Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Ramūno Mitkaus ir Albinos Rimdeikaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės UAB „VIACO“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-313-454/2013 pagal ieškovo A. N. ieškinį atsakovei UAB „VIACO“ dėl visuotinio akcininkų susirinkimo pripažinimo negaliojančiu ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Eiliniame akcininkų susirinkime, sutinkamai su ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktu, sprendimas dėl pelno (nuostolių) paskirstymo (ABĮ 59 str. 9 d., 10 d. 1 p.) priimamas kvalifikuota balsų dauguma – ne mažiau kaip 2/3 susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, tačiau įstatyme nėra nustatyta, kad sprendimas dėl nuostolių padengimo papildomais akcininkų įnašais (ABĮ 59 str. 10 d. 2 p.) turi būti priimamas kvalifikuota balsų dauguma. Nurodytas išvadas patvirtina ABĮ 14 straipsnio 3 dalis, kurioje numatyta, kad jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti“. Todėl darytina išvada, kad šiuo atveju ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 9 ir 10 punktai, kuriais rėmėsi teismas, argumentuodamas sprendimą, yra netaikytini, ir šiam sprendimui priimti nereikalinga kvalifikuota akcininkų balsu dauguma.

CPK 185 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 198 straipsnio 2 dalį, dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikomas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Oficialiųjų rašytinių įrodymų įrodomoji galia įstatymais gali būti suteikta ir kitiems dokumentams. Teismo proceso metu ieškovas nurodė, jog balsavo „prieš“, tačiau protokolas buvo netinkamai surašytas. Teismas šiuos paaiškinimus laikė pakankamais tam, kad ieškinys būtų visiškai patenkintas. Tačiau teismas neatsižvelgė, netyrė ir nevertino D. B., tuo metu dirbusios UAB „VIACO“ produktų vadybininke, 2012-07-31 UAB „VIACO“ visuotiniame akcininkų susirinkime išrinktos ir dalyvavusios jame sekretorės notaro M. V. patvirtintų 2013-03-27 liudytojos parodymų apie tai, kad „susirinkimo pirmininkui pasiūlius balsuoti „Kas UŽ tai, kad atkurti nuosavą įmonės kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, padengiant UAB „VIACO“ 2001 m. nuostolį papildomais akcininkų įnašais sumoje 19 000 Lt proporcingai turimoms akcijoms?“, akcininkės A. R. įgaliotas asmuo balsavo UŽ, bendrovės akcininkas A. N. nebalsavo (pasakė, kad susilaiko). Jokių pastabų dėl protokolo surašymo akcininkas A. N. man asmeniškai neturėjo, ir nei raštu, nei žodžiu pretenzijų nepareiškė.“ Atkreiptinas dėmesys, kad 2012-08-09 A. N. „pastebėjimai“ dėl neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo, įvykusio 2012-07-31, protokolo buvo pateikti tik bylos nagrinėjimo teisme metu. Tačiau net ir šiuose „pastebėjimuose“ A. N. ne tik, kad neginčijo aplinkybės, kad jis „Nebalsavo“ („Susilaikė“) priimant sprendimą dėl UAB „VIACO“ nuosavo kapitalo atkūrimo ir neįrodinėjo balsavęs „Prieš“, bet apie šią aplinkybę apskritai neužsiminė. Todėl darytina išvada, kad teismas priėmė nepagristą sprendimą, nes nesivadovavo CPK 185 straipsnio 1 dalimi ir neištyrė bei neįvertino visų įrodymų, neatkreipė dėmesio į tai, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sekretorės D. B. parodymai yra patvirtinti notaro, todėl, vadovaujantis CPK 198 straipsnio 2 dalimi, laikytini oficialiu rašytiniu įrodymu, turinčių prima facie galią, o šiuose parodymuose išdėstytos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis ir negalėjo būti nuginčytos A. N. parodymais.

Už sprendimą paskirstyti nuostolius visuotiniame akcininkų susirinkime balsavo A. R., turinti 51 balsą, kuris sudaro 51 procentą visų balsų, ieškovas už sprendimo priėmimą nebalsavo. Taigi UAB „VIACO“ visuotiniame akcininkų susirinkime priimant skundžiamą sprendimą buvo surinkta tik 51/100 akcininkų susirinkime dalyvaujančių balsų, t. y. už sprendimą balsavo 51 iš 100 balsų. Skundžiamas sprendimas buvo priimtas nesant kvalifikuotos 2/3 akcininkų balsų daugumos, todėl juo buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, įtvirtintos ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punkte ir UAB „VIACO“ įstatų 45 punkte, numatančios reikalavimą, jog sprendimai dėl nuostolių paskirstymo turi būti priimami kvalifikuota akcininkų balsų dauguma. Dėl šių priežasčių teismas pagrįstai UAB „VIACO“ visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą dėl nuostolių paskirstymo pripažino negaliojančiu CK 2.82 straipsnio 4 dalies pagrindu.

Teismas pagrįstai pastebėjo, jog ginčo sprendimui nėra svarbi faktinė aplinkybė, ar ieškovas balsavo prieš sprendimo priėmimą, ar susilaikė nuo balsavimo. Susilaikymas nuo balsavimo negali būti traktuojamas kaip balsavimas už sprendimo priėmimą. Ieškovas nebalsavo už ginčijamo sprendimo priėmimą. Už sprendimo priėmimą balsavo tik viena akcininkė A. R., turinti 51 balsą, kuris sudaro 51 procentą visų balsų. Taigi šioje byloje reikšminga faktinė aplinkybė, jog ginčo sprendimas priimtas nesant kvalifikuotos akcininkų balsų daugumos, todėl prieštarauja imperatyvioms teisės normos, kas sudaro pagrindą pripažinti jį negaliojančiu. Tokiu būdu liudytojos D. B. parodymai, kurie patvirtina faktinę aplinkybę, jog ieškovas susilaikė nuo balsavimo, nepaneigia ginčijamo sprendimo neteisėtumo fakto ir nesudaro pagrindo laikyti, jog ginčijamas sprendimas buvo priimtas teisėtai.

Motyvuojamoji dalis

Dėl šių priežasčių skundžiamu sprendimu pagrįstai tenkintas ieškovo ieškinys ir ginčijamas sprendimas pripažintas negaliojančiu.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

Esminis šios bylos klausimas, ar atsakovės UAB „VIACO“ akcininkei A. R., kuriai nuosavybės teise priklauso 51 paprastoji vardinė UAB „VIACO“ akcija, kas sudaro 51 % visų įmonės akcijų, balsavus „už“ visuotiniame akcininkų susirinkime, galėjo būti priimtas sprendimas UAB „VIACO“ padengti bendrovės nuostolius akcininkų įnašais.

ABĮ 27 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį gauta daugiau akcininkų balsų negu prieš, jeigu šis Įstatymas ar bendrovės įstatai nenustato didesnės daugumos. Ši balsavimo tvarka taikoma visais atvejais, išskyrus tuos, kuriuos numato ABĮ ar bendrovės įstatai.

ABĮ 28 straipsnio 1 dalyje nustatyti atvejai, kuriais sprendimai priimami kvalifikuota balsų dauguma. Visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimą keisti bendrovės įstatus, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; nustatyti bendrovės išleidžiamų akcijų klasę, skaičių, nominalią vertę ir minimalią emisijos kainą; konvertuoti bendrovės vienos klasės akcijas į kitos, tvirtinti akcijų konvertavimo tvarką; keisti uždarosios akcinės bendrovės akcijų sertifikatus į akcijas; dėl pelno (nuostolių) paskirstymo; dėl rezervų sudarymo, naudojimo, sumažinimo ir naikinimo; dėl dividendų už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį skyrimo; išleisti konvertuojamąsias obligacijas; padidinti įstatinį kapitalą; sumažinti įstatinį kapitalą, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis; dėl bendrovės reorganizavimo ar atskyrimo ir reorganizavimo ar atskyrimo sąlygų patvirtinimo; dėl bendrovės pertvarkymo; dėl bendrovės restruktūrizavimo; dėl bendrovės likvidavimo ir likvidavimo atšaukimo, išskyrus šiame Įstatyme nustatytas išimtis. Tokios pačios nuostatos yra išdėstytos ir atsakovės įstatų 45 punkte (b. l. 7–14).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovės įstatinis kapitalas sudaro 10 000 Lt ir padalytas į 100 paprastųjų vardinių akcijų, kurių vienos nominali vertė yra 100 Lt (b. l. 7–14). Ieškovui nuosavybės teise priklauso 49 parastosios vardinės akcijos, kas sudaro 49 % visų UAB „VIACO“ akcijų, A. R. – 51 paprastoji vardinė akcija, kas sudaro 51 procentą visų akcijų. Bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas (ABĮ 58 str. 2 d.). 2012-04-30 įvyko eilinis UAB „VIACO“ visuotinis akcininkų susirinkimas, kuriame dalyvavo abu įmonės akcininkai (b. l. 29–31). Į šio susirinkimo darbotvarkę buvo įtraukti klausimai – 2011 metų finansinių ataskaitų rinkinio svarstymas bei 2011 metų pelno (nuostolio) paskirstymas. Eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas, patvirtinęs metinių finansinių ataskaitų rinkinį, turi paskirstyti paskirstytinąjį bendrovės pelną (nuostolius) (ABĮ 59 str. 1 d.). Pirmuoju darbotvarkės klausimu akcininkų susirinkime priėmus nutarimą patvirtinti bendrovės 2011 metų finansinių ataskaitų rinkinį, antruoju darbotvarkės klausimu buvo svarstomas 2011 metų pelno (nuostolių) paskirstymas. Atsakovės direktorė pateikė nutarimo dėl pelno paskirstymo projektą, kuriame nurodė, jog nepaskirstytasis pelnas ataskaitinių finansinių metų pradžioje sudarė 5 898 Lt, grynasis ataskaitinių finansinių metų nuostolis sudarė 30 870 Lt, privalomame rezervą pasiūlė palikti 1 000 Lt, nepaskirstyti nuostoliai ataskaitinių metų pabaigoje – 24 972 Lt. Kaip matyti iš akcininkų susirinkimo protokolo, vienas iš akcininkų (ieškovas) nepritarė 2011 metų pelno (nuostolių) paskirstymui, todėl šiuo darbotvarkės klausimu akcininkų susirinkime sprendimas pagal ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nesant 2/3 visų susirinkime dalyvavusių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, nepriimtas. Taigi, jau 2012-04-30 eiliniame akcininkų susirinkime buvo konstatuota, jog įmonė 2011 metais dirbo nuostolingai, tačiau šiame susirinkime nebuvo svarstytas klausimas dėl UAB „VIACO“ nuostolių padengimo.

ABĮ 38 straipsnyje nustatyta bendrovės nuosavo kapitalo sudėtis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog bendrovės nuosavą kapitalą sudaro: apmokėto įstatinio kapitalo dydis; akcijų priedai (akcijų nominalios vertės perviršis); perkainojimo rezervas; privalomasis rezervas; rezervas savoms akcijoms įsigyti; kiti rezervai; nepaskirstytasis rezultatas ? pelnas (nuostoliai). To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, valdyba (jeigu valdyba nesudaroma ? bendrovės vadovas) ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo dienos, kurią sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį, privalo sušaukti visuotinį akcininkų susirinkimą, kuris turi svarstyti klausimus dėl sprendimų, nurodytų šio Įstatymo 59 straipsnio 10 dalies 2 punkte ir 11 dalyje. Bendrovėje susidariusi padėtis turi būti ištaisyta ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dienos, kurią valdyba sužinojo ar turėjo sužinoti apie susidariusią padėtį. ABĮ 24 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi būti sušauktas, jeigu bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo ir šis klausimas nebuvo svarstytas eiliniame visuotiniame akcininkų susirinkime.

Kaip jau buvo minėta, aplinkybė, kad bendrovė 2011 metais patyrė nuostolius, jau buvo žinoma prieš eilinį visuotinį akcininkų susirinkimą (b. l. 29–31), tačiau į susirinkimo darbotvarkę klausimas, kaip padengti įmonės nuostolius, nebuvo įtrauktas. 2012-07-10 raštu Nr. (07.10)-01 atsakovės direktorė A. R. informavo ieškovą, kaip UAB „VIACO“ akcininką, apie šaukiamą UAB „VIACO“ neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kurio darbotvarkėje numatytas svarstyti klausimas – bendrovės 2011 metų nuostolių padengimas papildomais akcininkų įnašais (b. l. 15). Į ieškovo užklausimą dėl neeilinio bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sušaukimo, atsakovės vadovė informavo ieškovą, kad apie priežastis, dėl kurių UAB „VIACO“ 2011 metais dirbo nuostolingai, ieškovas buvo informuotas 2012-04-20, dar iki eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo. Taip pat nurodė, kad UAB „VIACO“ veikla, iš kurios įmonė siekia uždirbti pelną – didmeninė prekyba žaislais ir kitomis vaikams skirtomis prekėmis, kurios yra žinomos rinkoje, kokybiškos, turinčios paklausą rinkoje, todėl bendrovė turi galimybę plėtoti distribucijos tinklą, didinant klientų skaičių Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje atitinkamai sparčiai auginti gaunamas pajamas bei dirbti pelningai, įskaitant 2011 metų nuostolių padengimą (b. l. 16). Taigi atsakovės vadovė informavo ieškovą, kad bendrovės nuosavas kapitalas tapo mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio ir tuo tikslu yra šaukiamas neeilinis visuotinis akcininkų susirinkimas.

Iš 2012-07-31 įvykusio UAB „VIACO“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 9 matyti, jog šiame susirinkime dalyvavo abu bendrovės akcininkai. Vienintelis darbotvarkės klausimas – UAB „VIACO“ 2011 metų nuostolių padengimas papildomais akcininkų įnašais. Pranešėja bendrovės vadovė A. R. paaiškino, jog nuostoliui atstatyti reikia 19 000 Lt (b. l. 20), todėl pirmininkaujantis pasiūlė akcininkams balsuoti: „Kas UŽ tai, kad atkurti nuosavą įmonės kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, padengiant UAB „VIACO“ 2011 nuostolį papildomais akcininkų įnašais sumoje 19 000 Lt, proporcingai turimoms akcijoms?“. „Už“ balsavo 51 % visų bendrovės akcininkų, nebalsavo 49 % visų bendrovės akcininkų. Sprendimas – atkurti nuosavą įmonės kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, padengiant UAB „VIACO“ 2011 nuostolį papildomais akcininkų įnašais sumoje 19 000 Lt, proporcingai turimoms akcijoms – priimtas parasta balsų dauguma.

Teisėjų kolegija nesutinka su apelianto argumentais, kad akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti, todėl šiuo atveju ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 9 ir 10 punktai yra netaikytini, ir šiam sprendimui priimti nereikalinga kvalifikuota akcininkų balsu dauguma.

ABĮ 59 straipsnyje nustatyta, kaip turi būti paskirstytas bendrovės pelnas (nuostoliai). Šio straipsnio 2 dalies 5 punkte nustatyta, kad visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) nurodomi akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visus ar dalį nuostolių nusprendė padengti akcininkai). Vertinant šią įstatymo nuostatą, darytina išvada, kad akcininkai, prieš priimdami sprendimą dėl bendrovės pelno (nuostolių) paskirstymo, turi priimti akcininkų susirinkime sprendimą padengti nuostolius akcininkų įnašais, kaip nustatyta ABĮ 59 straipsnio 9 dalies 2 punkte. Nagrinėjamu atveju 2012-07-31 įvykusio UAB „VIACO“ neeilinio visuotinio akcininkų susirinkimo metu paprasta balsų dauguma priimtas sprendimas atkurti nuosavą įmonės kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, padengiant UAB „VIACO“ 2011 nuostolį papildomais akcininkų įnašais sumoje 19 000 Lt, proporcingai turimoms akcijoms. Apelianto vertinimu, nuostolių padengimas akcininkų įnašais nėra pelno (nuostolių) paskirstymas, todėl priimant tokį sprendimą nereikalinga kvalifikuota balsų dauguma. Tačiau pažymėtina, kad pagal ABĮ 28 straipsnio 1 dalies 5 punktą visuotinis akcininkų susirinkimas kvalifikuota balsų dauguma, kuri negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių akcininkų akcijų suteikiamų balsų, priima sprendimus dėl pelno (nuostolių) paskirstymo. Pagal ABĮ 59 straipsnio 8 dalį, jeigu ankstesnių finansinių metų nepaskirstytojo pelno (nuostolių) ataskaitinių finansinių metų pabaigoje ir ataskaitinių finansinių metų pelno (nuostolių) suma yra neigiama, t. y. susidaro nuostoliai, visuotinis akcininkų susirinkimas turi priimti sprendimą padengti šiuos nuostolius ? į paskirstytinąjį pelną (nuostolius) pervedamas sumas įtraukti tokia seka: pervedamas iš rezervų, nepanaudotų ataskaitiniais finansiniais metais; pervedamas iš privalomojo rezervo; pervedamas iš akcijų priedų. To paties straipsnio 9 dalies 2 punkte nustatyta, jeigu šio straipsnio 8 dalyje nustatytų pervedamų sumų nuostoliams padengti nepakanka, akcininkai gali padengti nuostolius akcininkų įnašais ? bendrovės nuosavas kapitalas turi būti atkurtas taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio. Kaip jau buvo minėta, visuotinio akcininkų susirinkimo sprendime paskirstyti bendrovės pelną (nuostolius) 5 punkte turi būti nurodomi akcininkų įnašai bendrovės nuostoliams padengti (jeigu visus ar dalį nuostolių nusprendė padengti akcininkai). ABĮ 59 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad visuotiniam akcininkų susirinkimui nepriėmus sprendimo padengti nuostolius akcininkų įnašais arba priėmus tokį sprendimą, tačiau neatkūrus nuosavo kapitalo iki 1/2 įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo dydžio, visuotinis akcininkų susirinkimas turi svarstyti klausimą dėl: įstatinio kapitalo sumažinimo, tačiau sumažintas įstatinis kapitalas negali būti mažesnis už šio Įstatymo 2 straipsnyje nustatytą minimalų įstatinio kapitalo dydį, arba pertvarkymo į šio Įstatymo 72 straipsnyje numatytą juridinį asmenį arba bendrovės likvidavimo. Iš to seka, kad akcininkų visuotiniame susirinkime visi priimti sprendimai dėl pelno nuostolių paskirstymo, tame tarpe dėl akcininkų sprendimo padengti įmonės nuostolius akcininkų įnašais, dėl įstatinio kapitalo didinimo ar mažinimo turi būti priimti kvalifikuota balsų dauguma, t. y. taip, kaip reglamentuoja ABĮ 28 straipsnio nuostatos. Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčijamo susirinkimo metu buvo priimtas sprendimas, susijęs su nuostolių paskirstymu, todėl sprendimas atkurti nuosavą įmonės kapitalą taip, kad jis nebūtų mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo, padengiant UAB „VIACO“ 2011 nuostolį papildomais akcininkų įnašais sumoje 19 000 Lt, proporcingai turimoms akcijoms, galėjo būti priimtas tik kvalifikuota balsų dauguma. ABĮ 28 straipsnyje nustatytų klausimų sprendimų priėmimas mažesne balsų dauguma reiškia imperatyviosios įstatymo normos pažeidimą. Tokios normos pažeidimas yra pagrindas juridinio asmens organo sprendimą pripažinti negaliojančiu (CK 2.82 str. 4 d.).

Apeliantas nurodo kad pagal ABĮ 14 straipsnio 3 dalį, jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas priima sprendimą padengti bendrovės nuostolius papildomais akcininkų įnašais, tai akcininkai, balsavę „už“, privalo juos mokėti. Akcininkai, kurie nedalyvavo visuotiniame akcininkų susirinkime arba balsavo prieš tokį sprendimą, turi teisę papildomų įnašų nemokėti. Kaip matyti iš ginčijamo akcininkų susirinkimo protokolo, ieškovas nuo balsavimo susilaikė. Nors teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, jog jis balsavo „prieš“ tokio sprendimo priėmimą, tačiau ieškinyje ieškovas akcentavo, jog nuo balsavimo susilaikė (b. l. 4), taip pat byloje nėra įrodymų, jog ieškovas būtų pareiškęs pastabas dėl neteisingai surašyto akcininkų susirinkimo protokolo Nr. 9 dalyje dėl balsavimo rezultatų. Iš 2012-08-09 ieškovo atsakovei rašyto rašto (b. l. 52) matyti, jog ieškovas pateikė pastabas dėl 2012-07-31 akcininkų susirinkimo protokolo, tačiau šiame rašte nurodė, jog protokolas surašytas nepakankamai išsamiai, paliktos loginės klaidos, neleidžiančios tinkamai suprasti bei traktuoti pateiktų klausimų nagrinėjimą. Jokių pastabų dėl neteisingai įrašytų balsavimo rezultatų nėra. Pagal CPK 192 straipsnio 8 dalį išimtiniais atvejais, kai negalima arba sudėtinga apklausti liudytoją teismo posėdyje, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę vertinti liudytojo raštu pateiktus parodymus, jeigu, teismo nuomone, atsižvelgiant į liudytojo asmenybę ir liudytinų aplinkybių esmę, tai nepakenks esminių bylos aplinkybių atskleidimui. Teisėjų kolegija įvertino liudytojos D. B. teismui raštu pateiktus ir notariškai patvirtintus paaiškinimus (CPK 192 str. 8 d.), iš kurių matyti, kad ieškovas dėl ginčijamo juridinio asmens organo sprendimas priėmimo nuo balsavimo susilaikė. Be to, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šioje byloje kilusio ginčo sprendimui nėra svarbi faktinė aplinkybė, ar ieškovas balsavo „prieš“ sprendimo priėmimą, ar „susilaikė“ nuo balsavimo, kadangi net ir susilaikymas nuo balsavimo negali būti traktuojamas kaip balsavimas „už“ sprendimo priėmimą.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, jog apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo naikinti teisėto ir pagrįsto pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.