Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. B., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, nedirbantis, nevedęs, teistas:

1. 2017 m. gruodžio 7 d. Kauno apylinkės teismo teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 160 straipsnio 1 dalį, jam skirta bausmė – 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda. Paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 4 MGL dydžio (150,64 Eur) dydžio bauda (baudą sumokėjo 2018 m. vasario 13 d.);

2. 2018 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir jam skirti bausmė – 12 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir skirta galutinė bausmė – 8 mėnesių laisvės apribojimas, įpareigojant pradėti dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, bei, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – per 6 mėnesius nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 284 straipsnyje, 286 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo N. B. padaryta nusikalstama veika be jo paties prisipažinimo, taip pat įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais, byloje esančiais ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 str. 1 d., 290 str., 291 str.).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3279/2018(02) nurodyta, kad D. J. konstatuotas dešinės plaštakos sumušimas. Sužalojimas padarytas kietu buku paveikus nurodytą sritį, tai galėjo būti padaryta tiek suduodant smūgį kietu buku daiktu, tiek atsitrenkus į kietą buką daiktų. Sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymų. Sužalojimas galėjo būti padarytas vieno ar daugiau trauminių poveikių pasekoje. Sužalojimas galėjo būti padalytas užduotyje nurodytu laiku – 2018 m. rugsėjo 23 d. Sužalojimas nebūdingas tyčiniam savęs žalojimuisi (b. l. 36).

Iš kirvio apžiūros protokolo nustatyta, kad kirvio kotas yra medinis, 29 cm ilgio, 4 cm pločio, rudos spalvos. Koto gale uždėta 14 cm aukščio metalinė geležtė, kurios ašmenų plotis 9,5 cm (b. l. 16-18).

Iš apžiūros protokolo matyti, jog buvo peržiūrėtos kompaktinės plokštelės su vaizdo įrašais, iš jų matyti, jog 11:53:36 val. link kasų, tiksliau prie link apsaugos posto įėjimo durų iš prekybos salės matyti ateinantis apsaugos darbuotojas A. Ž., prie jo artėja vyriškis, apie 180 cm ūgio, lieso kūno sudėjimo, apie 25-30 metų amžiaus - N. B., kuris dešinėje rankoje laiko daiktą, galimai kirvį. Priėjęs prie apsaugos darbuotojo, N. B. kaire ranka stumia apsaugos darbuotoją ties krūtinės sritimi, o dešine ranka, kurioje laiko kirvį, užsimoja į viršų ir tarp šių asmenų įvyksta grumtynės. 11:53:54 val. prie šių dviejų vyrų prieina D. J., kuri atsistoja ir sugriebia N. B. už kairės rankos dilbio. 11:53:58 val. minėti vyrai galimai pargriūna ant žemės ir 11:54:03 val. A. Ž. laiko prie žemės prispaudęs N. B. (b. l. 21-26).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 11363 matyti, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., 12 val. 20 min., N. B. nustatytas 2,02 promilių girtumas (b. l. 91).

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. gruodžio 11 d. nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-367-511/2018 nurodė, jog aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo nustatytu metu, viešoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), pašalinių asmenų akivaizdoje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia, vieną kartą užsimojo atsinešto kirvio kotu ir sudavė nukentėjusiajam A. Ž. į galvos sritį, po to įvykusių grumtynių metu panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiajam A. Ž. padarė odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje ir kairio dilbio srityje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje ir kairio momens srityje, taip pat grumtynių metu priėjus D. J. ir jai padedant nukentėjusiajam A. Ž. sulaikyti N. B., pastarasis jai grumtynių metu, panaudodamas fizinį smurtą, padarė dešinės plaštakos sumušimą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Tokiais kaltinamojo veiksmais nukentėjusiesiems A. Ž. ir D. J. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 30, 36).

Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje kitų asmenų akivaizdoje paprastai pripažįstamas pakankamu pagrindu visuomenės rimties sutrikdymui konstatuoti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2009, 2K-136/2010, 2K-229/2011, 2K-410/2011, 2K-318/2012, 2K-719/2013 ir kt.). Smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikoma įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-248/2008, 2K-447/2010, 2K-229/2011, 2K-164-976/2015). Smurto panaudojimą viešoje vietoje – „(duomenys neskelbtini)“ degalinėje patvirtina ikiteisminio tyrimo metu apklaustų nukentėjusiųjų A. Ž. ir D. J. parodymai (b. l. 11-12, 51-52, 32, 54-55) bei liudytojos D. M. parodymai, kuri matė, kaip kaltinamasis panaudojo smurtą nukentėjusiųjų atžvilgiu, taip pademonstruodamas nepagarbą aplinkiniams, buvusiems parduotuvėje ir sutrikdydamas visuomenės rimtį, dėl įvykio buvo kviečiama policija (b. l. 57-58).

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tyčia. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis N. B. atsinešdamas kirvį į viešą vietą – parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“ ir panaudodamas jį smurtavo nukentėjusiųjų A. Ž. ir D. J. atžvilgiu, darydamas tai aplinkinių asmenų akivaizdoje, jis suvokė, kad savo įžūliais veiksmais – fizinio smurto vartojimu prieš nukentėjusiuosius bei pasirinkdamas viešą vietą – parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, trikdo visuomenės rimtį ir tvarką, dėl jo veiksmų aplinkiniai asmenys patirs nepatogumų, ir norėjo taip veikti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Įrodymų visuma neginčijamai nustatyta, kad jog kaltinamasis N. B. ikiteisminio tyrimo nustatytu laiku, viešoje vietoje – parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pašalinių asmenų akivaizdoje, panaudojo smurtą nukentėjusiųjų A. Ž. ir D. J. atžvilgiu. Tokie jo veiksmai, kaip fizinio smurto panaudojimas, yra įžūlūs, nes jais buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams, nepaisoma visuomenėje galiojančių elgesio normų. Dėl jų atsirado padariniai – buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka: įvykį mačiusi liudytoja D. M. buvo sutrikdyta, išsigandusi, jai atsirado nesaugumo jausmas, dėl šių veiksmų taip pat buvo šokiruoti ir nukentėjusieji, jie patyrė baimę bei stresą, dėl įvykio buvo kviečiamas policija. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamojo veika buvo skirta viešajai tvarkai ir rimčiai pažeisti, todėl teisingai kvalifikuota pagal BK 284 straipsnį.

Teismo išvados dėl N. B. kaltės pagal BK 286 straipsnį.

N. B. nagrinėjamoje byloje taip pat yra kaltinamas tuo, kad jis 2018 m. rugsėjo 23 d., apie 11 val. 50 min., adresu, (duomenys neskelbtini), parduotuvėje „(duomenys neskelbtini)“, pasipriešino valstybės tarnautojui A. Ž., kuris ėjo apsaugos darbuotojo pareigas ir teikė viešąsias paslaugas privačiajame juridiniame asmenyje - UAB „(duomenys neskelbtini)“, tyčia, užsimojęs atsinešto kirvio kotu A. Ž. į galvos sritį ir įvykusių grumtynių metu panaudodamas fizinį smurtą nukentėjusiajam A. Ž. padarė odos nubrozdinimą kaktos kairėje pusėje ir kairio dilbio srityje, poodines kraujosruvas kaktos kairėje pusėje ir kairio momens srityje, kas nukentėjusiajam A. Ž. sukėlė fizinį skausmą.

BK 286 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas panaudodamas ar grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui.

Nagrinėjamoje byloje nurodoma, kad N. B. kaltinamas tuo, jog jis panaudodamas fizinį smurtą pasipriešino valstybės tarnautojui - nukentėjusiajam A. Ž., kuris ėjo apsaugos darbuotojo pareigas ir teikė viešąsias paslaugas privačiajame juridiniame asmenyje – UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Pažymėtina, kad valstybės tarnautojo sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme. Šio įstatymo 2 straipsnio 10 dalis numato, jog valstybės tarnautojas – fizinis asmuo, einantis pareigas valstybės tarnyboje. Valstybės tarnyba – valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pareigas einančių asmenų profesinė veikla, kuria atliekamos viešojo administravimo funkcijos ir (arba) padedama valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas, išskyrus ūkinio ir (ar) techninio pobūdžio funkcijas (Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 2 str. 11 d.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog viešasis administravimas yra straipsnio įstatymų ir kitų teisės aktų reglamentuojama viešojo administravimo subjektų veikla, skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti: administracinių sprendimų priėmimas, įstatymų ir administracinių sprendimų įgyvendinimo kontrolė, įstatymų nustatytų administracinių paslaugų teikimas, viešųjų paslaugų teikimo administravimas ir viešojo administravimo subjekto vidaus administravimas, o viešosios paslaugos to paties įstatymo 2 straipsnio 18 dalyje apibrėžiamos kaip valstybės ar savivaldybių kontroliuojamų juridinių asmenų veikla teikiant asmenims socialines, švietimo, mokslo, kultūros, sporto ir kitas įstatymų numatytas paslaugas. Įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka viešąsias paslaugas gali teikti ir kiti asmenys.

Pagal BK 230 straipsnio 3 dalį, valstybės tarnautojui prilyginamas asmuo, kuris dirba arba kitais įstatyme numatytais pagrindais eina pareigas viešajame arba privačiajame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba verčiasi profesine veikla ir turi atitinkamus administracinius įgaliojimus, arba turi teisę veikti šio juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu, arba teikia viešąsias paslaugas, taip pat arbitras arba prisiekusysis. Taigi pagal BK 230 straipsnio 3 dalį valstybės tarnautojui prilyginto asmens statusas siejamas su dviem būtinaisiais požymiais: 1) darbu arba pareigų ėjimu kitais įstatyme numatytais pagrindais viešajame arba privačiame juridiniame asmenyje ar kitoje organizacijoje arba vertimusi profesine veikla; 2) atitinkamų įgaliojimų turėjimu: administracinių, teisės veikti juridinio asmens ar kitos organizacijos vardu arba teikti viešąsias paslaugas (2018 m. spalio 12 d. Panevėžio apygardos teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-139-531/2018).

UAB „(duomenys neskelbtini)“, kurioje dirba A. Ž., yra juridinis asmuo, tai privataus verslo subjektas, o ne valstybės ar savivaldybės institucija, kurioje atliekamos viešojo administravimo funkcijos, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad šiai uždarajai akcinei bendrovei ir jos apsaugos darbuotojui A. Ž. būtų deleguotas tam tikrų viešojo administravimo funkcijų atlikimas ar viešųjų paslaugų teikimas, apsaugos darbuotojas A. Ž. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba darbo sutarties pagrindu, kurio pagrindinė funkcija – UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio turto apsauga, o ne viešųjų paslaugų teikimas, todėl N. B. neteisėti veiksmai nukentėjusiojo A. Ž. atžvilgiu negali būti kvalifikuojami pagal BK 286 straipsnį. Tokia praktika formuojama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (kasacinė nutartis Nr. 2K–223/2006).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes darytina išvada, kad nukentėjusysis A. Ž. nebuvo valstybės tarnautojas kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme, taip pat jo negalima prilyginti valstybės tarnautojui pagal BK 230 straipsnio 3 dalį, kadangi jis neatliko viešojo administravimo funkcijų, neturėjo įgaliojimų teikti viešąsias paslaugas, todėl smurto panaudojimas jo atžvilgiu negali būti vertinamas kaip pasipriešinimas valstybės tarnautojui ar kitam viešojo administravimo funkcijas atliekančiam asmeniui ir esant šioms nustatytoms aplinkybėms, kaltinamasis N. B. pagal BK 286 straipsnį išteisintinas, nes jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Dėl bausmės.

Skiriant kaltinamajam N. B. bausmę atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.).

Kaltinamasis N. B. padarė nesunkų, tyčinį, baigtą nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis teisiamas trečią kartą, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 67-76, 77-85). Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis laikytina tai, jog nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jos padarymui, nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (b. l. 67-76, BK 27 str. 1 d.) (BK 59 str. 1 d. 2 p., 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.). Jis VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė, Respublikinio priklausomybės ligų centro (Kauno filiale) neregistruotas (b. l. 88, 90).

BK 284 straipsnio sankcijoje numatytos šios bausmės rūšys - viešieji darbais arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Įvertinus visas anksčiau aptartas aplinkybes, o tai pat ir tai, jog švelnesnė bausmės rūšis – laisvės apribojimas, bausmės tikslų nepasiekė, kaltinamasis pakartotinai nusikalto, kaltinamasis nurodė, jog pradės dirbti pagalbiniu darbuotoju statybose (b. l. 138), todėl skirti arešto bausmę nėra tikslinga, kaltinamajam N. B. skirtina sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jo trukmę parenkant artimą vidurkiui, tai yra 1 metai (BK 50 str. 1 d., 2 d.).

Kadangi kaltinamasis N. B. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skirta laisvės atėmimo bausmė sumažintina vienu trečdaliu, paskiriant sumažintą 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę (BK 64¹ str. 1, 2 d.).

Kadangi nusikaltimas, kurį įvykdė N. B., padarytas iki 2018 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo, šiuo nuosprendžiu paskirta ir vienu trečdaliu sumažinta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, bausmes iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, prieš tai švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms - 3 mėnesių laikotarpį, kadangi kaltinamasis kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailėjosi, ir paskiriant N. B. galutinę – 11 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Tačiau įvertinus tai, jog N. B. teisiamas tik trečią kartą, yra jauno amžiaus, kaltę pripažino, gailėjosi, byloje nėra duomenų, jog jo atžvilgiu būtų pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, pradės dirbti, todėl, teismo nuomone, bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kaltinamajam N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidedant vienerių metų laikotarpiui, tačiau paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas: pradėti dirbti; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 str. 1 d., 2 d. 5, 10 p.).

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytinas N. B. laikiname sulaikyme išbūtas laikas, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 12 val. 05 min. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 12 val. 30 min. (2 paros) (b. l. 92, 94).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Kirvis, kaip nusikalstamos veikos įrankis, saugomas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas (b. l. 19, BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Kompaktinės plokštelės prie 2018 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolo (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinos prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (b. l. 20, BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301- 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, 304 – 305 straipsniais, 307 -308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, ir skirti jam bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti N. B. sumažintą bausmę - laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto b) papunkčiu, šiuo nuosprendžiu paskirtą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę, dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su 2018 m. lapkričio 26 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, prieš tai švelnesnę bausmę keičiant griežtesne, ir galutinę subendrintą bausmę N. B. paskirti - laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) mėnesių.

Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, N. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, paskiriant jam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu šias pareigas:

- pradėti dirbti;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atveju, vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti N. B. laikiname sulaikyme išbūtą laiką, tai yra nuo 2018 m. rugsėjo 23 d. 12 val. 05 min. iki 2018 m. rugsėjo 24 d. 12 val. 30 min. (2 paras).

N. B. pagal BK 286 straipsnį išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

N. B. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki nuosprendžio vykdymo pradžios palikti nepakeistą, pradėjus nuosprendžio vykdymą – panaikinti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

- kirvį, kaip nusikalstamos veikos įrankį, saugomą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Santakos policijos komisariato daiktų saugykloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti;

- kompaktines plokšteles prie 2018 m. lapkričio 27 d. apžiūros protokolo (2 vnt.), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti prie baudžiamosios bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.