Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs privataus kaltinimo bylą, kurioje J. S., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbantis UAB „Š. v.“, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2011-03-18, duodamas interviu vaizdo reportaže parengtame redaktorės A. Š., operatoriaus J. V., paskleidė tikrovės neatitinkančią informaciją, žeminančią nukentėjusį A. B. ir pakertančią pasitikėjimą juo, teigdamas, kad 2011-02-23 sutikęs jį ir jam sakęs „ką čia dabar dirbi, brakonieriauji po lauką“, „užfiksavau, kad yra toks įvykis, kad važinėjasi po laukus, brakonieriauja taip išeina, kad stirnom kelia diskoteką miške“. Patalpinus vaizdo reportažą per visuomenės informavimo priemonę – VšĮ „Šiauliai plius“ priklausančiame interneto tinklalapyje www.etaplius.lt skiltyje „Šiaulių žinios“, šį vaizdo įrašą parodžius per kabelinę televiziją „Splius“ ir LNK televiziją, paskelbus straipsnius dienraščiuose: (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 Nr. 67 (16484) (duomenys neskelbtini); 2011-03-23 Nr. 67 (5838) (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.balsas.lt 2011-03-23 (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.alfa.lt 2011-03-21 (duomenys neskelbtini), apšmeižė A. B..

Be to, jis buvo kaltinamas tuo, kad tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne anksčiau kaip 2011-03-18, duodamas interviu vaizdo reportaže parengtame redaktorės A. Š., operatoriaus J. V., patalpinus vaizdo reportažą per visuomenės informavimo priemonę – VšĮ „Šiauliai plius“ priklausančiame interneto tinklalapyje www.etaplius.lt skiltyje „Šiaulių žinios“, šį vaizdo įrašą parodžius per kabelinę televiziją „Splius“ ir LNK televiziją, paskelbus straipsnius dienraščiuose: (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 Nr. 67 (16484) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 Nr. 67 (5838) (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.balsas.lt 2011-03-23 (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.alfa.lt 2011-03-21 (duomenys neskelbtini), žodžiu pažemino A. B., teigdamas, kad jis „brakonieriavo lauke“ ir jis tai „užfiksavo, kad yra toks įvykis, kad važinėjasi po laukus, brakonieriauja taip išeina, kad stirnom kėlia diskoteką miške".

Nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo J. S. kaltu neprisipažino ir teismui parodė, kad 2011 m. vasario 23 d. apie 17.30 val. išgirdo nuo durpyno pusės du šūvius. Po kiek laiko atvyko pas jį H. S., kuris taip pat sakė, kad girdėjo, jog kažkas šaudė. Apie 20.30 val. vėl pasigirdo šūvis, todėl sugalvojo pažiūrėti, kas vyksta. Važiavo automobiliu su išjungtais žibintais ir matė, kad po laukus važinėja automobilis, todėl paskui pradėjo važiuoti ir jis. Už posūkio automobilis sustojo, o jis pravažiavo pro šalį apie pusantro šimto metrų. Kai sustojo, A. B. su draugu ji užsipuolė, kadangi paprašė atidaryti automobilio bagažinę, kad būtų išsiaiškinta dėl brakonieriavimo. Yra galima medžiotojo paprašyti atidaryti automobilio bagažinę, tačiau paprašytas A. B. to nepadarė, todėl kilo įtarimas, jog kažkas yra ne taip. Jie nurodė, kad vyks į policijos nuovadą, ir liepė juos sekti. Sekė maždaug 5 km ar daugiau. A. B. automobilį iš akių pametė kelyje Raudėnai – Kuršėnai, įvažiavus į plentą Telšiai – Šiauliai. A. B. turėjo į nuovadą nuvažiuoti anksčiau nei jis. 2011 m. vasario 23 d., būdamas budėtojų dalyje, skambino žurnalistams, kad pažiūrėtų, ar teisėtai naktį važinėjo policijos pareigūnas tarnybiniu automobiliu. Kartą A. B. jau buvo įkliuvęs, kai nušovė stirną tam pat lauke, kur važinėjo įvykio vakarą. A. B. brakonieriauja ne pirmą kartą, todėl ir vėl įtarė jį brakonieriaujant. Pareiškime rašė, kad A. B. buvo kartu su K. S., o reportaže paminėtas tik A. B., tačiau nežino, kodėl taip reportaže parodyta, kadangi jis minėjo ir K. S.. Jis R. R. skambino 21 val., kai pamatė, kad važinėja laukais, paskutinis skambutis R. R. buvo apie 21.31 val., kai sakė, kad atvažiuoja – pasiruošti, stovėti žiede. Jie grįžo su R. R., važiavo į tą vietą, kur buvo šaudoma, automobilio prasikasimo žymių nebuvo. Yra įsitikinęs, kad buvo brakonieriauta, norėjo tai išsiaiškinti.

Privatus kaltintojas bei nukentėjusysis A. B. teismui parodė, kad įvykio dieną važiavo automobiliu be skiriamųjų ženklų ir susitiko miške, prie Girkautų kaimo, netoli Tyrelės durpyno J. S.. Vyko kartu su K. S., kurį pasiėmė iš Kuršėnų. Spręsdamas tarnybinius reikalus užtruko apie porą minučių, apsisukęs važiavo atgal ir užklimpo. Nors jis ir K. S. yra medžiotojai, tačiau tą dieną šautuvų ir aprangos neturėjo. Sustabdė J. S.. Nebuvo išreikštas noras apžiūrėti jo automobilį. Kol jis išlipo iš automobilio, J. S. skambino 112, šaukė, kad pagavo brakonierių. Su J. S. jis buvo viename medžiotojų būrelyje, o dabar jis yra pašalintas. Iki įvykio su juo konflikto nėra buvę, tik per šventę sakė, kad sutvarkys policiją, nes jie brakonieriai, tačiau asmeninio konflikto nėra turėjęs. Iki atvykstant į policiją J. S. jų nesekė. Kai jie nuvyko j policiją, J. S. ten jau buvo. Jie nebūtų galėję spėti nuplauti kraują, likusį nuo medžioklės. Jis ir J. S. buvo medžiotojų būrelio nariai. Tarnybinio automobilio langai yra netamsinti. Apie reportažą bei straipsnį apie jį sužinojo iš dukrų, kurios pasakė, kad jį rodo per televiziją, o paskui perskaitė straipsnį laikraštyje. Neatitinka tikrovės tai, kad jie tą dieną brakonieriavo, nes tam dalykui reikia turėti ginklą, o tokio fakto nustatyta nebuvo – tą patvirtino ir gamtos apsaugos inspektorius. J. S. turėjo lapą, rašiklį, norėjo rašyti pareiškimą, sakydamas, kad su tarnybiniu automobiliu po medžioklės laukus važinėju. Pagal J. S. pareiškimą buvo atliktas tarnybinis patikrinimas, išvados buvo išsiųstos į policijos departamentą. Kovo 11 d. buvo išsiųsta išvada generaliniam komisarui, pranešimas nepasitvirtino, tyrimas buvo baigtas, nes nebuvo nustatyta nusikaltimo sudėtis. Dokumento kopija buvo išsiųsta policijos departamentui susipažinti ir J. S..

Liudytojas R. S. teismui parodė, kad A. B. mato trečią kartą, o J. S. – antrą kartą. Įvykio vakarą jam paskambino kolega ir pasakė, kad yra brakonieriaujama, kad visi asmenys yra susirinkę policijos nuovadoje. Kai jis nuvyko į nuovadą A. B. ir J. S. jau buvo ten, jie tikrino A. B. automobilį. Nežino, ar nuovadoje buvo ir K. S.. Jei teisingai prisimena, jis apžiūrėjo lengvąjį tamsios spalvos „Audi" markės automobilį. Jis apžiūrėjo A. B. automobilio saloną, bagažinę, klausė, ar turi ginklų, o jis atsakė, kad turi tik tarnybinį ginklą. Automobilis stovėjo nuovadoje, kad jis būtų valytas – požymių nebuvo, automobilio vidus nebuvo išsiurbtas, gale nesėdėta. Neprisimena, ar kuris nors į nuovadą atvykęs asmuo vilkėjo maskuojančią aprangą, kadangi jį domino tik ginklai ir išsiaiškinti, ar kas nors buvo vežta automobiliu. Automobilis buvo apdulkėjęs, apneštas sniegu, ant jo kraujo dėmių nesimatė. Asmenys nuovadoje ginčijosi, jų pasakojamos aplinkybės nesutapo. Medžiojant yra reikalingas medžioklės lapas, licencija, kurią išduoda medžiotojų būrelis.

Liudytojas K. S. teismui parodė, kad yra pažįstamas ir su A. B., ir su J. S., nes su jais medžiodavo. Vasario 23 d. paskambino A. B. ir pasakė, kad atvyks pas jį ir važiuosią dėl vieno asmens prie Girkautų kaimo. Tuo metu jis buvo darbiniais rūbais: kariška striuke, paprastais suvarstomais batais. Ginklo, išvykdamas su A. B., neėmė. Iš Girkautų kaimo važiuojant jie užklimpo ir kol atsikasė automobilį, praėjo apie porą valandų, o tuomet važiavo toliau. Grįžtant prie durpyno juos pasivijo automobilis, kurį jie praleido. Jis nuvažiavo apie 100 m ir sustojo. Jie privažiavo ir matė, kad vairuotojas kalba telefonu, nerodo savo veido. Tas automobilis apsisuko ir važiavo atgal. Jie pradėjo važiuoti paskui tą automobilį, mirksėjo šviesomis, kol sustojo. Jis išlipo iš automobilio, išlipo kito automobilio vairuotojas, kuris kalbėjo telefonu. Jis atpažino J. S.. Kalbėdamas telefonu jis šaukė, kad pagavo brakonierius, klausė kodėl jie jį stabdė. Visa kalba vyko dėl jo sustabdymo, o paskui gal kažką ir pasakė dėl brakonieriavimo. A. B. pasakė, kad pats paskambins policijai, kad J. S. nusiramintų. Tuomet jie apsisuko ir nuvažiavo į policijos nuovadą, tačiau nuvykus ten J. S. jau buvo. A. B. nuėjo į nuovadą, o jis liko automobilyje, po kiek laiko išėjo J. S., R. R., apžiūrėjo automobilį, o jis tuo metu išlipo iš automobilio, o paskui vėl į jį įsėdo. Nuovadoje jam iš automobilio išlipti liepė policijos pareigūnas. Automobilio bagažinėje buvo įdėta virvė, kastuvas, automobilio domkratas. Nuovadoje automobilį apžiūrėjo du policijos pareigūnai ir gamtos apsaugos tarnybos inspektorius R. R.. Jis į nuovadą nėjo. Gal kalba apie brakonieriavimą buvo ant kelio.

Liudytojas H. S. teismui parodė, kad grįžo iš Kuršėnų į ūkį apie 17 val. ir turėjo vežti žmones namo, kai išgirdo šūvį, o po 10 sekundžių ir kitą. Jis parvežė vieną asmenį į Raudėnus, o kitą į Girkautus ir užvažiavo pas J. S., kuris paklausė, ar jis girdėjo šūvius. Apie 18 val. jis Luinių vietovėje važiuodamas prasilenkė su automobiliu „Škoda" ir matė tam automobilyje sėdinčius A. B. ir K. S.. Kai prasilenkė, matė, kad K. S. vilki maskuojančia apranga, vairavo A. B. vilkintis civiliais rūbais. Tas kelias yra valomas, nes tą kelią jis pats prižiūri. Tą vakarą pripustyta nebuvo. Jis nuvažiavo vienu keliu, o grįžo kitu. Vėliau J. S. jam skambino, kad atvyktų, nes įvyko konfliktas, tačiau jis dirbo ir atvykti negalėjo. Su J. S. bendravo telefonu. J. S. jam skambino apie 20 val., tačiau tai galėjo būti pusvalandžio paklaida.

L. R. R. teismui parodė, kad buvo informuotas apie galimą brakonieriavimą. J. S. sakė, kad girdėjo šūvius, nurodė teritoriją, klausė dėl pagalbos. Kai paskambino, pasakė, kad vyksta negeri dalykai, todėl jis išvyko į miestą, stabdė policijos pareigūnų automobilį. Kai buvo su pareigūnais, jam skambino J. S. ir jis kalbėdamas telefonu su juo įjungė garsą, kad viską girdėtų ir pareigūnai. Jis nurodė automobilį „Škoda", paaiškino situaciją. Jie bandė įsivaizduoti, kur viskas vyko, bandė pasitikti nurodytą automobilį, tačiau tas automobilis nusuko kažkur į šoną, todėl pasitiko ne automobilį „Škoda", o J. S.. Automobilio „Škoda" jie laukė ant tilto. Į Kuršėnus kitu keliu atvykti negalima, galima nuvažiuoti nesiekus Kuršėnų ten, kur gyvena K. S.. Į nuovadą automobilis „Škoda" atvyko vėliau, juo atvažiavo A. B. ir K. S.. K. S. vilkėjo maskuojančią aprangą, o A. B. paprastais rūbais. Automobilį apžiūrėjo gamtos apsaugos inspektorius bei policijos pareigūnai. Vėliau jis su J. S. vyko į įvykio vietą, matė, kad toje vietoje, kur buvo sustojęs automobilis, buvo iš jo išlipta, buvo kažkas padėta, o vieno žmogaus eita link miško. Buvo važinėta po laukus, ten kelio nėra, yra tik laukas. Ten galėjo važinėti tik medžioklės sumetimais, kadangi ten yra bokštelis. Nuovadoje apžiūrint automobilį jis dalyvavo. Automobilis nebuvo nuplautas, o kaip atrodė bagažinė, jis neprisimena, tačiau prie galinio bamperio buvo nubraukta. Neprisimena, kas buvo bagažinėje – turbūt automobilio priemonės. Buvo sustoję prie keliuko, kur stovėjo automobilis „Škoda", matėsi, kad iš automobilio buvo išlipta ir šalia automobilio kažkas padėta, apsisukta ir nueita į mišką. Prie bokštelio buvo daug išvažinėta, todėl neaišku, kurios vėžio buvo A. B. automobilio.

Liudytoja A. Š. teismui parodė, kad ji dirba korespondente. Buvo gavę redaktoriaus nurodymą vykti pakalbinti asmenį, kuris turi informacijos apie brakonieriavimą, kurį pareigūnai nori nuslėpti. Jie susisiekė su J. S., susitiko mieste. Jis papasakojo, jog būnant namie, išgirdo šūvius, nuvažiavęs pažiūrėti, kas vyksta, rado brakonieriaujančius asmenis, kuriuos atpažino, bandė su jais išsiaiškinti, ką jie daro. J. S. norėjo, kad jie pasidomėtų, ar dėl šio įvykio pradėtas tyrimas, ar pareigūnai jo neslepia. Susisiekus su pareigūnu Jagminu, šis patvirtino, kad apie brakonieriavimą buvo parnešta ir vyksta tyrimas. Pranešdamas apie galimą brakonieriavimą, J. S. nurodė vardą, pavardę, kad yra medžiotojų būrelio narys ir kad nori pranešti apie brakonieriavimą. J. S. suprato, kad jį filmuoja, kadangi jis pats juos kvietė, matė, kaip statė kameras. Reportaže ne viskas parodyta, nes jie perteikia medžiagą glaustai, daro montažą, remdamiesi pasakojimu ir liudijimais. Jie neturėjo įvykio faktų, todėl įkalbėjo duoti interviu J. S.. J. S. pasakojo, o ji tikslinosi faktus. Tą reportažą parodė televizijoje „Splius“ per žinias, perdavė televizijai „LNK“, nes su jais yra sudarę bendradarbiavimo sutartį.

Liudytojas J. V. teismui parodė, kad jis yra „Šiauliai plius“ operatorius korespondentas. Su J. S. buvo eilinis reportažas, kai vyko kalbinti žmogaus į Medelyną. J. S. jų klausė, ar įrašinėjame pokalbį, jie patvirtino, kad įrašinėjame ir filmuojame. J. S. kalbėjo apie brakonieriavimą, kaip kažką vijosi, tačiau konkrečiau apie šį pokalbį nieko pasakyti negali, nes nesidomi. J. S. matė jų aparatūrą, nes ten, kur kalbėjosi buvo tuščia aikštelė. Jų kamera yra su dideliu stovu, mikrofonas su laidu, jis nuo jo stovėjo per atstumą, o jis dar pasitikslino, ar jie filmuoja ir daro garso įrašą.

Liudytojas Tomas Adomaitis teismui parodė, kad prieš metus laiko, gal kovo mėnesį patruliavo Kuršėnuose, sustojus aikštelėje prie jų atvyko asmuo ir parnešė, kad jo draugas yra persekiojamas. Jie nuvyko prie tilto ir laukė atvažiuojančio automobilio, tačiau jo nesulaukė. Tas asmuo paskambino draugui, kuris nurodė, kad tiltą jau pravažiavo ir yra policijos nuovadoje. pokalbio tarp asmens, kuris pranešė, kad persekioja jo draugą ir persekiojamojo, negirdėjo, garsiakalbio įjungęs nebuvo. Jie nuvažiavo į nuovadą taip pat ir rado jį su pareigūnais. Jiems atvykus „brakonieriai“ jau buvo nuovadoje. Visi asmenys bendravo policijos nuovadoje. „Brakonierių“ automobilio jie neapžiūrėjo. Telefono garsiakalbį buvo įjungęs Ivinskio aikštėje, iš pokalbio žinojo, kur važiuoja asmenys, jie jų laukė ant Ventos tilto. Sulaukė J. S., susikalbėjo jam važiuojant telefonu, jis pasakė, kad jie važiuoja į policijos nuovadą. Ten nuvykus J. S. automobilis ten jau buvo, o brakonieriai atvyko vėliau.

Baudžiamojoje byloje reikalinga įvertinti paskleistą informaciją nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalies ir 155 straipsnio 1 dalies aspektu, nustatyti šių nusikalstamų veikų sudėtį pagrindžiančius objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Privataus kaltinimo bylose skundą paduoda ir kaltinimą palaiko nukentėjusysis (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 408 straipsnio 1 dalis), kuris dalyvaudamas nagrinėjant bylą teisme, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 34 straipsnio 2 dalis). Nagrinėdamas tokios kategorijos baudžiamąją bylą, teismas negali išeiti iš pateikto privataus skundo ribų, savo iniciatyva plėsti kaltinimų sudėtį ir apimtį.

Motyvuojamoji dalis

Darytina išvada, kad nukentėjusiojo A. B. skunde pateikti kaltinimai J. S. yra gana abstraktūs, neišdėstytos konkrečios Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų padarymo aplinkybės, nenurodyta, kuriais teiginiais, patalpinus vaizdo reportažą per visuomenės informavimo priemonę – VšĮ „Šiauliai plius“ priklausančiame interneto tinklalapyje www.etaplius.lt skiltyje „Šiaulių žinios“, šį vaizdo įrašą parodžius per kabelinę televiziją „Splius“ ir LNK televiziją, paskelbus straipsnius dienraščiuose: (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 Nr. 67 (16484) (duomenys neskelbtini), „Šiaulių kraštas“ 2011-03-23 Nr. 67 (5838) (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.balsas.lt 2011-03-23 (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.alfa.lt 2011-03-21 (duomenys neskelbtini) kaltinamasis, kaip interviu davėjas, galimai įžeidė nukentėjusįjį, o kuriais teiginiais – apšmeižė.

Teismo nuomone, esant net ir idealiajai nusikaltimų sutapčiai, nukentėjusiajam būtina nurodyti privataus kaltinimo skunde esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalyje ir 155 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų sudėties požymius, nes tokia yra kaltintojo pareiga. Tokie pat nedetalūs ir nenuoseklūs buvo ir nukentėjusiojo parodymai procese.

Baudžiamajame procese, priešingai nei ginant asmens garbę ir orumą civilinėje byloje, galioja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nekaltumo prezumpcija, t. y. nuostata, kad kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preziumuojama, jog paskleisti asmens garbę ir orumą žeminantys duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Baudžiamojoje byloje tai, kad kaltinamasis paskleidė apie kitą žmogų (apie nukentėjusįjį) tikrovės neatitinkančią informaciją, galinčią paniekinti ar pažeminti jo asmenį arba pakirsti pasitikėjimą juo, turi įrodyti kaltinimo šalis. Esant tokiai situacijai, nuketėjusiojo parodymai tampa vienu svarbiausių įrodymų šaltinių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-7-204/2008).

Pirmiausia, bylos nagrinėjimo metu tikslinga aptarti šmeižiančios ir įžeidžiančios informacijos sąvokų suvokimą ir šių sąvokų atskyrimą nuo sąvokos ,,nuomonė“. Informacija suprantama kaip žinios, duomenys apie faktus, o faktas, savo ruožtu, yra tikras, nepramanytas įvykis, reiškinys. Tuo tarpu nuomonė yra asmens požiūris į tam tikrus faktus, išreikštos mintys apie faktą, pagrįstos šio asmens subjektyviu objektyvių faktų suvokimu, jų vertinimu ir tokio vertinimo pasėkoje daromomis išvadomis.

Vertinant minėtose masinio informavimo priemonėse publikacijas aspektu, ar juose buvo paskleista informacija, ar buvo išsakyta L. S. nuomonė, teismas atsižvelgia į bylos aplinkybių visetą. Šmeižimas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso154 straipsnį – tai paskleidimas apie kitą žmogų tikrovės neatitinkančios informacijos, galinčios jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Būtini veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 1 dalyje, objektyvieji požymiai yra kai paskleidžiama informacija apie kitą žmogų, kuri gali jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo, ir kai ta informacija neatitinka tikrovės. Bendrąja prasme, informacija reiškia žinią, t. y. konstatavimą faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens savybes, veiksmus. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes. Nuomonė yra subjektyvi ir jai netaikomas tiesos kriterijus, nors ji turi remtis faktais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-645/2005, Nr. 2A-1/2009).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 155 straipsnyje viešojo ir neviešojo įžeidimo objektyviajai pusei būtinas ne paprastas asmenybės garbės arba jos orumo žeminimas, bet užgaulus pažeminimas, t. y. žeminimas nederama forma. Vertinant, ar pažeminimas buvo užgaulus, privaloma atsižvelgti ir į nukentėjusiojo asmenybę bei teisėtus kaltininko lūkesčius dėl nukentėjusiojo reakcijos ir pažeminimo įvertinimo.

Teismų praktikoje įžeidimas yra nusikalstama veika, padaroma tiesiogine tyčia, suvokiant žeminantį ir užgaulų savo veikos pobūdį kitam žmogui ir siekiant šitaip jį pažeminti, užgauti. Būtina, kad nukentėjęs tai suvoktų kaip įžeidimą, be to, nesudaro įžeidimo sudėties neigiamų kito žmogaus bruožų, charakterio, savybių ir pan. kritika, jeigu tai padaryta tinkama, neužgaulia, visuomenei priimtina forma. Įžeidimu kėsinamasi į kito žmogaus garbę ir orumą (turi būti abu šie objektai). Įžeidimas – tai kito žmogaus prestižo paniekinimas. Nors kiekvienas asmuo pats asmeniškai sprendžia, ar kaltininko padarytas jo įvertinimas, veiksmas yra įžeidžiantis, teismas privalo atsižvelgti į visuomenėje susiformavusias visuotinai priimtas garbės ir orumo sąvokas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-7-437/2008, Nr. 2A-1/2009).

Šiuo atveju nukentėjęs A. B. 2011-02-23 dieną buvo sutiktas Šiaulių rajone prie Tyrelės durpyno miškuose, Užpelkių medžiotojų būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose, važinėjantis tarnybiniu transportu, kartu su kitu to būrelio medžiotoju K. S.. K. S. dėvėjo maskuojančią aprangą, kuri paprastai naudojama medžioklėje. J. S., būdamas to paties būrelio medžiotoja ir būreliui priklausančiuose medžioklės plotuose išgirdęs du šūvius, nutarė išsiaiškinti kas vyksta medžioklės plotuose. Apie tą patį laiką šūvius girdėjo ir kitas asmuo – H S. J. S. išsiaiškinus, kad medžioklės plotuose važinėja A. B., kilo noras išsiaiškinti, ką pastarasis veikia tokiu laiku medžioklės plotuose. Miške sustabdžius J. S., tarp jo ir A. B. kilo konfliktas. J. S., būdamas įsitikinęs, kad A. B. neteisėtai medžioja, apie tai pranešė policijos budinčiajam, gamtos apsaugos inspektoriui. Jo įtarimą dar labiau sustiprino A. B. veiksmai – pastarasis atsisakė atidaryti automobilio bagažinę, pakeliui į nuovadą dingo ir atvyko tik po kokių 10-15 minučių. Antrojo asmens, kito medžiotojo K. S. buvimas automobilyje sustiprino jo įtarimus apie galimai neteisėtą medžioklę. Jam su gamtos apsaugos darbuotoju nuvykus į susitikimo su A. B. vietą buvo rasti antrojo žmogaus pėdsakai vedantys į mišką, kur miške buvo įspaustas sniegas nuo kažkokio daikto. J. S. kalbėdamas su A. B., kito asmens nematė.

Nepavykus išsiaiškinti konflikto aplinkybių, J. S. parašė policijos komisariato vadovybei apie galimą neteisėtą medžioklę ir, kurį laiką nesulaukus reikiamos reakcijos, kada įvykio liudytojai bei pats pareiškėjas bus kviečiami į apklausas, nesulaukęs atsakymo, galvodamas, kad tai bus nuslėpta, apie tai pranešė žurnalistams. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. B. yra valstybės pareigūnas ir dirba vidaus reikalų sistemoje.

Norint nustatyti ar interviu išsakyta nuomonė neprieštarauja teisei, ar nebuvo peržengtos leistinos ribos baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį prasme, privalu teisingai įvertinti kritikos autoriui keliamus teisėtus reikalavimus. Kaltinamasis J. S. savo parodymuose teigė, kad būdamas įsitikinęs, kad duodamas interviu visuomenės informavimo priemonei, jis veikė kaip pilietis – medžiotojas, norėdamas, kad visuomenė sužinotų, apie policijos komisarą A. B., apie tai, kad pastarasis netinkamai elgiasi darbo metu, galimai naudoja tarnybinį transportą brakonieriavimu

Teismas neturi pagrindo abejoti šiais kaltinamojo teiginiais, kadangi byloje įrodyta, kad J. S. prieš duodamas interviu informavo policijos komisariato vadovybę parašydamas skundą, nesulaukęs reikiamos reakcijos, parašė pranešimą Lietuvos Respublikos policijos generaliniam komisarui ir kreipėsi į žurnalistus. Jo nuomone policijos komisariato vadovybė vangiai tyrė jo skundą, nes atsakymą į savo skundą gavo tik 2011-04-14, todėl 2011-03-18 nesulaukęs atsakymo kreipėsi į žurnalistus. Pastarieji, nesilaikydami Visuomenės informavimo įstatymo 8 straipsnio 4 punkto reikalavimų, kuris įpareigoja žurnalistus neskelbti nepagrįstų, nepatikrintų, faktais neparemtų kaltinimų, paskelbė šią žinią.

Informacijos paskleidimas apie policijos komisarą A. B., patalpinus vaizdo reportažą per visuomenės informavimo priemonę – VšĮ „Šiauliai plius“ priklausančiame interneto tinklalapyje www.etaplius.lt skiltyje „Šiaulių žinios“, šį vaizdo įrašą parodžius per kabelinę televiziją „Splius“ ir LNK televiziją, paskelbus straipsnius dienraščiuose: (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 Nr. 67 (16484) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) 2011-03-23 Nr. 67 (5838) (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.balsas.lt 2011-03-23 (duomenys neskelbtini), interneto tinklapyje www.alfa.lt 2011-03-21 „Šiauliuose brakonieriavimu įtariamas komisaras“, gali būti traktuotinas kaip jo garbės ir orumo pažeminimas.

Pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą (9 straipsnis) kiekvienas asmuo turi teisę viešai kritikuoti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, taip pat pareigūnų veiklą. Lietuvos Respublikoje draudžiama persekioti už kritiką. Vieni iš pagrindinių visuomenės informavimo principų – padėti plėtoti demokratiją, visuomenės atvirumą, suteikti visuomenės nariams galimybę sužinoti bendrojo intereso klausimais. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 25 straipsnyje įtvirtinta saviraiškos laisvė ir laisvė reikšti įsitikinimus, skelbti informaciją. Taip pat nurodyta, kad laisvė gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 28 straipsnyje nurodyta, kad įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 10 straipsnis gina asmens teisę laisvai laikytis savo nuomonės, skleisti informaciją bei idėjas, valdžios pareigūnų netrukdomam. Įgyvendinant šias teises neturi būti pažeistos kito žmogaus teisės. Taigi būtina nustatyti pusiausvyrą tarp teisės (laisvės) reikšti įsitikinimus, nuomonę, kritiką ir šios teisės ribojimo, ginant kritikuojamo asmens teises.

Teismo nuomone nukentėjusysis pasirinko netinkamą savo pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybos būdą, iš pat pradžių pradėdamas baudžiamąjį persekiojimą prieš interviu davėją J. S.. Teismų praktikoje neteisingos ir neatitinkančios tikrovės žinių paskleidimas apie fizinį asmenį per spaudą, visų pirma, laikytinas civilinės teisės deliktu ir užraukiančiu atsakomybę visuomenės informavimo priemonei, nagrinėjamu atveju – aukščiau išvardintoms visuomenės informavimo priemonėms.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio nuostatos numato, kad jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų; visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos; visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei. Kaip matyti iš bylos medžiagos, A. B. šia teise nepasinaudojo, paduodamas skundą, pateikė civilinį ieškinį su atitinkamo pobūdžio reikalavimais tik vienam kaltinamajam J. S., nepagrįstai eliminuodamas visuomenės informavimo priemones, veiksmus ir atsakomybę dėl minėtų straipsnių publikavimo ir galimai neteisingos informacijos paneigimo.

Prie bylos medžiagos yra prijungti A. B. pateikti daiktai, turintys reikšmės bylos nagrinėjimui, t. y. 2011-03-23 laikraščio (duomenys neskelbtini) egzempliorius, kuriame yra išspausdintas A. V. straipsnis (duomenys neskelbtini) (12-13 b. l.); taip pat internetiniame portale www.balsas.lt paskelbto straipsnio (duomenys neskelbtini) kopija (16-22 b. l.) bei straipsnio patalpinto portale www.alfa.lt (duomenys neskelbtini) kopija (23-37 b. l.).

Nukentėjęs asmuo A. B. ir jo atstovas advokatas H. O. skundu pateiktus kaltinimus palaikė tiek bylos nagrinėjimo metu, tiek baigiamosiose kalbose, prašydami pripažinti J. S. kaltu dėl dviejų veikų padarymo. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį ir skirti nusikalstamų veikų sankcijose numatytą bausmę‚ priteisti nukentėjusiajam iš kaltinamojo 20 000 litų neturtinės žalos atlyginimo.

Kaltinamo asmens J. S. gynėja advokatė V. Savickienė prašė išteisinti jos ginamąjį pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, nes privatus kaltintojas nesurinko ir nepateikė teismui įrodymų, kurie pagrįstų jos ginamojo kaltę.

Teismo nuomone, byloje esančių įrodymų nepakanka priimti apkaltinamajam nuosprendžiui, o prielaidomis grįsti nuosprendžio negalima, todėl J. S. išteisinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punkto pagrindu, konstatuojant, kad J. S. kaltė neįrodyta, kad pastarasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį.

Išteisindamas kaltinamąjį, teismas nebeturi pagrindo nagrinėti nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio ir kitų reikalavimų, susijusių su žalos atlyginimu baudžiamojo proceso tvarka (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) išteisinti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 1 dalį, dėl viešo šmeižimo ir viešo įžeidimo, neįrodžius, kad pastarasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

Privataus kaltintojo A. B. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

2011-03-23 laikraščio (duomenys neskelbtini) egzempliorius, kuriame yra išspausdintas A. V. straipsnis (duomenys neskelbtini) (12-13 b. l.); taip pat internetiniame portale www.balsas.lt paskelbto straipsnio (duomenys neskelbtini) kopija (16-22 b. l.) bei straipsnio patalpinto portale www.alfa.lt (duomenys neskelbtini) kopija (23-37 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti A. B.;tarnybinio patikrinimo medžiagą Nr. 40-IS-69 nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti Šiaulių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą Šiaulių miesto apylinkės teisme.