Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėjas Ignas Totilas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Dianos Suvaizdytės – Makšimienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-30843-19, kurioje Š. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „Rokiškio apdaila“, teistas 2017 m. gegužės 3 d. Rokiškio rajono apylinkės teisme priėmus baudžiamąjį įsakymą dėl padarytos nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 7 d., skirta 50 MGL bauda (sumokėta), teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos),

Aprašomoji dalis

nustatė:

Š. M. 2018 m. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bute (duomenys neskelbtini) kambaryje, rankomis sugriebė sutuoktinei S. M. už kaklo ir jį suspaudė; tęsdamas nusikalstamą veiką ne mažiau tris kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai S. M. į galvos sritį, taip sukėlė nukentėjusiajai šeimos narei S. M. fizinį skausmą.

Be to, Š. M. 2019-07-21 apie 11.30 val. bute (duomenys neskelbtini) vaikų kambaryje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (3,67 prom.), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, laikydamas rankoje peilį, juo tris kartus dūrė sutuoktinei S. M. į krūtinę ir pilvo sritį, taip padarė pjautines žaizdas kairėje krūtyje, pilvo kairės pusės sienoje, tokiais savo veiksmais nežymiai sutrikdė šeimos narės, nukentėjusiosios S. M., sveikatą.

Š. M. apklaustas įtariamuoju kaltu prisipažino visiškai (b. l. 115-116).

Motyvuojamoji dalis

Š. M. kaltė padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d. (dvi veikos) įrodyta byloje surinktais įrodymais:

Kaltinamojo Š. M. parodymais, iš kurių matyti, kad 2018 metais, galėjo būti gruodžio mėnuo, tikslios dienos nepamena, su žmona S. M., su kuria gyveno adresu (duomenys neskelbtini) susipyko. Pamena, kad tuo metu dažnai pykdavosi dėl įvairių dalykų. Kambaryje, konflikto metu sugriebė už kaklo savo žmonai S. ir ją smaugė. Paskui ją paleido ir sudavė kumščiu į veidą. Kiek kartų sudavė pasakyti negali, gali būti ne mažiau kaip tris, kaip nurodyta įtarime. Tai buvo seniai, todėl detalių smulkiau pasakyti negali. Neneigia įtarime nurodytų aplinkybių (b. l. 115-116).

Nukentėjusiosios S. M. parodymais, iš kurių matyti, kad jos vyras (duomenys neskelbtini) prieš ją fiziškai smurtavo ir ankščiau, dar prieš įvykį liepos 21 d. Vyras jos atžvilgiu smurtavo prieš pusę metų, praėjusiais metas (2018 m.), tiksliai mėnesio nepamena, dienos taip pat. Tai vyko jų namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje. Jau buvo vėlus vakaras, nes vaikai miegojo, kiek valandų buvo, nežino, nepamena. Ją Š. M. stovinčią kambaryje pastvėrė ir smaugė, paskui ne mažiau kaip tris kartus kumščiu sudavė į galvos sritį. Tai jai sukėlė fizinį skausmą. Ji gynėsi, pastūmė jį ir jis nebelindo. Jis tada buvo neblaivus, pradėjo šaukti, konflikto nebuvo. Tada į policiją nesikreipė, pas medikus nebuvo, jų pagalba nebuvo reikalinga. Nežino, kodėl nesikreipė į policiją. Turbūt nenorėjo gąsdinti vaikų, buvo gėda dėl tokio vyro poelgio. Civilinio ieškinio savo vyrui nereiškia (b. l. 34-36).

Kaltinamojo Š. M. parodymais, iš kurių matyti, kad su savo žmona S. M. gyvena jo motinai R. M. priklausančiame bute adresu (duomenys neskelbtini) Kartu gyvena trys nepilnamečiai jų vaikai: K. M., E. M. ir U. M.. Dieną prieš šį įvykį buvo kvietęs policijos pareigūnus, kad žmona neprižiūri vaikų, policiją kvietė iš keršto, melagingai. 2019-07-21 buvo namuose, gėrė alkoholį. Namuose tą dieną buvo žmona S., vaikai K. ir U., o E. išvykęs į stovyklą, namuose nebuvo. Kuomet įvyko konfliktas, atrodo, vaikų kambaryje nebuvo, jų nematė. Apie 11.30 val. su žmona susipyko dėl to, kad ji turi kitą draugą ir pareiškė, kad nori išsiskirti ir su vaikais išsikraustyti gyventi kitur. Abu konfliktavo, garsiai šaukė vienas kitam. Konflikto metu buvo virtuvėje. Barnio įkarštyje, nežino kaip, gal dėl to, kad buvo po ranka, paėmė nuo stalo virtuvinį peilį. Negali pasakyti ar dūrė savo žmonai, nei į kokią vietą jai dūrė, ar išvis jai įdūrė, nes tuo metu nuo pykčio buvo sąmonė buvo kaip aptemusi, nesuprato savo veiksmų. Šiuo metu dūrimo momento net neatsimena, tačiau neneigia įtarime nurodytų aplinkybių. Iki kol supažindino su įtarimu, net nemanė ir nepamena, kad būtų savo žmonai peiliu kur nors pataikęs ir ją sužalojęs, tikslo sužaloti savo žmoną neturėjo. Po to pamena, kad kažkur numetė tą peilį ir išėjo į lauką parūkyti. Nepamena, kad į butą kas nors būtų atėjęs, net nekreipė dėmesio. Jam būnant lauke į kiemą atvyko greitoji medicinos pagalba ir policija. Pamanė, kad dėl žmonos triukšmo, kuomet garsiai vienas kitam šaukė, kažkas iškvietė ir greitąją ir policiją. Policijos pareigūnai sulaikė ir išsivežė į policijos komisariatą. Negali pasakyti, kodėl taip pasielgė, paprastai tokių dalykų nedaro, nėra net pagalvojęs, kad kada nors galėtų paimti peilį ir kam nors durti. Negali paaiškinti, kodėl taip pasielgė, kaip minėjo, buvo ,,aptemusi sąmonė“ iš pykčio. Gailisi, kad taip pasielgė, neneigia aplinkybių nurodytų įtarime. Tokiam jo poelgiui alkoholis įtakos neturėjo, nesijautė girtas (b. l. 115-116).

Nukentėjusiosios S. M. parodymais, iš kurių matyti, kad jos vyras Š. M. nuo to laiko, kai išėjo iš darbo AB „Rokiškio sūris“ ir pradėjo dirbti pagal verslo liudijimą jau pusė metų kaip kiekvieną dieną vartoja alkoholį. Kartu gyvena uošvės bute adresu (duomenys neskelbtini) Karu gyvena trys nepilnamečiai jų vaikai. Dėl nuolatinių vyro girtuoklysčių pasakė vyrui, kad nebegali taip gyventi ir nori skirtis. Būdamas neblaivus vyras prieš ją smurtaudavo, nuolat keldavo pavydo scenas. Dėl patologiško pavydo vyras neleidžia dirbti, neišleidžia vienos iš namų. Jam nuolat atrodo, kad žmona ieško svetimų vyrų. 2019-07-20 melagingai buvo iškvietęs policiją dėl neva neprižiūrimų vaikų. 2019-07-21 nuo pat ryto vyras vėl vartojo alkoholį. Ji pasakė, kad su vaikais susikrauna daiktus ir išsikrausto. Apie 11.30 val. Š. M., būdamas neblaivus ir supykęs, kad žmona nori su juo išsiskirti ir su vaikais išsikraustyti gyventi kitur, sugriebė virtuvėje virtuvinį peilį ir vaikų kambaryje, vaikų K. ir U. akivaizdoje ne mažiau kaip keturis kartus dūrė peiliu į krūtinę ir pilvo sritį. Iš visų jėgų gynėsi rankomis. Tik todėl, kad vyras buvo stipriai apsvaigęs nuo alkoholio, sugebėjo atimti iš jo peilį. Ant jos kūno liko negilūs įpjovimai. Vaikai išbėgo į laiptinę ir beldėsi į kaimynų duris. Kaimynai atidarė duris ir juos įleido, iškvietė greitąją pagalbą ir policiją. Kaimynas A. Č. atėjo į butą ir sugriebęs laikė Š. M., kol ji išbėgo iš buto. Su vyru susitaikyti neketina, su vaikais išsikraustė į mamos butą adresu (duomenys neskelbtini). Civilinio ieškinio nereiškia (b. l. 28-31).

Nukentėjusioji S. M. papildomoje apklausoje patikslino, kad kuomet jos vyras ją sužalojo peiliu, iš pradžių dėl sukilusio adrenalino fizinio skausmo nejautė, tik po to, kai viskas baigėsi ir vyro nebebuvo šalia, pradėjo skaudėti žaizdas, juto fizinį skausmą. Vaikai K. ir U. visą šį įvykį matė, viskas vyko vaikų akivaizdoje. Ji buvo vaikų kambaryje, kai jis atidarė kambario duris, paklausė, ar ji tikrai išeina. Kai ji pasakė, kad tikrai, jis pakėlė ranką ir ji pamatė, kad turi joje peilį. Tuomet jis puolė nieko nesakęs. Jie susipyko jau prieš tai, nes pasakė jam, kad jis nuo jų, t.y. nuo jos ir vaikų, atstotų. Dėl sužalojimų ją išsivežė medikai į priėmimo skyrių, apžiūrėjo žaizdas ir išleido į namus gydytis ambulatoriškai. Daugiau į medikus nesikreipė (b. l. 34-36).

Nukentėjusioji S. M. papildomoje apklausoje patikslino, kad (duomenys neskelbtini) peiliu jai dūrė tris kartus ir tuo metu sužalojo kairiąją krūtį ir pilvą kairėje pusėje. Pirminėje apklausoje ir pareiškime minėjo, kad dūrė keturis kartus, tačiau kai dūrė ketvirtą kartą, turbūt nepataikė, nes, kaip minėjo, ji gynėsi, ginantis daugiau nesužalojo. Savo parodymus patikslina, kadangi po įvykio buvo dideliame strese, šiuo metu, praėjus šiek tiek laiko, gali duoti tikslesnius parodymus. Taip pat nenori, kad vaikai, kurių akivaizdoje viskas įvyko, būtų apklausti, nenori, kad jie būtų traumuojami, prašant juos atsiminti šį įvykį. Su vaikais stengiasi pamiršti šį įvykį ir nebenori, kad jie būtų traumuojami. Gyvena atskirai nuo Š., pakeitę aplinką, todėl mano, kad apklausiant vaikus, jie iš naujo viską atsimins, pablogės jų savijauta (b. l. 39-40).

Liudytojo A. Č. parodymais, iš kurių matyti, kad 2019-07-21, apie 12 val. kaimynų M. bute pasigirdo triukšmas, jų vaikai pradėjo belsti į jo buto duris. Atidarius duris įbėgo du vaikai ir kaimynė S., kuri sakė, kad vyras Š. M. puola ją peiliu ir, kad jai įdūrė. Paprašė iškviesti policiją ir greitąją pagalbą. Jis nuėjo į kaimynų butą. Kaimynas (duomenys neskelbtini) buvo virtuvėje. Rankoje nieko neturėjo, buvo stipriai neblaivus, sunkiai pastovėjo ant kojų. Pastūmė jį link virtuvėje stovėjusio kampinio suolo. Jis atsisuko. Sakė jam liautis, ką daro. Kaimynas (duomenys neskelbtini) nuolat vartoja alkoholį, triukšmauja. Kaimynė S. nori su savo vyru išsiskirti ir krovėsi daiktus išvykti. Kaip jam sakė S., jis dėl to ir supyko, užpuolė su peiliu (b. l. 57-58).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir jo priedu – fotonuotraukomis, kuriame užfiksuota įvykio vieta – butas pirmame daugiabučio mūrinio pastato aukšte adresu (duomenys neskelbtini) sav. Virtuvėje, tarp plautuvės ir viryklės, stovi kelios stalo įrankių pintinės, didelis keramikinis puodelis su rankena, plieninis šaukštas plastikine rankena ir virtuvinis peilis balta geležte ir rausvos plastmasės rankena, kuris paimamas. Apžiūrint įvykio vietą daugiau tiriamam įvykiui reikšmingų detalių nepastebėta (b. l. 15-22).

Daiktų apžiūros protokolu ir jo priedu – fotonuotraukomis, kuriame užfiksuotas apžiūrimas objektas – virtuvinis peilis, kuris buvo paimtas įvykio vietoje (b. l. 76-81).

Daiktų perdavimo saugoti nutarimu, kuriame užfiksuota, kad įvykio vietoje paimtas virtuvinis peilis perduotas saugoti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato daiktų saugyklą (b. l. 23-25).

2019-08-08 specialisto išvada Nr. G 902/2019 (05), kurioje nurodyta, kad S. M. nustatyta pjautinės žaizdos kairėje krūtyje, pilvo kairės pusės sienoje, padaryta pjaunančių savybių turinčiu daiktu, 3 trauminiais poveikiais, galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 75).

2019-07-21 13.13 val. alkoholio kiekio matuoklio parodymais, iš kurių matyti, kad Š. M. nustatytas 3,67 prom. girtumas (b. l. 82).

Išdėstyti įrodymai, teismo nuomone, visiškai įrodo Š. M. kaltę padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 2 d. (dvi veikos). Jo veikos pagal BK 140 str. 2 d. kvalifikuotos teisingai, nes jis smurtaudamas sukėlė šeimos nariui – sutuoktinei S. M. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą.

Kaltinamasis neprieštarauja prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomomis bausmės rūšimis ir jų dydžiais (b. l. 124-127; 128-130).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl abiejų padarytų veikų yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės dėl abiejų padarytų veikų yra tos, kad jis nusikalstamas veikas padarė apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šių veikų padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 p.) ir būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).

Už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 str. 2 d., kaltinamajam gali būti skiriama viešųjų darbų bausmė, laisvės apribojimas, areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Parenkant bausmių dydžius atsižvelgtina į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, tai, kad Š. M. padarė du tyčinius baigtus nesunkius nusikaltimus, dėl abiejų padarytų nusikalstamų viekų yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi sunkinančios aplinkybės, Š. M. teistas, teismo baudžiamuoju įsakymu skirtą baudą sumokėjęs (b. l. 85-86; 88-89; 92), administracine tvarka baustas (b. l. 93-94), dirbantis UAB „Rokiškio apdaila“ (b. l. 95).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, Š. M. už veikų, numatytų 140 str. 2 d. (dvi veikos) padarymą skirtinos laisvės apribojimo bausmės, kurių dydis, atsižvelgiant į jo atsakomybę lengvinančią ir 2 sunkinančias aplinkybes, nustatytinas didesnis nei vidurkis, įpareigojant: per šį laiką nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. ir 4 d. paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies jas sudedant, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę.

Kadangi procesas šioje byloje baigiamas teismo baudžiamuoju įsakymu, Š. M. savo kaltę pripažįsta, todėl skiriama galutinė bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ str. 1 d.).

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 8 p. ir 72¹ str., Š. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. M. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. arčiau nei 20 metrų atstumu. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatant vieneriems metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 9 p. ir 72² str., Š. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 str. 2 d. 6 p. ir 71 str., Š. M. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoka į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, kurią sumokėti nustatytinas 5 (penkių) mėnesių terminas.

Š. M. ikiteisminio tyrimo metu, vadovaujantis BPK 140 str., buvo laikinai sulaikytas nuo 2019-07-21, 13.13 val. (b. l. 117-118) iki 2019-07-22, 11.06 val. (b. l. 119-120) (viena laikino sulaikymo diena), todėl šis jo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 1, 2 dalys).

Kaltinamajam ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 121-123) paliktina galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikintina.

Nusikaltimo padarymo įrankis – virtuvinis peilis, saugomas Panevėžio AVPK daiktų saugykloje, baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

- BK 140 straipsnio 2 dalį (fizinio skausmo sukėlimas S. M. 2018 m.), ir skirti jam 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant: per šį laiką nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

- BK 140 straipsnio 2 dalį (nežymus S. M. sveikatos sutrikdymas 2019-07-21) ir skirti jam laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir Š. M. paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per šį laiką nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi Š. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu nuo 22 val. iki 5 val. būti namuose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti Š. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019-07-21, 13.13 val. iki 2019-07-22, 11.06 val. (viena laikino sulaikymo para), vieną laikino sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8 punktu ir 72¹ straipsniu, skirti Š. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios S. M. ir nesiartinti prie nukentėjusiosios S. M. arčiau nei 20 metrų atstumu. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą nustatyti 1 (vieneriems) metams nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu ir 72² straipsniu, skirti Š. M. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 4 (keturis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktu ir 71 straipsniu, skirti Š. M. baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 eurų) įmoką į nuo nusikaltimų nukentėjusių asmenų fondą, ją sumokant per 5 (penkis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą LT88 4010 0510 0467 0332 Luminor bankas, juridinio asmens kodas 188604955, mokėjimo paskirtyje būtina nurodyti vardą, pavardę ir asmens kodą.

Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, sunaikinti nusikaltimo padarymo įrankį – virtuvinį peilį, saugomą Panevėžio AVPK daiktų saugykloje.

Š. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki paskirtos bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti paskirtą bausmę – panaikinti.

Išaiškinti Š. M., kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, turi teisę per 14 dienų nuo šio dokumento įteikimo jam dienos paduoti teismui prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam šia teise nepasinaudojus, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas. Kaltinamojo reikalavimu surengus bylos nagrinėjimą teisme, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti ir kitos rūšies ar dydžio (taip pat ir griežtesnę) bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.