- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-09-22
- Bylos Nr.
- 2SA-127-464/2009
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Neringa Švedienė, Dalia Kačinskienė (pran.)
- Suinteresuotas asmuo
- A. A.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš
kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo bendros Lietuvos ir Danijos įmonės UAB „Lautra Motors“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo bendros Lietuvos ir Danijos įmonės UAB „Lautra Motors“ skundą suinteresuotiems asmenims A. A., antstolei Daivai Milevičienei, dėl antstolės veiksmų.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
skolininkas bendra Lietuvos ir Danijos įmonė UAB „Lautra Motors“ (toliau BĮ UAB „Lautra Motors“) 2008-11-12 kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą su skundu, kurį patikslinęs (b.l. 1-2, 23-24), prašė: 1) panaikinti 2008-10-27 antstolės D. Milevičienės patvarkymą vykdomoje byloje Nr. 0012/08/03804 dėl 24 900,25 Lt pervedimo per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolės D. Milevičienės depozitinę sąskaitą; 2) sustabdyti vykdomąją bylą Nr. 0012/08/03804. Pareiškėjas nurodė, kad 2008-10-31 gavo 2008-10-27 antstolės D. Milevičienės raginimą įvykdyti sprendimą. Bendra vykdomajame rašte nurodyta suma, priteista iš atsakovo ieškovės naudai, - 14 594,25 Lt, tuo tarpu antstolė raginimu reikalauja pervesti į jos depozitinę sąskaitą 10 306 Lt daugiau, nei yra priteista iš BĮ UAB „Lautra Motors“ išieškotojos A. A. naudai bei nurodyta vykdomajame rašte (24 900,25 Lt). Pažymėjo, jog įmonė yra visiškai įvykdžiusi teismo sprendimą ir sumokėjusi ieškovei visą priteistą sumą.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. A. atsiliepimais į skundą (b.l. 8-9, 34), prašė atmesti skolininko skundą kaip nepagrįstą ir nagrinėti jį neatsiejamai nuo DK 297 str. numatytų imperatyvių nuostatų. Nurodė, kad Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-12076-110/2007, kuriame nurodė, kad teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-09-30. Paaiškino, kad teismas ieškovei A. A. priteisė vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Suinteresuoto asmens teigimu tai, kad teismo sprendime nustatyta, jog po žodžių „iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos“ esantis patikslinimas, „t.y. 2008-01-28“ nesudaro teisinio pagrindo konstatuoti šią datą kaip imperatyvią ir yra taikytinas tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų įsigaliojęs 2008-01-28.
Suinteresuotas asmuo antstolė D. Milevičienė atsiliepimais į skundą (b.l. 35-36) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad skolininkui pasirašytinai įteiktame raginime nurodytas į antstolės sąskaitą pervestinas pinigines lėšas – 24 900,25 Lt sudaro: 1288,25 Lt išeitinė išmoka, 500 Lt neturtinė žala, 500 Lt bylinėjimosi išlaidos, 2000 Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidos ir 20 612 Lt vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2007-05-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, kuri vykdomajame rašte nurodyta – 2008-09-30. Pabrėžė, jog skolininkas 2008-10-31 į antstolės depozitinę sąskaitą pervedė 11 515,26 Lt, įrodymų, kad išieškotojai pervesta 14 594,25 Lt antstolių kontorai nepateikta. Pažymėjo, jog teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodyta konkreti jo įsigaliojimo data, kadangi sprendimas iš tiesų įsigaliojo 2008-09-30, todėl išieškotojai priteistos sumos skaičiuojamos būtent iki šios datos (16 mėn. x 1288,25 Lt = 20 612 Lt). Priešingu atveju, skolininkei už aštuonių mėnesių laikotarpį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nepriklausytų atlyginimas, nors teismo sprendimu nustatyta, kad darbo sutartis laikoma nutraukta nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Todėl detaliai išanalizavusi teismo sprendimą ir nustačiusi vykdomojo rašto netikslumus, skolininką paragino sumokėti 24 900,25 Lt.
Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-04-22 nutartimi pareiškėjos BĮ UAB „Lautra Motors“ skundą dėl antstolių veiksmų atmetė. Remdamasis CPK 648 str. 1 d. 5 p. nuostatomis, jog vykdomajame rašte turi būti nurodomas sprendimo įsiteisėjimo laikas arba nurodoma, kad sprendimas skubiai vykdytinas, apylinkės teismas konstatavo, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-30 nutartimi Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą palikus galioti, teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-09-30 (CPK 279 str.), tai yra nurodyta ir vykdomajame rašte (b.l. 4). Todėl atsižvelgęs į byloje nustatytus faktus bei į tai, kad šioje byloje kilo ginčas dėl su darbo santykiais susijusių išmokų išieškojimo, siekdamas apginti išieškotojos interesus, vadovaudamasis protingumo ir teisingumo principais bei DK 297 str. 4 d., 140 str. 1 d., CPK 279 str. nuostatomis, teismas padarė išvadą, kad tenkinti pareiškėjos skundą dėl antstolių veiksmų, nėra teisinio pagrindo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas BĮ UAB „Lautra Motors“ atskiruoju skundu (b.l. 76-78) prašo panaikinti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-22 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės. Tvirtina, jog pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė sprendimo galiojimą, įsiteisėjimą bei jo vykdymą reglamentuojančias procesinės teisė normas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį. Skundžiama nutartimi teismas iš esmės leido antstolei 2007-12-28 teismo sprendimo rezoliucinę dalį aiškinti plečiamai, tuo iš esmės pažeisdamas CPK 18 str. ir 648 str. 1 d. 4 p. nuostatas. Pažymi, kad tiek 2007-12-28 sprendime, tiek 2008-10-13 vykdomajame rašte yra aiškiai nurodyta konkreti 10 302 Lt suma už priverstinės pravaikštos laiką ir priverstinės pravaikštos skaičiavimo terminas, t.y. nuo 2007-05-28 iki 2008-01-28. Be to, 2009-03-10 nutartimi teismas išaiškino, kad 2007-12-28 teismo spendimas yra toks, koks priimtas ir negali būti aiškinamas plečiamai. Atkreipia dėmesį ir į tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007-12-28 pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko galioti. Pažymi, jog 2007-12-28 apylinkės teismo sprendimas įsiteisėjo 2008-09-30, todėl antstolis galėjo reikalauti didesnės sumos, nei yra priteista 2007-12-28 teismo sprendimu. Tačiau 2007-12-28 sprendimu ieškovės naudai 10 302 Lt suma buvo priteista ne iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y iki 2008-01-28. Skundžiamoje nutartyje teismas nepagrįstai sutapatina teismo sprendimo įsigaliojimą su jo įsiteisėjimo momentu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo išieškotoja A. A. atsiliepimu į atskirąjį skundą (b.l. 82-84) prašo pareiškėjo atskirąjį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009-04-22 nutartį. Teigia, kad 2007-12-28 teismo sprendime nurodyta data – 2008-01-28 taikytina tik tuo atveju, jeigu teismo sprendimas būtų įsigaliojęs 2008-01-28, tačiau ginčo sprendimas įsiteisėjo 2008-09-30. Be to, 2007-12-28 sprendime nurodyta, kad darbo sutartis nutraukiama nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, t.y. nuo 2008-09-30, tuo tarpu skaičiuojant vidutinį darbo užmokestį tik iki 2008-01-28 būtų laikoma, jog išieškotojai laikotarpiu nuo 2008-01-28 iki 2008-09-30, t.y darbo sutarties galiojimo laikotarpiu nebūtų mokamas darbo užmokestis. Tuo pagrindu tvirtina, jog išieškotojai priklauso vidutinis darbo užmokestis nuo atleidimo iš darbo, t. y. 2007-05-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. 2008-09-30.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą, atskirojo skundo bei atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, susijusias su antstolio veiksmų teisėtumo (kompetencijos) ribomis, dėl ko pažeidė procesinės teisės normas bei priėmė neteisėtą nutartį. Tokiu atveju skundžiama nutartis yra naikintina, o pareiškėjo prašymas panaikinti 2008-10-27 antstolės D. Milevičienės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/08/03804, atsižvelgiant į proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus, spręstinas iš esmės (CPK 7 str., 329 str. 1 d.).
Teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (intra vires), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Antstolių įstatymo 3 str. 1 d.), kurio pašalinimas yra viešojo intereso sudėtinė dalis, garantuojanti skolininko teisių teismų sprendimų vykdymo procese veiksmingą gynybą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-06-11 nutartis c.b. 3K-7-277/2008; 2007-09-14 nutartis c. b. Nr. 3K-3-341-2007).
Bylos duomenimis, Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2007-12-28 sprendimu civilinėje byloje ieškovės A. A. ieškinį patenkino iš dalies ir pripažino 2007-06-15 atsakovės BĮ UAB „Lautra Motors“ įsakymą dėl ieškovės atleidimo iš darbo ir darbo sutarties nutraukimo neteisėtu. Šiuo sprendimu teismas nutraukė 2006-06-09 darbo sutartį, sudaryta tarp ieškovės ir atsakovės, nuo jo įsigaliojimo dienos ir ieškovei iš atsakovės priteisė: 1 288,25 Lt dydžio išeitinę išmoką; 10 306 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. 2007-05-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. 2008-01-28; 500 Lt neturtinės žalos ir 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. Taip pat teismas iš atsakovės į valstybės biudžetą priteisė 362,83 Lt, o iš ieškovės atsakovei 300 Lt bylinėjimosi išlaidų (b.l. 11-15). Vilniaus apygardos teismo 2008-04-24 sprendimu Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimas buvo panaikintas: ieškinys atmestas ir iš ieškovės atsakovei priteista 455 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-09-30 nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2008-04-24 sprendimą panaikino ir paliko galioti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2007-12-28 sprendimą bei priteisė iš atsakovės ieškovei 2 000 Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidų ir 363 Lt žyminio mokesčio valstybei (b.l. 66-68).
Atsižvelgiant į tai, kad minėtas 2007-12-28 sprendimas įsiteisėjo 2008-09-30 (CPK 326 str. 1 d.) , Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2008-10-13 išdavė vykdomąjį raštą Nr. 2-12076-110/2007, kuriame, vadovaujantis CPK 648 str. 1 d. 4 p., pažodžiui nurodė su išieškojimu susijusio 2007-12-28 sprendimo rezoliucinę dalį bei iš atsakovės ieškovei priteistas 2 000 Lt atstovavimo kasaciniame teisme išlaidas (b.l.4, vykd. b.l.2). Bendra vykdomajame rašte nurodyta suma – 14 594,25 Lt. Tuo tarpu vykdomosios bylos duomenys patvirtina, jog vykdomasis raštas Nr. 2-12076-110/2007 antstolės D. Milevičienės patvarkymu buvo priimtas vykdyti 2008-10-27 (vykd. b.l. 5) ir tą pačią dieną skolininkui išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą: per dešimt dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolės depozitinę sąskaitą įmokėti pinigines lėšas – 24 900,25 Lt (vykd. b.l. 7) ir siūlymas sumokėti 315 Lt vykdymo išlaidų (vykd. b.l. 6).
Antstolio procesinės veiklos kontrolę atlieka teismas (CPK 594 str.), o vykdymo proceso dalyviai, nesutikdami su antstolio atliktų veiksmų teisėtumu, turi teisę pateikti skundą dėl jų veiksmų teismui (CPK 512 str.). Tuo pagrindu, jog antstolė paragino sumokėti 10 306 Lt daugiau nei yra nurodyta vykdomajame rašte (14 594,25 Lt), atsakovas, pasinaudodamas CPK 643 str. 5 p. įtvirtinta skolininko teise apskųsti antstolio veiksmus, kreipėsi į teismą dėl jo teisių gynimo.
LR Konstitucijos 109 str. 1 d. CPK 6 str. nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Spręsdamas konkretų ginčą teismas konkrečioms bylos aplinkybėms taiko materialiosios teisės normas, o įsiteisėjęs teismo sprendimas įgyja res judicata galią. Tokiu atveju šalys netenka teisės jo ginčyti, praranda galimybę tą patį ginčą perduoti iš naujo spręsti teismui ar kitai institucijai. Teismo sprendimas yra visiems privalomas ir vykdytinas (CPK 18 str.). CPK 586 str. 1 d. nustatyta, kad vykdymo veiksmų atlikimo pagrindas yra įstatymų nustatyta tvarka pateiktas vykdyti vykdomasis dokumentas, be kurio draudžiama atlikti vykdomuosius veiksmus. Pagal CPK 651 str. 1 d., prieš pradėdamas vykdomuosius veiksmus, antstolis turi išspręsti vykdomojo dokumento (šiuo atveju vykdomojo rašto) priėmimo vykdyti klausimą. Šiuo atveju, nenustačiusi kliūčių vykdomajam dokumentui priimti (vykd. b.l. 5), antstolė, veikdama tik pagal įstatymo jai suteiktus įgaliojus, privalėjo preciziškai tiksliai vykdyti Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2008-10-13 išduotą vykdomąjį raštą, kuris, vertinant CPK 18 str. ir 648 str. 1 d. 4 p. sistemiškai, antstolės turėjo būti aiškinamas pažodiui, t.y. tiksliai, kaip yra nurodyta įsiteisėjusio 2007-12-28 sprendimo rezoliucinėje dalyje.
Kolegija sutinka su apelianto atskirojo skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi leido antstolei 2007-12-28 sprendimą aiškinti plečiamai. Bylos medžiagos duomenys patvirtina, jog atsakovas kreipėsi į Vilniaus m. 1-ąjį apylinkės teismą, prašydamas išaiškinti 2007-12-28 teismo sprendimą ir nurodyti, kokio dydžio ir už kokį laikotarpį (nuo kada iki kada) yra priteistas ieškovei iš atsakovės vidutinis darbo užmokestis už priverstinį pravaikštos laiką (CPK 278 str. l d.). Vilniaus m. 1-asis apylinkės teismas 2009-03-10 nutartimi išsiaiškino, kad 2007-12-28 teismo sprendimo dalis, kurioje nuspręsta priteisti ieškovei A. A. iš atsakovės BĮ UAB „Lautra Motors“ 10 306 Lt vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo, t.y. nuo 2007-05-28 iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, t.y. 2008-01-28 yra toks, koks priimtas ir negali būti aiškinamas plečiamai (b.l. 66-68). Teisėjų kolegija pažymi, kad nors darbuotojas, pripažinus jo atleidimą iš darbo neteisėtu, pagal DK 297 str. 1 d. nuostatas turi subjektinę teisę į vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką, ši jo teisė gali būti pripažįstama ir realiai įgyvendinama ne pati savaime, ne antstolio sprendimu, o tik teismui priėmus atitinkamą sprendimą ir rezoliucinėje sprendimo dalyje įvardinus vidutinį mėnesio ir dienos darbo užmokesčio dydį, nuo kurio ir turėtų būti apskaičiuojama ši išmoka, bei jos apskaičiavimo terminą - iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos, jei darbuotojas negrąžinamas į darbą, arba iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, jei darbuotojas teismo sprendimu grąžinamas į pirmesnį darbą (DK 297 str. 3 d. ir 4 d.). Pirmosios instancijos teismas tokios teisės ieškovei nepripažino ir priteisė vidutinį darbo užmokestį tik už vieno mėnesio, o ne už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį, o ieškovė A. A. CPK 277 str. numatyta tvarka bei terminais nepasinaudojo galimybe prašyti teismo priimti papildomą sprendimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, revizavęs pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinius sprendimus, paliko galioti pirmosios instancijos teismo 2007-12-28 sprendimą be pakeitimų, t.y. nepapildė jo atitinkama dalimi, kad ieškovei priteisiamas ir konkretaus dydžio darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laikotarpį (b.l.87-94). Priešingai, motyvuojamojoje šio teismo nutarties dalyje nurodoma, kad teisėjų kolegija neanalizuoja ir nevertina tų žemesnės instancijos teismo sprendimo dalių, kurių teisėtumo ir pagrįstumo klausimai nėra keliami kasaciniame skunde, tame tarpe ir sprendimo dalies dėl išmokų, susijusių su darbo santykiais, priteisimo.
Apelianto samprotavimai dėl teismo sprendimo įsiteisėjimo ar jo įsigaliojimo sąvokų skirtingumo nėra visiškai teisingi. Šios sąvokos savo esme bei paskirtimi yra panašios, nors ir ne visiškai tapačios. Kadangi sprendimo įsiteisėjimo momentas apspręstas įstatymo (CPK 279 str. 1 d.), DK naudojama formuluotė „sprendimo įsigaliojimas“ atspindi įstatymo leidėjo tikslą užtikrinti darbuotojui teisę į DK 297 str. 1 d. garantuojamą vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką taip pat ir tuo atveju, jeigu teismo sprendimo įsiteisėjimo metu tokia teisė procesiniu pirmosios ar apeliacinės instancijos teismo sprendimu jam nebūtų pripažinta, o ją pripažintų tik kasacinės instancijos teismas.
Įvertinusi tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog antstolė nebuvo įgalinta atlikti LR Konstitucijos 5 str. 1 d., 109 str. 1 d. tik teismų kompetencijai priskirtų funkcijų, t.y. plečiamai aiškinti ir vertinti pirmosios instancijos teismo sprendimą bei priimti patvarkymą, kuriuo iš esmės būtų pakeičiamas teismo tiksliomis datomis įvardintas laikotarpis, už kurį ieškovei buvo priteistas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laikotarpį. Nuostatos, kad antstolis neturėtų spręsti klausimų, priskirtinų teisėjo kompetencijai, laikomasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis 2008-02-14 c.b. Nr. 3K-7-149/2008). Todėl pirmosios instancijos teismo 2009-04-22 nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl panaikintina, o pareiškėjo skundas dėl antstolės veiksmų išspręstinas iš esmės, jį patenkinant..
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus m. 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. balandžio 22 d. nutartį panaikinti.
Pareiškėjo BĮ UAB „Lautra Motors“ skundą patenkinti.
Panaikinti 2008 m spalio 27 d. antstolės Daivos Milevičienės patvarkymą vykdomojoje byloje Nr. 0012/08/03804, kuriuo BĮ UAB „Lautra Motors“ įpareigota per 10 dienų nuo raginimo gavimo dienos į antstolės Daivos Milevičienės depozitinę sąskaitą pervesti 24 900,25 Lt.