Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-21 · Civilinė byla Nr. e2S-785-852/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-21
Bylos Nr.
e2S-785-852/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-08712-2020-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Andrius Verikas
Ieškovas
E. P.
Atsakovas
akcinei bendrovei Lietuvos pašto darbuotojų profesinei sąjungai, Lietuvos darbo federacijos Utenos apskrities skyriui, Utenos alaus darbininkų sąjungai, Lietuvos darbo federacijos Kauno apskrities skyriui, Lietuvos darbo federacijos Panevėžio apskrities skyriui, Lietuvos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-785-852/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-08712-2020-1Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.3; 3.3.2.5 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2020 m. gegužės 21 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo teisėjas Andrius Verikas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės E. P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės E. P. ieškinį atsakovėms akcinei bendrovei Lietuvos pašto darbuotojų profesinei sąjungai, Lietuvos darbo federacijos Utenos apskrities skyriui, Utenos alaus darbininkų sąjungai, Lietuvos darbo federacijos Kauno apskrities skyriui, Lietuvos darbo federacijos Panevėžio apskrities skyriui, Lietuvos darbo federacijos Jaunimo organizacijai ir Lietuvos darbo federacijos Vilniaus apskrities skyriui dėl nesumokėto nario mokesčio išieškojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė E. P. (toliau – ir ieškovė) kreipėsi į teismą, netiesioginiu ieškiniu prašydama: 1) Priteisti jai iš atsakovų akcinės bendrovės Lietuvos pašto darbuotojų profesinės sąjungos, Lietuvos darbo federacijos Utenos apskrities skyriaus, Utenos alaus darbininkų sąjungos, Lietuvos darbo federacijos Kauno apskrities skyriaus, Lietuvos darbo federacijos Panevėžio apskrities skyriaus, Lietuvos darbo federacijos Jaunimo organizacijos ir Lietuvos darbo federacijos Vilniaus apskrities skyriaus (toliau – atsakovai) nesumokėtą nario mokestį nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. iki šio netiesioginio ieškinio pateikimo dienos, pervedant į jos banko sąskaitą, iki bus sumokėtas Lietuvos darbo federacijos įsiskolinimas ieškovei, t. y. 3 849,54 Eur (neatskaičius mokesčių) suma neišmokėto darbo užmokesčio, išeitinės išmokos, kompensacijos už nepanaudotas atostogas, 3 046,68 Eur (neatskaičius mokesčių) suma dėl uždelsimo atsiskaityti laiką, 650 Eur už Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimo nevykdymą; 2) Priteisti jai iš atsakovų 1 520 Eur palūkanas ir 53 Eur palūkanas, kurias turėtų sumokėti Lietuvos darbo federacija; 3) Priteisti jai iš atsakovų nesumokėtą nario mokestį jos turėtoms išlaidoms antstolei Daivai Prunskienei dėl priverstinio išieškojimo padengti, kurios sudaro 135,99 Eur, ir kurias turėtų sumokėti Lietuvos darbo federacija; 4) Įpareigoti Lietuvos darbo federaciją pateikti teismui ir jai tikslius duomenis apie esamus/išstojusius narius, pagrįstus valstybės įmonės Registrų centras išrašais, kurie nemokėjo nario mokesčio minėtu laikotarpiu; 5) Įpareigoti Lietuvos darbo federaciją pateikti teismui ir jai Lietuvos darbo federacijos narių mokėtiną nario mokestį minėtu laikotarpiu; 6) Priteisti jai iš atsakovų bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. balandžio 6 d. nutartimi nustatė terminą ieškovės netiesioginio ieškinio trūkumams pašalinti.

3. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 135 straipsniu, nurodė, kad ieškovė ydingai formuluoja reikalavimo dalyką, t. y. nenurodo jos skolininkui (Lietuvos darbo federacijai) tenkančio mokėti nario mokesčio dydžių ir nesuformuluoja iš to išeinančio, faktiškai prašomo priteisti, reikalavimo sumos, kuri gali būti naudojama jos turimo, iš darbo santykių kylančio, skolinio įsipareigojimo dengimui. Taip pat nurodė, kad ieškovė nenurodė ieškinio sumos ir nesumokėjo pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies nuostatas paskaičiuotą jai tenkantį mokėti nuo jo žyminį mokestį. Pažymėjo, kad ieškovė neteisi, sakydama, jog inicijuoja darbo ginčą ir dėl to yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Akcentavo, kad ieškovė, veikdama kaip kreditorė, savo skolininko (Lietuvos darbo federacijos) vardu inicijuoja netiesioginį ieškinį galimiems skolininko skolininkams dėl tam tikrų sumų iš jų išieškojimo. Tai nėra darbo ginčas ir ieškovė šiame inicijuojamame ginče nėra darbuotoja, ginčo teisinis aspektas yra kitoks, pagal jį ieškovė nėra atleista nuo žyminio mokesčio ir privalo jį sumokėti.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

4. Ieškovė pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti jos netiesioginį ieškinį.

5. Ieškovė nurodo, kad netiesioginiame ieškinyje pažymėjo, jog konkretūs Lietuvos darbo federacijos nariai ir jų įsiskolinimų dydžiai bei netiesioginio ieškinio dalykas bus tikslinami, gavus duomenis apie konkrečių Lietuvos darbo federacijos narių įsiskolinimus Lietuvos darbo federacijai bei, kad ieškiniu prašė pirmosios instancijos teismo šiuos duomenis išreikalauti iš Lietuvos darbo federacijos. Pažymėjo, kad teismo reikalavimas nėra įmanomas įgyvendinti šioje proceso stadijoje. Taip pat nurodė, kad ji netiesioginį ieškinį reiškia dėl darbo užmokesčio išsiieškojimo, kurį vengia sumokėti buvusi jos darbdavė Lietuvos darbo federacija. Netiesioginio ieškinio reikalavimai yra atsiradę iš darbo teisiniu santykių, t. y. darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusiu kitų išmokų išieškojimu. CPK 83 straipsnio 1 dalies punktas apima visus reikalavimus, kurie atsiranda (kyla) iš darbo teisiniu santykių. Darbo užmokesčio ir su darbo santykiais susijusiu kitu išmokų išsiieškojimas yra susijęs išskirtinai su darbo teisiniais santykiais, nesvarbu kokiu būdu buvęs darbuotojas jį siekia išsiieškoti, t. y. ar teikdamas ieškinį, ar teikdamas netiesiogini ieškinį kaip kreditorius. Todėl nagrinėjimu atveju jai nekyla pareiga sumokėti žyminį mokestį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo motyvai

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 straipsnis).

8. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutarties, kuria, nustatyti trūkumai ieškovės netiesioginiam ieškiniui, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

9. Pirmosios instancijos teismas ieškovės netiesioginio ieškinio trūkumus siejo su nekonkrečiai suformuotu ieškinio dalyku bei tuo, jog nėra sumokėtas už pareikštus reikalavimus mokėtinas žyminis mokestis.

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad įstatymo nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą. Kita vertus, įpareigojimas šalinti ieškinio trūkumus neatitiktų šio instituto paskirties, jeigu būtų taikomas tuo atveju, kada pateiktas ieškinys yra pakankamai aiškus, reikalavimo dalyko esmė, reikalavimo pagrindas ir ribos suprantami, o tam tikrų šiais klausimais ieškinyje esančių netikslumų pašalinimas iš esmės nieko nekeistų ir nebūtų staigmena atsakovui. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne per trūkumų šalinimo institutą (CPK 115 straipsnio 4 dalis), bet parengiamojo teismo posėdžio metu (CPK 230 straipsnio 1 dalis). Tuo tikslu įtvirtinta galimybė parengiamojo teismo posėdžio metu, iškvietus šalis, jas apklausti, siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimus ir atsikirtimų turinį. Taigi, iš esmės ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo, apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-181/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010 ir kt.).

11. Ieškovė netiesioginiu ieškiniu, kurį reiškia savo skolininkės Lietuvos darbo federacijos vardu, be kita ko, prašo priteisti Lietuvos darbo federacijai nesumokėtus nario mokesčius. Ieškovė netiesioginiame ieškinyje pažymėjo, kad neturi tikslių duomenų apie Lietuvos darbo federacijos narių skaičių nuo 2014 m. rugsėjo 1 d. bei kada jie iš jos išstojo ir iki kada privalėjo mokėti nario mokesčius, bei kad prašo šiuos duomenis bei duomenis apie mokėtiną nario mokesčio dydį išreikalauti iš Lietuvos darbo federacijos.

12. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė terminą netiesioginio ieškinio trūkumui, susijusiam su nekonkrečiai suformuotu netiesioginio ieškinio dalyku, šalinti, kadangi netiesioginio ieškinio reikalavimas, jo ribos yra aiškios ir jis galės būti patikslintas pasirengimo nagrinėti bylą teisme stadijoje.

13. Pasisakant dėl pareigos už pareikštus reikalavimus mokėti žyminį mokestį spręstina, kad ieškovė plečiamai aiškina CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą nuostatą. CPK 83 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad nuo žyminio mokesčio mokėjimo atleidžiami darbuotojai – bylose dėl visų reikalavimų, atsirandančių iš darbo teisinių santykių. Nagrinėjamu atveju reikalavimai, pareikšti ieškovės skolininkės skolininkams, nėra atsiradę iš darbo teisinių santykių. Todėl ieškovė turi pareigą už pareikštus reikalavimus mokėti žyminį mokestį.

14. Pažymėtina, kad ieškovei neturint tikslų duomenų apie Lietuvos darbo federacijai susidariusio įsiskolinimo dydį, pirmosios instancijos teismas turėtų pasinaudoti CPK 86 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatyta, kad, jeigu ieškinio pareiškimo metu ieškinio sumą nustatyti sunku, žyminio mokesčio dydį preliminariai rašytinio proceso tvarka nustato teismas, o paskui papildomai sumokamas žyminis mokestis pagal ieškinio sumą, kurią nustato teismas.

15. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, ginčijama nutartis naikintina. Ieškinio priėmimo klausimas yra priskirtas pirmosios instancijos teismo kompetencijai, todėl ieškovės netiesioginio ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 339 straipsniu apeliacinės instancijos teismas,

nutaria:

Ieškovės E. P. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. balandžio 6 d. nutartį ir perduoti ieškovės E. P. netiesioginio ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjas Andrius Verikas