 2019 m. sausio 22 d. Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Rokiškio teismo psichiatrijos skyriaus pateiktoje Teismo psichiatrijos ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini)2018 (kuriame užfiksuota, kad pokalbio su teismo psichiatrais ekspertais metu kaltinamasis R. L. pripažino „šiek tiek paglamžęs“ nukentėjusiąją (II t., b.b.l. 46) bei kitoje ikiteisminio tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis, teismas pripažįsta, jog šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad R. L., 2018 m. birželio 18 d. apie 16 valandą 35 minutės, kieme, (duomenys neskelbtini), pribėgęs prie nukentėjusiosios T. B. nuo jos nutraukė rankšluostį, tada jėga nurengė nukentėjusiajai viršutinę vientiso maudymosi kostiumėlio dalį ir viena ranka suėmęs T. B. už nuogos dešinės krūties, kita ranka iki kelių numovė maudymosi kostiumėlį, po to T. B. pargriovęs ant žemės kairės kojos pėda prispaudė nukentėjusiajai dešinę koją, o dešiniu keliu laikė T. B. kairę koją taip neleisdamas jai atsikelti, nukentėjusiajai atsilaisvinus ir bandant ropomis pabėgti jis toliau bandė numauti maudymosi kostiumėlį bei rankomis lietė T. B. lytinius organus, nukentėjusiajai nugriuvus ant žemės ir gulint ant nugaros ją užgulė, taip jis (R. L.) pasikėsino tenkinti savo lytinę aistrą kitokio sąlyčio būdu su T. B., tačiau šios nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes nukentėjusioji pabėgo. Taip pat šiais veiksmais nukentėjusiajai T. B. padarė dešinio žasto, dilbio, abiejų kelių poodines kraujosruvas, nugaros kairės pusės odos nubrozdinimą, atitinkančius nežymų sveikatos sutrikdymą.

Teismas, atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, įvertinęs išorinius (objektyvius) kaltinamojo atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, daro išvadą, jog kaltinamojo R. L. parodymai, kad jis nebandė nuo nukentėjusiosios numauti maudymosi kostiumėlio, tyčia jos nepargriovė ir nelaikė prispaudęs bei užgulęs nelietė rankomis jos lytinių organų, o nukentėjusiosios krūtis, vėliau, nugriuvus su nukentėjusiąja - jos sėdmenis, pilvą ir nuogą krūtį lietė ne siekdamas patenkinti lytinę aistrą, o iš kvailumo kilus norui ją paliesti, vėliau iš keršto, pykčio, akivaizdžiai prieštarauja tiek byloje surinktiems ir teismo posėdžio metu ištirtiems įrodymams, kelia pagrįstų abejonių ir vertintini kritiškai, kaip bandymas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Teismo nuomone, kaltinamojo nurodyti jo atžvilgiu atlikti nukentėjusiosios veiksmai (iškeikimas bei sudavimas alkūne per veidą), nepaneigia R. L. kaltės, pasikėsinus padaryti jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

Kaltinamojo R. L. elgesys, prieš nukentėjusiąją panaudoto fizinio smurto kryptingumas, jo veiksmai patvirtina aiškius nukentėjusiosios užpuolimo tikslus –įvykdyti nusikalstamą veiką, nukreiptą prieš nukentėjusiosios seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą. Teismo nuomone, R. L., panaudodamas fizinį smurtą prieš nukentėjusiąją, siekė tenkinti lytinę aistrą, tačiau nusikalstamos veikos nepabaigė dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo besikėsinančiojo valios – intensyvaus nukentėjusiosios priešinimosi.

R. L. inkriminuota nusikalstama veika laikytina visiškai įrodyta, yra kvalifikuota teisingai ir atitinka Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalies ir 150 straipsnio 1 d. įtvirtintų normų dispozicijas.

Dėl bausmės skyrimo.

R. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

R. L. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, į kaltinamojo R. L. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis R. L. pasikėsino padaryti nusikalstamą veiką priskirtiną sunkių nusikaltimų grupei (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 11 str. 5 d); į kaltės formą ir rūšį; padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę (kaltinamasis R. L. neteistas, baustas administracine tvarka, nevedęs, nedirba, tai yra neturi pastovaus pragyvenimo šaltinio, bendruomenės charakterizuojamas neigiamai (I t., b.b.l. 178), gyvena su motina, kurią prižiūri (II t., b.b.l. 54), taip pat atsižvelgiant į kitas Baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 2 dalyje, 56 straipsnyje nurodytas aplinkybes, mano, jog kaltinamajam R. L. už padarytą nusikaltimą skirtina sankcijose numatyta trumpalaikio laisvės atėmimo - arešto bausmė, kurios dydis, artimas Baudžiamojo kodekso 49 straipsnio 4 d. ir 5 d., numatytam terminuoto laisvės atėmimo – arešto bausmės vidurkiui, skiriamam už nusikaltimo padarymą.

R. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2018 m. birželio 18 d. 18 val. 00 min. (I t., b.b.l. 130-131) iki 2018 m. birželio 20 d. 11 val. 20 min. (I t., b.b.l. 132).

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę R. L. įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. birželio 20 d. (2 paros).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. B. nutarimu kaltinamajam R. L. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti (I t., b.b.l. 166-167) paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsitesėjus-naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnis numato galimybę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, teisę baudžiamajame procese pareikšti ieškinį.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2018 m. spalio 12 d. nukentėjusioji T. B. pateikė byloje 10 000 eurų dydžio civilinį ieškinį (II t., b.b.l. 21), prašydama priteisti iš kaltininko 10 000 Eur turtinės ir neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu civilinis ieškovas T. B. patikslino ieškininį pareiškimą ir prašė teismo iš kaltinamojo R. L. turtinę žalą, kurią sudaro pirkti vaistai bei negautas darbo užmokestis bei neturtinę žalą, kuri pasireiškė tuo, jog dėl tokių kaltinamojo veiksmų ji iki šiolei jaučia nerimą, baimę, pažeminimą. Kadangi tai įvyko dieną, namų teritorijoje, ji niekur nesijaučia saugi, bijo likti namuose viena. Po šio įvykio susirgo depresija, iki šiolei lankosi pas gydytojus ir vartoja stiprius raminančius vaistus. Po įvykio tam tikrą laiką buvo nedarbinga. Dėl patirtų sužalojimų, ji juto skausmą, jai atsinaujino ankščiau operuoto kelio skausmai, kurį greičiausiai pažeidė grumdamasi su R. L.. Viso nukentėjusioji T. B. prašo priteisti iš kaltinamojo R. L. 10 000 Eur sumą.

Kaltinamasis R. L. nurodė, jog civilinį ieškinį dalyje dėl turtinės žalos padarymo pripažįsta pilnai , o civilinį ieškinį dalyje dėl neturtinės žalos tik iš dalies, mano, kad nukentėjusiosios patirtas žala gali būti įvertinta ir patenkinta 500 Eur dydžio suma.

Teismas pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo mėn. 21 d. apžvalgoje nurodyta, kad nusikaltimu padarytos žalos samprata privalo būti aiškinama remiantis ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –CK) nuostatomis: „Žalos samprata baudžiamoje, baudžiamojo proceso teisėje glaudžiai siejasi su civilinėje teisėje pateiktu žalos apibūdinimu. Žalos padarymas yra vienas iš civilinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindų (Civilinis kodeksas 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Jeigu civilinė teisė pažeista padarant turtinę ar neturtinę žalą, tai ši teisė ginama iš pažeidusio teisę asmens išieškant nuostolius (Civilinio kodekso 1.138 straipsnio 6 punktas). Taigi teismai, nustatydami žalą ir priimdami sprendimą dėl jos atlyginimo, taip pat turėtų vadovautis atitinkamomis civilinio įstatymo nuostatomis, t. y. civilinės atsakomybės bendrosiomis nuostatomis (Civilinio kodekso 6.245-6.254 straipsniai), deliktinės atsakomybės taisyklėmis (Civilinio kodekso 6.263-6.291 straipsniai) ir kt. Teismas pažymi, kad į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Turtinės žalos dydį ieškovė grindžia teismui pateiktais rašytiniais įrodymais: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Utenos skyriaus 2019 m. vasario 15 pažyma apie asmeniui išmokėtas išmokas, kurioje nurodyta, jog T. B. už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. birželio 29 d. buvo išmokėta ligos išmoka 175,47 Eur sumoje (II t., b.b.l.71), 2019 m. vasario 14 d. pažyma apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas Nr. 7, kurioje nurodyta apie T. B. išmokėtą darbo užmokestį už 2018 m. kovo, balandžio, gegužės mėnesiais ir ligos pašalpa pirmomis 2018 m. birželio dienomis (II t., b.b.l. 68-70), taip pat pateiktais vaistų pirkimą patvirtinančiais kvitais 14,17 Eur sumai (II b.b.l.22, 53).

Teismui nekyla abejonių dėl civilinio ieškovo nurodytų patirtų išlaidų sąsajumo su nusikaltimu bei jų vertės, kuri yra pakankamai protinga, todėl ieškinys šioje dalyje dėl 51.89 Eur turtinės žalos (kurią sudaro: 14,17 Eur sumai pirkti vaistai ir 39,45 Eur negautas darbo užmokestis už laikotarpį nuo 2018 m. birželio 19 d. iki 2018 m. birželio 29 d..) pripažintinas pagrįstu ir tenkinamas.

Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, pažymėtina, kad pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.). Teismas, priteisdamas asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (LR CK 6.282 str.). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Taigi teismo priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Nukentėjusioji T. B. nurodė, kad dėl R. L. veiksmų patyrė fizinį kūno sužalojimą, didelius dvasinius ir moralinius išgyvenimus, iki šiol negali atsigauti psichologiškai,

Dėl R. L. veiksmų jaučia stiprų emocinį sukrėtimą, sutriko miegas, ją kankina nerimas ir baimė, prarado pasitikėjimą žmonėmis, iki šiol lankosi pas specialistus ir vartoja raminančius vaistus. Nurodė, kad R. L. ją sužalojo ir psichiškai, pažeisdamas sunkiai atstatomą dvasinę ir moralinę pusiausvyrą. Mano, kad šis įvykis padarė įtakos kelio sąnario skausmų atsinaujinimui. Taip pat dėl patirtų sužalojimų buvo nedarbinga.

T. B. civilinis ieškinys dėl padarytos neturtinės žalos priteisimo įrodytas ir tenkintinas iš dalies, atsižvelgtina į pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, priteistina neturtinės žalos atlyginimui iš kaltinamojo R. L. 2000 Eur (LR CK 6.250 str. 1, 2 d.) (BPK 113, 115 str.). Nustatant neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgė į tai, kad tai teisinga, sąžininga ir protinga suma, atitinkanti teismų praktiką šios kategorijos baudžiamosiose bylose. Nustatant tokį neturtinės žalos dydį teismas vertina visas reikšmingos aplinkybės – ne tik padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jų padarymo aplinkybės, žalą padariusio asmens kaltę, tačiau ir kaltininko materialinę bei socialinę padėtį (kaltinamasis R. L. niekur nedirba, pajamų ar likvidaus turto neturi (I t., b.b.l. 169, 171, II t., b.l.58), jo asmenybę (atsižvelgiant į atsakovo amžių bei išsilavinimą tikėtis, kad ateityje iš esmės pasikeis atsakovo turtinė padėtis nėra jokio pagrindo) bei kitus šiam klausimui išspręsti reikšmingus duomenis. Nustatant neturtinės žalos dydį akcentuotina, kad kaltinamajam veikiant tiesiogine tyčia prieš nukentėjusiąją buvo pasikėsinta padaryti sunkų, smurtinį nusikaltimą. Nukentėjusioji neabejotinai patyrė stresą, išgąstį, skausmą, stiprius dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su kaltinamuoju, kad nukentėjusios civilinis ieškinys šioje byloje turi būti mažintinas iki 500 Eur. Be to, nukentėjusioji T. B. nurodė, kad iki šiol išgyvena įvykio pasekmes, suprastėjo jos psichinė savijauta, todėl atsižvelgus į visas byloje nustatytas aplinkybes, taip pat siekiant neužkirsti kelio civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos įvykdymui, išlaikyti tam tikrą ieškovo (kaip nukentėjusiojo asmens) ir atsakovo (žalos padarymu kaltinamo asmens) skirtingų interesų pusiausvyrą ir vadovaujantis suformuotą teismų praktika bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijais, nukentėjusiosios T. B. civilinis ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas iš dalies, priteisiant jai iš kaltinamojo 2000 eurų neturtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

Dėl daiktinių įrodymų.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai: 2018 m. birželio 18 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš R. L. paimti drabužiai: sportinės juodos spalvos kelnės, trumpikės ir mėlynos spalvos marškinėliai, šiuo metu saugomi Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (I t., b.b.l. 121-122, 123), gražintini savininkui R. L. (BPK 94 str. 1 d. 5 p.); 2018 m. birželio 18 d. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais paimtos T. B. ir R. L. rankų nagų nuokarpos, šiuo metu saugomos Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje (I t., b.b.l. 121-122, 123), sunaikintinos (BPK 94 str. 1 d. 4 p.); dvi CD laikmenos (su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro), šiuo metu saugomos prie baudžiamosios bylos (I t., b.b.l. 25,40), paliktini byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 303-307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

R. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalyje ir 150 straipsnio 1 dalyje ir skirti bausmę – areštą 40 (keturiasdešimčiai) parų, kuri turi būti atliekama areštinėje.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į arešto bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką nuo 2018 m. birželio 18 d. iki 2018 m. birželio 20 d. (2 paras).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniosios tyrėjos N. B. nutarimu kaltinamajam R. L. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsitesėjus-panaikinti.

Priteisti iš R. L. T. B. naudai 51.89 Eur (penkiasdešimt vieną eurą 89 ct) turtinės žalos ir 2000,00 Eur (du tūkstančius eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo.

Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

Daiktinius įrodymus – 2018 m. birželio 18 d. savanorišku daiktų, dokumentų pateikimo protokolu iš R. L. paimtus drabužius: sportinės juodos spalvos kelnes, trumpikes ir mėlynos spalvos marškinėlius, šiuo metu saugomus Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje, gražinti savininkui R. L..

Daiktinius įrodymus – 2018 m. birželio 18 d. Pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo protokolais paimtas T. B. ir R. L. rankų nagų nuokarpas, šiuo metu saugomas Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato saugojimo patalpoje, sunaikinti.

Dvi CD laikmenas (su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir su garso įrašu iš Bendrojo pagalbos centro), šiuo metu saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo, o esant suimtam nuteistajam nuo nuosprendžio nuorašo jam įteikimo dienos, gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmus.