Klaipėdos apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje S. S., gimusi (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) anksčiau nebausta, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Klaipėdos rajone, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 95 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 3 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019-03-11 administracinio nusižengimo protokolas S. S. surašytas už tai, kad ji, būdama MB „Gargždų patiekalai“ vadove, bare (duomenys neskelbtini), Gargžduose, Klaipėdos rajone, 2018-12-20, apie 14.20 val., nesudariusi rašytinės darbo sutarties, leido dirbti barmenei-padavėjai D. J., t. y. priimti iš klientų užsakymus, juos pateikti, imti pinigus už patiekalus ir dirbti su elektroniniu kasos aparatu. Tokiu būdu bendrijos vadovė S. S., nesudariusi rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka laiku nepranešusi Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie D. J. priėmimą į darbą, pažeidė 2016 m. birželio 21 d. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos reikalavimus. Taip pat patikrinimo metu elektroninio kasos aparato (toliau -EKA) stalčiuje nustatyta 9,42 Eur grynųjų pinigų perteklius, faktiškai EKA stalčiuje rasta 260,17 Eur, pagal atspausdinto „X“ ataskaitos duomenis turėjo būti 250,75 Eur. S. S. neužtikrino, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu patvirtintų Kasos aparatų diegimo ir naudojimo tvarkos aprašo 21 punkto reikalavimų.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltę dėl administracinių nusižengimo padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, jog pripažįsta, kad kaip vadovė neužtikrino veiklos, kad darbuotojai, jai nebūnant vietoje, nedarytų nusižengimų, tai yra, kad nebūtų pinigų pertekliaus kasoje, ar kad dirbtų kitas asmuo tuo metu. Ji neleido dirbti D. J., taip pat neliepė laikyti pinigų pertekliaus kasoje. Paaiškino, kad buvo parduotuvėje „Sanitex“, jai paskambino telefonu ir pranešė, kad vyksta VMI patikrinimas. Jai paskambino D. J., buvusi darbuotoja, kuri buvo atvažiavusi pavalgyti, ir pasakė, kad A. S. išvažiavo batų pasikeisi. D. J. buvo dirbusi, žinojo kaip priimti užsakymus, kaip elgtis su kasos aparatu. Buvę darbuotojai dažnai ateina pavalgyti, aplankyti kolegų, ir tai buvo jos ir kitos barmenės susitarimas, ne jos leidimu dirbo D. J.. Tą dieną ji pati darbo vietoje buvo apie 9 val. ryto, po to keletą kartų buvo išvykusi, D. J. tą dieną nematė. Paaiškino, kad D. J. yra pas juos dirbusi ne kartą sezono metu, ją įdarbindavo, kai būdavo daugiau darbo, banketai. Paaiškino, jog veiklą vykdo jau daug metų, ne kartą yra tikrinusi VMI, niekada jokių pažeidimų nėra buvę.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. N. paaiškino, kad prisimena patikrinimą 2018-12-20 bare (duomenys neskelbtini). Juos aptarnavo D. J., ji aptarnavo ir kitus klientus, darė užsakymus, ėmė pinigus, daugiau iš aptarnaujančių darbuotojų nieko nematė. D. J. pateikė dokumentus, po to ji dingo, atsirado kita darbuotoja, kuri negalėjo paaiškinti, kodėl atsirado pinigų perteklius, nes parašė paaiškinimą, kad negali paaiškinti iš kur atsirado pinigų perteklius, kadangi dviese dirba su kasos aparatu. D. J. tai dienai buvo atleista, ji oficialiai nedirbo.

Teismo posėdžio metu liudytojas A. C. paaiškino, kad 2018-12-20 bare (duomenys neskelbtini) vyko patikrinimas. Užsisakė patiekalus, pietavo, kol valgė, buvo atėję klientai, kurie užsisakė kažkokį renginį, D. J. priėmė užsakymą, paėmė 50 Eur avanso. D. J. juos aptarnavo, paėmė pinigus, išdavė čekį. Jiems prisistačius, pradėjus klausinėti nuo kada dirba, ji pasakė, kad turi darbo, stalus serviruoti ar pan., ir D. J. dingo. Kita mergina pasakė, kad D. J. yra kažkada dirbusi, gal ir dabar buvo pakviesta.

Teismo posėdžio metu liudytoja A. S. paaiškino, kad 2018-12-20 atvyko D. J. į barą, ir ji jos paprašė, kad D. J. pabūtų už baro, ir išleistų ją į namus persiauti batų, nes buvo atvykusi su netinkamais batais. Grįžusi rado patikrinimą. Skubėjo į darbą, apsimovė ilgus batus, ir visada pasiimdavo kitus batus, tačiau tą rytą skubėjo, nes pramiegojo, ir paliko kitus batus ant spintelės. Todėl prašė, kad D. J. ją išleistų pasikeisti batų. Perteklius atsirado dėl to, kad ji susidėjo „arbatai“ gautus pinigus į kasą, norėjo pasistambinti, tačiau per skubėjimą pamiršo. Paaiškinime parašė, kad dirba dviese prie kasos aparato, tačiau taip parašė, nes turėjo omeny, jog tuo metu buvo ir D. J.. Suveikė žmogiškasis faktorius, ji išsigando. D. J. atvyko po pietų, tada ir paprašė jos, kad ją išleistų. Iš vadovės gavo įspėjimą dėl savavališko pasišalinimo iš darbo.

Teismo posėdžio metu liudytoja D. J. paaiškino, kad po paskaitų užvažiuoja į barą (duomenys neskelbtini) pavalgyti ar šiaip pas kolegas, nes yra ten dirbusi ir gerai sutaria su buvusiais kolegomis. Tą dieną taip pat užvažiavo, Asta paprašė, kad išleistų ją namo 10-15 min. persiauti batų. Asta paprašė, kad pabūtų už baro, ji sutiko, nes Asta gyvena šalia, o ji buvo dirbusi bare, viską gerai žinojo, visa tai užtruko maksimaliai 20-25 minutes. Darbas trukdė studijoms, todėl išėjo. Patikrinimo metu ji nespėjo net „X“ paspausti ir kasos atidaryti, nes grįžo Asta. Tą dieną kai atvyko į barą, S. S. nematė. Negali pasakyti kada tiksliai atvyko į barą, bet tai buvo po paskaitų.

Institucijos, surašiusios administracinį protokolą atstovas Rimantas Gedrimas paaiškino, kad byloje yra visi duomenys, kad D. J. dirbo, mano, kad yra visos administracinių nusižengimų sudėtys, prašė baudą skirti teismo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Kaip nustatyta ANK 569 straipsnyje, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Remiantis komentuojamo straipsnio 5 dalimi, teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 95 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas, darbdaviui ar kitiems atsakingiems asmenims užtraukia baudą. Atsižvelgiant į šios teisės normos dispoziciją akivaizdu, kad ji suformuota kaip blanketinė, todėl jos taikymui būtina nuoroda į kitus teisės aktus, reglamentuojančius nelegalaus darbo požymius. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 2 dalis numato, jog apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą nustatyta tvarka privaloma pranešti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Nelegalaus darbo apibrėžimas pateikiamas Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkte, pagal kurį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą. Nelegaliu darbu laikomas darbas, atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią.

Teismų praktikoje pažymima, kad siekiant darbą vertinti kaip nelegalų būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio nusižengimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėm traukiama S. S. savo kaltės dėl jai inkriminuojamo administracinio nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį padarymo nepripažino. Ji nurodė, kad D. J. buvo pas ją dirbusi, tačiau buvo atleista. Ji neleido dirbti D. J. 2018-12-20, ir apie tai, kad ji pakeitė A. S., kuri buvo laikinai išvykusi savo reikalais, sužinojo iš telefoninio skambučio. Liudytoja A. S. paaiškino, kad 2018-12-20 atvyko D. J. į barą, ir ji jos paprašė, kad D. J. pabūtų už baro, ir išleistų ją į namus persiauti batų, nes buvo atvykusi su netinkamais batais. Paaiškinime nurodžiusi, kad dirbo su D. J. dviese, dėl ko nežino, iš kur atsirado pinigų perteklius. Teismo posėdžio metu paaiškino, kad tai, kad nurodžiusi, jog dirbo dviese, turėjo omeny tą momentą, kad D. J. ją išleido persiauti batų. Liudytoja D. J. paaiškino, kad po paskaitų užvažiuoja į barą (duomenys neskelbtini) pavalgyti ar šiaip pas kolegas, nes yra ten dirbusi ir gerai sutaria su buvusiais kolegomis. Tą dieną taip pat užvažiavo, Asta paprašė, kad išleistų ją namo 10-15 min. persiauti batų. Asta paprašė, kad pabūtų už baro, ji sutiko, o ji buvo dirbusi bare, viską gerai žinojo, visa tai užtruko maksimaliai 20-25 minutes. Liudytojai D. N. ir A. C. nurodė, kad juos aptarnavo D. J., ji aptarnavo ir kitus klientus, darė užsakymus, ėmė pinigus, daugiau iš aptarnaujančių darbuotojų nieko nematė, po to ji dingo, atsirado kita barmenė.

Į bylą pateikta 2019-04-15 Klaipėdos paslaugų ir verslo mokyklos pažyma N. 63, kurioje nurodyta, kad D. J. 2018-12-20 dalyvavo pamokose nuo 8.00 val. iki 12.45 val.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad D. J. dirbo MB „Gargždų patiekalai“ nuo 2018-04-27 iki 2018-11-19. Taip pat nustatyta, kad D. J. mokosi Klaipėdos paslaugų ir verslo mokykloje, 2018-12-20 dalyvavo pamokose nuo 8.00 val. iki 12.45 val. Liudytojai D. N. ir A. C. nurodė, kad juos aptarnavo D. J., daugiau iš aptarnaujančių darbuotojų nieko nematė, po to ji dingo. Liudytoja A. S. nurodė, kad ji prašė, kad D. J. ją pakeistų, kol pasikeis batus, tai patvirtina ir D. J.. Vertinant liudytojų duotus parodymus, nustatyta, kad D. J. buvo pakeitusi A. S. darbe laikinai be atlygio, tai iš esmės patvirtina ir liudytojų D. N. ir A. C. parodymai, kurie konstatavo, kad juos aptarnavo D. J., po to ji dingo, atsirado kita barmenė. Administracinėn atsakomybėm traukiama S. S. nurodė, kad ji neleido dirbti D. J. 2018-12-20, su ja neaptarė jokių darbo bei darbo užmokesčio sąlygų, net nežinojo, kad D. J. dirbs.

Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu ir iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-43-2014, 2AT-3-976/2015, 2AT-27-976/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-310/2012, N575-718/2012, N444-1254/2012 ir kt.).

Išanalizavęs ir įvertinęs tyrimo surinktų ir teismo proceso metu ištirtus įrodymus, jų visumą, teismas sprendžia, kad šioje byloje nesurinkta pakankamai faktinių duomenų, kurie leistų be jokių pagrįstų abejonių tvirtinti, kad S. S. padarė jai inkriminuojamą nusižengimą pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį, todėl administracinio nusižengimo bylos teisena jai pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį nutrauktina.

Administracinio nusižengimo protokolas S. S. surašytas ir pagal ANK 164 straipsnio 3 dalį už tai, kad patikrinimo metu EKA stalčiuje nustatyta 9,42 Eur grynųjų pinigų perteklius, faktiškai EKA stalčiuje rasta 260,17 Eur, pagal atspausdinto „X“ ataskaitos duomenis turėjo būti 250,75 Eur.

ANK 164 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už nesiėmimą priemonių, kad būtų užtikrintas grynųjų pinigų įtraukimas į apskaitą kasos aparatu, taip pat užtikrintas įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio atitikimas juridiniuose asmenyse, kurie privalo naudoti kasos aparatus atsiskaitydami su asmenimis už prekes arba paslaugas grynaisiais pinigais.

VMI prie FM viršininko 2003-09-18 įsakymu Nr. V-255 patvirtintos „Dėl Kasos aparatų ir tiesioginio ryšio kompiuterių tinklo terminalų naudojimo taisyklės“, kurių 34.2. punkte numatyta, kad atsakingas asmuo privalo užtikrinti, kad kasos aparatu dirbtų tik apmokyti kasininkai, susipažinę su to aparato naudojimo instrukcija ir šiomis Taisyklėmis.

Šiuo atveju, iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atlikus operatyvų patikrinimą, buvo surašyta pažyma, kurioje konstatuota, kad patikrinimo metu atliktas kontrolinis maisto patiekalų pirkimas, pirkta maisto už 11 Eur, barmenė-padavėja gautus pinigus apskaitė EKA ir išdavė fiskalinį EKA kvitą. Suskaičiuoti EKA stalčiuje rasti grynieji pinigai, faktiškai rasta 260,17 Eur, pagal „X“ ataskaitą turėjo būti 250,75 Eur, nustatytas 9,42 Eur perteklius. Grynuosius pinigus skaičiavo barmenė-padavėja A. S.. A. S. paaiškinime nurodė, kad dirbo dviese, todėl negali atsakyti iš kur perteklius. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog perteklius atsirado dėl to, kad ji susidėjo arbatpinigius į kasą, norėjo pasistambinti, tačiau per skubėjimą pamiršo. Paaiškinime parašė, kad dirba dviese prie kasos aparato, tačiau taip parašė, nes turėjo omenyje, jog tuo metu buvo ir D. J.. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažino, nurodė, kad neliepė laikyti pinigų pertekliaus kasoje. Nustatyta, kad A. S. MB „Gargždų patiekalai“ dirba nuo 2018-08-15.

Byloje nustatyta, kad kasos aparato kvitas buvo išduotas, o pinigai apskaityti kasoje, todėl teismas daro išvadą, kad barmenė buvo supažindinta su taisyklėmis. Atsižvelgus išdėstytas aplinkybes, administracinė teisena pagal ANK 164 straipsnio 3 dalį S. S. atžvilgiu nutraukiama, nesant jos veiksmuose administracinio nusižengimo sudėties.

Teismas sutinka, jog nagrinėjamu atveju, patikrinimo metu EKA stalčiuje nustatytas 9,42 Eur grynųjų pinigų perteklius, kas užtraukia administracinę atsakomybę pagal ANK 164 straipsnio 1 dalį - asmeninių ar kasos aparatu neįtrauktų į apskaitą pinigų laikymas kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje (išskyrus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus atvejus) arba kasos aparatu įtrauktų į apskaitą pinigų ir kasoje ar kasos operacijų atlikimo vietoje laikomų pinigų kiekio neatitikimas, kai šis neatitikimas sudaro daugiau negu penkis eurus, tačiau šiuo atveju S. S. nėra tinkamas subjektas atsakyti pagal ANK 164 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakingas už šį nusižengimą yra asmuo, kuris buvo paskirtas dirbti su kasos aparatu.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo bylą, S. S., patrauktos administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos ANK 95 straipsnio 1 dalį, 164 straipsnio 3 dalį, atžvilgiu.

Nutarimas gali būti skundžiamas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.