Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2018-02-28 · Baudžiamoji byla Nr. 1-186-834/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-02-28
Bylos Nr.
1-186-834/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-09518-2017-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
A. M., V. K.
Nukentėjusysis
V. S.
Advokatai
Saulius Kibilda, Ana Grinevič
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-186-834/2018Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-09518-2017-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.2.14.3.1.; 1.1.7.2.5.;1.1.10.1.;2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2. (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 28 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Norai Šukaitytei, Rūtai Čereškaitei, Ugnei Rėkutei, Vaivai Liaubienei,dalyvaujant prokurorei Ievai Rondomanskaitei,kaltinamojo A. M. gynėjai advokatei Anai Grinevič,kaltinamojo V. K. gynėjui advokatui Sauliui Kibildai,nukentėjusiajam V. S., jo atstovei Reginai Michnovič,Vertėjai Galinai Tijūnėlienei

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. K., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, išsilavinimas 10 klasių, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas:

2007-03-09 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d. (3 epizodai) laisvės apribojimu 8 mėn.,

2008-02-05 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2d. l/a 5 mėn., pritaikius BK 75 str. bausmės vykdymas atidėtas 3 m.,

2009-06-18 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 284 str.1d. l/a 6 mėn., galutinė bausmė laisvės atėmimas 9 mėn.,

2010-04-12 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 242 str. l/a 4 mėn., galutinė bausmė l/a 1m.,

2012-07-23 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 138 str.1d. l/a 6 mėn.,

2014-05-27 Vilniaus r. apyl. teismo pagal LR BK 178 str.2d., 140str.1d., 284 str.1d., 138 str.2d. 8p., galutinė bausmė l/a 1m. 4 mėn., pritaikius BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

2015-06-30 Vilniaus r. apyl. teismas priėmė nutartį panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir pasiųsti atlikti 1m. 4 mėn. l/a bausmę,

2017-02-24 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 281 str. 7d. paskirtas areštas 30 p., paskirta baudžiamojo poveikio priemonė uždraudimas naudotis specialia teise 3 m., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį

A. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas 2014-09-22 Švenčionių r. apylinkės teismo pagal LR BK 227 str. 2d., paskirta bauda ( 8 MGL) 1040 Lt, 2016-03-01 Švenčionių r. apylinkės teismas priėmė nutartį pakeisti Švenčionių r. apylinkės teismo 2014-09-22 baudžiamuoju įsakymu paskirtą ir nesumokėtą baudą 4 parų areštu, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. ir A. M. 2017-02-26, 23.20 val., V. K. vairuojant A. M. automobilį Ford Transit, v/n (duomenys neskelbtini) ir sustodami (duomenys neskelbtini) sankirtoje prie ten ėjusio V. S., veikdami kartu, siekdami pagrobti svetimą turtą, panaudojo prieš V. S. fizinį smurtą, tai yra: V. K. atidaręs vairuotojo duris, sėdėdamas prie vairo, panaudojo fizinį smurtą prieš V. S. - tyčia sudavė ne mažiau 5 smūgių rankomis į pastarojo galvos sritį, po to V. K. ir A. M. išlipę iš automobilio kartu užmovė V. S. ant galvos jo striukę ir tokiu būdu atimdamas jam galimybę priešintis, kartu ne mažiau 10 smūgių kumščiais V. S. į galvą, rankas, krūtinę, nugarą, pargriovė jį, spyrė kojomis ne mažiau 15-20 kartų į įvairias kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam V. S. kairės akies viršutinio voko poodines kraujosruvas, kairio skruosto odos nubrozdinimą, dešinės akies apatinio voko poodinę kraujosruvą, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruvą su nubrozdinimu, kurie padaryti kietu buku daiktu (daiktais), kas vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu; po to nustojęs mušti V. S., kartu iš V. S. kelnių kairės pusės išorinės kišenės pagrobė buvusį 8 eurų vertės dėkle 480 eurų vertės MRT Samsung Galaxy S6 su beverte sim kortele bei iš striukės dešinės išorinės neužsegtos kišenės pagrobė 20 eurų vertės piniginę, kurioje buvo 260 eurų įvairiomis kupiūromis ir V. S. vardu išduoti, neturintys vertės, vairuotojo pažymėjimas ir asmens tapatybės kortelė, tokiu būdu padarydami nukentėjusiajam V. S. 768 eurų turtinę žalą.

Kaltinamasis V. K. posėdžio metu kaltę pripažino ir paaiškino, jog su A. M. važiavo namo, sutiko žmogų ir sumušė. Važiavo automobiliu, sustojo, paprašė parūkyti ir išėjo konfliktas, sumušė žmogų. Žodis už žodžio ir taip gavosi. Neatsimena, kur sudavė smūgius. Neprisimena ar buvo ant galvos striukė uždėta. Prisimena, jog paprašė parūkyti ir viskas, žodis už žodžio buvo pasakyta, nukentėjusysis jam davė į galvą ir prasidėjo muštynės. Jie paėmė telefoną, pinginės neėmė. Abu buvo išgėrę. Mintis paimti telefoną kilo kai susimušė. Kai jam nukentėjusysis sudavė į galvą, susinervino ir prasidėjo konfliktas. Tyrimo metu buvo apklaustas, parodymai buvo pagarsinti. Aplinkybes geriau prisiminė kovo mėn., pareigūnams sakė teisybę. Paprašė rūkyti, nukentėjęs kažką atsakė ir davė į galvą. Buvo taip, kaip nustatyta tyrimo metu. Jis sugriebė už gobtuvo. Telefoną paėmė iš kišenės , nepamena iš kurios. Tikrino vieną kišenę, į kitas kišenes niekas nelandžiojo. Neprisimena, kas ant galvos uždėjo striukę nukentėjusiajam. Iš kišenės telefoną jis traukė. Draugas buvo įvykio vietoje, nežino, ar matė, kaip telefoną traukė, buvo tamsu. Jis paėmė telefoną. Prieš įvykį neaptarinėjo reikalų dėl telefono pardavimo. Nesitarė dėl telefono, nuvažiavo į lombardą, po to tik pagalvojo, kad padarė blogai. Apie pardavimą tarėsi kartu. Pinigus leido kas kaip. Nebuvo piniginės ir pinigų, jei buvo – tai atidavė. Draugas nieko nešnekėjo, kad matė piniginę. Su smūgių skaičiumi nesutinka, gal 5 smūgiai buvo, ne 20. Nematė, ką A. M. darė, ten tamsu. Susipažinęs su civiliniu ieškiniu, nesutinka su visa suma.

Kaltinamasis A. M. kaltę pripažino ir paaiškino, jog su V. K. važiavo kartu automobiliu. Važiuodami pakeliui pamatė žmogų ir sustojo. V. K. paprašė jo parūkyti. Labai greitai įvyko konfliktas. Buvo taip, kad nukentėjusysis sudavė V. K.. Jie supyko, pasivijo nukentėjusįjį ir įvyko muštynės. Jis nepamena, kiek smūgių sudavė, negali tiksliai pasakyti. Buvo jiems apmaudu, dėl to mušėsi. Neprotingai pasielgė dėl telefono, V. K. paėmė telefoną. Kai jis sėdo į automobilį, sužinojo dėl telefono, pasakė. Nusprendė kitą dieną ryte priduoti į lombardą. Jis dažniausiai smūgius sudavė į kojas. Suprato, kad telefonas nukentėjusio žmogaus. Nematė ar nukentėjusiajam ant galvos buvo striukė uždėta. Nematė, kad draugas įvykio vietoje iš kelnių būtų ėmęs kažką. Prieš įvykį su nukentėjusiuoju pykčių neturėjo, mažai buvo pažįstami, gal matė iš viso porą kartų. Piniginės neėmė. Susipažino su civiliniu ieškiniu. Galimai prieš tai neturėjo dantų, taip mano. Telefonas grąžintas, nežino, ar su dėklu ir kortele. Už gydymą apmokėta ligonių kasai. Nukentėjusiajam nė kiek nesumokėjo. M. R. nebuvo įvykyje, vėliau susitiko. Tiesiog jis neturėjo asmens dokumento, o Mark turėjo ir paprašė jo. Kai nuėjo į mašiną, nematė, kur nukentėjusysis liko, buvo tamsu, nebuvo grįžę į tą pačią vietą. Nematė, ar buvo nukritusių ant žemės daiktų, neįmanoma buvo pamatyti, nes buvo tamsu. M. R. nesakė, kad telefonas vogtas.

Nukentėjusysis V. S. posėdžio metu parodė, jog išėjo iš namų po 11 val. prisidegė cigaretę, įsuko link (duomenys neskelbtini), prie jo privažiavo automobilis „Ford Transit“. Ėjo dešine puse kelkraščiu, sustojo mašina su atidarytu langu, kažką pasakė, bet nelabai jis kreipė dėmesį. Paskui paėmė jį už „kalnieriaus“, trenkė į galvą, jis pradėjo „atsidaužinėti“. Po to išbėgo keleivis, irgi pradėjo jam daužyti galvą. Vienas užkabino jam už „kalnieriaus“ už nugaros striukę nežino tyčia ar netyčia užsimovė jam ta striukė ant galvos. Kažkiek smūgių buvo, po to išsprūdo iš jų rankų ir pradėjo bėgti link savo namų. Ant kampo posūkio (duomenys neskelbtini). kažkas pakišo koją ir jis nugriuvo. Pradėjo jį spardyti, jis nesipriešino, rankomis galvą užsidengė. Iš dešinės pusės jam trenkė į dešinę pusę galvos sritį, kitas iš priekinės kišenės kairės pusės ištraukė telefoną. Kai ištraukė telefoną, kažką pasakė ir nuėjo. Jis atsistojo, nubėgo link namų, iškvietė policiją. Žmonai pasakė. Nuėjo žmona į tą vietą, buvo ištrauktos jo cigaretės, tušinukas, žiebtuvėlis. Kai gulėjo prisidengęs galvą, vienas daužė iš kojos į dešinę galvos pusę, o kitas iš priekio priėjo ir, kai gulėjo ant paties telefono, pakišo ranką ir ištraukė telefoną. Jie abu buvo prie jo buvo priėję. Suprato. kad du žmonės yra vienu metu, nes smūgiai buvo stiprūs, iš dešinės pusės daužė, iš kairės pusės ištraukė telefoną. Pirmas sudavė smūgius vairuotojas – V. Į galvą sudavė kažkur, bet jis pradėjo gintis, irgi atgal smūgiavo. Pirmas V. sudavė smūgius. Toliau jis pradėjo atsimušinėti, tada išbėgo keleivis aukštesnis, irgi pradėjo daužyti jį kumščiais. Kai pargriuvo, kojomis smūgiai buvo į galvą, vienas iš vienos pusės buvo, kitas – iš kitos pusės. Viskas vyko labai greitai. Kai pargriuvo, spardė ir telefoną paėmė ir dingo. Telefono ištraukimo procese įvykio vietoje buvo abu asmenys. Yra tikimybė, kad ta piniginė galėjo iškristi, bet striukė buvo stora, pūkinė, negalėjo net jausti, kad jie ir būtų įkišę ranką. Telefoną pajuto, nes jautė, kad ant telefono guli. Pats nematė iškritusių daiktų. Atnešė cigaretes, tušinuką. Kišenė priekyje buvo įkišta piniginė iš šono. Už piniginę ir pinigus, kurie buvo, niekas neatlygino. Policininkai grąžino telefoną be kortelės, su dėklu, aplaužytas buvo. Žalą sudaro trijų dantų implantavimas, nes 2015 m. dėjo tris dantis, buvo protezuoti dantys. Po smūgio vienas dantis iškrito, du dantys ištino. Nuėjo pas stomatologą, padarė panoraminę nuotrauką ir tuos dantis teko traukti. Dabar dėjo implantus, dar juos gydo. Į ekspertus kreipėsi sekančią dieną. Ekspertai pasakė, kad kadangi dantys buvo protezuoti, jie neturi vertės. Buvo antras dantis, o išvadoje parašyta, kad trečias dantis. Jam jį ištraukė stomatologas paskui. Antras dantis buvo išmuštas, kiti pradėjo pūliuoti, ištraukė. Sakė, kad jie buvo sulaužyti, trūko viduje tai, kas laikė patį protezą. Protezuoti dantys trūko, lūžo pats dantis. Kitą dieną kreipėsi pas ekspertus, veidas dar labiau ištino, po to kreipėsi pas privatų stomatologą. Po kreipimosi pas ekspertus jam pradėjo du dantys skaudėti, pūliuoti. Kreipėsi pas stomatologę, sakė, kad jie yra sulaužyti ir juos reikia ištraukti, antrą kartą negalima protezuoti, nes yra viduje tas įtvirtinimas lūžęs. Dabar jam implantuoja. Šiuo metu tęsia gydymą, dabar yra implantai, reikia karūnėles įdėti, pusę metų reikia laukti. Civilinis ieškinys neaugs, sumokėjo į priekį už visą dantį. Prieš tai protezai buvo 2015 m., po to nebuvo problemų su dantimis. Prieš implantavimą panoraminę nuotrauką darė. Jam buvo lūžęs kaulas, įtrūkęs po to įvykio, bet jam su pagaliuku per ekspertizę pažiūrėjo, kad viskas gerai. Kai stomatologas padarė panoraminę nuotrauką, pamatė, kad buvo lūžis, pamatė privatus stomatologas Žirmūnuose.

Teismo posėdžio metu apklaustas specialistas O. D. paaiškino, jog pats asmuo pasakė, kad jam išlūžo implantas, tai apžiūros metu, apžiūrint būtent šitą dantį, buvo nustatyta, kad viršutinio trečio danties iš dešinės matoma tamsiai rudos spalvos šaknis, kurios centre yra apie 0,2 cm skersmens anga, kurioje matomas spiralinis sriegis, nusitęsiantis į danties gilumą. Tai leidžia daryti išvadą, kad su tuo dantimi buvo kažkas daryta ir greičiausiai išlūžo kažkokia įsriegta, vadinasi, nenatūrali, žmogaus kūno dalis. Šiuo atveju netikras dantis, t. y. implantas. Vertinant sveikatos sutrikdymo mastą, vertinami kūno sužalojimai. Šiuo atveju nenatūralios kūno dalies lūžio įvertinti jie negali, nes tai yra implantas, netikra kūno dalis. Negali atsakyti, dėl ko galėjo lūžti būtent šitas implantas. Tai yra implantas, nenatūrali dalis ir jisai nėra biologinė natūrali medžiaga, kuri turi savo tendencingus gijimus, pokyčius, bet kad trauminis poveikis į burnos sritį buvo, tai rodo sužalojimai, esantys lūpose. Tai galėjo būti tiek nuo sužalojimų, tiek nuo kažko kito. Dantys, dantų vainikai nuskyla labai dažnai dėl netiesioginio poveikio, t. y. dėl trauminių poveikių, tarkim, į veidą, į kitą kūno dalį, įvyksta staigus dantų, žandikaulio sujudimas, kurio metu dantys vienas į kitą atsitrenkia ir, būna, atskyla jų gabaliukai. Įvykis vasario pabaigos, o čia kreipimasis į stomatologus rugsėjo pradžioje, jei nėra duomenų apie ankstesnius kreipimusis tarp vasario pabaigos ir rugsėjo mėnesio, nėra kaip susieti šituos pokyčius. Nes jeigu buvo kreiptasi tarp vasario ir rugsėjo, buvo tęstinis gydymas kažkoks, Medicininiuose išrašuose yra visai kita kalba apie kitus dantis nei kad buvo jo apžiūroje, jo apžiūroje buvo minėtas tik vieno danties implanto, netgi ne danties, o implanto, lūžimas, o medicininiuose išrašuose kalba apie aibę visų kitų dantų ir išdėstytų kaip ir toje pačioje, bet ir kitoje pusėje, bet irgi viršutinių dantų. Numeracija naudojama 11, 12, skaičiuojama iš dešinės, iš viršaus, į kairę, paskui į apačią, ir paskui į dešinę. Duomenų apie tai, kad tuo metu buvo sužaloti kažkokie kaulai, jis neturėjo, surašant išvadą, kadangi rentgenogramos atliktos nebuvo pirminės apžiūros gydymo įstaigoje. Išvada buvo surašyta tais turimais duomenimis apžiūros. Savo išvadą teikė ir pagal medicininius dokumentus, kurie buvo pateikti iš Greitosios pagalbos, taip pat ir pacientas buvo apžiūrimas, tai pagal jo apžiūrą. Savo išvadą palaiko.

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje esančio 2017-02-27 V. S. protokolo – pareiškimo matyti, jog V. S. pareiškime nurodė, kad 2017-02-26, apie 23.30 val., (duomenys neskelbtini), du nepažįstami vaikinai, sustoję ir išlipę iš baltos spalvos automobilio Ford Tranzit, panaudodami fizinį smurtą pagrobė iš striukės kišenės piniginę su grynaisiais pinigais ir asmens dokumentais bei iš kelnių kišenės mobilaus ryšio telefoną Samsung Galaxy S6 IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele Nr. (duomenys neskelbtini). Materialinė žala 760 eurų (1tomas, b. l. 2).

Iš byloje , esančio įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta- (duomenys neskelbtini). Apžiūrima atkarpa yra 100 metrų, gatvės važiuojamoji dalis yra gruntinė, kurios kraštuose šaligatvių nėra. (duomenys neskelbtini) g. baigiasi posūniu į dešinę, t. y. į (duomenys neskelbtini) g., kur už 10 metrų, dešinėje stovi ženklas su (duomenys neskelbtini) pavadinimu. Apžiūrimoje atkarpoje pėdsakų nerasta (1tomas, b. l. 7-9).

Iš byloje, esančio asmens parodymo atpažinti protokolo matyti, jog nuketėjusysis V. S. atpažino A. M. (1 tomas, b.l.25-28),

Iš byloje, esančios 2017-03-10 VTMT Vilniaus skyriaus specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad V. S., gim. (duomenys neskelbtini), nustatyti šie kūno sužalojimai: galvos dešinės pusės, kairės akies viršutinio voko poodinės kraujosruvos, kairio skruosto odos nubrozdinimas, dešinės akies apatinio voko poodinė kraujosruva, viršutinės lūpos gleivinės kraujosruva su nubrozdinimu, padaryti kietu buku daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku (2017-02-26). Viršutinio III-o danties dešinės lūžis nevertinamas, kadangi neatitinka sužalojimo pobūdžio. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai 4 trauminiais poveikiais. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo, todėl galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai, vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatytų sužalojimų vietose individualių požymių, pagal kuriuos galima būtų spręsti apie įrankių kiekį, įrankio (įrankių) formą, dydžius, neužsifiksavo. Nustatyti sužalojimai visumoje nebūdingi vienkartiniam griuvimui ant kieto paviršiaus. Neatmetama galimybė, kad dėl nustatytų sužalojimų V. S. galėjo jausti fizinį skausmą.(1tomas, b. l. 33-34)

Iš byloje, esančios 2017-07-26 gautas Vilniaus teritorinės ligonių kasos pranešimo matyti, kad V. K. ir A. M. atlygino PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą, Vilniaus teritorinė ligonių kasa atsisako civilinio ieškinio ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 01-1-09518-17.( 1tomas, b.l. 48)

Žemesnės instancijos teismas

Iš byloje, esančios 2017-05-26 UAB " (duomenys neskelbtini) " pažymos matyti, kad A. M., gim. (duomenys neskelbtini), su jų įmone dėl policijos išimto mobiliojo ryšio telefono " Samsung S6 ", imei (duomenys neskelbtini) yra pilnai atsiskaitęs, įmonė pretenzijų neturi. (1tomas, b.l. 69)

Iš byloje, esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog A. M. nurodė vietą, kur (duomenys neskelbtini) neprivažiavus 80 metrų iki (duomenys neskelbtini) g. sustojo prie V. S., po to parodė, kad V. S. po to kai V. K. sudavė pora smūgių į veidą nubėgo link (duomenys neskelbtini) g., po to parodė į kurią kūno vietą spardė V. S., (duomenys neskelbtini) g. – (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje ( 1 tomas, b.l. 92-95 ).

Iš byloje, esančio parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, jog V. K. nurodė vietą, kur (duomenys neskelbtini) g. neprivažiavus 80 metrų iki (duomenys neskelbtini) g. sustojo prie V. S., poto parodė kad V. S. po to kai jam sudavė porą smūgių į veidą nubėgo link (duomenys neskelbtini) g., po to manekeno pagalba parodė, kaip V. S. nukrito (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini) g. sankryžoje, po to parodė į kurią kūno vietą ir iš kurios pusės jis spardė V. S., po to parodė, kad mobilų telefoną ištraukė iš V. Sadovskij kairės pusės kelnių kišenės ( 1 tomas, 119-123).

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja kaltinamųjų V. K. ir A. M. kaltė, jog jie panaudodami fizinį smurtą V. S. atžvilgiu įvykdė plėšimą, visiškai įrodyta.

Pagal BK 180 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-741/2007; 2012 m. liepos 12 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2012). Tai, kad kaltinamieji plėšimo metu panaudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį V. S. ir, kad jam sukeltas fizinis skausmas yra susiję su nukentėjusiojo turto pagrobimu ir panaudotas fizinis smurtas buvo ne nusikalstamos veikos tikslas, o priemonė pagrobti turtą, patvirtina ne tik kaltinamųjų V. K. ir A. M. duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, paaiškinimai teismo posėdžio metu, nukentėjusiojo V. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio nagrinėjimo metu, specialisto išvadoje, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti užfiksuoti duomenys. Nors kaltinamieji neigia pagrobę piniginę ir nukentėjusysis parodė, kad buvo pūkinė striukė, juto tik kaip telefoną ištraukė, tačiau iš nukentėjusiojo parodymų matyti, jog jis po įvykio parėjo namo, ir pasakė žmonai, žmona buvo nuėjusi į įvykio vietą, rado jo cigaretes, tušinuką, žiebtuvėlį. Iš karto pranešta buvo policijai, įvykio vietas apžiūra atlikta tą pačią naktį. Tačiau piniginė nebuvo rasta. Įvertinus tai, kad turtas buvo pagrobtas muštynių metu, nukentėjusysis buvo spardomas, todėl galėjo ir nepajusti ištraukiamos piniginės. Kaltinamųjų parodymai, jog negrobė piniginės vertintini kritiškai. Taigi, teismas įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, jog jų visiškai pakanka išvadai, kad V. K. ir A. M. 2017-02-26 apie 23.20 val., bendrais veiksmais, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė nukentėjusiajam V. S. priklausantį turtą. Šių byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma visiškai patvirtino kaltinamiesiems pareikštus kaltinimus. Kaltinamųjų veiksmai tinkamai kvalifikuota pagal BK 180 straipsnio 1 dalį.

Teismas pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 23 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-197/2009; 2012 m. rugsėjo 25 d. Nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-403/2012 ir kt.). Teismas, atsižvelgdamas, jog byloje nustatyta, kad kaltinamieji kartu bendrais veiksmais panaudojo smurtą, teismas konstatuoja, jog jie abu veikė kaip bendravykdytojai, todėl pripažintina atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kad nusikalstama veiką jie padarė bendrininkų grupė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Nors abu kaltinamieji posėdžio metu teigė, jog kaltę pripažįsta, tačiau iš jų parpdymų matyti, jog aplinkybes pripažino iš dalies, todėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl bausmės skyrimo

V. K. padarė apysunkę nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis ne kartą teistas, baustas administracine tvarka. Įvertinus tai, darytina išvada, jog nėra linkęs laikytis visiems priimtinų elgesio normų. Todėl jam skirtina - laisvės atėmimo bausmė. Tačiau įvertinus tai, kad yra atlyginta žala teritorinei ligonių kasai, yra dirbantis, posėdžio metu tardamas paskutinį žodį teigė, jog gailisi dėl įvykusio, nori atlyginti žalą nukentėjusiajam, teismas turi pagrindo manyti, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, tačiau atsižvelgiant į tai, jog yra teistas ne kartą, bausmės vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui, tai yra trejiems metams bei paskiriant įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-03-08 11 val. 22 min. iki 2017 – 03-09 13 val.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktinos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje.

A. M. padarė apysunkę nusikalstamą veiką. Jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina, jog nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje. Kaltinamasis yra teistas, baustas administracine tvarka. Augina mažametį vaiką. Tačiau įvertinus tai, kad yra atlyginta žala teritorinei ligonių kasai, yra dirbantis, posėdžio metu tardamas paskutinį žodį teigė, jog pasiruošęs atlyginti žalą nukentėjusiajam, augina mažametį vaiką teismas turi pagrindo manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, praeityje teistas vieną kartą, todėl bausmės vykdymą atidėtinas vieneriems metams ir trims mėnesiams bei paskiriant įpareigojimus.

Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-03-08 11 val. 35 min. iki 2017- 03-09 13 val.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti paliktina kardomoji priemonė –rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (LR BPK 139 str.).

Dėl civilinio ieškinio

Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. S. pareiškė civilinį ieškinį ir prašė priteisti 4162 EUR turtinei žalai atlyginti. Ieškinyje nurodė, jog kaltinamieji pagrobė 8 eurų vertės dėklė buvusį 480 eurų vertės telefoną, 20 eurų vertės piniginę , kurioje buvo 260 eurų įvairiomis kupiūromis. Telefono aparatas buvo grąžintas. Nurodė, jog patyrė 280 eurų turtinės žalos. Nusikalstamos veikos padarymo metu jo atžvilgiu buvo panaudotas fizinis smurtas, todėl patirta žala su sveikatos sutrikdymu bei dantų gydymu. Patirtos žalos dydį sudaro 3882 eurų. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ir jo atstovė ieškinį palaikė. Nurodė, jog po kreipimosi pas ekspertus jam pradėjo du dantys skaudėti, pūliuoti. Kreipėsi pas stomatologę, sakė, kad jie yra sulaužyti ir juos reikia ištraukti, antrą kartą negalima protezuoti, nes yra viduje įtvirtinimas lūžęs. Dabar jam implantuoja. Šiuo metu tęsia gydymą. Civilinis ieškinys neaugs, sumokėjo į priekį už visą dantį. Jo atstovė prašė tenkinti visą civiliniame ieškinyje nurodytą sumą bei įvertinti neturinės žalos dydį pagal teisiškai reikšmingą byloje kriterijų.

LR CK 6.263 str. 2 d. nustato, kad asmuo, padaręs žalą kitam asmeniui, privalo ją visiškai atlyginti. LR CK 6.246 str. 1d. nustato, kad civilinė atsakomybė atsiranda atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, t.y. esant neteisėtam veikimui. Civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje gali pareikšti fiziniai asmenys, kuriems nusikalstama veika tiesiogiai padaryta turtinė žala. Nustatyta, kad kaltinamieji V. K. ir A. M. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė turtinę žalą dėl piniginės pagrobimo bei joje buvusių pinigų. Tačiau nagrinėjamu atveju nesurinktų neginčytinų duomenų, jog nukentėjusiojo dantų implantacija, už kurią prašo priteisti iš kaltinamųjų yra susijusi su šia nusikalstama veika. Kaip matyti iš gauto ligos istorijos išrašo ( 2 tomas, b.l.54-55) nukentėjusysis į privačią gydymo įstaigą kreipėsi 2017-09-12 dėl 22 d. paslankumo, lūžūsių 12, 15 dantų. Nusikalstama veika padaryta 2017-02-26. Taigi į gydymo įstaigą kreipėsi praėjus daugiau negu pusei metų. Duomenų, jog iš karto po įvykio būtų kreipiamasi pagalbos nukentėjusysis nepateikė. Nors posėdžio metu jo atstovė teigė, kad dėl lėšų trūkumo nukentėjusysis kentėjo skausmą ir anksčiau nesikreipė. Tačiau pažymėti, jog gydymosi įstaigose yra teikiama ir pirminė pagalba. Tačiau tokių duomenų, jog po įvykio būtų kreiptasi nėra. Be to, posėdžio metu apklaustas specialistas patvirtino, jog jo apžiūroje yra nurodomas tik vieno implanto, net ne danties lūžimas, o pateiktuose medicininiuose išrašuose, kur kreiptasi dėl gydymo rugsėjo mėn., visai kiti dantys, išdėstyti kitoje pusėje. Taip pat iš medicinos dokumentų išrašo matyti, jog buvo atliktas ne vieno danties implantavimas. Į gydytojus kreiptasi praėjus daugiau nei pusi metų po įvykio. Taigi įvertinus specialisto paaiškinimus ir išrašus ir odontologijos klinikos civilinis ieškinys dėl išlaidų dantų implantavimui neįrodytas, jog šios gydymo išlaidos yra kaltinamųjų šioje byloje veiksmų pasekmė. Nukentėjusiojo atstovė prašė įvertinti neturtinės dydį pagal teisiškai reikšmingą byloje kriterijų, tačiau toks reikalavimas civiliniame ieškinyje nebuvo pareikštas. Atsižvelgiant į išdėstytą, nustatyta, kad kaltinamieji V. K. ir A. M. savo nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam padarė turtinę žalą dėl piniginės pagrobimo bei joje buvusių pinigų. CK 6.279 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiajam atsako solidariai. Įvertinus tai, jog nukentėjusiajam žala buvo padaryta bendrais veiksmais, todėl taikytina solidarioji atsakomybė. Todėl solidariai iš kaltinamųjų priteistina 280 eurų, o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-303 str., teismas

nusprendžia:

V. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams ir 6 ( šešiems) mėnesiams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktus, ir V. K. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems ) metams, įpareigojant, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-03-08 11 val. 22 min. iki 2017 – 03-09 13 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę dokumentų paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (LR BPK 139 str.).

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės atėmimu 1 ( vieneriems ) metams.

Pritaikyti LR Baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktus, ir A. M. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 1 ( vieneriems ) metams ir 3 ( trims ) mėnesiams, įpareigojant, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tęsti darbą.

Į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką Į bausmės laiką įskaitytinas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2017-03-08 11 val. 35 min. iki 2017- 03-09 13 val.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio pradėjimo vykdyti palikti kardomąją priemonę rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (LR BPK 139 str.).

Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo V. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti solidariai iš kaltinamųjų V. K. ir A. M. 280 EUR ( du šimtus aštuoniasdešimt eurų) turtinei žalai atlyginti, likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė