Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantės (ieškovės) B. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties, civilinėje byloje pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovei 928-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Rašytojų namas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė B. A. pateikė teismui patikslintą ieškinį atsakovei 928-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Rašytojų namas“, kuriame prašė: 1) įpareigoti atsakovę per jai atstovaujantį bendrijos pirmininką, ne vėliau kaip per 3 dienas, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos išduoti jai negyvenamosios patalpos – neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) durų spynos raktų kopiją ir kitus įėjimo į pastogę atrakinimui reikalingus daiktus, kad bet kuriuo metu nevaržomai galima būtų patekti į šią neįrengtą pastogę ir galima būtų netrukdomai naudotis šia negyvenamąja patalpa – neįrengta pastoge; 2) atsakovei nevykdant teismo sprendimo, skirti jai 10 Eur dydžio baudą už kiekvieną teismo sprendimo nevykdymo dieną iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, baudą sumokant ieškovės naudai; 3) priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas – sumokėtą žyminį mokestį ir išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti.

ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo iš atsakovės klausimas. Ieškovė pakankamai

ilgai be teismo pagalbos siekė, kad atsakovė suteiktų jai pakeistos durų spynos kodą, ir tokį

Motyvuojamoji dalis

prašymą reiškė visiškai pagrįstai. Tačiau atsakovė šį prašymą patenkino tik po to, kai gavo ieškovės ieškinį iš teismo, nors tą galėjo padaryti dar iki ieškinio pateikimo. Dėl šios

priežasties ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė išimtinai dėl atsakovės kaltės. Todėl ieškovės

naudai iš atsakovės turi būti priteistos visos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos, išskyrus 75 proc.

už ieškinį sumokėto žyminio mokesčio, kurį teismas įpareigoja grąžinti Valstybinę mokesčių

inspekciją.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio. Nutraukė civilinę bylą Nr. e2-3506-1098/2021 pagal ieškovės B. A. ieškinį atsakovei 928-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai „Rašytojų namas“ dėl įpareigojimo atlikti veiksmus. Priteisė iš atsakovės 928-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rašytojų namas“ ieškovei B. A. 363,00 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Grąžino ieškovei B. A. 2020 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 528 sumokėto žyminio mokesčio 56,25 Eur dalį, mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ18515).

6. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nėra duomenų, kad ieškovės atsisakymas nuo ieškinio prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui. Prašyme dėl ieškinio atsisakymo ieškovė patvirtino, kad jai yra žinomos ieškinio atsisakymo pasekmės, t. y. kad bylą nutraukus, vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama (CPK 293 straipsnio 4 punktas, 294 straipsnio 2 dalis). Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes bei tai, kad atsakovė pilnai įvykdė jos atžvilgiu pareikštą reikalavimą, priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio, civilinę bylą nutraukė (CPK 293 straipsnio 4 punktas).

7. Dėl bylinėjimosi išlaidų nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovės atsisakymą nuo ieškinio lėmė tai, jog po civilinės bylos iškėlimo atsakovė sutiko su ieškovės ieškinio reikalavimu ir jį įvykdė, t. y. atsakovė 2021 m. sausio 25 d. suteikė ieškovei pakeistos durų spynos kodą. Ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Iš ieškovės pateiktų sąskaitų matyti, kad už teisines paslaugas ieškovė patyrė 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad nagrinėjamu atveju atsakovės elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, sprendė, jog ieškovė pagrįstai kelia klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės. Teismas, įvertinęs byloje sprendžiamo ginčo pobūdį bei jo sudėtingumą, parengto procesinio dokumento tūrinį, taip pat atsižvelgęs į tai, kad rengiant ieškinį nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais bei sąžiningumo, teisingumo principais mažina ieškovės prašomas atlyginti išlaidas iki 363,00 Eur. Teismas vertino, toks dydis užtikrins šalių lygiateisiškumo principą. Remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu, 2020 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 528 sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl ieškovei grąžintino 56,25 Eur žyminio mokesčio dalį.

III. Atskirojo skundo argumentai

8. Apeliantė (ieškovė) B. A. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo pakeisti 2021 m. vasario 23 d. teismo nutartį ir priteisti iš atsakovės ieškovės naudai 726 Eur už ieškinio parengimą bei 18,75 Eur žyminio mokesčio; priteisti iš atsakovės ieškovės naudai ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas už atskirojo skundo parengimą.

8.1. Nurodė, kad tai, kad atsakovė visiškai nepagrįstai ir neteisėtai, o kartu ilgą laiką ir sistemingai (tai patvirtina byloje esantis ieškovės ir atsakovės susirašinėjimas), atsisakė geranoriškai patenkinti teisėtą ieškovės reikalavimą iki kreipimosi į teismą, akivaizdžiai ir neginčijamai sudarė pagrindą ieškovei imtis kraštutinių savo teisės gynimo būdų – ieškovė buvo priversta kreiptis į teismą. Šiuo atveju ieškovė, būdama pensijinio amžiaus (70 metų) ir nebūdama profesionali teisininkė, turėjo skirti savo laiką jai galinčio padėti advokato paieškom, o jį radusi – prašyti surašyti ieškinį. Taigi tam, kad būtų apgintos ieškovės pažeistos teisės ir teisėti interesai, kuriuos ilgą laiką ir sistemingai pažeidinėjo atsakovė, ieškovė buvo priversta patirti išlaidas advokato paslaugoms, taip pat žyminio mokesčio sumokėjimui. Prie viso to dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovė išgyveno emociškai sudėtingą laikotarpį.

8.2. Pažymėjo, kad atsakovės elgesys turi būti kvalifikuotinas kaip netinkamas proceso šalies elgesys ir yra pagrindas ieškovei reikalauti atlyginti visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas nutartyje neneigia, kad būtent atsakovės elgesys sąlygojo bylinėjimosi išlaidų susidarymą, todėl ieškovė pagrįstai kelia klausimą dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo iš atsakovės, tačiau teismas visiškai nepagrįstai teigia, kad ieškovės prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos turi būti mažinamos.

8.3. Nurodė, kad nesutikdama su aukščiau pateiktu teismo sprendimu ieškovė pagrįstai nurodo, kad šiuo atveju akivaizdu, jog ieškovės bylinėjimosi išlaidos susidarė ne dėl su jos elgesiu susijusių priežasčių. Jų susidarymą akivaizdžiai ir neginčytinai lėmė vien tik netinkamas atsakovės elgesys. Byloje esantys duomenys neginčytinai patvirtina, kad ieškovė prieš kreipiantis į teismą nuolat kreipėsi tiesiogiai į atsakovę, stengdamasi išspręsti susidariusią situaciją geruoju. Ieškovė pagrįstai turi teisėtą lūkestį gauti visų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, kadangi klausimas, nors ir be teismo proceso, buvo išspręstas jos naudai. Todėl vien tai, kad ieškinio reikalavimo ieškovė atsisakė atsakovei dėl to, kad tas reikalavimas buvo patenkintas iki teismo posėdžio, bet jau pradėjus teismo procesą, negali sudaryti tokios situacijos, kad patenkinus ieškovės reikalavimą dar iki teismo posėdžio, ieškovė tampa ne laimėjusia, o pralaimėjusia bylos šalimi, nes nepaisant palankaus jai ginčo išsprendimo rezultato, ji patiria papildomų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Todėl bet koks ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų sumažinimas prieštarauja elementariems logikos ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, įtvirtintiems LR CK 1.5 straipsnyje.

8.4. Pažymėjo, kad patirtos bylinėjimosi išlaidos už advokato pagalbą (726 Eur) nesiekia net pusės Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio, mokėtino už ieškinį. Nors ieškinyje nėra keliami sudėtingi teisiniai klausimai, tačiau aprašoma daug bylai svarbių faktinių aplinkybių, taip pat pridedama didelė dalis jas pagrindžiančių įrodymų. Visa tai rodo nestandartinę bylos fabulą ir netrumpo laiko poreikį tam aprašyti. Teismas aukščiau minėtų aplinkybių nevertino ir priėmė nepagrįstą nutartį mažinti ieškovės patirtas išlaidas nuo 726 Eur iki 363 Eur.

8.5. Nurodė, kad teismas, įpareigodamas valstybinę mokesčių inspekciją grąžinti ieškovei 75 proc. žyminio mokesčio, nepagrįstai nepriteisė likusių 25 proc. iš atsakovės, nes šios išlaidos taip pat susidarė dėl atsakovės.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 329 straipsnis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

10. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas nutraukdamas bylą dėl ieškovės atsisakymo nuo ieškinio priteisė ieškovei B. A. dalį bylinėjimosi išlaidų t. y. 363,00 Eur ir nepriteisė likusių 25 proc. žyminio mokesčio iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo.

11. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis).

12. Kasacinio teismo praktikoje, formuojamoje aiškinant ir taikant CPK 94 straipsnio nuostatas, išaiškinta, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija. Lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.1, 6.263 straipsnius kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Tačiau teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ir nustatęs, kad konkrečiu atveju bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimas, atsižvelgiant į bylos baigtį, nereikštų sąžiningo bylinėjimosi išlaidų byloje paskirstymo, turėtų vadovautis tiek CPK 94 straipsnio 1 dalimi, tiek 93 straipsnio 4 dalies nuostatomis, leidžiančiomis nukrypti nuo 93 straipsnio 1–3 dalyse įtvirtintų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į šalių procesinį elgesį ir priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375-916/2015, 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).

13. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, taikant CPK 94 straipsnio 1 dalies nuostatas tuo atveju, kai ieškovas atsisako ieškinio, turi būti įvertinamos ieškinio pareiškimo ir vėlesnio jo atsisakymo priežastys: ieškovas ieškinio atsisakė dėl svarbių priežasčių, nenurodydamas priežasčių, ar dėl to, kad atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos. Jeigu ieškinio pareiškimą nulėmė atsakovo elgesys (atsakovas patenkino reikalavimus tik ieškovui pareiškus ieškinį arba dėl kitų su atsakovo elgesiu susijusių priežasčių ieškovas turėjo pagrindą reikšti reikalavimą teisme), laikytina, kad dėl bylinėjimosi išlaidų atsiradimo kaltas atsakovas, ir todėl būtent jam tenka bylinėjimosi išlaidų atlyginimo pareiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-464/2013).

14. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė su ieškiniu į teismą kreipėsi 2020 m. gruodžio 8 d. Iš pateikto ieškinio ir prie jo pridėtų priedų nustatyta, kad ieškovei B. A. daugiabučiame name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos - neįrengtos pastogės (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 223/1000 dalis. Atsakovė, 928-osios daugiabučio namo savininkų bendrija „Rašytojų namas", kuri yra atstovaujama pirmininko T. J. M., nuo bendrijos įsteigimo ir vykdo namo bendrojo naudojimo objektų administravimą. Atsižvelgiant į tai, kad pastogėje yra bendri namo tinklai bei priėjimas prie namo stogo, Bendrijos pirmininkui buvo suteiktas raktas nuo pastogės, taip užtikrinant galimybę bet kada patekti į pastogę bei atlikti joje esančių bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Bendrijos pirmininkas, neinformavęs ieškovės, kaip pastogės bendrasavininkės, savavališkai pakeitė pastogės durų spyną. Ieškovė 2020 m. spalio 21 d. el. laišku kreipėsi į bendrijos pirmininką, prašydama nurodyti pakeistos pastogės spynos kodą. Atsakydamas į ieškovės prašymą, bendrijos pirmininkas nurodė, kad į pastogės patalpas ji gali patekti tik iš anksto su juo suderintu laiku ir po jo darbo valandų. Ieškovė, nesutikdama su neteisėtais ir savavališkais bendrijos pirmininko veiksmais, 2020 m. spalio 22 d. raštu (reg. A50-32674/20) taip pat kreipėsi į būsto administravimo skyrių, nurodydama kad pirmininkas aukščiau nurodytais veiksmais pažeidė privačios nuosavybės teises. 2020 m. lapkričio 6 d. būsto administravimo skyrius, atsakydamas į ieškovės pateiktą raštą, nurodė, kad pirmininko veiksmai turi galimo savivaldžiavimo požymių, dėl kurių ieškovė gali kreiptis į policiją. Atsakovė 2020 m. lapkričio 5 d. raštu, išsiųstu registruotu laišku, kreipėsi į pirmininką bei namo bendrijos valdybos narius, prašydama suteikti pastogės durų raktą/kodą, tačiau iki pat ieškinio į teismą pateikimo dienos ieškovei nebuvo perduoti minėti duomenys/daiktai. Pareiškimas dėl ieškinio atsisakymo teisme gautas 2021 m. vasario 22 d.

15. Iš aukščiau paminėto darytina išvada, kad ieškovė pakankamai ilgai be teismo pagalbos siekė, kad atsakovė suteiktų jai pakeistos durų spynos kodą, tačiau atsakovė šį prašymą patenkino tik po to, kai gavo ieškovės ieškinį iš teismo. Dėl šios priežasties ieškovė bylinėjimosi išlaidas patyrė dėl atsakovės kaltės.

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovė pateikė prašymą priteisti jai iš atsakovės bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, pateikė šių išlaidų dydį ir apmokėjimą patvirtinančius rašytinius įrodymus. Kaip matyti iš ieškovės pateiktų sąskaitų už teisines paslaugas ieškovė patyrė 726,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas už ieškinio parengimą.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ nustatančiu priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį 7 punktas numato, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Minėtų rekomendacijų 8.2. punktas numato, kad už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį rekomenduojamas priteistinas maksimalus užmokesčio dydis – 2,5.

18. Minėtų rekomendacijų 2 punktas numato, kad, nustatydamas priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, teismas atsižvelgia į šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta; ginčo sumos dydį; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; šalių elgesį proceso metu; advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes.

19. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo daryti išvadai, kad byla sudėtinga, kad atstovas teikė kompleksines paslaugas ieškovei, kad ginčo pobūdis reikalavo specialių žinių. Nors prašoma priteisti patirtų bylinėjimosi išlaidų suma neviršija rekomendacijos nustatytų dydžių, tačiautai, kad byloje sprendžiamas klausimas nėra sudėtingas, nereikalaujantis specialių žinių, nereikalavo advokato didelių darbo ir laiko sąnaudų, todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad dėl bylos nesudėtingumo, parengto procesinio dokumento apimties, taip pat dėl to, kad, rengiant ieškinį, nebuvo keliami nauji teisės aiškinimo ir taikymo klausimai, ieškovės prašoma atlyginti bylinėjimosi išlaidų suma mažintina iki 363,00 Eur.

20. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad remiantis CPK 87 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškovas atsisako pareikšto ieškinio, jam grąžinama 75 proc. pirmosios instancijos teismui sumokėto žyminio mokesčio sumos. Ieškovė, kreipdamasi su ieškiniu, 2020 m. gruodžio 7 d. mokėjimo nurodymu Nr. 528 sumokėjo 75,00 Eur dydžio žyminį mokestį, todėl ieškovei nuspręsta grąžinti 56,25 Eur žyminio mokesčio (mokėjimo užduoties kodas (ID) ZJ18515). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad likusi žyminio mokesčio dalis, t. y. 18,75 Eur, turi būti priteista iš atsakovės ieškovės naudai, nes šios išlaidos patirtos dėl atsakovės kaltės.

21. Apeliantė pateikė teismui prašymą priteisti 242 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Prie prašymo yra pridėta 2021 m. kovo 2 d. sąskaita faktūra 242 Eur sumai bei 2021 m. kovo 2 d. Swedbank mokėjimo nurodymas 242 Eur sumai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad atskirasis skundas yra tenkintinas iš dalies, priteisia iš atsakovo 100 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

22. Apibendrinant minėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš atsakovo nepriteisė likusios žyminio mokesčio dalies, kuri negrąžintina, ieškovei atsisakius nuo ieškinio, todėl atskirasis skundas tenkintinas iš dalies, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties dalis dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, keičiama (CPK 337 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas

nutaria:

Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 23 d. nutarties dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir išdėstyti sekančiai:

Priteisti iš atsakovės 928-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rašytojų namas“ (juridinio asmens kodas 226179320) ieškovei B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 381,75 Eur (363,00 + 18,75) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme.

Kitą nutarties dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės 928-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rašytojų namas“ (juridinio asmens kodas 226179320) ieškovei B. A. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 100,00 Eur teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.