Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. T. gynėjos advokatės Ingridos Botyrienės skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. spalio 10 d. nutarties, kuria kaltinamajam N. T. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą nustatant nuo 2014 m. spalio 22 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. T. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 straipsnio 1 dalį (2006-06-22 įstatymo Nr. X-711 redakcija), 22 straipsnio 1 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 260 straipsnio 3 dalį, 7 straipsnio 12 punktą, 25 straipsnio 4 dalį ir 266 str. 3 d., 199 str. 2 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d., 199 str. 2 d., 7 str. 12 p., 25 str. 4 d. ir 260 str. 3 d. kaltinamas tuo, kad:

- 2005 metais dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas nusikalstamai praturtėti ir įgyti didelę įtaką Lietuvos bei Kauno nusikalstamo pasaulio atstovams, iš anksto susitaręs su S. V., A. P. ir D. P. bendrai neteisėtai disponuoti labai dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų kiekiais, užsiimti jų kontrabanda, bendrai daryti kitus labai sunkius ir sunkius nusikaltimus, organizavo (įkūrė) šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis ginkluotą nusikalstamą susivienijimą („agurkinių“), kurio vadovu nuo 2005 m. iki 2014 m. buvo S. V., įtraukė į šio nusikalstamo susivienijimo veiklą K. L., A. R., T. P., D. Č. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), L. P., Ž. L. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. Š. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), A. P. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), V. V. (kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio tvarka), S. P. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), Č. S., G. C., R. V., M. P. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), N. P. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas dėl paieškos), T. V., S. V., D. R., pasitelkė bendrai nusikalstamai veikai – atskiriems nusikaltimams daryti – nusikalstamam susivienijimui nepriklausiusius N. R., A. K., E. P., A. P., V. F. (dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. K. (kuriam ikiteisminis tyrimas nepradėtas dėl mirties), G. V. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), A. S. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Rusijos Federacijoje), R. B. (kuris už aprašytą veiką 2010-04-28 nuteistas Liverpulio m. teismo ir dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas), D. P., E. R., S. E., N. M., Š. J., R. J., M. M., V. V., P. Č., V. M., S. R., V. N., R. M., V. S., L. P., S. S., E. Š. (dėl kurių ikiteisminis tyrimas atskirtas), V. A. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir paieškomas Ispanijos Karalystėje), V. D. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. K. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), T. K. (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), D. P. (kuris už aprašomus nusikalstamus veiksmus patrauktas baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje), J. L. (L.) (kuri už aprašomus nusikalstamus veiksmus patraukta baudžiamojon atsakomybėn Ispanijos Karalystėje). Nuo 2005 metų iki 2014 metų dalyvaudamas šio susivienijimo veikloje, N. T. su S. V., D. P., A. P., A. R., T. P., D. Č., K. L., V. V., V. Š., A. P., R. V., D. R. neturėdamas leidimo įgijo, gabeno, nešiojo, laikė didelį kiekį šaunamųjų ginklų, šaudmenų, kuriuos panaudojo ir planavo panaudoti nusikalstamo susivienijimo daromuose nusikaltimuose;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 495,207 litrų BMK kiekiu, pasikėsino gabenti šį BMK iš Rusijos Federacijos į Lietuvos Respubliką kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną;

- neteisėtai disponavo labai dideliu – 16-20 kg kokaino kiekiu, gabeno šį kokainą iš Ispanijos Karalystės į Jungtinę Karalystę ir neteisėtai kokainą platino Jungtinėje Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 600 litrų BMK kiekį, neteisėtai gabeno šį BMK iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną, taip pat šį BMK realizavo Nyderlandų Karalystėje, neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 566,1 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną su tikslu realizuoti Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo, laikė labai didelį – ne mažiau kaip 290 litrų BMK kiekį, šį BMK gabeno iš Ukrainos Respublikos į Nyderlandų Karalystę kontrabandos būdu per Lietuvos Respublikos valstybės sieną ir realizavo Nyderlandų Karalystėje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – ne mažiau kaip 174 kg kokaino kiekį, jį gabeno ir laikė Ispanijos Karalystėje, neteisėtai kokainą gabeno iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę ir iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę bei Rusijos Federaciją ir neteisėti kokainą platino Jungtinėje Karalystėje bei Rusijos Federacijoje;

- neteisėtai įgijo labai didelį – 45,85 kg kokaino kiekį Brazilijos Federacinėje Respublikoje, šį kokainą gabeno iš P. A. į Ispanijos Karalystę, kokainą laikė Ispanijos Karalystėje su tikslu neteisėtai pergabenti iš Ispanijos Karalystės į Nyderlandų Karalystę, iš Nyderlandų Karalystės į Jungtinę Karalystę ir ten neteisėtai kokainą platinti.

2013 m. sausio 22 d. vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio nustatyta tvarka N. T. laikinai sulaikytas. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi N. T. paskirta kardomoji priemonė – suėmimas trims mėnesiams. Vėlesnėmis šio teismo ir Vilniaus apygardos teismo nutartimis suėmimas buvo tęsiamas iki 2014 m. liepos 22 d.

Nepaisant to, jog baudžiamoji byla perduota nagrinėti apygardos teisme, suėmimo termino pratęsimo klausimą nagrinėjančiam teismui tenka pareiga įvertinti suėmimo trukmės pagrįstumą. Teismas turi kiekvieną kartą iš naujo nuodugniai, visapusiškai ir objektyviai apsvarstyti, ar pačios griežčiausios kardomosios priemonės, kuri taikoma jau labai ilgą laiką, termino tęsimas yra pateisinamas. Tai, kad suėmimo trukmės pagrįstumas turi būti vertinamas be išimties kiekvieną kartą, sprendžiant suėmimo termino pratęsimo klausimą, ne viename savo sprendime yra konstatavęs Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) (byla Smirnova prieš Rusiją).

N. T. suimtas laikomas beveik dvejus metus. Visą šį laikotarpį jis laikomas kalėjimo režimu, kuris skiriamas tik sunkiausius smurtinius nusikaltimus padariusiems nuteistiesiems. Be to, jis laikomas nežmoniškomis ir jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei, ką patvirtina 2014 m. birželio 4 d. Europos Tarybos komiteto ataskaitos duomenys. Tokiu būdu N. T. , kuris nėra kaltinamas padaręs jokio smurtinio pobūdžio nusikaltimo, tačiau nurodytomis sąlygomis laikomas suimtas tokį ilgą laiką, suėmimas tokiomis aplinkybėmis įgyja baudžiamąjį poveikį. Šiuo atveju N. T. izoliavimas nuo visuomenės negali būti pateisinamas ir visuomenės saugumo interesu.

Tokia praktika, kai ilgas suėmimo terminas pats savaime sudaro pagrindą griežčiausią kardomąją priemonę suėmimą pakeisti į švelnesnę kardomąją priemonę, jau yra formuojama ir nacionaliniuose teismuose. Lietuvos apeliacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra akcentavęs, jog toks ilgas suėmimo termino tęsimas padarius nesmurtinio pobūdžio nusikalstamas veikas sąlygoja išankstinę nuomonę dėl įtariamojo kaltumo padarius nusikalstamas veikas ir jo nubaudimo, be to, esant tokioms aplinkybėms didėja tikimybė, kad ilgą laiką laikant asmenį suimtą bus pažeistos Baudžiamojo proceso kodekso, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 5 straipsnio nuostatos (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. liepos 24 d. nutartis).

2012 m. rugsėjo 18 d. nutartyje, priimtoje byloje Nr. 1S-330/2012, Lietuvos apeliacinis teismas pabrėžė, kad teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, kiekvieną kartą turi ypatingai išsamiai įvertinti kalinimo trukmės pagrįstumą ir tik išskirtinės priežastys gali pateisinti ilgą laiką trunkančio kardomojo kalinimo tęsimą Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies požiūriu. Šioje nutartyje Lietuvos apeliacinis teismas, įvertinęs ilgą kaltinamojo suėmimo terminą (laikytas suimtas dvejus metus), padarė išvadą, jog dėl šios priežasties (t. y. ilgos kaltinamojo suėmimo trukmės) aplinkybių, kuriomis buvo pateisinamas kaltinamojo suėmimas, reikšmė sumažėjo tiek, kad atsirado prielaidos galimybei BPK 119 straipsnyje numatytus tikslus pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Be to, Lietuvos apeliacinis teismas šioje nutartyje, kaip ir anksčiau nurodytoje, pažymėjo, kad tolesnis kaltinamojo laikymas suimto, nepaisant netgi smurtinio jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdžio, pagrįstai galėtų būti vertinamas kaip Konvencijos 5 straipsnio 3 dalies nuostatų pažeidimas.

Taigi jau vien dėl šios priežasties – nepateisinamai ir nepagrįstai ilgo suėmimo termino –ginamojo N. T. tolesnis laikymas suimto yra nebepateisinamas, todėl jis turi būti nedelsiant paleistas į laisvę, tokiu būdu įgyvendinant Konvencijos 5 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą jo teisę būti paleistam proceso metu, jo dalyvavimą procese užtikrinant kitomis švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis. Tačiau pirmosios instancijos teismas šiais svarbiais aspektais N. T. suėmimo termino pagrįstumo nenagrinėjo, į gynybos argumentus dėl nepateisinamai ilgo N. T. suėmimo termino visiškai neatsižvelgė, todėl nepagrįstai ir neteisingai pratęsė N. T. jau ir taip labai ilgai trunkančio suėmimo terminą.

Apygardos teismas neatsižvelgė ir į kitas teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios objektyviai minimalizuoja N. T. bėgimo (slėpimosi) nuo teismo tikimybę ir į kurias atsižvelgti teismas privalėjo – tai N. T. tvirti socialiniai ryšiai su Lietuva, apie kuriuos leidžia spręsti jo šeiminė padėtis bei artimi giminystės ryšiai (vedęs ir turi du nepilnamečius vaikus, garbaus amžiaus motiną, kuri sunkiai serga ir kuriai reikalinga nuolatinė priežiūra bei jo fizinė ir materiali pagalba (medicininių dokumentų kopijos pridėtos), nuolatinė gyvenamoji vieta Lietuvoje, taip pat duomenys, teigiamai charakterizuojantys N. T. asmenybę.

Teismo posėdyje prokuroras prašė gynėjos skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. T. gynėjos skundas atmetamas.

Skiriant N. T. suėmimą ir vėliau jį pratęsiant, nepažeisti BPK 122 straipsnyje nurodyti kardomajai priemonei – suėmimui skirti (terminui pratęsti) būtini pagrindai bei sąlygos.

Suėmimas gali būti skiriamas (jo terminas pratęsiamas), tik esant BPK 122 straipsnio 7 bei 8 dalyse numatytoms sąlygoms ir bent vienam BPK 122 straipsnio 1 dalyje numatytam pagrindui. Nagrinėjamoje baudžiamosios bylos medžiagoje yra sąlygos N. T. pratęsti suėmimą, nes jis kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, už kurias baudžiamasis įstatymas numato žymiai griežtesnes nei vienerių metų laisvės atėmimo bausmes.

Nagrinėdamas skundą aukštesnysis teismas tikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą. Nei svarstant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas, taip pat nevertinamos kaltę paneigiančios ar patvirtinančios aplinkybės, nes visi šie klausimai gali būti išspręsti, tik pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjus bylą.

Būtina suėmimo skyrimo ar jo termino pratęsimo sąlyga yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad suimtasis padarė nusikalstamas veikas, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis). Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis. Nagrinėjant skundą vertinami tik faktiniai duomenys, kurie leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis galėjo padaryti inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Patikrinęs pateiktą baudžiamosios bylos medžiagą, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog byloje pakanka teisėtais būdais gautų duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, kad N. T. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Tokie duomenys užfiksuoti kito kaltinamojo (A. P.), liudytojų M. K., E. R., V. P. apklausų protokoluose, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, specialistų išvadose, kratų protokoluose, telefoninių pokalbių išklotinėse bei kitoje bylos medžiagoje.

Duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę bei ją pratęsiant nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

Suėmimas N. T. pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais, t. y. esant pagrįstam manymui, jog būdamas laisvėje jis bėgs (slėpsis) nuo teismo ir darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus.

BPK 122 straipsnio 2 dalies nuostatos nustato, į ką turi būti atsižvelgiama, skiriant ar pratęsiant suėmimą pirmuoju pagrindu.

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai.

N. T. kaltinamas padaręs apysunkius, sunkius bei labai sunkius nusikaltimus, už kuriuos įstatymo sankcijose numatytos labai griežtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės ir laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 11 straipsnio 4, 5, 6 dalys). Kaltinimo sunkumas ir gresiančios bausmės dydis leidžia skirti (pratęsti) suėmimą aptariamu pagrindu.

Kita vertus, iš skundžiamos nutarties matyti, kad apygardos teismas, aptariamu pagrindu pratęsęs N. T. suėmimo terminą, vertino ne tik gresiančios bausmės griežtumą. Teismas pagrįstai konstatavo, jog šiuo atveju ne mažiau reikšmingos kitos aplinkybės: nors N. T. turi šeimą ir gyvenamąją vietą, tačiau iki sulaikymo nedirbo, t. y. neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio; N. T. anksčiau teistas, o jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis bei kiti ikiteisminio tyrimo medžiagos duomenys leidžia teigti, kad jis turi ryšių užsienyje. Šios aplinkybės leidžia manyti, kad N. T. nesaisto itin tvirti socialiniai ryšiai. Atsižvelgęs į aptartas aplinkybes, apygardos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog būdamas laisvėje ir siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės kaltinamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Gynėjos skunde nurodytos aplinkybės, kad N. T. turi šeimą, gyvenamąją vietą, jis kaltinamas padaręs nesmurtinius nusikaltimus, yra svarbios, tačiau jos nepaneigia išdėstytų aplinkybių visumos ir negali būti pakankamas pagrindas panaikinti N. T. taikomą griežčiausią kardomąją priemonę.

BPK 122 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu suėmimas gali būti skiriamas (pratęsiamas jo terminas), jeigu asmuo kaltinamas padaręs bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą.

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog pagrįstą manymą, kad asmuo gali padaryti bent vieną BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytą nusikaltimą, gali patvirtinti informacija apie to asmens teistumą, jo vaidmuo padarant nusikaltimus, kaltinimas padarius kelis nusikaltimus, pragyvenimo lėšų gavimas iš nusikalstamos veiklos, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kiti duomenys.

Šiuo atveju pagrįstą manymą, kad N. T. gali padaryti bent vieną iš BPK 122 straipsnio 4 dalyje nurodytų nusikaltimų, patvirtina ne tik tai, jog jis kaltinamas padaręs apysunkius, sunkius ir labai sunkius nusikaltimus, bet ir tai, kad jis kaltinamas padaręs ne vieną, o daug nusikaltimų. Už jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 3 dalyje, baudžiamasis įstatymas numato ne tik ilgalaikio terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bet ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę. Labai sunkūs ir sunkūs nusikaltimai, kuriuos padaręs kaltinamas N. T. , patenka į BPK 122 straipsnio 4 dalyje numatytų nusikaltimų sąrašą, jie galimai padaryti veikiant nusikalstamu susivienijimu, gerai jo paties ir kitų asmenų organizuoti, veikos buvo vykdomos ilgą laiką, sistemingai, apėmė kelių valstybių teritorijas, kaltinamajam inkriminuojami nusikaltimai ekonomikai ir verslo tvarkai susiję su nelegaliai gaunamomis pajamomis. Visa tai, įvertinus, kad N. T. iki sulaikymo niekur nedirbo, neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, leidžia spręsti, jog pragyvenimui lėšų N. T. galėjo gauti, darydamas nusikalstamas veikas. Skundžiamoje nutartyje teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad N. T. anksčiau teistas, tai neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį ir rodo, kad jis nelinkęs laikytis įstatymo reikalavimų, priešingai, linkęs nusikalsti. Remiantis teismų praktika, ši aplinkybė, taip pat kaltinimas padarius daug sunkių bei labai sunkių nusikaltimų, ankstesnis teistumas leidžia pagrįstai manyti, kad būdamas laisvėje N. T. gali toliau daryti naujus nusikaltimus, numatytus BPK 122 straipsnio 4 dalyje.

Išdėstyti motyvai leidžia teigti, kad per laikotarpį nuo suėmimo paskyrimo neišnyko pagrindai, dėl kurių N. T. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė.

Baudžiamoji byla, kurioje N. T. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, 2014 m. liepos 21 d. perduota Klaipėdos apygardos teismui, todėl teismo nesaisto BPK 127 straipsnyje numatyti kardomosios priemonės – suėmimo taikymo terminai. Baudžiamojo proceso įstatymas bendrą suėmimo taikymo trukmę riboja tik ikiteisminio tyrimo metu.

Gynėja skunde itin akcentuoja kaltinamojo N. T. suėmime išbūtą laiką. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal formuojamą teismų praktiką viešojo intereso apsauga nusveria asmens laisvės gerbimo taisyklę. Nagrinėjamu atveju, įvertinus nusikaltimų, kuriais kaltinamas N. T. , pobūdį, sunkumą ir kiekį, viešasis interesas leidžia ilgesnį laiką taikyti griežčiausią kardomąją priemonę. Juo labiau kad maksimalus leistinas suėmimo taikymo kaltinamajam terminas teisminio bylos nagrinėjimo stadijoje nei baudžiamojo proceso įstatyme, nei Konvencijos nuostatose nėra konkrečiai apibrėžtas. Kiek ilgai kardomoji priemonė turi būti taikoma, kada jos taikymas tampa nebereikalingas, būtina vertinti konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas aplinkybes.

Suėmimas kaip kardomoji priemonė neabejotinai suvaržo kaltinamojo N. T. teises, tačiau šiuo atveju jo teisės suvaržytos, nepažeidžiant proporcingumo principo. Kuo sunkesnės ir sudėtingesnės nusikalstamos veikos tiriamos, tuo griežtesnių prievartos priemonių panaudojimas gali būti pateisintas.

Vadovaujantis EŽTT praktika (aukštesnysis teismas įvertino, kad skunde ją gana gausiai nurodė gynėja), besitęsiantis suėmimas gali būti pateisinamas tada, kai yra konkrečių požymių, jog to iš tikrųjų reikalauja viešasis interesas, kuris, nepaisant nekaltumo prezumpcijos, turi prioritetą prieš asmens laisvės gerbimo taisyklę.

Aptariamu atveju viešasis interesas yra netrukdomai ištirti bei teisiškai įvertinti galimai nusikalstamo susivienijimo narių padarytas visuomenei labai pavojingas nusikalstamas veikas, susijusias su šaunamųjų ginklų ir šaudmenų disponavimu, labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų bei pirmos kategorijos jų pirmtako BMK įgijimu ir jų kontrabanda, dalies jų realizavimu užsienyje.

Gynėja savo skunde nurodė Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kur baudžiamosiose bylose ilgai trunkanti griežčiausia kardomoji priemonė buvo pakeista į švelnesnes. Susipažinusi su nurodytomis nutartimis aukštesniojo teismo teisėja konstatuoja, kad gynėjos nurodytais atvejais veikų pavojingumas dėl nusikaltimų objektų buvo žymiai mažesnis, jos nekėlė pavojaus gyvybei ir sveikatai tokiam dideliam žmonių skaičiui, kaip nagrinėjamu atveju gabenant kontrabandą ir platinant kokainą bei kitas medžiagas net keliose valstybėse. Dėl to aptariami atvejai negali būti lyginami ir vienodai vertinami.

Pažymėtina ir tai, kad išskirtinės priežastys, tokios kaip inkriminuojamų veikų pobūdis, intensyvumas, kaltinamojo asmenybės bruožai, gali rodyti, jog toks asmuo, būdamas laisvėje, yra ypatingai pavojingas visuomenei ir naujų nusikaltimų darymo užkardymas kitomis, švelnesnėmis, kardomosiomis priemonėmis neįmanomas. Šioje byloje išskirtinėmis priežastimis, pateisinančiomis ilgalaikį kaltinamojo N. T. suėmimą, yra inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdis, kuris tuo pačiu rodo ir galimą kaltinamojo žymiai didesnį pavojingumą visuomenei.

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad įvertinus išdėstytas aplinkybes bei šios bylos didelę apimtį (bylą sudaro 112 tomų), inkriminuojamų nusikalstamų veikų pobūdį, sunkumą ir kiekį, kaltinamųjų (byloje yra 13 kaltinamųjų), labai didelį liudytojų skaičių, tyrimo sudėtingumą, toks ilgas griežčiausios kardomosios priemonės taikymas yra pateisinamas Konvencijos požiūriu ir atitinka Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, EŽTT bei Konvencijos suformuluotus kriterijus, į kuriuos būtina atsižvelgti, sprendžiant dėl procesinių prievartos priemonių trukmės pagrįstumo.

Gynėja skunde nurodo ir tai, kad tokį ilgą suėmimo laiką N. T. laikomas nežmoniškomis ir jo garbę bei orumą žeminančiomis sąlygomis, darančiomis nepataisomą žalą jo fizinės ir psichinės sveikatos būklei.

Nagrinėjant skundą dėl kardomosios priemonės – suėmimo termino kaltinamajam pratęsimo, nesvarstomi klausimai dėl suimtojo laikymo tardymo izoliatoriuje sąlygų ir tokiu būdu daromos žalos jo sveikatai, nes tai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas. Suimtųjų laikymo sąlygas turi kontroliuoti ne teismas, bet kitos institucijos. Be to, pažymėtina ir tai, kad baudžiamojoje byloje nėra duomenų, jog kaltinamajam N. T. dėl sveikatos būklės negalėtų būti taikoma pati griežčiausia kardomoji priemonė.

Išdėstyti motyvai aukštesniajam teismui leidžia teigti, kad N. T. suėmimas pratęstas pagrįstai. Bendrosios kardomųjų priemonių skyrimo nuostatos (BPK 121 straipsnis) nepažeistos.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo N. T. gynėjos skundą atmesti.

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.