Panevėžio apygardos teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo UAB „LKU turto valdymas“ atstovams direktoriui R. S., įgaliotam atstovui R. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „LKU turto valdymas“ ieškinį atsakovams A. D., V. D., S. J., L. G. dėl paskolos, palūkanų, delspinigių priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovai A. D. ir V. D. 2009-12-14 pasirašė prašymą žemės ūkio paskolai gauti. 2009-12-17 Anykščių kredito unija su atsakovu A. D. sudarė paskolos sutartį Nr. 09-00151, pagal kurią A. D. buvo suteikta 139 017,61 Eur paskola žemės ūkio verslui iki 2014-12-20, ją grąžinant sutartyje ir įmokų grafike nustatytais terminais. Paskolos grąžinimo užtikrinimui 2009-12-17 buvo sudarytos laidavimo sutartys: Nr. 09-00126 tarp Anykščių kredito unijos ir atsakovės L. G.; Nr. 09-00132 tarp Anykščių kredito unijos ir atsakovo S. J.. Šie atsakovai solidariai laidavo už atsakovo A. D. paskolą lygiomis dalimis po 69 508,80 Eur. Atsakovui A. D. nevykdant savo prisiimtų įsipareigojimų ir nemokant paskolos bei palūkanų, Anykščių kredito unija su UAB „LKU turto valdymas“ 2015-01-16 sudarė reikalavimo teisių perleidimo sutartį, pagal kurią visas reikalavimo teises, susijusias su paskolos ir laidavimo sutartimis, perleido UAB „LKU turto valdymas“.

Laidavimas yra vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 6.76 str. 1 d.). Prievolės, kylančios iš laidavimo sutarties, turinys yra laiduotojo įsipareigojimas, skolininkui pažeidus laidavimu užtikrintą prievolę, įvykdyti ją kreditoriui kartu su skolininku. Šios prievolės kreditoriui mastą paprastai nulemia skolininko atsakomybės už prievolės pažeidimą mastas. Kitoks laiduotojo atsakomybės mastas gali būti nustatytas laidavimo sutartyje, kai laiduotojas prisiima ne visišką, o dalinę atsakomybę už skolininką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas byloje Nr. 3K-P-537/2011).

Remiantis CK 6.78 str. 3 d., laidavimu užtikrinamas ir su pagrindine prievole susijusių papildomų (šalutinių) prievolių užtikrinimas. Laiduotojas atsako tiek pat kaip ir skolininkas (už palūkanų sumokėjimą, už nuostolių atlyginimą, už netesybų sumokėjimą), jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis. Bendrai laidavę asmenys taip pat atsako kreditoriui solidariai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 3 d.). Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad esant solidariajai laiduotojo pareigai laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, jog kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium. Prievolių įvykdymo užtikrinimas – civilinė teisinė priemonė, suteikianti kreditoriui papildomų garantijų, kad bus patenkintas jo reikalavimas. CK 6.70 str. 1 d. nustatytas pavyzdinis prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų sąrašas – prievolių įvykdymas gali būti užtikrinamas pagal sutartį arba įstatymus netesybomis, įkeitimu (hipoteka), laidavimu, garantija, rankpinigiais ar kitais sutartyje numatytais būdais. Vienas iš prievolių įvykdymo užtikrinimo būdų – laidavimas. Laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės (CK 76 str. 1 d.). Laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.81 str. 1 d.). Jei ko kita nenustato laidavimo sutartis, tai, skolininkui laiku neįvykdžius pagrindinės prievolės, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (CK 6.81 str. 1 d.). Tokiu atveju laiduotojas nedisponuoja teise reikalauti, kad kreditorius pirmiausiai nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą (CK 6.80 str. 2 d.), priešingai, kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek pagrindinis skolininkas ir laiduotojas bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.66 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pagal paskolos sutartį pagrindinio skolininko prievolės įvykdymas užtikrinamas atsakovų S. J. ir L. G. laidavimu, įtvirtinančiu jų solidariąją prievolę ieškovui. Todėl šiuo atveju paskolos gavėjas ir laiduotojai atsako paskolos davėjui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai (paskolos sutarties 6.1 p.). Ieškovo teisė pasirinkti, kokiu eiliškumu ir kokias kredito gavėjo prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones realizuoti.

Teismo vertinimu, atsakovės V. D. paaiškinimai, jog ji nėra solidari skolininkė pagal minėtą paskolos sutartį, yra deklaratyvūs. Kaip matyti, pats 2009-12-14 prašymas žemės ūkio paskolai gauti buvo pasirašytas ir pateiktas abiejų sutuoktinių, o paskolos paskirtis – vystyti A. D. priklausantį ūkininko ūkį. Ūkininko ūkis yra įregistruotas 1995-11-30, t. y. šalims būnant santuokoje. Be to, Kupiškio rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. e2-1-649/2015, kur ieškovė – V. D., ieškinyje pati nurodo, jog visas turtas – ūkininko ūkis, kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Jokių duomenų apie tai, jog sutuoktiniai būtų sudarę kokį nors rašytinį susitarimą dėl jiems priklausančio turto kitokio teisinio režimo nėra. Taip pat V. D. Kupiškio rajono apylinkės teismo, be kitų reikalavimų, prašo pripažinti bendromis solidariomis atsakovo A. D. ir ieškovės prievoles – skolą Anykščių kredito unijai pagal 2009-12-17 paskolos sutartį Nr. 09-00151. Atkreiptinas dėmesys, jog 2015-06-18 kredito unijos „Kupiškėnų taupa“ pažyma dėl informacijos pateikimo patvirtina, kad 2009-12-18 į A. D. einamąją sąskaitą KU „Kupiškėnų taupa“ iš Anykščių kredito unijos buvo pervesta 124 516,33 Eur. Gauti pinigai buvo paskirstyti būtent trijų paskolų dengimui: 34 917,56 Eur 2009-12-18 dengta paskola Nr. 700000026; 71 531,84 Eur 2009-12-18 dengta paskola Nr. 72008971; 19 337,48 Eur 2009-12-21 dengta paskola Nr. 72008328. Tą šalys atsakovas A. D. pripažino ir teismo posėdžio metu, nurodydamas, jog jis dengė Kupiškio taupos turėtas paskolas, nes buvo jos valdybos narys ir negalėjo turėti daugiau kaip 10 procentų turimų pajų atžvilgiu. Todėl kaip nepagrįstus teismas atmeta atsakovės V. D. teiginius atsiliepimuose, kad jai nėra žinoma kur buvo panaudota gauta paskola iš ieškovo. Atsakovės V. D. teigimu, A. D. pats pripažino, kad minėta paskola yra jo asmeninė prievolė ir tai nurodė atsiliepime ištuokos byloje. Teismas atmeta tokią atsakovės poziciją kaip nepagrįstą. Iš minėtoje civilinėje byloje pareikšto atsakovo A. D. priešieškinio matyti, jog jis skolą Anykščių kredito unijai prašo pripažinti asmenine prievole, tik tuo atveju, jei atsakovė sutiktų su jo siūloma kompensacija jai. Kaip paaiškino atsakovas A. D. 2015-09-28 teismo posėdžio metu, priešieškinį pareiškė ir prašo šią prievolę pripažinti asmenine turėdamas omenyje, kad jam liktų visas ūkininko ūkis su visa technika, įranga, visais žemės sklypais, o jis V. D. išmokėtų atitinkamą dalį kompensacijos, t. y. tiek, kiek ji yra prisidėjusi prie ūkininko ūkio, neskaitant gyvenamojo namo. Ta aplinkybė, kad atsakovo sutuoktinė V. D. nuo paskolos sutarties sudarymo dienos nėra gavusi nei vienos pretenzijos iš Anykščių kredito unijos dėl netinkamai vykdomų įsipareigojimų, taip pat nepranešta apie reikalavimo teisių perleidimo sutarties sudarymą, nereiškia jos nebuvimo skolininke, t. y. nekeičia ir nepanaikina atsakovės atsakomybės pagal sutartį. Ieškovas nurodė, kad jiems nebuvo žinoma, jog atsakovai kartu nebegyvena, pranešimą jie siuntė A. D. pagrįstai ir teisėtai tikėdamiesi, jog V. D. taip pat bus informuota apie ieškovo reikalavimą. Be to, nuo ieškinio gavimo ir vėlesnių procesinių dokumentų gavimo, atsakovei tapo žinoma apie reikalavimo teisės perleidimą ir tai laikytina tinkamu jos informavimu apie kreditoriaus pasikeitimą. Atsakovas A. D. pripažino, jog po to kai jie pradėjo gyventi skyrium ir ištuokos bylos iškėlimo, su V. D. ryšio nepalaiko, ji neatsakinėja į telefono skambučius. Tuo tarpu ieškovui nebuvo žinoma apie santuokos nutraukimą, todėl visus pranešimus dėl prievolės netinkamo vykdymo siuntė tik atsakovui A. D.. Atsakovė nepagrįstai teigia, jog neįrodyta būtent 129 257,97 Eur skola, kiek ir kada grąžinta paskolos dalis ir pan. Priešingai, ieškovo pateikti paskaičiavimai patvirtina konkrečią paskolos sumą ir skaičiuojamas palūkanas, atitinkamai įvertinta 6,5 procentų palūkanų norma pagal 2011-08-30 susitarimą. Kiti atsakovai šių sumų neginčija.

Įvertinęs byloje nustatytas ir ištirtas aplinkybes, teismas ieškinio reikalavimą laiko pagrįstu, todėl jis priteistinas solidariai iš atsakovo paskolos gavėjo A. D., V. D., atsakovo laiduotojų L. G. (iki 69 508,80 Eur), S. J. (iki 69 508,80 Eur) ieškovo UAB „LKU turto valdymas“ naudai.

Palūkanos kaip mokestis už pinigų skolinimą, teismų praktikoje dar vadinamos pelno palūkanomis (toliau – mokėjimo, pelno palūkanos), iš esmės skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad kreditorius visada turi teisę į palūkanas kaip kompensaciją, jeigu skolininkas ne laiku įvykdo savo prievolę – finansinį įsipareigojimą.

Dar 1999 m. kasacinis teismas, spręsdamas dėl skolininko pareigos sumokėti kompensuojamąsias palūkanas už praleistą prievolės įvykdymo terminą, konstatavo, kad, suėjus paskolos grąžinimo terminui, šalių prievoliniai santykiai nepasibaigia, o įgyja naują kokybę: kreditoriui atsiranda teisė reikalauti grąžinti skolą, o skolininkui – pareiga ją grąžinti. Negrąžinus skolos iki nustatyto termino, šalia paskolos teisinių santykių tarp sutarties šalių atsiranda nauji teisiniai santykiai – sutartinės civilinės atsakomybės santykiai. Skolininkui neįvykdžius prievolės kreditorius įgyja naują teisę – teisę reikalauti atlyginti nuostolius, o skolininkas naują pareigą – pareigą atlyginti kreditoriui nuostolius, padarytus prievolės neįvykdymu. Kompensuojamųjų palūkanų specifika taip pat lemia, kad jokios, net ir nuo skolininko valios nepriklausančios force majeure aplinkybės neatleidžia skolininko nuo šių palūkanų mokėjimo (CK 6.212 straipsnio 4 dalis), nes kompensuojamųjų palūkanų nemokantis skolininkas de facto nepagrįstai praturtėja kreditoriaus sąskaita.

CK 6.874 str.1 d. nustatyta, kad tais atvejais, kai paskolos gavėjas pažeidžia prievolę laiku grąžinti paskolą, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 str. nustatytas palūkanas arba sutartines palūkanas nuo tos dienos, kurią paskolos suma turėjo būti grąžinta iki jos grąžinimo dienos, neatsižvelgiant į palūkanų, nustatytų CK 6.37 str., mokėjimą, jeigu paskolos sutartyje nenustatyta ko kita. Šiuo atveju šalys už naudojimąsi paskolos pinigais pagal paskolos sutarties 2.5 punktą bei 2011-08-30 susitarimą susitarė mokėti 6,50 proc. metinių palūkanų nuo negrąžintos paskolos iki paskolos sumos grąžinimo dienos. Tokiu būdu, ieškovo reikalavimas šioje dalyje taip pat tenkintinas.

Pagal CK 6.37 str. 2 d., iš skolininko priteisiamos palūkanos, kurios vadinamos procesinėmis. Jas moka skolininkas, kuriam pareikšti reikalavimai teisme, kuomet jie patenkinti. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė skolininko atsakomybė už prievolės nevykdymą geruoju, kuomet kreditorius dėl to kreipiasi į teismą. Skolininkas, pažeidęs kreditoriaus interesus, privalo šios normos pagrindu mokėti įstatymo nustatytas palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs kreditoriaus nuostoliai. Šiuo atveju neturi teisinės reikšmės, kad skolininko prievolė grąžinti priteistą sumą kilo iš laidavimo sutarties, nes laiduotojo atsakomybė, kaip minėta, yra tokia pati kaip ir pagrindinio skolininko. Procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš laiduotojo neteisėtų veiksmų, t. y. įsipareigojimo neįvykdymo geruoju, esant galiojančiai prievolei grąžinti pinigus kreditoriui už kitą asmenį. Kuomet pagrindinis skolininkas negrąžina paskolos ir dėl jos priteisimo teisme pareiškiamas ieškinys laiduotojui, kuris irgi geruoju nevykdė savo prievolės pagal laidavimo sutartį, tai savo prievolės nevykdęs laiduotojas yra tinkamas skolininkas pagal CK 6.37 str. 2 d. dėl palūkanų priteisimo. Ieškovo reikalavimas teisėtas ir pagrįstas, nes procesinių palūkanų mokėjimo prievolė atsiranda tiesiogiai iš įstatymo (CK 6.37 str. 2 d.). Atsakovai (skolininkai) privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Analogišką teismų praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (civilinė byla Nr. 3K-3-553/2008 ir kt.).

Iš atsakovų ieškovo naudai priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 1 863 Eur žyminio mokesčio, atitinkamai po 465,75 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 79, 80, 93 str.). Procesinių dokumentų išlaidos nepriteistinos, nes priteistina suma iš kiekvieno atsakovo nesiekia Vyriausybės nustatyto minimalaus dydžio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 270 str., teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „LKU turto valdymas“, į. k. 302796349, ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) V. D., a. k. (duomenys neskelbtini) laiduotojų L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki 69 508,80 Eur), S. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (iki 69 508,80 Eur), solidariai 132 642,58 Eur (vieną šimtą trisdešimt du tūkstančius šešis šimtus keturiasdešimt du eurus ir 58 euro centus) skolos, t. y. 129 257,97 Eur negrąžintos paskolos, 1 381,11 Eur sutartinių palūkanų ir 2003,50 Eur delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2015-03-03) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 6,50 procentų sutartinių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžintos paskolos sumos (129 257,97 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos(2015-03-03) iki paskolos grąžinimo dienos bei po 465,75 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt penkis eurus ir 75 euro centus) iš kiekvieno atsakovo žyminio mokesčio UAB „LKU turto valdymas“, į. k. 302796349, naudai.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant Panevėžio apygardos teisme.