Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Alfredas Juknevičius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

3. Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, toliau – CPK, 123 straipsnio 3 dalis). Iš jo per teismo nustatytą terminą negavus atsiliepimo į ieškinį, tenkintinas ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

4. Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).

5. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2018 m. birželio 8 d. pradinis kreditorius UAB „IPF Digital Lietuva“ ir atsakovas sudarė paskolos sutartį Nr. 2844762, pagal kurią pradinis kreditorius atsakovui suteikė minėtoje sutartyje nurodyto dydžio kreditą, atsakovas įsipareigojo sutartyje nustatyta tvarka kreditą grąžinti bei mokėti palūkanas, delspinigius ir kitas Sutartyje numatytas sumas. Nustatyta, kad atsakovas įsipareigojimų pagal aukščiau minėtą sutartį tinkamai nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2019 m. liepos 5 d. Sutartį nutraukė.

6. Ieškovė ir UAB „IPF Digital Lietuva“ 2017 m. spalio 31 d. sudarė Tęstinių reikalavimų teisių pirkimo sutartį Nr. PR-17-210, kurios pagrindu ieškovas įgijo reikalavimo teises į atsakovą pagal aukščiau minėtą sutartį. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. kovo 14 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011 išaiškino, kad tuo atveju, jei skolininkas nėra įvykdęs reikalavimo pradiniam kreditoriui, cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas. Ieškovė nurodo, kad, vadovaudamasi CK 6.109 straipsnyje nustatyta tvarka, pranešė atsakovui apie reikalavimo perleidimą ir pareikalavo sumokėti skolą.

7. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Byloje nėra duomenų, kurie leistų teigti, kad atsakovas būtų visiškai atsiskaitęs su pradiniu kreditoriumi arba ieškove (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, ieškovės reikalavimas tenkintinas ieškovei iš atsakovo priteisiant 3239,94 EUR skolą (CK 6.38, 6.200, 6.886 straipsniai).

8. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 1657,12 EUR palūkanas, apskaičiuotas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2020 m. balandžio 28 d. Iš pradinio kreditoriaus ir atsakovo sudarytos sutarties sąlygų nustatyta, kad sutarties galiojimo terminas buvo 2021 m. gegužės 23 d. Kaip minėta, 2019 m. liepos 5 d. pradinis kreditorius vienašališkai nutraukė Sutartį. Pagal su pradiniu kreditoriumi sudarytą sutartį atsakovas įsipareigojo mokėti 51,77 procentų dydžio metines palūkanas iki kredito grąžinimo dienos (Sutarties 4.1 punktas).

9. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, jog pritariant kasacinio teismo nuosekliai formuojamai pozicijai, kad kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo yra reikalavimas įvykdyti sutartinę prievolę natūra, darytina išvada, jog šis reikalavimas kreditoriaus negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu. Sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Skolininko prievolei mokėti mokestį už pinigų naudojimą, neatliekantį nuostolių kompensavimo funkcijos, laikotarpiu, kurio nebeapima šalių sudaryta sutartis, nėra teisinio pagrindo, kadangi tokia skolininko prievolė neišplaukia nei iš šalių sudarytos sutarties, nei iš įstatymo (CK 6.2, 6.221 straipsniai). Minimalių nuostolių, atsiradusių dėl kreditoriaus negalėjimo naudotis negrąžintais pinigais, atlyginimo funkciją atlieka kompensuojamosios palūkanos, kurios gali būti skaičiuojamos ir po paskolos sutarties nutraukimo. Aptartas išaiškinimas neužkerta sutarties šalims kelio susitarti, jog po sutarties nutraukimo iki visiško paskolos sumos grąžinimo paskolos davėjui bus mokamos kompensuojamosios palūkanos, kurių dydis atitinka sutartyje nustatytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 48, 49, 52, 53 punktai).

10. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, ieškovės reikalavimas dėl mokėjimo palūkanų tenkintinas iš dalies priteisiant iš atsakovo 427,87 EUR dydžio mokėjimo palūkanas už laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 4 d. iki 2019 m. liepos 5 d. (nuo kredito nemokėjimo dienos iki Sutarties nutraukimo dienos), t. y. 93 dienas (51,77 proc./ 365 d. ? 0,142 proc.; (3239,94 EUR x 0,142 proc.) x 93 dienos), o reikalavimas dėl likusios mokėjimo palūkanų dalies atmestinas. Pažymėtina, kad kasacinis teismas nurodytoje praktikoje, be kita ko, nurodė, kad šio aiškinimo nekeičia ir tai, jei šalys bus sutartyje nustačiusios sąlygą (kaip kad nagrinėjamu atveju), kad pelno palūkanos mokamos iki paskolos grąžinimo, nes tokia sutarties sąlyga, kaip ir kitos, nutraukus sutartį, nustoja galioti.

11. Kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 54 punktas), tačiau šiuo atveju ieškovė tokių reikalavimų byloje nereiškė.

12. Reikalavimas dėl 51,77 procentų dydžio palūkanų, kurios laikytinos kompensacinėmis, skaičiuojamų nuo pagrindinės skolos sumos (3239,94 EUR) nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo tenkintinas.

13. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (bauda, delspinigiai) (CK 6.71 straipsnis). Netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, jog pradinis kreditorius ir atsakovas sutartyje susitarė dėl 0,05 procento dydžio delspinigių normos nuo laiku nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą atsiskaityti dieną (Sutarties 5.1 punktas). Ieškovės paskaičiavimu, atsakovas turi sumokėti 384,92 Eur delspinigių, apskaičiuotų už laikotarpį nuo 2019 m. lapkričio 17 d. iki 2020 m. gegužės 15 d., t. y. už 180 d., taikant 0,05 proc./d. normą, minėtus delspinigius skaičiuojant nuo 4276,84 Eur sumos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas laiku negrąžino kredito, ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo delspinigių yra pagrįstas, todėl tenkintinas, tačiau atsižvelgiant į šiuo sprendimu už akių priteistą palūkanų sumą – 427,87 Eur, tikslintinas priteistinų delspinigių dydis ir ieškovei iš atsakovo priteitina 330,10 Eur (3667,81 Eur (3239,94 Eur negrąžintas kreditas + 427,87 Eur palūkanos) x 0,05 proc. x 180 d.) delspinigių (CK 6.71 straipsnio 1 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis).

14. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (3997,91 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

15. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis, t. y. ieškovės ieškinį tenkinus iš dalies, t. y. 75,69 proc. reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 90 EUR dalis sumokėto žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis).

16. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai iš atsakovo nepriteisiamos (CPK 92, 96 straipsniai).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92, 93, 96 straipsniais, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškovės UAB „B2Kapital“ ieškinį atsakovui A. P. tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovei UAB „B2Kapital“, į. k. 225516770, a. s. Nr. LT687044060000358162, AB „SEB“ bankas, 3239,94 EUR (tris tūkstančius du šimtus trisdešimt devynis eurus 94 ct) skolą, 427,87 EUR (keturis šimtus dvidešimt septynis eurus 87 ct) palūkanas, 330,10 EUR (tris šimtus trisdešimt eurų 10 ct) delspinigius, 51,77 procentų metines palūkanas už pagrindinę skolos sumą (3239,94 EUR), skaičiuojamas nuo kreipimosi į teismą dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki visiško kredito grąžinimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3997,91 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020 m. gegužės 19 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 90,00 EUR (devyniasdešimt eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini)

Likusius ieškovės reikalavimus atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo CPK 287 straipsnyje nustatyta tvarka.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Sprendimo kopijas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jo priėmimo dienos išsiųsti šalims.