- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-05-28
- Bylos Nr.
- e2S-387-368/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-01071-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mockevičius
- Kreditorius
- uždarosios akcinės bendrovės „WINART“
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Egidijus Mockevičius, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo kreditorės uždarosios akcinės bendrovės „WINART“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, kuria atnaujintas terminas prieštaravimams dėl 2019 m. vasario 14 d. priimto teismo įsakymo, pateikti.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. vasario 14 d. išdavė teismo įsakymą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš skolininkės uždarosios akcinės bendrovės (toliau UAB) „IDO SYSTEMS“ kreditorės UAB „WINART“ naudai.
2. Skolininkė UAB „IDO SYSTEMS“ 2019 m. kovo 27 d. pateikė teismui prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pareikšti ir pateikė prieštaravimus dėl 2019 m. vasario 14 d. priimto teismo įsakymo. Nurodė, kad terminą prieštaravimams pareikšti praleido, nes teismo įsakymas buvo įteiktas per EPP sistemą, per kurią įmonei prisijungti nepavyko, apie priimtą teismo įsakymą sužinojo tik 2019 m. kovo 22 d.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
3. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2019 m. balandžio 1 d. nutartimi, skolininkės prašyme nurodytas priežastis laikė svarbiomis, atnaujino skolininkei UAB „IDO SYSTEMS“ praleistą terminą prieštaravimams dėl 2019 m. vasario 14 d. priimto teismo įsakymo priimti ir skolininkės UAB „IDO SYSTEMS“ prieštaravimus priėmė.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
4. Atskiruoju skundu kreditorė UAB „WINART“ prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - tenkinti UAB „WINART“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2019 m. balandžio 1 d. nutarties, atmesti skolininkės UAB „IDO SYSTEMS“ 2019 m. kovo 27 d. prašymą atnaujinti terminą prieštaravimams pateikti, atsisakyti priimti skolininkės UAB „IDO SYSTEMS“ prieštaravimus bei palikti galioti Šiaulių apylinkės 2019 m. vasario 14 d. teismo įsakymą ir priteisti iš skolininkės 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo surašymą.
5. Nurodo, kad skolininkei teismo įsakymas buvo išsiųstas per Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP sistemą), tačiau skolininkė 2019-03-27 prašyme teigia, kad apie procesinių dokumentų pateikimą per EPP sistemą nežinojo ir negalėjo žinoti, nes jų nematė ir neturėjo galimybės matyti, nes neva skolininkei nepavyko prisijungti prie bylos per EPP galimomis prisijungimo priemonėmis (pvz. per el. bankininkystę), o gavusi iš antstolio dokumentus dėl teismo įsakymo vykdymo, nedelsiant kreipėsi į teismą, teikė prašymą prisijungimo kodo gavimui ir dėl to laiko, kad jai procesiniai dokumentai šioje civilinėje byloje įteikti tik 2019-03-22 ir iki šios dienos, skolininkė neva nelaikytina byloje dalyvaujančiu asmeniu. Tokia skolininkės pozicija yra akivaizdžiai klaidinanti, prieštaraujanti procesinės teisės normoms bei formuojanti ydingą praktiką tokio pobūdžio bylose, nes skolininkė yra EPP sistemos LITEKO VEP posistemės paslaugų gavėja, t. y. LITEKO VEP posistemėje yra aktyvavusi paskyrą. Duomenų, kad minėta paskyra būtų neaktyvi byloje nėra ir skolininkė to neneigia, tik nurodo, kad neva nematė ir neturėjo galimybės matyti, nepavyko prisijungti. Šie duomenys akivaizdžiai suponuoja skolininkės nesąžiningumą ir nerūpestingumą, pasireiškiantį nesidomėjimu kas vyksta pastarosios Liteko VEP posistemės paskyroje, ir kas negali būti laikoma objektyviomis priežastimis praleistam terminui prieštaravimams šioje byloje pareikšti atnaujinti.
6. Skolininkė UAB „IDO SYSTEMS“ pateikė rašytinius paaiškinimus, nurodydama, kad bendrovėje iki bylos iškėlimo dirbo tik vienas darbuotojas – bendrovės direktorė, kurios darbo sutartis nutraukta 2019-01-21. Esama bendrovės direktorė dirba nuo 2019-01-22, kuriai buvusi direktorė nenurodė aplinkybės, jog įmonė turi aktyvią EPP vartotojo paskyrą. Tą aplinkybę patvirtina duomenys, jog skolininkė gavusi iš antstolio patvarkymą iš kart kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų raštinę prisijungimo kodo prie EPP gavimo tikslu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliantės (kreditorės) UAB „WINART“ atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir apskųstos dalies pagrįstumą ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atnaujintas terminas skolininkės prieštaravimams priimti dėl išduoto teismo įsakymo ir prieštaravimai priimti, teisėtumo ir pagrįstumo.
9. Kreditorė, nesutikdama su ginčijama nutartimi, laiko, kad terminas prieštaravimams pateikti yra atnaujintas ir prieštaravimai priimti nepagrįstai, kadangi skolininkei pranešimas dėl teismo įsakymo išsiųstas elektroninėmis ryšio priemonėmis – per EPP sistemą, skolininkė yra prie jos prisijungusi, turi aktyvią paskyrą ir teigti, kad nematė pranešimo, negalėjo prisijungti, yra ne kas kitą, kaip skolininkės nerūpestingumas ir neatidumas, dėl ko termino praleidimo priežastys negali būti laikomos svarbiomis. Su tokiais kreditorės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka.
10. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (toliau - Aprašas) nustato procesinių dokumentų pateikimo teismui elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą ir procesinių dokumentų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarką ir formą nagrinėjant civilines, administracines, baudžiamąsias ir administracinių nusižengimų bylas (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 d. gruodžio 13 d. įsakymas Nr. 1R-332). Procesiniai dokumentai elektroninių ryšių priemonėmis teismui pateikiami naudojantis LITEKO VEP posistemiu. Fizinis asmuo, prisijungęs prie LITEKO VEP posistemio, paskyroje veikia savo vardu arba kaip kito fizinio ar juridinio asmens atstovas (Aprašo 7 punktas).
11. Pagal Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1) (toliau - taisyklės), 3.2. punktą paslaugų gavėjas – LITEKO VEP posistemiu besinaudojantis fizinis asmuo (jo įstatyminis atstovas) ar juridinis asmuo, kuris vadovaujantis galiojančiais teisės aktais turi teisę teikti teismui ir (ar) pareigą gauti iš teismo elektroninės formos procesinius dokumentus naudodamasis LITEKO VEP posistemiu.
12. Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 17 d. įsakymu Nr. 6P-141-(1.1), 32 punkte nustatyta, kad jei teisės aktuose nustatytais atvejais adresatas privalo gauti procesinius dokumentus elektroninių ryšių priemonėmis arba yra pateikęs sutikimą gauti procesinius dokumentus savo paskyroje ir jo paskyra yra aktyvi, jis procesinius dokumentus gauna į savo paskyrą. Apie tai paslaugų gavėjas informuojamas elektroniniu pranešimu jo paskyroje bei nurodytu elektroniniu paštu. Teismui patvirtinus dokumentų siuntimą, LITEKO automatiškai fiksuojamas jų išsiuntimo momentas. Iš civilinės bylos Nr. eL2-3298-291/2019 kortelės matyti, kad kreditorė UAB „WINART“ pareiškimą teismui teikė per savo atstovą, naudodamasi elektroninių paslaugų portalu. Skolininkė UAB „IDO SYSTEMS“ yra aktyvavusi EPP sistemoje paskyrą, todėl teismo procesiniai dokumentai jai buvo išsiųsti per LITEKO VEP posistemės paskyrą.
13. Minėtų Taisyklių 2 punktas numato, jog Taisyklės parengtos vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu, Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašu, patvirtintu LR Teisingumo ministro 2012 m. gruodžio 13 d. įsakymu Nr. 1R-332 ir kitais teisės aktais. Kadangi Taisyklės parengtos vadovaujantis Civilinio proceso kodeksu, tai reiškia, kad teikiant dokumentus teismui naudojantis EPP, terminai civilinėse bylose skaičiuojami pagal CPK IV skirsnyje „Informacinių ir elektroninių ryšių technologijų naudojimas teismo procese“ 175¹ – 175² straipsniuose įtvirtintą tvarką.
14. Pagal CPK 175¹ straipsnio 10 dalį, šio kodekso nustatytais atvejais ir tvarka įteikiant dalyvaujančiam byloje asmeniui procesinį dokumentą elektroninių ryšių priemonėmis, procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena. Iš dalies sutiktina su apeliantės nuomone, jog skolininkė turinti EPP sistemoje LITEKO VEP posistemyje paskyrą, aktyvuodama ją (pirmą kartą prisijungus prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikuodamasi minėtų taisyklių nustatyta tvarka), patvirtina, kad susipažino su minėtomis Taisyklėmis ir sutinka laikytis jų sąlygų (šiuo sutikimu kartu laikoma, kad paslaugų gavėjas sutiko gauti procesinius dokumentu jo paskyroje), kas reikštų, jog CPK nenustato jokių papildomų sąlygų ar reikalavimų bei nesieja procesinio dokumento įteikimo momento su jo pristatymu, atsidarymu ar perskaitymu EPP sistemos LITEKO VEP posistemės paskyroje.
15. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad 2019 m. vasario 14 d. teismo įsakymas įkeltas į sistemą tą pačią dieną, išsiųsta skolininkei per EPP 2019 m. vasario 15 d. Taigi, atsižvelgiant į Aprašu ir Taisyklėmis nustatyta EPP sistemos LITEKO VEP posistemės paskyros naudojimosi tvarka, apeliacinės instancijos teismas pritaria apeliantei, kad procesinio dokumento įteikimo dalyvaujančiam byloje asmeniui diena laikoma po procesinio dokumento išsiuntimo dienos einanti darbo diena, taip kaip numato CPK 175¹ straipsnio 10 dalis. Šiuo atveju, procesinio termino pradžios diena yra 2019 m. vasario 18 d., todėl paskutinė termino dvidešimtoji diena yra 2019 m. kovo 12 d. Nagrinėjamu atveju matyti, kad LITEKO sistemoje užfiksuota, jog procesinio dokumento pristatymo data yra 2019 m. kovo 22 d. 14.33 val. Nors kaip nurodo apeliantė, kad skolininkė, turėdama aktyvią paskyrą EPP sistemoje turėjo domėtis ja, visgi apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kreditorei kreipiantis į teismą supaprastinta tvarka dėl teismo įsakymo išdavimo, skolininkė galėjo ir nežinoti, kad yra įtraukta į bylą kaip bylos šalis dėl ko ir nesidomėjo kas vyksta jos aktyvioje EPP sistemos LITEKO VEP posistemės paskyroje. Tokią apeliacinės instancijos teismo nuomonę, sustiprina ir duomenys iš LITEKO informacinės duomenų sistemos, kurie patvirtina, kad skolininkė laikotarpiu nuo 2019-01-30 iki kol 2019-03-27 buvo pateiktas prašymas suteikti prieigą prie elektroninės bylos Nr. eL2-3298-291/2019, nebuvo jokių besitęsiančių ir nebaigtų teisminių ginčų civilinėse bylose dalyvė. Pastebėtina ir tai, jog visose 2018-2019 metais iki ginčo byloje priimtos skundžiamos nutarties nagrinėtose civilinėse bylose skolininkę atstovavo ta pati atstovė I. G., kuri ir pateikė teismui prašymą 2019-03-27 leisti prisijungti prie elektroninės bylos, kas reiškia, jog labiau tikėtina, kad skolininkė negalėjo prisijungti prie EPP sistemos ir nežinojo apie jai inicijuotą bylą nei, kad ji tyčia buvo neatidi ir nerūpestinga nesidomėdama EPP sistemoje jai priklausančia LITEKO VEP posistemės paskyra. Rašytiniuose paaiškinimuose nurodomos skolininkės aplinkybės, kad buvusi bendrovės direktorė neinformavo naujosios direktorės apie turimą aktyvią EPP sistemos LITEKO VEP posistemės paskyrą pagrindžia teismo išvadą dėl skolininkės tyčinių veiksmų, nereaguojant į teismo pranešimą dėl išduoto teismo įsakymo, nebuvimo.
16. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad dalyvaujančio byloje asmens teisė ginti įstatymų garantuojamas savo teises ir teisėtus interesus yra viena iš sudėtinių teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo dalių. Kasacinis teismas, nuosekliai formuodamas vienodą praktiką, yra pažymėjęs, kad, nors teisė į teismą nėra absoliuti ir galimi tam tikri šios teisės ribojimai, bet kokie teisinio ar faktinio pobūdžio ribojimai gali būti pripažįstami nesuderinamais su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija, jei jie nepagrįstai pasunkina pareiškėjo teisės kreiptis į teismą efektyvumą, konkrečiai – teisės į teismą ribojimas turi turėti teisėtą tikslą ir pagrįstą proporcingumo ryšį tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-26/2010; 2010 m. birželio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-149/2010; kt.).
17. Taigi remiantis minėta kasacinio teismo praktika, sprendžiant klausimą dėl praleisto termino, atsižvelgtina į proporcingumo kriterijų tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo bei į pasekmes, kurias turės teismo atsisakymas priimti procesinį dokumentą į bylą kitos šalies įtrauktam dalyvauti asmeniui, ar nebus pažeistos ir paneigtos pagrindinės bylos šalies teisės (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. vasario 19 d. nutartį priimtą civilinėje byloje Nr. 2-559/2013). Bylos aplinkybėmis nustatyta, kad paskutinė termino prieštaravimams pateikti diena - 2019 m. kovo 12 d., o skolininkės atstovė pateikė prašymą suteikti leidimą prisijungti prie bylos per EPP sistemą – 2019 m. kovo 27 d., todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad terminas yra praleistas. Visgi, įvertinus praleisto termino trukmę (terminas praleistas nežymiai), į tai, jog nepaneigtos skolininkės nurodytos aplinkybės, kad ji dėl techninių kliūčių negalėjo prisijungti prie savo paskyros (pranešimas dėl išduoto teismo įsakymą į skolininkės LITEKO VEP posistemės paskyrą pristatytas 2019 m. kovo 22 d. 14.33 val.), į skolininkei kylančias pasekmes, į proporcingumo ryšį, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis), apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, priimant skolininkės prieštaravimus, jog skolininkė neturėtų prarasti vienos iš pagrindinių procesinių teisių – teisės kreiptis į teismą, kad būtų apginta ginčijama jos teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai prioritetą suteikė teisminės gynybos aspektui, įvertinant galimas skolininkės prieštaravimų nepriėmimo pasekmes – iš esmės būtų atimta skolininkei galimybė pasinaudoti teismine gynyba. Dėl nurodyto pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, o atskirasis skundas atmetamas (CPK 337 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 punktu,
nutaria:
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2019 m. balandžio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.