- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-06
- Bylos Nr.
- e2-3915-1180/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-24-3-00526-2023-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laura Kačinskienė
- Ieškovas
- S. G., B. G.
- Atsakovas
- G. M., R. K.
- Trečiasis asmuo
- O. P., P. P., E. R., L. R.
- Advokatai
- Artūras Jaskelevičius, Karolis Gerbauskas
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.8Teismo sprendimo ar nutarties priėmimas ir paskelbimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų S. G. ir B. G. ieškinį atsakovams G. M. ir R. K. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys O. P., P. P., E. R. ir L. R.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami priteisti ieškovams solidariai iš solidarių atsakovų 6 000,00 Eur žalos atlyginimą, penkių procentų dydžio metines palūkanas nuo visos priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog ieškovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai. Bute ieškovai nuo 2022 m. rugpjūčio mėn. atliko remonto darbus, tam tikslui samdydami reikiamą kvalifikaciją turinčius meistrus. Dėl santechnikos darbų buvo susitarta su G. M. Su juo buvo sutarta dėl santechnikos pakeitimo darbų, vamzdžių pakeitimo naujais minėtame ieškovų bute. Rašytinė rangos darbų sutartis nebuvo sudaryta, dėl darbų atlikimo buvo sutarta žodžiu. Darbus ieškovų bute G. M. atliko kartu su R. K. 2022-09-20 ieškovas įleido atsakovus į butą sutartų darbų atlikimui, atsakovai darbus darė visą dieną nuo 9.00 val. iki 18.00 val. Atsakovams baigus darbą, po 18.00 val. atsakovai buvo išleisti iš buto, atsakovams buvo sumokėta 600,00 Eur. Atsakovai prieš išvykdami iš buto po darbų atlikimo nurodė ieškovams, kad užsuko sklendes, užpresavo, patikino, kad viskas yra sandaru. Ieškovai remontuojamame bute negyveno, išvyko į kitą butą, kuriame miegojo remonto darbų metu. Remontuojamame bute darbų metu buvo naudojamasi šaltu vandeniu, karštu vandeniu nebuvo naudojamasi. 2023-01-08 apie 01.30 val. ieškovų remontuojamo buto pradėjo bėgti vanduo ir buvo apipilti žemiau esantys butai Nr. 36 ir Nr. 33 butai. Su šių butų savininkais – trečiaisiais asmenimis – dėl padarytos žalos atlyginimo ieškovai sudarė taikos sutartis, kurias patvirtino teismas, ieškovai 6 000,00 Eur žalą butų savininkams yra atlyginę. Pažymi, jog 2023-01-08 apie 01.30 val. iš ieškovų remontuojamo buto vanduo į antrame ir pirmame aukšte esančius butus pradėjo bėgti todėl, kad ieškovų bute santechnikos darbus atlikę G. M. ir R. K. nekokybiškai atliko darbus, t.y. nebuvo užpresuota karšto vandens mova, ir nuo vandens slėgio išsimovė vamzdis iš movos. Ieškovų pakviesti atsakovai 2023-01-09 atvyko į ieškovų butą, apžiūrėjo žalos priežastį - pačių atsakovų nekokybiškai atliktus darbus.Taip pat kartu su abiem atsakovais ieškovai nuėjo apžiūrėti ir vandeniu užlietų butų. Apžiūrėjus antrame ir pirmame aukštuose užlietus butus, nieko nesakę atsakovai pasišalino. Atsakovai visiškai nebendrauja su ieškovais dėl padarytos žalos atlyginimo, neatvyksta kviečiami į apžiūras defektų nustatymui, nereaguoja ir į raštu teikiamas pretenzijas. Todėl ieškovai neturi jokių kitų galimybių apginti savo pažeistas teises, kaip tik kreiptis su ieškiniu į teismą. Mano, jog atsakovų veiksmai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su padaryta žala, abu atsakovai tiesiogiai prisidėjo prie 6 000,00 Eur žalos padarymo, todėl jiems solidariai pareikštas ieškinys turi būti tenkinamas.
Atsiliepimas
Atsakovai pateikė atsiliepimą į ieškinį, su ieškiniu nesutinka, prašo ieškinį atmesti. Nurodo, jog atsakovai neginčija aplinkybės, kad jie atliko santechnikos darbus ieškovų bute, tačiau ieškinį laiko nepagrįstu. Mano, kad nagrinėjamu atveju ieškovai neįrodė visų atsakovų civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų. Dėl žalos fakto ir dydžio nurodo, jog ieškovai nepagrindė žalos dydžio. Ieškovų ir užpiltų butų savininkų susitarimai (taikos sutartys ir teismo nutartys jas patvirtinti) nepatvirtina dėl užpylimo butams padarytos žalos dydžio. Žalos dydis buvo nustatytas taikos sutartis sudariusių asmenų bendru sutarimu, neatsižvelgiant į tai, kad žalos atlyginimu turi būti siekiama ją patyrusį asmenį grąžinti į iki pažeidimo buvusią padėtį, todėl tikslus žalos dydžio nustatymas yra labai svarbus aspektas.Tokios taikos sutartys ir teismų nutartys, kuriomis jos patvirtintos, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Ieškovų pateiktos teismų nutartys, kuriomis patvirtintos taikos sutartys tarp ieškovų ir užpiltų butų savininkų, neturi prejudicinės galios šioje byloje. Ieškovai negali reikalauti, kad atsakovai jiems atlygintų sumas, kurias jie nepagrįstai sumokėjo užpiltų butų savininkams. Dėl neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio pažymi, jog ieškovai neteisėtais atsakovų veiksmais įvardina tai, kad atsakovai, atlikdami ieškovų bute santechnikos darbus, neva neužpresavo karšto vandens movos, todėl nuo vandens slėgio išsimovė vamzdis iš movos.Tačiau toks ieškovų vertinimas yra nepagrįstas. Pažymi, jog ieškovai 2022-09-20 po 18.00 val. išleido atsakovus iš buto, priėmė darbus ir už juos sumokėjo. Nėra jokių duomenų, kad perdavimo metu darbai būtų buvę su defektais ar nekokybiški. 2022-09-20 priimant darbus ieškovas apžiūrėjo atsakovų atliktus darbus, dalyvaujant atsakovams. Apžiūros metu buvo atsukti tiek šalto, tiek karšto vandens ventiliai, patikros metu sistema buvo visiškai sandari, veikė be priekaištų. Patikrinimas truko apie vieną valandą. Po patikros pats ieškovas užsuko šalto ir karšto vandens ventilius, nes dar nebuvo sumontuoti tualetas, dušas, kriauklės. Todėl sistemų galuose buvo uždėtos aklės. Atsakovai daugiau jokių darbų ieškovų bute nebeatliko. Ieškovai pripažįsta, kad jų butas buvo toliau remontuojamas. Atsakovams nėra žinoma, kada vėliau ieškovų bute buvo sumontuoti dušas, tualetas, kriauklės, čiaupai ir kiti santechnikos prietaisai, tačiau patys ieškovai pripažįsta, kad remonto metu bute buvo naudojamas bent jau šaltas vanduo. Tai reiškia, kad jau po atsakovų darbų perdavimo ieškovams bute buvo atliekami tam tikri darbai su santechnika. Ieškovai nurodo, kad remonto metu bute negyveno, o tai reiškia, kad mažiausiai nuo atsakovų darbų perdavimo ieškovams 2022-09-20 iki 2023-01-08, kai įvyko avarija, bute buvo atliekami remonto darbai. Tikėtina, kad šiuo laikotarpiu bute atliekant remonto darbus galimai buvo pažeista atsakovų sumontuota santechnikos įranga, kadangi tariamai neužpresuota karšto vandens mova visgi neišsimovė per visą šį ilgą penkių mėnesių laikotarpį, kas leidžia abejoti, ar ji tikrai nebuvo užpresuota. Tikėtina, kad santechninė įranga buvo pažeista vėliau, jau atliekant kitus remonto darbus ieškovų bute, o siekiant atstatyti pažeistą sistemą, kiti asmenys ją taisė, tačiau pamiršo užpresuoti kašto vandens movą prie vamzdžio. Ilgas laikotarpis tarp atsakovų atliktų santechnikos darbų ir įvykusios avarijos leidžia pagrįstai abejoti, kad avarija įvyko būtent dėl atsakovų darbų netinkamos kokybės. Vertinant atsakovų atliktų darbų atlikimo momentą ir žalos atsiradimo momentą, darytina išvada, kad atlikti darbai yra pernelyg nutolę laike nuo atliktos žalos atsiradimo. Mano, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad tarp atsakovų atliktų darbų ir žalos yra priežastinis ryšys. Tai, kad nuo 2022-09-20 iki 2023-01-08 bute buvo atliekami kiti remonto darbai, leidžia pagrįstai teigti, kad žalą lėmė kiti ieškovų bute darbus atlikę ieškovo pasitelkti asmenys.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu ieškovai ir jų atstovas palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.
Šalies argumentai
Ieškovas S. G. paaiškino, kad santechniką G. M. susirado per vieną santechnikos įmonę. Rugsėjo 19 d. susitiko, apžiūrėjo viską, kokių vamzdžių, kiek reikia. Pats G. M. nupirko visas medžiagas iš UAB „Kerpita“. 20 d. atliko darbus, nuo 9.00 val. ryto iki 18.00 val. vakaro. Vakare atsakovai paskambino, maždaug apie 7.00 val. Jis atėjo, atsiskaitė, apžiūrėjo viską. Atsakovas sakė, kad viską patikrino, valandą buvo atsuktas vanduo, viskas laikė gerai, buvo tvarkoje, paskui užsuko vožtuvus. Kitą dieną pas juos atėjo R. M., tęsė darbus, klojo gipsą, plokštes, viską vonioje uždengė pilnai. Vėliau prasidėjo plytelių klojimas, gruodžio mėn. išklojo plyteles. Vėliau iškvietė dar G. M., jis pajungė gyvatuką. Toliau buvo tęsiami apdailos darbai - virtuvė, holas, sienų dažymas, klojimas laminato. Ieškovai tame bute negyveno, bet ieškovas lankėsi tame bute kiekvieną dieną, bendraudavo su meistru R. M., B. M.. Vanduo buvo naudojamas tik šaltas. Sausio 7 d. ieškovai vakare bute darė tvarką, atsisuko karštą vandenį, sutvarkė kambarius, iššluostė kambarius, miegamąjį, svetainę, mažąjį kambariuką. Vakare pavargę nuvažiavo atgal miegoti į kitą butą. Iš remontuojamo buto išėjo apie 8.00 – 9.00 val. vakaro. Naktį apie 1.30 val. – 2.00 val. jiems paskambino kaimynė, pasakė, kad bėga kažkur vanduo, gal ieškovų bute. Ieškovai išsigandę sėdo į mašiną, nuvažiavo į tą butą pasižiūrėti. Kaimynas E. R. jau buvo iškvietęs santechniką R. Š., kad užsuktų vandenį šiluminiame mazge. Ieškovas bute pamatė, kad išsimovęs vamzdis karšto vandens. R. pasakė, kad vamzdis neužpresuotas, mova, nufotografavo. Sekmadienį vakare apie 17.00 val. ieškovas skambino G. M.. Ieškovas pasakė, kad atvažiuotų, nes neužpresavo vamzdžio, apipylė kaimynus, o G. M. pasakė, kad R. K. presavo, todėl jis kaltas. Kitą dieną atsakovai atvykę apie 8.30 val. pasiūlė įeiti į butą ir užpresuoti vamzdį, tačiau ieškovas nesutiko, laukė kitų, apie 9.00 val. atėjo V. B., R. M., B. M. Kai pastarieji atėjo, nusprendė eiti į butą, į vonią. Pirmieji atsakovų žodžiai buvo, kad jie vamzdžio neužpresavo. Ta dar R. K. spėjo vamzdį į movą įgrūsti, norėjo užpresuoti, bet jam nepavyko, nes negalėjo tinkamai prieiti. Ieškovas liepė padėtį tą presavimo įrankį, pasiūlė eiti pas kaimynus ir apžiūrėti padarytą žalą. Viską apžiūrėjo, apvaikščiojo. Kai išėjo į laiptinę, ieškovas pasiūlė tartis, kažką daryti. R. K. nuėjo į gatvę prie mašinos, o G. M. nuėjo už kampo, paskambino kažkam ir abu pasišalino. Kai ieškovas skambindavo atsakovui G. M., šis nekeldavo. Ieškovas rašė ir žinutes, kad eina pas kaimynus tartis. Bet atsakovai nereagavo, neatrašė. Kiek ieškovas domėjosi, jam buvo paaiškinta, kad atsukus karštą vandenį buvo mažas slėgis, nes ir kiti žmonės butuose tuo metu naudojo vandenį. Kai žmonės nuėjo miegoti, slėgis padidėjo ir palaipsniui vamzdis buvo išstumtas. Tam reikėjo laiko. Kaimynai dėl padarytos žalos dar padarė jiems nuolaidą. Viskas kaimynų butuose plaukė, butai buvo pilnai prigaravę. Viskas buvo šlapia. Buvo užpilti holas, vonia, virtuvė. Kitų kaimynų holas, koridorius. Ypač nukentėjo butas antrame aukšte, ieškovas pats matė. Žalos dydis buvo nustatytas derybų būdu, derantis su kaimynais.
Ieškovė B. G. paaiškino, kad ji mažai šitame procese dalyvavo. Ji prisijungė, kai buvo užpiltas butas sausio 8 d. Vyras vakare susitarė, kad pirmadienį susitiks ryte 9 val. su remontus atlikusiais vyrais. Ketino su jais kartu eiti apžiūrėti butą, kas padaryta, kad jie kartu dalyvautų tame procese. Sausio 9 d., kai atvažiavo atsakovai, jie pirmiausia norėjo į ieškovų butą atėję užpresuoti vamzdį, kad kuo greičiau išeiti. Bet jiems iš karto nepavyko, nes vamzdis buvo pritvirtintas prie sienos, o norint užpresuoti, reikia atitraukti vamzdį. Tada jie (ieškovai) pareikalavo eiti pas kaimynus apžiūrėti padarytą žalą, kad pamatytų visą vaizdą, kas įvyko su karštu vandeniu. Viskas buvo iš po sekmadienio šlapia. Atsakovai nuėjo į 36 butą, apsižvalgė, bet nereagavo. Vėliau nuėjo į 33 butą pirmame aukšte. Kai ten apžiūrėjo, išėjo į laiptinę, po to į lauką, įsėdo į mašiną ir išvažiavo. Jos vyras rašė žinutes, reikalavo, kad atsakovai ateitų, tartųsi, eitų šnekėtis su kaimynais. Bet atsakovai į tai nereagavo. Jų butas nebuvo apdraustas. Jokia draudiminė apsauga butui negalioja. Su kaimynais vyko derybos dėl žalos dydžio. 36 buto savininkai buvo pateikę sąskaitą faktūrą, kiek kainuos viskas. Jie susitarė draugiškai, buvo prašoma 5 450,00 Eur, o ieškovai sumokėjo 4 500,00 Eur. 33 buto buvo pateikta didesnė suma, eigoje kaimynai sumažino reikalaujamą sumą, prašė 2500,00 Eur žalos atlyginimo, o ieškovai sumokėjo 1500,00 Eur.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžių metu atsakovai ir jų atstovas su ieškiniu nesutiko.
Atsiliepimas
Atsakovas G. M. paaiškino, kad su ieškovu susitarė dėl darbų, užsakė ir UAB „Kerpita“ įsigijo medžiagas. Per dieną viską padarė. Viską užpresavo. Paskambino šeimininkui, kad atvažiuotų. Po valandos atėjo šeimininkas, jie viską apžiūrėjo kartu, viskas buvo tvarkoje. Jis dar pasiūlė nelaikyti ventilių atsuktų, nes niekas negyvena. Užsuko ventiliusir išvažiavo. Po kelių mėnesių, sausio 8 d. vakare ieškovas paskambino, pasakė, kad apipylė butus, sakė, kad buvo neužpresuota detalė. Jis atsakė, jog nesąmonė, nes būtų jau seniai nušovę, dar atsakovui būnant būtų nušovę. Jis sutiko atvažiuoti pirmadienį, atvykę norėjo užpresuoti, bet jiems neleido. Jiems sakė eiti pirma apžiūrėti apatinius butus. Kai apžiūrėjo, jiems pasiūlė pasirašyti sutartį, kad jie (atsakovai) viską darė, kad tai jų kaltė, kad jie viską apmokės. Jis suprastų, jeigu viskas būtų buvę po kelių dienų, o dabar - po kelių mėnesių. Pamatęs, kad jo niekas nesiklauso, liepia pasirašyti, mokėti, ėmė ir išvažiavo. Kas dirbo po jų bute, jis nežino. Jis 24 metus dirba, 75 namus prižiūri. Iš karto atsukus čiaupą, vamzdis nušauna. Ėjo į apačią į kitus butus su ieškovais. Nelabai matė vandens. Ten ėjo į vonią, matė, kad buvo lubų profiliai. Nesuprato, ar ten remontas vyko antrame aukšte. Visur buvo švaru. Vien tik profiliai. Kas ten kiek, kur apibėgę, nematė. Grindys buvo sausos. Pirmame aukšte koridoriuje prie tapetų buvo dėmė, hole kampe matė dėmę. Daugiau nieko nematė. Antrame aukšte nematė drėgmės. Pačiupinėjo, ten buvo sausa. Pirmame aukšte buvo dėmės, matė senus tapetus, koridoriuje buvo dėmė ir hole buvo dėmė. Įvykio priežastis buvo neužpresuotas antgalis, o ne mova. Prieš perduodant darbus valandą laiko tikrino spaudimą. Jeigu būtų buvę neužpresuota, būtų iškart nušovę dėl slėgio. Matė, jog ieškovų bute sausio 9 d. viskas buvo sutvarkyta: plytelės išklotos, tualetas pastatytas, vonia pastatyta. Todėl kyla įtarimas, kad kas nors jungė ir kažkas nutiko, gal pragręžė ar pradūrė vamzdį, todėl perjungė vamzdį. Vamzdis galėjo būti perjungtas nuo skaičiukų iki tualeto. Vamzdžio pragręžto jis nerado.
Atsakovas R. K. paaiškino, jog atvykę nesakė, kad jie kažko neužpresavo. Viskas buvo užpresuota ir hidrauliškai patikrinta po darbo. Jų buvo prašoma pasirašyti, kad yra kalti. Jis pasakė, kad nepasirašys, nes jis neadministruoja šito namo. Jie perėjo per visus butus. Drėgmė visur jautėsi. Antrame aukšte bute susidarė įspūdis, kad ten buvo vykdomas remontas. Matė, kad spintelės šonas truputį išsipūtęs, nežymiai atšokęs. Pirmame aukšte buvo laminatas, niekas neatšokinėję. Drėgmės kvapas buvo, jautėsi drėgmė. Juos kaltino, kad dėl jų kaltės viskas įvyko. Jis dirba nuo 1983 m. šioje srityje. Jam tokia situacija nebuvo niekada atsitikusi. Atsakovas yra dirbęs didelėje įmonėje Vokietijoje, ten tokių detalių būdavo šimtais. Jis po kiekvieno presavimo flomasteriu žymėdavo kryžiuką. Taip pasitikrindavo, kad nieko nepraleisdavo. O tokiame kaip šis, kur tik 10 presavimų, nesižymėjo. Jis nežino, kas vyko bute po to, kai jie pridavę paliko objektą. Jis darbą padarė rugsėjo mėn. gerai, buvo hidrauliškai išbandyta. Neatmeta galimybės, kad kiti darbininkai pragręžė vamzdį, todėl keitė.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo O. P. paaiškino, kad buvo sekmadienio naktis, kokia pusė dviejų nakties, sausio 8 d. Bemiegant pasigirdo tekančio krioklio garsas. Ji labai išsigando, nesuprato kur. Pradėjo bėgioti ir pamatė, kad per visas sienas, per lubas, per apšvietimus bėga vanduo. Ji pradėjo šaukti, vyras pašoko, paskui pas kaimynus lėkė. Ieškojo, kas užsuktų vandenį. Atėjo šilumininkas, kur prižiūri jų šilumos tinklus. Jis vaikščiojo pas juos su guminiais batais. Vyras su semptuvu vandenį į kibirą sėmė. Kol neužsuko vandens, tiesiog nebuvo prasmės to vandens semti. Visur bėgo, per sienas, per šviestuvus, koridoriuje šviesa blyksėjo be sustojimo. Kadangi butas gerai šildomas žiemos metu, greitai džiūvo sienos, paliko dėmės. Laminatas tiesiog siūbavo iš pradžių, vėliau truputį nusileido, kažkiek išsikraipė. Laminatas išdžiūvo, bet liko dėmės. O tapetai, kurie labiau atšoko, vėliau pradėjo slinkti į apačią. Po viso to reikėjo lubas perdažyti, reikėjo sienas nuvalyti, iš naujo sutvarkyti. Kai kur reikėjo pakeisti grindų apvadukus. Virtuvės vieno kampo tapetai susigadino, reikėjo pertvarkyti. Jos vaikai paskaičiavo, pažiūrėjo, kokiomis kainomis jie galėtų susitvarkyti. Vaikai buvo paskaičiavę, kad mažiausiai 2500,00 Eur. Bet paskui su kaimynais aiškinosi, jie dar buvo atsivedę savo darbuotoją, kuris jiems darė kitus remonto darbus. Ji paklausė to darbuotojo, už kiek jis sutvarkytų. Jis pasakė, kad mažiausia suma, kiek galima paskaičiuoti, 1500,00 Eur, pigiau neišeis tuos darbus padaryti. Tad kaimynai sumokėjo jiems pervesdami 1500,00 Eur. Jeigu atsakovai mano, kad per didelė suma, tegul patys skaičiuoja, kokios šiais laikos medžiagų ir darbų kainos. Butą suremontavo maždaug, tačiau pinigų neužteko. Kiek prisimena, 1500,00 Eur sumokėjo už tapetus, klijus, apvadus, šviestuvą (nebeveikė hole), elektros mygtukus, jungtukus. Buvo mintis, kad 1500,00 Eur užteks viskam, bet kiek trūko, tiek savo pridėjo. Sienas pasitvarkė truputį patvaresniu būdu, be tapetų, su dekoru, kad jeigu vėl nelaimė būtų iš viršaus, tada galėtų lengviau susitvarkyti. Savo bute gyvena nuo 1989 m. pavasario. Pas juos per tą laiką buvo remontų. Nuo paskutinio remonto iki apliejimo buvo praėję kokie 4-5 metai. Tada buvo padarytos su tapetais sienos, lubos perdažytos. Buvo perkloti laminatai. O virtuvėje buvo per pusę išklota plytelėmis ir tapetais, grindys irgi plytelėmis, lubos su plastikinėmis lentelėmis. Ir kas patvaresnio, per daug nenukentėjo. Vonia irgi su plytelėmis, ten mažai nukentėjo, tik kampai, tai jie to neskaičiavo. Čekių po apliejimo kai remontavosi neišsaugojo, nes nesitikėjo, kad reikės. Galvojo, kad tam turi iš antstolių nuotraukas, jeigu reiktų. Pasidarė apdailą koridoriuko ir holo, apvadus keitė visur, per koridoriukus, per holą, visur reikėjo pakeisti. Ir virtuvėje teko apvadukus daryti, nes reikėjo tapetus pakeisti. Reikėjo šviestuvą hole pakeisti. Elektros jungtukus keitė visur, nes nebetiko, jie buvo pribėgę, net nuvalyti nėjo. Visur pas juos blykčiojo elektra. Elektros jungtukus buvo keitę prieš kokius 4-5 metus. Meistrams vien už darbą sumokėjo 500,00 Eur už sienų dekorą, ir medžiagos kainavo. 1000,00 Eur išėjo ant sienų tiksliai, o kur dar lubos, laminatas, apvadai ir kita.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo P. P. paaiškino, kad jis vos spėjo semti vandenį su šiupeliu. Kibirą prisemdavo, išpildavo, vėl semdavo. Vanduo jiems sugadino pradedant nuo įėjimo koridoriuko siena visa nubėgo, tapetai. Einant toliau – holas, hole irgi, ten buvo sienos apibėgusios, grindys. Koridoriuke į virtuvę, kur einama į tualetą, vonią, ten irgi bėgo vanduo, jis buvo pakišęs didelį 20 litrų puodą, kuris per 5 minutes būdavo pilnas. Ir virtuvei kliuvo. Vonioje kampe irgi bėgo, nedaug, bet bėgo. Virtuvės siena visa buvo apibėgusi. Sutvarkymui samdė darbininkus. 1500,00 Eur remontui neužteko, dar pridėjo savo pinigų. Remontavo dalinai, kad atstatyti, kur buvo sugadinta. Visų kambarių netvarkė, tik ten, kur sugadinta, ir tik dalinai atstatė. Į 1500,00 Eur įėjo sienų tvarkymas koridoriuje, nuėmė tapetus ir dažė. Koridoriuke laminatą keitė, nes lingavo vaikščiojant. Virtuvėje tapetus keitė. Ir jis pats padėjo darbu. Jie keitė ir rozetes, jungtukus (4 rozetes ir 3 jungiklius dvigubus), nes nuo vandens buvo pradėję žaibuoti, kontakto negaudavo gero. Paskutinis remontas jų bute buvo darytas prieš keturis metus. Taip pat grindjuostes keitė, nebegalėjo tų pačių panaudoti,nes buvo pažeistos, po sušlapimo susiraitė, nebėjo atitaikyti.
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo E. R. paaiškino, kad naktį jį žmona pažadino dėl bėgančio vandens triukšmo. Jis atsikėlė ir pamatė, kad vonioje per visas lubas visu plotu bėga vanduo. Jie ėmė tą vandenį semti, bėgo pas kaimynus, klausti, pas ką bėga vanduo. Skambino ir pagalbos telefonu, į avarinę tarnybą. Galiausiai prisiminė, kad pirmininkas buvo parašęs santechniko numerį, kuris prižiūri jų namą. Jis kažkaip surado numerį, paskambino santechnikui. Jis atvažiavo praėjus kokioms 30-40 minučių, užsuko vandenį. Taip ir baigėsi vandens bėgimas. Sulieta buvo gal truputį mažiau negu pusę buto. Pagrinde bėgo vonioje, iš vonios tekėjo į holą, iš holo į virtuvę. Lubų viršuje neaišku kokiomis ertmėmis nubėgo vanduo į koridorių, siena ten visa bėgo, ir ant grindų matėsi. Dingo elektra koridoriuje. Vėliau atvyko kaimynai. Vėliau susitikę su kaimynais bendravo žodžiu, ką jie darys, kaip vertins tą žalą ir t.t. Jie laukė, bendravo. Ieškovai stengėsi susisiekti su santechnikais, kurie atliko darbus, kaip jie pasakojo. Tai jie vis laukė. Vėliau ieškovai sutiko gražiuoju atlyginti žalą. Jie nežinojo, kaip žalą įvertinti tiksliai, tai išsikvietė statybos kompanijos vadovą, kuris atvažiavo, apžiūrėjo, aptarė, kad paskaičiuos vidutinę rinkos kainą medžiagų ir darbų. Jis nuvažiavo pas jį į ofisą, pasiėmė tą sąmatą, padarė kopiją, vieną davė kaimynams, vieną sau pasiliko. Kaimynai dar galvojo, jie bendravo. Buvo prieita išvada, kad jis atliks darbus pats, kad būtų mažesnė sąmata, skaičiuos be PVM. Sąmatą padarė UAB „Vestūnas“. Suma buvo galutinė su PVM, jeigu jie samdytų jų statybų kompaniją ir jie atvažiuotų atlikti darbus. Jis su ieškovais susitarė, kad PVM neskaičiuos, skaičiuos tiktai medžiagas ir darbus. Taip pat jis iš sąmatos išbraukė vonios plyteles, nes UAB „Vestūnas“ manė, kad plytelės atšokinės, bet jis nenorėjo imti pinigų už tai, kas galimai bus po 3 mėnesių ar po pusės metų. Bet sąmatoje nebuvo įtrauktos vonios spintelės, kurios buvo pažeistos karšto vandens, jas jis įtraukė. 4500,00 Eur tikriausiai ir neužteko viskam suremontuoti, jeigu viską suskaičiuotų. Jis pirko medžiagas, nuomojosi priekabą šiukšlėms išvežti. Į sąmatą nebuvo įtraukti elektriniai patalpų džiovintuvai, drėgmės surinkėjai, drėgmės matuokliai, kuriuos nuomojosi, reikėjo ardyti pusę virtuvinio komplekto, kurį jis pats išardė ir vėl surinko, tai jam užtruko visą dieną. Grindis pirko, grindų čekį turėjo, nežino, ar išsaugojo. Pirko spinteles dvi. Visus darbus pats atliko. Jis pats pagal išsilavinimą yra stalius – baldžius, minkštų baldų surinkėjas. Paskutinis remontas jų bute buvo darytas prieš kokius 6-7 metus. Apipylimo metu vonioje buvo karkasas lubų, padarytas iš profilių. Ant tų profilių buvo plastikinės lentelės. Jis tas plastikines lenteles nuėmė tą pačią naktį, kai užsuko vandenį, nes visos lubos buvo pilnos vandens. Sudarant sąmatą dėl žalos buvo numatyta, kad reikės keisti ir parketą ir plokštes po apačia, nes ten yra plaušo plokštė, o nuo tokio kiekio vandens ji išsipūtė, išsilenkė, buvo aišku, kad tikrai reikės keisti. Jo pateiktoje filmuotoje medžiagoje vandens bėgimas buvo mažesnis negu pačioje pradžioje. Jie suprato, kad reikia filmuoti, tik vėliau, po didžiųjų stresų, kad turėtų įrodymus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo L. R. paaiškino, kad naktį atsibudo, nes išgirdo vandens bėgimo garsą. Ji pamatė, kad per lubas bėgo visur vanduo. Ji greitai pažadino sutuoktinį, jis puolė skambinėti, pagalbos kviesti. Ji pati su rankšluosčiais kiek buvo galima sausino, valė. Bet su rankšluosčiais nepavyko, tai su šiupeliu pradėjo semti. Vaikai atsibudo, pradėjo verkti, klausinėti, kad darosi. Davė vaikams rankšluosčius, liepė užkišti duris kad nebėgtų į svetainę, į vaikų kambarį, į miegamąjį, nes iš holo labai vanduo bėgo. Vaikai padėjo vandenį sulaikyti, o ji pati vonioje su naminiu šiupeliu sėmė nuo grindų į dušo kabiną vandenį, visą laiką, kol užsuko. Vanduo buvo karštas, bėgo su žvyru ar betono trupiniais. Po to, kai užsuko vandenį, iki 5-6 val. ryto valėsi, tvarkėsi, sausinosi. Patirtas išlaidas labiau žino vyras, ji pati į įmones nevažinėjo. Jie sutiko sumažinti ieškovams sumą, nes vyras daug ką pasidarė pats. Vyras nepasakė, jog po 2-3 savaičių vyras pakėlė grindų lentelę. Ten buvo ąžuolinis parketas. Prieš septynis metus jie grįžo iš (duomenys neskelbtini), darė kapitalinį remontą, viską keitė, paliko tik grindis. Paliko grindis, nes ten buvo grynas ąžuolas su uosiu. Jie samdė restauratorių, kuris anuomet nušlifavo, nulakavo, grindys buvo atnaujintos. Po 2-3 savaičių vyras vieną parketo lentelę pakėlė ir pamatė, kad ten yra pelėsis. Tai jie, nieko nelaukę, viską ardė, ir gyveno apkasuose gal mėnesį. Jie ardė tiek, kiek buvo pelėsio. O pelėsis buvo beveik visur, kur užpilta. Kaimynas buvo atėjęs, matė, kaip jie gyvena. Jie norėjo kuo greičiau susitvarkyti tuos finansinius reikalus, kad galėtų pradėti tvarkytis butą. Jie sausino betoną, ėmė matuoklį, kur drėgmę batono matuoja, nes bijojo, kad uždėjus naujas grindis, o ten bus drėgna, vėl bus pelėsis. Ėmė oro sausintuvą. Oro sausintuvas ir betono grindų drėgmės įrenginys buvo nuomoti, bet sąmatoje jie neįtraukti. Ji sąskaitos, kad sužymėti visas išlaidas nevedė. Ji tikrai nemano, kad suma buvo per didelė, nes bus turbūt dar daugiau išėję su visais papildomais dalykais. Ji čekių nelaikė, nes jie pasirašė susitarimą, tai ji galvojo, kad tuo viskas ir baigsis. Tai nematė reikalo rinkti čekius.
Liudytojas R. M. paaiškino, kad darė vidaus apdailą ieškovų bute. Tiek virtuvės, tiek koridoriaus, tiek vonios. Santechnikos darbų nedarė, tik sumontavo maišytuvus, tam reikia tik raktų ir replių, nėra sudėtinga. Jeigu mokėtų daryti santechnikos darbus, ieškovas nebūtų ieškojęs santechnikų, kurie padarytų santechnikos darbus, Jei jis tai darytų, tada jis turėtų ir santechnikos įrankius. Jis savo darbais negalėjo pažeisti vamzdžių. Jis karšto vandens nenaudojo. Mišiniams daryti naudojamas šaltas vanduo. Jis dėdamas gipso plokštę niekaip negalėjo pažeisti vamzdžių. Jeigu jis ir būtų pažeidęs, būtų kvietęs santechnikus - atsakovus, kad sutvarkytų. Jei jis tokius dalykus mokėtų, nebūtų reikėję ieškovams atsakovų du mėnesius laukti, kol jie padarys darbus. Jie du mėnesius laukė, todėl ir jam visi apdailos darbai stojo.
Liudytojas B. M. paaiškino, kad pas ieškovus dirbo jo sūnus, jis atvažiuodavo padėti. Jis su ieškovu pažįstami, ieškovas jam pirmiausia paskambino, kad atvažiuotų, kai įvyko tas atsitikimas. Kai jis atvyko, vanduo jau buvo užsuktas. Matė, kad karšto vandensvamzdis tikrai nebuvo užpresuotas. Jis nemontavo ieškovo bute maišytuvų, dušo, kitų santechnikos įrenginių. Jis neturi santechniko išsilavinimo. Jis kartais atvažiuodavo patarti ieškovui, padėti sūnui. Mano, jog jeigu nebuvo atsuktas karštas vanduo, jeigu niekas nesinaudojo, tai tas vamzdis tikriausiai ir laikėsi. O kai ieškovai valėsi, ilgiau palaikė atsuktą karštą vandenį, naktį sukilus slėgiui išsimovė vamzdis. Taip teigdamas remiasi patirtimi.
Liudytojas R. Š. paaiškino, kad jis yra Klaipėdos energijos prižiūrėtojas to namo. Jis atvyko ir užsuko vandenį. Apipylimo priežastis buvo tai, kad vamzdis atsijungė nuo movos. Jis matė, kad mova neužspausta. Matė, kad vanduo pas trečiuosius asmenis bėgo per sienas. Užlipus ant grindų jautėsi, kad buvo vandens ir po grindimis.
Liudytojas V. B. paaiškino, kad yra brolis E. B., o pastarasis yra namo pirmininkas. Jis buvo atvykęs pas ieškovus, buvo rasta neužpresuota presuojama jungtis, dėl kurios buvo užpilti apačioje esantys butai. Užpylimas įvyko, nes presuojama jungtis buvo neužpresuota, tik įmauta. Atsukus vandeniui ji greičiausiai išsimovė, ir dėl to bėgo vanduo. Nėra taip, kad lengvai išsimautų, sumaunama gana stangriai, tam kad palengvintų darbą montuotojams, kad ji neiškristų, kad galėtų vienas darbuotojas darbuotis. Taip dėl montavimo patogumo yra padaryta. Dėl to, kad lengvai iškristų, išsimautų, taip nėra. Jeigu taip stangriai sumovus, paleidus vandenį iki kokio baro, gali laikyti neišspjovus, kai sukyla didesnis slėgis, tai išspjauna. Jis asmeniškai matė neužpresuotą jungtį. O kai vaikščiojo po butus, matė didelę žalą padarytą - koridoriaus lubos, holo, virtuvės, vonios supiltos lubos, subėgimai dideli padaryti. Jo paties išsilavinimas yra 3 aukštieji inžineriniai išsilavinimai, taip pat turi atestatą vykdyti darbų vadovo veiklą ir techninę priežiūrą vamzdynų dalyje. Jis dirba inžinerinį darbą, dirba su sistemomis ir puikiai jas išmano. Jeigu atsakovai iš tikrųjų būtų darę hidraulinį bandymą, jungtis būtų nukritusi ir neatlaikiusi. Greičiausiai hidraulinis bandymas buvo neatliktas. Kitas klausimas, kaip atliko hidraulinį bandymą, jeigu kai jie norėjo sekančią dieną atlikti hidraulinį bandymą, tualeto bakelis neatlaikė tam tikro slėgio ir praleido vandenį. Sunku pasakyti, kaip išbandė. Jie patys bandė sekančią dieną, kai užpresavo jungtį, jie bandė užpresuoti vandens sistemą. Presuojant sistemą paaiškėjo, kad per bakelio užpildymo vožtuvėlį pradeda bėgti vanduo prie tam tikro slėgio. Vandentiekyje slėgis yra apie 2,5 baro. Jungtis atsukus pagrindinį ventilį ir padavus pilnai vandenį, jungtis neturėtų laikyti, jei nepresuota. Bet gali laikytis. Priklauso nuo gamintojo, kokios tarpinės, stangresnės ar mažiau. Jis yra turėjęs atvejį, kai išbūna nepresuota ir 1-2 metus laiko jungtis. Jei apačia stangri, jeigu alkūnė stangri, jeigu nėra daug paslankumo, vietos iššokti, tai ji gali ir ilgai išbūti. O pačios tarpinėlės kaip sandarikliai dirba. Į klausimą, ar galėjo karšto vandens vamzdis būti pažeistas kitiems darbininkams atliekant darbus ir ar vamzdis galėjo kitų darbininkų būti pakeistas, atsakė, kad sudėtinga atsakyti. Bet matosi, kad medžiagos vienodos, jungtys vienodos, tai to paties meistro galėtų būti darbas. Pažeidus vamzdį nebūtinai reiktų visą vamzdį keisti, galima būtų iki tos vietos, kur pažeista, bet tada atsirastų nauja papildoma tiesi jungtis. Jeigu tokių jungčių nėra, tai gali būti keitimas nuo vandens padavimo iki sekančio prietaiso. Į klausimą, ar galėjo vamzdis išsimauti, nes ieškovai iš vakaro naudojo karštą vandenį, atsakė, kad kai visi vartotojai vartoja vandenį, tai slėgis nukrenta, kai vanduo nenaudojamas naktį, tai tada slėgis sukyla. Tai galėjo įtakoti. Galėjo galbūt įtakoti atidarinėjimas – uždarinėjimas ventilių, ištraukti tą vamzdį kažkiek, o naktį pilnai sukilus slėgiui galbūt galėjo išsimauti vamzdis.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
ieškinys tenkintinas.
Esminės faktinės bylos aplinkybės
Ieškovai yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkai.
Ieškovai 2022 m. antroje pusėje susitarė su atsakovais dėl santechnikos darbų – karšto ir šalto vandens vamzdžių pakeitimo naujais minėtame bute.
Atsakovai darbus atliko 2022-09-20.
Toliau ieškovų bute apdailos darbus atlikinėjo liudytojas R. M. Jam kartais pagelbėdavo tėvas B. M.
2023-01-07 vakare ieškovai, atvykę į savo butą, jame tvarkėsi, valėsi, naudojo karštą vandenį.
2023-01-08 apie 01.30 val. ieškovai sulaukė skambučio ir informacijos apie tai, kad iš jų buto, esančio trečiame aukšte, bėga karštas vanduo, to pasėkoje buvo užlieti trečiųjų asmenų du butai, t. y. E. R. bei L. R. priklausantis antrame aukšte esantis butas Nr. 36, ir O. P. bei P. P. priklausantis pirmame aukšte esantis butas Nr. 33.
Ieškovai sutikdami, kad tretiesiems asmenims priklausantys butai buvo užpilti ieškovų bute (vonioje) išsimovus karšto vandens vamzdžiui, siekdami išvengti ginčų ateityje dėl žalos atlyginimo, sudarė su trečiaisiais asmeninis taikos sutartis, kurias patvirtino teismas, t. y. taikos sutartimi, kuri patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023-02-09 nutartimi byloje e2SP-2489-904/2023, susitarė, kad ieškovai tretiesiems asmenims E. R. bei L. R. sumokės 4 500,00 Eur (į bylą pateiktas mokėjimo pavedima); taikos sutartimi, kuri patvirtinta Klaipėdos apylinkės teismo 2023-03-14 nutartimi byloje Nr. e2SP-3552-512/2023, susitarė, kad ieškovai tretiesiems asmenims O. P. bei P. P. sumokės 1 500,00 Eur (į bylą pateiktas mokėjimo pavedimas).
Dėl žalos atlyginimo
Tarp šalių ginčas nekilo dėl to, kad tretiesiems asmenims priklausantys butai buvo apipilti ieškovų bute (vonioje) išsimovus karšto vandens vamzdžiui dėl neužpresuotos presuojamos jungties (šalių dar įvardijamos movos, antgalio).
Byloje kilo ginčas dėl to, kas yra kaltas dėl paliktos neužpresuotos jungties ir kokia žala dėl to buvo padaryta.
Ieškovai byloje įrodinėjo, kad dėl paliktos neužpresuotos karšto vandens vamzdžio presuojamos jungties yra kalti santechnikos darbus atlikinėję atsakovai. Atsakovai įrodinėjo, kad visas presuojamas jungtis užpresavo tinkamai, anot jų, vėliau kitus darbus atlikinėję kiti meistrai galėjo pažeisti vamzdį, jį keisti ir palikti neužpresuotą jungtį. Anot atsakovų, ilgas laikotarpis tarp atsakovų atliktų santechnikos darbų ir įvykusios avarijos leidžia abejoti, kad avarija įvyko būtent dėl atsakovų darbų netinkamos kokybės. Vertinant atsakovų atliktų darbų atlikimo momentą ir žalos atsiradimo momentą, anot atsakovų, darytina išvada, kad atlikti darbai yra pernelyg nutolę laike nuo žalos atsiradimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, ištyręs byloje esančių įrodymų visumą – šalių, trečiųjų asmenų, liudytojų paaiškinimus, rašytinius įrodymus – daro išvadą, jog ieškinys pagrįstas, dėl paliktos neužpresuotos karšto vandens vamzdžio presuojamos jungties yra kalti santechnikos darbus atlikę atsakovai, o atsakovai savo pozicijos, kad vėliau kitus darbus atlikinėję kiti meistrai pažeidė vamzdį, jį keitė ir paliko neužpresuotą jungtį, neįrodė.
Byloje ginčo nėra, kad 2022-09-20 atsakovai, be kita ko, ieškovų bute išvedžiojo naujus karšto vandens vamzdžius vonioje. Kaip nurodo šalys, atlikti darbai buvo perduoti žodžiu, juos parodant, joks darbų priėmimo – perdavimo aktas nebuvo rašomas, darbų galutinis rezultatas nebuvo fiksuojamas. Ieškovai pateikė į bylą fotonuotraukas, iš kurių matyti, jog karšto vandens vamzdžiai turi savo identifikacinius skaičius, tarp šalių nekilo ginčas, jog tokius pat vamzdžius atsakovai pirko iš parduotuvės UAB „Kerpita“ ir naudojo ieškovų bute. Ieškovų vonioje išvedžioti karšto vandens vamzdžiai vientisi, kažkokių tai dalinių sujungimų, kurie galėtų patvirtinti atsakovų poziciją, jog vėliau darbus atlikinėję kiti meistrai pažeidė vamzdį, jį keitė ir paliko neužpresuotą jungtį, nėra.Pas ieškovus bute po atsakovų apdailos darbus atlikinėjo liudytojas R. M., pastarajam kartais pagelbėdavo tėvas – liudytojas B. M.. Liudytojas R. M. teismui paaiškino, kad jis santechnikos darbų neatlieka, vamzdžių nevedžioja, nes nemoka ir neturi tam reikalingų įrankių, tik geba prisukti, pavyzdžiui, maišytuvus. Liudytojas R. M. taip pat nurodė, jog jam dirbant pas ieškovus bute jis jokio vamzdžio pažeidęs nebuvo. Įrodymų, kurie paneigtų tokius liudytojo R. M. aiškinimus ar keltų bent menkiausias abejones šio liudytojo parodymais, byloje nėra, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Pažymėtina ir tai, jog liudytojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra turėjęs atvejį, kai išbuvo neužpresuota jungtis ir 1-2 metus laiko. Taip gali atsitikti dėl to, jog jeigu vamzdžio apačia stangri, jeigu nėra daug paslankumo ir vietos vamzdžiui iššokti, tai vamzdis gali ir ilgai išbūti neišsimovęs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, jog nagrinėjamu atveju ieškovų remontuojamame bute niekas ginčo laikotarpiu negyveno, karštas vanduo nebuvo naudojamas, ieškovai karštą vandenį naudojo įvykio išvakarėse, po ko 2023-01-08 naktį, susidarius slėgiui, karšto vandens vamzdis, esant neužpresuotai jungčiai, išsimovė.
Byloje nėra jokių duomenų, kad pas ieškovus bute esantys vamzdžiai yra ne tie vamzdžiai, kuriuos išvedžiojo atsakovai, ar kad dalis jų buvo pakeista. Taip pat byloje nėra jokių įrodymų, kad kažkas tai keitė atsakovų išvedžiotus vamzdžius. Teismas vertina, jog atsakovai savo pozicijos, kad darbus atlikinėję kiti meistrai pažeidė vamzdį, jį keitė ir paliko neužpresuotą jungtį, neįrodė, šios savo versijos atsakovai nepagrindė absoliučiai jokiais įrodymais.
Nors atsakovai teigė, kad karšto vandens vamzdis negalėjo išbūti neišsimovęs beveik 4 mėnesių laikotarpį, tačiau, kaip minėta, liudytojas V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra buvę, kai neužpresuota mova išbuvo ir 1-2 metus laiko. Atsakovai apart savo žodinių aiškinimų, nepateikė teismui įrodymų, kad jų šiuo atveju naudotos santechnikos prekės – presuojamos jungtys – negalėjo atlaikyti slėgio būdamos neužpresuotos beveik 4 mėnesius.
Be to, atsakovai teismui nepateikė įrodymų, kad jiems baigus darbus pas ieškovus bute tikrai neliko nė vienos neužpresuotos presuojamos jungties.
Ieškovai tretiesiems asmenims sumokėjo iš viso 6 000,00 Eur jų patirtai žalai atlyginti, todėl šią sumą prašo priteisti jiems iš atsakovų. Atsakovai su tokio dydžio žala nesutinka, anot jų, ieškovai žalos dydžio šioje byloje neįrodė.
Teismo vertinimu, byloje yra akivaizdu, kad tretieji asmenys dėl jų butų apipylimo karštu vandeniu patyrė žalą. Tai iš dalies patvirtina ir pačių atsakovų paaiškinai, jog jie lankydamiesi butuose Nr. 33 ir Nr. 36 matė, kad sienos buvo apibėgusios vandeniu, anot jų, kažkiek tai vandens buvo ir ant grindų. Žalos padarymo faktą patvirtina ir byloje esančios fotonuotraukos, vaizdo medžiaga.
Nustačius, kad žala vis dėlto buvo padaryta, teismas privalo nustatyti ir žalos dydį. Atsakovai akcentavo, kad šiuo atveju ieškovai negali remtis teismo patvirtintomis taikos sutartimis, jos neturi jokios prejudicinės galios šioje byloje, kadangi atsakovai nebuvo taikos sutarčių šalimis. Tačiau teismas pažymi, jog šiuo atveju padarytą žalos dydį ieškovai įrodinėja ne vien taikos sutartimis, kurias patvirtino teismas, o ir kitais įrodymais. Į bylą yra pateikta UAB „Vestūnas“ tretiesiems asmenims E. ir L. R. parengta sąmata / sutartiniai darbų įkainiai, iš kurios matyti, kad darbų ir medžiagų bendra kaina – 5 458,42 Eur. Tretieji asmenys O. ir P. nurodė, jog sąmatą jiems buvo apskaičiavę vaikai – 2 500,00 Eur sumai, į bylą pateiktas rašytinis prašymas dėl žalos atlyginimo, nurodoma, jog žalą vertina 2 500,00 Eur suma. Į bylą pateiktos fotonuotraukos patvirtina žalos faktą ir mąstą – pas trečiuosius asmenis butuose sulieti tapetai, lubos, tapetai atsilupę, apliejimai prie jungiklių, susideformavusios grindjuostės, grindys ir kt. Ieškovai ir tretieji asmenys paaiškino, jog dėl žalos dydžio jie kaimyniškai susitarė, tretieji asmenys padarė nuolaidų ieškovams, sutarto ir gauto žalo atlyginimo neužteko nei vieniems. Nors tretieji asmenys į bylą nepateikė įrodymų, patvirtinančių jų išlaidas susitvarkant butus po užpylimo karštu vandeniu, tačiau tai nepaneigia žalos fakto ir dydžio. Be to, tretieji asmenys nurodė, jog net nepagalvojo, kad reikia saugoti pirkimo kvitus, dalį darbų atliko savo jėgomis.
Ir nors atsakovai nesutiko su prašomu priteisti žalos dydžiu, tačiau jie savo skaičiavimų į bylą jokių neteikė.
Teismas įvertinęs pateiktus rašytinius įrodymus, trečiųjų asmenų paaiškinimus, vaizdinę medžiagą, daro išvadą, jog prašomas priteisti žalos dydis yra protingas, pagrįstas ir įrodytas.
Remdamasis tuo, kas anksčiau aptarta, teismas daro išvadą, jog byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad tarp atsakovų veiksmų – paliktos neužpresuotos jungties – ir padarytos žalos yra priežastinis ryšys, todėl ieškinys pagrįstas ir tenkintinas, ieškovams (sutuoktiniams) solidariai iš solidarių atsakovų priteistinas 6 000,00 Eur žalos atlyginimas.
Kadangi atsakovai nagrinėjamu atveju dirbo kartu, kaip patys nurodė, vienas laikydavo vamzdžius, kitas – presuodavo, teismas konstatuoja, kad jų atsakomybė prieš ieškovus yra solidari. Prievolės solidarumas reiškia, kad kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį.
Dėl procesinių palūkanų
Skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymu nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis). Procesinių palūkanų, išieškotinų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dydžiai nurodyti CK 6.210 straipsnyje, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio. Ieškovams prašant, jiems iš atsakovų solidariai priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovai byloje patyrė iš viso 1 950,00 Eur (135,00 Eur žyminis mokestis (mokėjo ieškovė) ir 1 815,00 Eur už teisines paslaugas advokatui (mokėjo ieškovas)) bylinėjimosi išlaidų. Ieškovai prašo bylinėjimosi išlaidas iš atsakovų taip pat priteisti solidariai.
Tačiau teismas pažymi, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos solidariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad proceso teisės normose nenustatyta solidariosios prievolės bylinėjimosi išlaidoms mokėti, todėl šios išlaidos priteisiamos ne solidariai, o nustatant konkrečias mokėtinas dalis. Iš bylą pralaimėjusių asmenų bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos lygiomis dalimis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-352-701/2015, Nr. 3K-3-332/2012,Nr. 3K-3-420/2011 ir kt.).
Atsižvelgiant į tai, kas aptarta,priteistina iš atsakovų (iš kiekvieno atskirai) po 67,50 Eur ieškovei ir po 907,70 Eur ieškovui bylinėjimosi išlaidų (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).
Atsakovai laikomi bylą pralaimėjusia šalimi, todėl jiems jų turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos.
Šioje byloje susidarė 66,40 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, kurios valstybės naudai priteistinos iš atsakovų – iš kiekvieno po 33,20 Eur (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Priteisti solidariai ieškovams S. G. ir B. G. iš solidarių atsakovų G. M. ir R. K. 6 000,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 6 000,00 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2023-04-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti ieškovei B. G. iš kiekvieno atsakovo, t. y. iš G. M. ir iš R. K. po 67,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio).
Priteisti ieškovui S. G. iš kiekvieno atsakovo, t. y. iš G. M. ir iš R. K. po 907,50 Eur bylinėjimosi išlaidų (atstovavimo išlaidų).
Priteisti valstybei iš kiekvieno atsakovo, t. y. iš G. M. ir iš R. K. po 33,20 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidas. Išaiškinti, kad į valstybės biudžetą priteistos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, įmokos kodas 5662.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti tretiesiems asmenims O. P., P. P. ir E. R., L. R. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolų originalus.
Sprendimui įsiteisėjus, grąžinti civilinių bylų raštinei civilines bylas Nr. e2SP-3552-512/2023 ir e2SP-2489-904/2023.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.