Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundą dėl Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nutarties baudžiamąją bylą, kurioje E. S. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. bei 300 str. 3 d., perduoti prokurorui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. S. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2004-12-13, adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės rejestro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1. e. p. direktoriumi ir, sutinkamai su 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d., būdamas atsakingas už apskaitos organizavimą, apskaitos dokumentų išsaugojimą, o nuo 2003-12-30 pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. 1X575 28 str. 2 p. (redakcija 2003-12-18 LR įstatymo Nr. IX-1915), būdamas atsakingas ir už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, pažeisdamas 2011-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. LX-574 6 str. 2 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu“, 12 str. 1 d. ir 4 d. nuostatas, kuriose nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais (užpajamavimo aktais ir prekių apyvartos žiniaraščiais), apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ ir „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 13 str. 3 d. nuostatą, kurioje nurodyta, kad „įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus“, 16 str. 3 d. nuostatą kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine - sistemine arba kita tvarka“, laikotarpiu nuo 2008-04-01 iki 2009-07-31 tyčia apgaulingai organizavo teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterinės apskaitos tvarkymą, kas pasireiškė tuo, kad jis: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais neutilizavo 983 (3391-2408) audinių gaišenas 30954,35 Lt sumai ir jų neįrašė į 2008 metais balandžio-rugpjūčio mėnesių tvarkytus prekių apyvartos žiniaraščius, bei 3 pažymomis 2008-06-30, 2008-07-31, 2008-08-31 apie gyvūnų netekimo (gaišimo) priežastis įformino kitas nei faktiškai įvykusias ūkines operacijas, bei panaudojo bendrovės buhalterinėje apskaitoje; į 2008 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą 2008 m. spalio mėn. prekių apyvartos žiniaraštį dėl žvėrelių kailių apskaitos įrašė 15 (9584-9569) audinių kailių 1102,83 Lt sumai be jų apdirbimą pateisinančių dokumentų; į 2009 metų UAB „(duomenys neskelbtini)“ tvarkytą 2009 metų sausio-liepos mėnesių žvėrelių apskaitos žiniaraštį neįrašė pagal T. O. P. 2009-02-17 Europos Bendrijos vidaus prekybos sertifikatą Nr. INTRA.DK.2009.0005564-V1 (vietinis numeris: 09/08-lysm-101), bei pagal 2009-02-20 Europos Bendrijos vidaus prekybos sertifikatą Nr. INTRA.DK.2009.0006835 (vietinis numeris: 09/08-tol-501) siųstas sertifikuotas 87 (2100+2100) audines; UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008-06-10 nurašymo aktu Nr. AKTAS V-05 įformino ūkinę operaciją – 769 audinių jauniklių kritimą, apskaitos dokumentu, kuriame nurodė neteisingą datą. Dėl šių pažeidimų nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)" turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008/2009 veiklos metus, todėl tokiais savo tyčiniais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 str. 1 d.

Be to, E. S. kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2004-12-13, adresu (duomenys neskelbtini)., bendrovės rejestro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.e.p. direktoriumi, veikdamas 2008-04-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų draudimo nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų ir gyvūnų ligų liudijimo serija LD Nr. 4142781 (Forma DS00-DL3/3), bei jo priedų pagrindu, klastodamas tikrus dokumentus- pranešimus apie įvykius, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie netektų audinių skaičių, bei juos realizuodamas pateikiant AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-09-11, tyčia apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)a“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 80253,00 Lt draudimo išmokų, o būtent: 2008 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, suklastojo 2008-06-30 tikrą dokumentą- pranešimą apie įvykį per laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų birželio mėnesį neteko (nugaišo, žuvo, sunaikinta) 1707 audinių (422 patinai; 516 veislinės patelės,769 jaunikliai), bei gaišenos sunaikinimui buvo išvežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei vėliau šį žinomai suklastotą tikrą pranešimą apie įvykį realizavo pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2008-07-09 bankiniu pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)" atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, pervedė (išmokėjo) 26751,00 Lt draudimo išmoką, tokiu būdu E. S. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo svetimą, AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 26751, 00 Lt draudimo išmoką; 2008 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini)rajone, suklastojo 2008-07-31 tikrą dokumentą-pranešimą apie įvykį per laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų liepos mėnesį neteko (nugaišo, žuvo, sunaikinta) 259 audinių (122 patinai; 137 patelės), bei gaišenos sunaikinimui buvo išvežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei vėliau šį žinomai suklastotą tikrą pranešimą apie įvykį realizavo pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2008-08-08 bankiniu pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, pervedė (išmokėjo) 26751,00 Lt draudimo išmoką, tokiu būdu E. S. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo 26751,00 Lt svetimą turtą AB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantį turtą 26 751,00 Lt draudimo išmoką; 2008 metų rugpjūčio- rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, suklastojo 2008-08-31 tikrą dokumentą-pranešimą apie įvykį per laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų rugpjūčio mėnesį neteko (nugaišo, žuvo, sunaikinta) 125 audinių (48 patinai; 77 patelės), bei gaišenos sunaikinimui buvo išvežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei vėliau šį žinomai suklastotą tikrą pranešimą apie įvykį realizavo pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, kuri 2008-09-11 bankiniu pavedimu į UAB „(duomenys neskelbtini)" atsikaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią Danske Bank A/S Lietuvos filialas, pervedė (išmokėjo) 26751,00 Lt draudimo išmoką, tokiu būdu E. S. apgaule UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai įgijo 26751,00 Lt svetimą turtą AB „(duomenys neskelbtini)" priklausantį turtą 26751,00 Lt draudimo išmoką, ir tokiais savo tyčiniais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 str. 2 d.

Be to, jis kaltinamas tuo, kad būdamas UAB ,, (duomenys neskelbtini)“, įregistruotos 2004-12-13, adresu (duomenys neskelbtini), bendrovės rejestro bylos Nr. (duomenys neskelbtini), įmonės kodas (duomenys neskelbtini), 1.e.p. direktoriumi, veikdamas 2008-04-16 AB „(duomenys neskelbtini)“ gyvūnų draudimo nuo stichinių nelaimių, nepalankių gamtinių sąlygų ir gyvūnų ligų liudijimo serija LD Nr. 4142781 (Forma DS00-DL3/3), bei jo priedų pagrindu, klastodamas tikrus dokumentus-pranešimus apie įvykius, kuriuose nurodė žinomai neteisingus duomenis apie netektų audinių skaičių, bei juos realizuodamas pateikiant AB „(duomenys neskelbtini)“, laikotarpiu nuo 2008-06-01 iki 2008-09-11, padarė didelės žalos 80253,00 Lt AB „(duomenys neskelbtini)“, o būtent: 2008 metų birželio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, suklastojo 2008-06-30 tikrą dokumentą-pranešimą apie įvykį per laikotarpį nuo 2008-06-01 iki 2008-06-30, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų birželio mėnesį neteko (nugaišo, žuvo, sunaikinta) 1707 audinių (422 patinai; 516 veislinės patelės, 769 jaunikliai), bei gaišenos sunaikinimui buvo išvežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei vėliau šį žinomai suklastotą tikrą pranešimą apie įvykį realizavo pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“; 2008 metų liepos-rugpjūčio mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, suklastojo 2008-07-31 tikrą dokumentą- pranešimą apie įvykį per laikotarpį nuo 2008-07-01 iki 2008-07-31, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų liepos mėnesį neteko (nugaišo, žuvo, sunaikinta) 259 audinių (122 patinai; 137 patelės), bei gaišenos sunaikinimui buvo išvežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei vėliau šį žinomai suklastotą tikrą pranešimą apie įvykį realizavo pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“; 2008 metų rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini) rajone, suklastojo 2008-08-31 tikrą dokumentą-pranešimą apie įvykį per laikotarpį nuo 2008-08-01 iki 2008-08-31, kuriame nurodė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metų rugpjūčio mėnesį neteko (nugaišo, žuvo, sunaikinta) 125 audinių (48 patinai; 77 patelės), bei gaišenos sunaikinimui buvo išvežtos į UAB „(duomenys neskelbtini)“, bei vėliau šį žinomai suklastotą tikrą pranešimą apie įvykį realizavo pateikdamas AB „(duomenys neskelbtini)“, ir tokiais savo tyčiniais veiksmais E. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 str. 3 d.

Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012-02-02 nutartimi baudžiamąją bylą, kurioje E. S. kaltinamas pagal LR BK 182 str. 2 d., 222 str. 1 d. bei 300 str. 3 d., perdavė prokurorui. Teismas nutartyje nurodė, kad kaltinamasis aktas iš esmės neatitinka jo turiniui keliamų reikalavimų, yra nekonkretus ir netikslus, jame neatskleistos visos reikšmingos aplinkybės, apibūdinančios nusikalstamų veikų požymius.

Skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012-02-02 nutartį kaip nepagrįstą bei neteisėtą ir baudžiamąją bylą perduoti nagrinėti Šiaulių rajono apylinkės teismui.

Nurodo, kad teismo išvada, jog nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., kaltinimo formuluotėje nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta arba duomenys, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta nenustatyta, yra neteisinga. Pažymi, kad E. S. yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką numatytą LR BK 222 str. 1 d., t. y. tyčia apgaulingai organizavęs teisės aktų reikalaujamos UAB „(duomenys neskelbtini)” (registruota 2004-12-13, (duomenys neskelbtini) rajone) buhalterinės apskaitos tvarkymą. UAB „(duomenys neskelbtini)” apgaulinga apskaita buvo organizuojama jos registracijos vietoje, t. y. (duomenys neskelbtini) rajone, kas ir yra nurodyta kaltinamajame akte. Tokius argumentus prokuroras grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimais bylose Nr. 2K-101/2012, Nr. 2K-368/2011.

Prokuroras atkreipė dėmesį, kad LR BPK 219 str. neįpareigoja prokuroro nurodyti kaltinamajame akte tyčios formos ir rūšies, nors šioje byloje tyčios forma kaltinime yra nurodyta. Į minėtas kategorijas, reikalaujama atsižvelgti teismui sprendžiant dėl bausmės skyrimo – LR BK 54 str. 2 d. 2 p., t. y. teismas, skirdamas bausmę, turi nustatyti, kokia kaltės forma (tyčia ar neatsargumu) ir konkrečios formos rūšimi (tiesiogine ar netiesiogine, apibrėžta ar neapibrėžta, staiga susiformavusia ar iš anksto apgalvota tyčia, nusikalstamu pasitikėjimu ar nusikalstamu nerūpestingumu) padaryta nusikalstama veika (2007‑06-28 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus Teismų praktikos skiriant bausmes (BK 54-64 straipsniai) apžvalgos išvadų 4 punktas). Prokuroras mano, jog teismas kelia kaltinamajam aktui nepagrįstus reikalavimus, kaip pavyzdžiui nurodyti, „kokių padarinių kaltinamasis kaltinime nurodytais veiksmais siekė, ar jų siekė sąmoningai, ar žinojo, kad turi laikytis konkrečių LR buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, tačiau sąmoningai jų neatliko ar atliko pažeisdamas nustatytą tvarką”. Prokuroro teigimu, kaltinamojo akto paskirtis yra – nusikalstamos veikos aprašymas pagal ikiteisminio tyrimo metus surinktus duomenis, o tų duomenų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl laiko, kad minėti teismo reikalavimai nėra teisėti.

Prokuroras skunde sutinka su vieninteliu teismo motyvu, kad kaltinamajame akte nenurodytas kaltinamojo asmens kodas, tačiau šis pažeidimas vertintinas kaip formalus. Be to, nurodo, jog asmens kodo naudojimas yra griežtai apribotas Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir negali būti skelbiamas viešai (1996 m. birželio 11d. įstatymo Nr. 1-1374, 7 str. 4 d.), todėl šis pažeidimas pateisinamas teisės aktų nesuderintumu.

Nurodo, jog prokurorui suteikta teisė teisme pakeisti kaltinimą, jį papildyti, patikslinti ir panašiai, kaip tai numato LR BPK 256 str. 1 ir 2 d., jeigu įrodymų tyrimo teisme metu ar juos ištyrus atsiranda tam būtinybė. Perkvalifikuoti kaltinime nurodytą veiką į lengvesnę, kuomet iš esmės nesikeičia faktinės bylos aplinkybės, turi teisę ir pats teismas (LR BPK 256 str. 4 d.). Teismas, matydamas, kad nėra įrodymų, pagrindžiančių kaltinamojo kaltę, gali priimti išteisinamąjį nuosprendį. Todėl baudžiamojo proceso įstatymas numato alternatyvų siekiant pagrindinio baudžiamojo proceso uždavinio – greitai ir išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas bei tinkamai pritaikyti įstatymą (Kauno apygardos teismo nutartis byloje 1S-1725-508/2011). Prokuroras atkreipė dėmesį, jog viso ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir jo gynėjas nenurodė jokių pastabų dėl įtarimo, kuris analogiškas kaltinimui, nekonkretumo ar netikslumo.

Teismo posėdyje prokuroras prašė skundą tenkinti, kaltinamasis ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro skundas tenkintinas.

LR BPK 219 straipsnyje numatyti kaltinamojo akto turiniui keliami tam tikri reikalavimai – kaltinamajame akte nurodoma teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas, įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeimyninė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą, prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys, taip pat nurodomas nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės: duomenys apie nukentėjusįjį, įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; LR BK straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją bei įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu. Iš baudžiamojoje byloje esančio surašyto kaltinamojo akto matyti, jog jame nurodyti kaltinamojo anketiniai duomenys, pateikti nusikalstamų veikų aprašymai, kurie sutampa su kaltinamajam pareikštais įtarimais, taip pat nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už suformuluotus kaltinimus atitinkančias veikas, pagrindiniai duomenys, kuriais grindžiami kaltinimai bei kiti LR BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys.

Kaip kaltinamojo akto trūkumą teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad kaltinimo formuluotėje nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta arba duomenys, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta nenustatyta. Teisėjų kolegijos manymu, prokuroras pagrįstai nurodė, jog tokia pirmosios instancijos išvada yra neteisinga. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, E. S. yra kaltinamas tuo, jog laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigas apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Pažymėtina, jog juridinio asmens veiklos (valdymo organo) vieta yra laikoma jo buveine. UAB „(duomenys neskelbtini)” buveinė yra registruota adresu (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, UAB „(duomenys neskelbtini)” nuolatinės veiklos vieta atitinka juridinių asmenų registre nurodytą buveinę. Tokios aplinkybės patvirtina, jog E. S., laikinai eidamas UAB „(duomenys neskelbtini)” direktoriaus pareigas, buhalterinę apskaitą tvarkė įmonės veiklos vietoje, kuri yra nurodyta kaltinamajame akte. Atsižvelgiant į tai, teismo motyvas, jog kaltinimo formuluotėje nėra nurodyta nusikalstamos veikos padarymo vieta arba duomenys, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta nenustatyta, yra nepagrįstas.

Pirmosios instancijos teismo nutartyje taip pat nurodyta, kad LR BK 222 str. 1 d. dispozicija yra blanketinė, todėl kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą būtina nurodyti, kokius konkrečius teisės aktus, jų nuostatas, reglamentuojančias buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaltinamas asmuo pažeidė ar jų nesilaikė apgaulingai tvarkydamas apskaitą. Teismas nurodė, jog kaltinimas dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 222 str. 1 d. padarymo kaltinamajame akte formuluojamas iš 4 epizodų, tačiau nei viename iš epizodų nenurodoma,, kokius konkrečius teisės aktus, jų nuostatas, reglamentuojančias buhalterinės apskaitos tvarkymą, kaltinamas asmuo nurodytais veiksmais pažeidė. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks pirmosios instancijos teismo reikalavimas yra nepagrįstas. LR BK 222 straipsnio dispozicija yra blanketinė, joje įvardinta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaitos tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymu (toliau – ir Buhalterinės apskaitos įstatymas). Kaip matyti iš kaltinamojo akto, aprašant LR BK 222 str. 1 d. padarytą nusikalstamą veiką buvo nurodyti konkretūs buhalterinės apskaitos įstatymo straipsniai, t. y. nurodyta, jog E. S. pažeidė minėto įstatymo 6 str. 2 d., 12 str. 1 d. ir 4 d., 13 str. 3 d., 16 str. 3 d. nuostatas. Teisėjų kolegijos manymu, iš kaltinamajame akte nurodytų teiginių galima aiškiai suprasti, kokius neteisėtus veiksmus, pažeisdamas konkrečius Buhalterinės apskaitos įstatymo straipsnius, atliko E. S. ir taip galimai padarė nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d. Įvertinus šias aplinkybes, galima konstatuoti, jog kaltinamuoju aktu nebuvo pažeista nei asmens teisė žinoti kuo jis yra kaltinimas, nei teisė pasirengti gynybai.

Pirmosios instancijos teismas nutartyje taip pat nurodė, kad nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., sudėtis yra materialioji, o straipsnio dispozicijoje yra išvardinti alternatyvūs nusikalstamos veikos padariniai, todėl kaltinamajame akte formuluojant kaltinimą turi būti nurodomi ne visi straipsnyje numatyti padariniai, bet tik tie, kurie atsirado konkrečios veikos padarymo atveju (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2005-12-29 nutarimo Nr. 55 „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose byloje“ 28 punktas), todėl atsižvelgiant į anksčiau išdėstytą bei tai, jog kaltinimas dėl nusikalstamos veikos pagal LR BK 222 str. 1 d. padarymo kaltinamajame akte formuluojamas iš 4 epizodų, kiekviename epizode turėjo būti nurodyti kilę padariniai ir būtent tie padariniai, kurie atsirado konkrečių veikų padarymo atveju. Teisėjų kolegijos manymu, pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretuoja nutartyje minimą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato nutarimą. Šiame nutarime nurodyta, jog LR BK 222 straipsnyje išvardytų „nusikalstamų veikų padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose dokumentuose (nuosprendžiuose ar baudžiamuosiuose įsakymuose) turėtų būti nurodomi ne visi įstatyme išvardyti padariniai, o tik tam atvejui nustatyti. Apgaulingo ar aplaidaus buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, o kilus abejonėms dėl jų pagrįstumo gali būti skiriama – ekspertizė“. Šiuo nutarimo punktu norėta pabrėžti tai, jog teismų procesiniuose dokumentuose neturi būti nurodyti pertekliniai nusikalstamos veikos padariniai. Priešingai nei teigia pirmosios instancijos teismas, šiame teismo nutartyje minimame Senato nutarime nenurodyta, jog prie kiekvieno epizodo turi būti nurodyti konkretūs padariniai. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Šiaulių apygardos prokuratūros 2012-01-02 kaltinamajame akte yra aiškiai nurodyti dėl E. S. nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 222 str. 1 d., kilę padariniai yra tai, jog negalima iš dalies nustatyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2008/2009 veiklos metus. Pažymėtina, jog būtent tokie padariniai nustatyti ir FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Šiaulių apskrities skyriaus Specialisto išvadoje Nr. 5-4/87 (2 t., 163 l.). Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismo nutarties dalis dėl reikalavimo visuose epizoduose nurodyti konkrečius padarinius yra nepagrįsta, nes iš kaltinamojo akto matyti, kad nurodyti konkretūs padariniai kilo dėl visų atitinkamoje kaltinamojo akto dalyje minimų nusikalstamų veikų.

Taip pat nepagrįsta yra ir teismo nutartyje padaryta išvada, jog E. S. veiksmai dėl apgaulės teisiškai nėra įvertinti, nes kaltinime neatskleista, ar nusikalstami veiksmai yra padaryti tiesiogine, ar netiesiogine tyčia, ar E. S. veikė vieninga tyčia, neaišku kokiais veiksmais tyčia pasireiškė (t. y. kiekviename nusikalstamos veikos epizode neatskleista, kokių padarinių kaltinamasis kaltinime nurodytais veiksmais siekė, ar jų siekė sąmoningai, ar žinojo, kad turi laikytis konkrečių LR buhalterinės apskaitos tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatytos tvarkos, tačiau sąmoningai jų neatliko ar atliko pažeisdamas nustatytą tvarką ir kokie konkretūs straipsnio dispozicijoje nurodyti padariniai dėl atliktų neteisėtų veiksmų kilo). Teisėjų kolegijos nuomone, kaltinamajame akte pakanka nurodyti kaltės formą. Šiuo atveju kaltinime ir yra nurodyta, jog veika padaryta tyčia. LR BPK 219 straipsnio nuostatos neįpareigoja prokuroro kaltinamajame akte nurodyti kaltės formos rūšies. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro skundo motyvu, jog kaltinamojo akto paskirtis yra nusikalstamos veikos aprašymas pagal ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis, o tų duomenų vertinimas yra teismo prerogatyva. Be to, remiantis LR BK 54 straipsniu, reglamentuojančiu bausmės skyrimą, būtent teismas turi pareigą nustatyti, kokia kaltės forma ir konkrečios formos rūšimi padaryta nusikalstama veika.

Be to, kaip kaltinamojo akto trūkumas nurodyta ir tai, jog kaltinamajame akte nurodytos nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 182 str. 2 d., padarymo aplinkybės yra prieštaringos, kadangi neatitinka byloje pateiktos specialisto išvados duomenų, o būtent teismui neaišku, kodėl specialisto išvadoje ir kaltinamajame akte skiriasi draudimo išmokų suma (kaltinamajame akte nurodyta bendra draudimo išmokų suma 80253,00 Lt, tuo tarpu specialisto išvadoje nurodoma, jog draudiminė išmoka sumoje sudaro 91856,12 Lt), neaišku, kodėl kaltinimo formuluotėje neatsispindi specialisto išvadoje nurodyti duomenys apie 983 neutilizuotas audinių gaišenas. Pažymėtina, jog prokuroras kaltinamajame akte nurodo tokias nusikalstamos veikos aplinkybes, kokios yra nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga. Baudžiamojo proceso normos numato, kad teismas nagrinėja bylą tose ribose, kuriose pateiktas kaltinimas kaltinamajame akte, todėl nėra pagrindo sutikti su skundžiamoje nutartyje padaryta išvada, kad šioje byloje esantis kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 str. reikalavimų. Pažymėtina, kaltinamajame akte nurodyti duomenys neprivalo sutapti su specialisto išvadoje nurodytais duomenis, o toks nesutapimas neužkerta kelio teisminiam nagrinėjimui. Specialisto išvada šiuo metu yra tik vienas iš bylos duomenų ir, kaip teisingai pažymi prokuroras, jai neturi būti teikiama išskirtinė reikšmė. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nurodė, jog kaltinimo formuluotėje neatsispindi specialisto išvadoje nurodyti duomenys apie 983 neutilizuotas audinių gaišenas. Kaip matyti iš kaltinamojo akto, aprašant nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 222 str. 1 d., yra nurodyta, jog „UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2008 metais neutilizavo 983 (3391-2408) audinių gaišenas 30954,35 Lt sumai“.

Pirmosios instancijos teismas taip pat nurodė, jog viename iš kaltinime aprašytų epizodų nurodyti neaiškūs duomenys – (2100+2100). Prokuroras skunde nurodė, jog skliausteliuose yra nurodyta techninė ir perteklinė informacija. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su prokuroro motyvu, jog tokia informacija nesuteikia kaltinamajam aktui neaiškumo, kuris užkirstų kelią bylą nagrinėti teisme. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog kaltinamajame akte nenurodytas E. S. asmens kodas, tačiau toks kaltinamojo akto trūkumas yra formalus ir nesudarantis kliūčių baudžiamąją bylą nagrinėti teisme. Be to, kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, pranešime apie įtarimą (4 t., 69 l.) yra nurodytas E. S. asmens kodas, E. S. su šiuo pranešimu apie įtarimą buvo supažindintas, pastabų dėl asmens duomenų nepateikė. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog tiek iš ikiteisminio tyrimo medžiagos, tiek iš paties kaltinamojo akto galima nustatyti asmenį, kuris yra kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų LR BK 222 str. 1 d., 182 str. 2 d. bei 300 str. 3d., padarymu, ir tai nepažeidžia jo teisės į teisinę gynybą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje nurodomi kaltinamojo akto trūkumai, nepagrindžia būtinybės perduoti bylą prokurorui. Tai reiškia, jog, šiuo atveju, nėra jokio pagrindo manyti, kad apylinkės teismo nurodyti kaltinamojo akto trūkumai trukdė jam išnagrinėti bylą iš esmės ir kad nurodomų trūkumų pašalinimas padėtų teismui išsamiau išnagrinėti bylą, nei tai buvo įmanoma padaryti remiantis byloje esančiu kaltinamuoju aktu. Taip pat nėra pagrindo teigti ir apie suvaržomą kaltinamojo teisę į gynybą. Įvertinus tai, kad įstatymas suteikia teisę prokurorui proceso metu ne tik prašyti pateikti papildomus įrodymus, prašyti atlikti kitus ikiteisminio tyrimo veiksmus, bet ir prašyti keisti kaltinimus bei nusikalstamų veikų kvalifikavimą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai grąžino baudžiamąją bylą prokurorui nurodęs, kad kaltinamasis aktas neatitinka LR BPK 219 straipsnyje numatytų kaltinamojo akto turiniui keliamų reikalavimų. Dėl to skundžiama teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.