- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2008-06-25
- Bylos Nr.
- 2A-722-510/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramūnas Mitkus (pirm.), Rūta Palubinskaitė, Jolita Cirulienė
- Trečiasis asmuo
- UAB „Inalva“, UAB DK „PZU Lietuva“, akcinė bendrovė „Klaasimeister“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“
- Atsakovas
- Rigimanto Rukensko
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Ramūno Mitkaus, kolegijos teisėjų Jolitos Cirulienės ir Rūtos Palubinskaitės, sekretoriaujant Daivai Danylienei, dalyvaujant ieškovo atstovams G.Mašalaičiui ir K.Kaziuliui, atsakovo atstovui R.Rukenskui, trečiojo asmens UAB „Inalva“ atstovui A.Kazlauskui, trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ atstovei M.Minovič, teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-565-530/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“ ieškinį atsakovui Rigimanto Rukensko individualiai įmonei, tretieji asmenys – akcinė bendrovė „Klaasimeister“, uždaroji akcinė bendrovė „Inalva“, uždaroji akcinė draudimo bendrovė „PZU Lietuva“, dėl nuostolių atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas UAB „Aperte“ su ieškiniu kreipėsi į teismą, kuriuo prašė (1t., b.l.3-5) priteisti iš atsakovo Rigimanto Rukensko IĮ 8148,11 Lt nuostolių atlyginimo, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo nuostolių atlyginimo sumos, pradedamas skaičiuoti nuo pretenzijos atsakovui pateikimo dienos 2006 m. spalio 13 d., ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovas nurodė, kad su trečiuoju asmeniu UAB „Inalva“ sudarė sutartį dėl krovinio „stiklo paketai“ pervežimo tarptautiniu maršrutu AB „Klaasimeister“, Estija (siuntėjas) - UAB „Aperte“, Lietuva (gavėjas). Tretysis asmuo UAB „Inalva“, veikdamas kaip ekspeditorius, su atsakovu R.Rukensko IĮ (vežėju) sudarė šio krovinio pervežimo sutartį. Krovinį atsakovas pervežė, tačiau netinkamai, nustatytas dalies krovinio, t.y. 7 stiklo paketų, dūžis. Atsakovo netinkamai atliktu krovinio pervežimu, dalies krovinio sugadinimu, ieškovui padaryta 6905,18 Lt nuostolių (7 vnt. sudaužytų stiklo paketų vertė), viso krovinio sugadinimu (sudaužymu) padaryta 8148,11 Lt nuostolių (6905,18 Lt +(6905,18 Lt x 18 % PVM). Ieškovas nurodė, jog dėl netinkamai įvykdyto krovinio dalies pervežimo atsakovui 2006 m. spalio 13 d. pareiškė pretenziją, į kurią atsakovas pateikė trečiojo asmens UAB DK „PZU Lietuva“ 2006 m. lapkričio 27 d. atsakymą Nr.09-21082, kuriuo krovinio dalies sugadinimo (sudaužymo) priežastis nurodoma „netinkamas/nepakankamas krovinio pakrovimas bei paruošimas pervežimui“. Į atsakovui pateiktą pretenzijos papildymą 2007 m. kovo 20 d. raštu Nr.03 atsakovas nustatytu terminu neatsakė. Paruoštas pervežimui krovinys buvo supakuotas į šios rūšies („stiklo paketai“) krovinių pervežimui pritaikytą „L“ raidės pavidalo medinį stovą, ir dėl krovinio netinkamo ar nepakankamo įpakavimo atsakovo automobilio vairuotojas jokių pastabų nustatyta tvarka CMR važtaraštyje Nr. RA 0001359 nepareiškė. Be to, pastarasis pakrauto krovinio tvirtinimo diržais papildomai nesutvirtino ar jį sutvirtino netinkamai ar nepakankamai, ir tuo veikdamas nepakankamai apdairiai sukėlė realias grėsmes pervežimo metu daliai krovinio apvirsti. Be to, vairuotojas krovinio pervežimo pabaigoje nukrypo nuo tiesioginio vykimo maršruto Estija - UAB „Aperte“, Neries krantinė, Kaune, ko pasėkoje dalis automobilinio vilkiko puspriekabėje buvusio krovinio apvirto.
Žemesnės instancijos teismas
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu (2t., b.l.51-58) ieškovo UAB „Aperte“ ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovo atsakovo R.Rukensko individualiai įmonei 2124 Lt atstovavimo išlaidas bei 123,65 Lt išlaidas valstybės naudai, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas nustatė, jog krovinio pervežimui iš Estijos į Lietuvą taikytina CMR konvencija. Teismas nurodė, kad pagal ieškovo UAB „Aperte“ užsakymą UAB „Inalva“ (1t., b.l.7) įsipareigojo ieškovui pervežti stiklo paketus supakuotus ant medinių stovų iš Estijos į Kauną. UAB „Inalva“ pasamdė kitą vežėją R.Rukensko įmonę. Iš krovinio transportavimo važtaraščio CMR teismas nustatė, kad pervežant krovinį faktiškai dalyvavo ne tretysis asmuo UAB „Inalva“, bet R.Rukensko įmonė (1t., b.l.11). Teismas laikė, kad pagal CMR konvenciją vežėju turi būti suprantamas tretysis asmuo UAB „Inalva“ ir turi atsakyti kaip vežėjas, kadangi CMR konvencijos 3 straipsnyje nustatyta, jog vežėjas atsako ne tik už savo veiksmus, bet ir už savo agentų bei visų kitų asmenų, kurių paslaugomis vežimo procese jis naudojasi, veiksmus ir klaidas, kai šie agentai ar kiti asmenys vykdo jo įpareigojimus. Į bylą pateiktuose užsakymuose, kurie savo pobūdžiu panašūs į krovinių vežimo sutartis, nenumatyta ekspeditoriaus atsakomybė. Tačiau byloje neginčijamai nustatyta, kad tretysis asmuo UAB „Inalva“ atliko ekspedijavimo veiksmus ir tai pripažino teismo posėdžio metu. Taigi, UAB „Inalva“ krovinių gavėjui įsipareigojo būti vežėjas. Jis už transportavimo paslaugas iš ieškovo gavo atlyginimą (1t., b.l.8). Tiek CMR Konvensijos 3 straipsnio prasme, tiek remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato išaiškinimu, nutarimo Nr.31, vežėju laikytinas asmuo, kuris ieškovui įsipareigojo parvežti krovinį į paskirties vietą ir sutarė dėl užmokesčio už paslaugų atlikimą, taigi šiuo konkrečiu atveju ekspeditorius UAB „Inalva“. Pripažinus UAB „Inalva“ ekspeditoriumi, pagal CK 6.826 straipsnį, jis turi pareigą atlyginti nuostolius ieškovui, nes jis sutartimi prisiėmė prievolę nugabenti krovinius į paskirties vietą, jeigu vežėjas dėl krovinio dalies sugadinimo būtų pripažintas kaltu. Be to, teismas konstatavo, jog šioje byloje krovinio pervežimo sutartys buvo sudarytos dar prieš CMR važtaraščio sudarymą, todėl teigti, kad vežėju buvo R.Rukensko įmonė, kaip įvardinta CMR važtaraštyje negalima, nes tai neatitinka byloje nustatytų aplinkybių. Taikant CMR konvencijos 3 straipsnį atkreiptinas dėmesys į tai, jog vežėjas už kitus asmenis yra atsakingas tada, jeigu kiti asmenys, kurių paslaugomis vežimo procese vežėjas naudojosi, teikė vežėjui paslaugas, kurios susijusios su pagalba gabenant ar prižiūrint krovinį, tačiau visais atvejais krovinio kontrolė ir priežiūra liko pagrindinio vežėjo žinioje. Todėl teismas laikė, kad šiuo atveju ieškinys pareikštas ne tam atsakovui. Teismas konstatavo, jog atsakovas kaltei paneigti pateikė pakankamai įrodymų, daryti išvadai, jog krovinys buvo netinkamai supakuotas ir pakuotės būklė atsakovo vairuotojui negalėjo būti matoma, stiklo pakrovimo metu. Iš byloje esančių sutarčių (1t., b.l.7,9) teismas nustatė, jog krovinį pakrovė siuntėjas AB „Klaasimeister“. Ieškovas, būdamas krovinio gavėju, ir ginčijant pasirašytą aktą, turėjo realią galimybę ištirti pakuotės tinkamumą tokio dydžio kroviniui, pasitelkiant specialistus, tačiau to nedarė, jo teigimu suirusios pakuotės neišsaugojo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog vairuotojas grįždamas į krovinio iškrovimo vietą, nukrypo nuo maršruto, nes nei vienoje iš sutarčių nėra nurodytas kelias, kuriuo privalėjo važiuoti vairuotojas. CMR konvencija vežėją įpareigoja gabenant krovinį imtis visų atsargumo priemonių, kad krovinys būtų saugiai pristatytas į paskirties vietą. Teismas konstatavo, jog remiantis bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo teigti, jog atsakovo vairuotojas pasirinko nesaugų kelią, ar būtų neatsargus, padaręs kelių eismo taisyklių pažeidimus. Be to, iš pateiktų sutarčių turinio nenustatyta, kad atsakovas būtų prisiėmęs, kokius nors įsipareigojimus dėl krovinio pakrovimo, priežiūros ar tinkamai krovinys pakraunamas. Dėl ypatingų sąlygų pervežant supakuotus stiklo paketus ant medinių stovų, šalys susitarę nebuvo. Todėl teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus darė išvadą, jog atsakovo vairuotojas matyti paslėptų taros supakavimo trūkumų, ar stovai pakankamai sutvirtinti, ar sutvirtinimuose yra pakankamai įkalta vinių ir ar jos nėra per trumpos, patikrinti negalėjo, dėl to CMR važtaraštyje nedarė pastabų dėl netinkamos pakuotės.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovas prašo teismo (2t., b.l.70-72) panaikinti 2008 m. kovo 7 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-565-530/2008 ir priimti naują spendimą, ieškovo ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas.
Apeliantas nurodo, jog byloje nėra nustatyta, kad tarp ieškovo UAB „Aperte“ (gavėjo), ekspeditoriaus UAB „Inalva“ ir vežėjo R.Rukensko įmonės būtų surašyti keli CMR važtaraščiai ar tarp šių asmenų buvo susitarta dėl kitokių krovinio vežimo sąlygų, negu nustatyta esamame CMR važtaraštyje Nr.0001359. Be to, krovinio vežėjas R.Rukensko įmonė krovinio vežimą vykdė ne pagal ekspeditoriaus UAB „Inalva“ įgaliojimą, o veikė savo vardu, kaip savarankiškas vežėjas, prisiimdamas atsakomybę savo sąskaita. Tokiu būdu aiškinant sistemiškai CMR konvencijos 3, 4, 34 straipsnių ir 35 straipsnio 2 punkto nuostatas, savarankiškais vežėjais, atsakingais už krovinio pervežimą, laikant ekspeditorių UAB „Inalva“ ir faktinį vežėją R.Rukensko įmonę, ir vadovaujantis imperatyvia CMR konvencijos 36 straipsnio nuostata, jog ieškinys dėl krovinio sugadinimo gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio sugadinimą, ieškovo pasirinktas atsakovas faktinis vežėjas R.Rukensko įmonė šioje byloje laikytinas tinkamu atsakovu. Vežėjo atlikti veiksmai, krovinio pakrovimo metu pačiam vežėjui krovinį sutvirtinus transporto priemonėje, atitinka krovinio sudėjimo sampratą - prekių sutvirtinimą ar jų saugų sudėjimą taip, kad būtų užtikrintas saugumas ir stabilumas vežimo metu. Priėmus vežimui ir CMR važtaraštyje nedarius žymų apie negalėjimą tinkamai sutvirtinti krovinį, vežėjas negali būti atleidžiamas nuo nuostolių atlyginimo dėl ypatingos rizikos faktorių pagal CMR konvencijos 17 straipsnio 4 punkto „b“ ir „c“ papunkčius, ir yra preziumuojama, kad pakuotė buvo tinkama. 2006 m. spalio 11 d. krovinio apžiūros aktą teismas nepagrįstai laikė tinkamu įrodymu, nustatytas dėl šio akto aplinkybes neištyrė ar vertino neteisingai, laikydamas tik formaliais šio akto trūkumais: aplinkybę, jog nėra šiame akte įrašyto asmens - atsakovo R.Rukensko parašo; aplinkybę, jog akte nurodyta draudimo bendrovės atstovė E. K. akto apskritai nepasirašė ar pasirašė kiti, akto surašyme nenurodyti asmenys, vairuotojas V. I.; aplinkybę, jog pagal liudytojų parodymus aktas buvo surašytas kitoje vietoje (Muitinės g.), negu nurodyta akte (Vandžiogalos g.); aplinkybę, jog akto skiltyje „pastabos“ nurodyta krovinio sudaužymo priežastis apibudinama kaip labiausiai tikėtina savo turiniu ir prasme yra tik prielaida, kuri negali būti pripažinta turinčių įgalinimus ir reikiamą kvalifikaciją ekspertų išvada, kuri šiame akte net nėra pagrįsta fiksuotomis įvykio vietos aplinkybėmis. Toks formos ir turinio trūkumų turintis dokumentas teismo nepagrįstai buvo laikytas tinkamu įrodymu, atleidžiančiu atsakovą (vežėją) nuo atsakomybės ir nuo įrodinėjimo dėl krovinio pakuotės tinkamumo (netinkamumo). Byloje nėra nustatyta, jog vežėjas ar kiti krovinio surašyme dalyvavę asmenys buvo krovinių pakavimo specialistai, klausimą dėl pakuotės tinkamumo turėjo spręsti ekspertai, ir pakuotės pateikimas ekspertizei atlikti yra vežėjo pareiga. Teismas be pagrindo neištyrė ir nevertino priežastinio ryšio tarp krovinio pobūdžio (stiklas), atsakovo (vežėjo) veiksmų sudedant krovinį transporto priemonėje, jį sutvirtinant nepakankamai ar netinkamai, ir vežėjo neatsargių ar nepakankamai atsargių veiksmų vežimo metu, vežėjui pasirinkus poilsiui aikštelę, manevravus išvažiuojant iš šios aikštelės ir to pasėkoje sugadinus krovinį. Vežėjo veiksmai vertintini kaip neatsargūs ar nepakankamai atsargūs, sąlygoję krovinio sugadinimą, vežėjui nepadarius visko, ką galėtų padaryti ypatingai sąžiningas ir pareigingas vežėjas tam, kad galima būtų išvengti žalos toje vietoje ir tuo laiku, užtikrinant minimalų krovinio praradimo (sugadinimo) laipsnį (CMR konvencijos 17 str. 2 p.). Be to, teismas atsakovui priteisė didesnę sumą, negu nustatyta Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, nustatytų šių rekomendacijų 8 punktu, ir tuo pažeisdamas CPK 98 straipsnio 2 dalies taisyklę, priteisdamas atsakovui atstovavimo išlaidas kartu su PVM mokesčiu. Taip teismas sudarė sąlygas atsakovui nepagrįstai praturtėti pridėtinės vertės mokesčio suma, atsakovo sumokėta, trauktina į atskaitą ir susigrąžintina iš valstybės biudžeto PVM įstatymo VII skyriaus nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo (2t., b.l.79-80) ieškovo apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodo, kad jo su ieškovu tiesiogiai sutartiniai santykiai nesiejo. Todėl teismas tinkamai vertino, kad ieškovas yra pasirinkęs netinkamą atsakovą. Be to, vežėjo atsakomybė ribojama pagal CMR sąlygas, kai krovinys įpakuotas netinkamai. Apžiūrint sudužusį stiklą įvykio vietoje, visos suinteresuotos pusės pripažino, kad gamyklinė pakuotė buvo per silpna, laikikliai sukalti keletu vinių be jokių papildomų tvirtinimo detalių. Tokia pakuotė leido krovinį atvežti iš Estijos iki Kauno, ir tik kelionės pabaigoje vinys neatlaikė apkrovos. Iš krovinio apžiūros akto turinio matyti, jog visos šalys sutiko, kad labiausiai tikėtina įvykio priežastis - netinkama pakuotė. Šį faktą pripažino ir ieškovo vadovas, ir ekspeditoriaus atstovas. Ieškovasa nesugebėjo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis paneigti šios prielaidos, todėl teismas pagrįstai ir teisingai įvertino krovinio apžiūros akte suformuluotą įvykio priežastį. Ekspertizės ieškovas nereikalavo, nuo pat pradžių neginčijo įvykio priežasties, todėl motyvas dėl ekspertų atmestinas, nes pati ieškovė jų nereikalavo. Be to, apeliantas nepagrįstai kelia pervežimui tokius reikalavimus, pagal kuriuos krovinį buvo galima vežti tik geležinkeliu, nors pats pasirinko krovinį parsivežti kelių transportu.
Atsiliepimu į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB „Inalva“ (2t, b.l.82-84) prašė teismo apeliacinį skundą tenkinti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti, ir ieškovo patirtus nuostolius dėl vežimo metu sugadinto krovinio priteisti iš atsakovo R.Rukensko įmonės ieškovo naudai. Tretysis asmuo nurodė, jog R.Rukensko įmonė krovinio pervežime dalyvavo kaip savarankiškas ūkio subjektas - vežėjas, savarankiškai prisiėmęs atsakomybę už krovinio pervežimą, ir aiškinant sistemiškai CMR Konvencijos nuostatas bei vadovaujantis CMR Konvencijos 36 straipsnio nuostata, R.Rukensko įmonė laikytina tinkamu atsakovu šioje byloje. Be to, tretysis asmuo mano, jog apeliantas pagristai skundžia teismo sprendimą, teismui netyrus ir nevertinus priežastinio ryšio tarp krovinio ypatybių, t.y. vežėjo veiksmų netinkamai susitvirtinus ar nesutvirtinus krovinį ir vežimo metu vykdyto pavojingo manevravimo, po nakties poilsio stačiu 90° kampu išvažinėjant iš pasirinktos poilsiui aikštelės, esančios šone (nepakeliui) nuo pasirinkto maršruto, t.y. vežėjui veikus neatsargiai, nerūpestingai ar nepakankamai rūpestingai. Byloje nėra nustatyta, jog krovinio apžiūros aktas būtų pagrįstas faktiniais galimais patikrinti materialiais įrodymais - ekspertizės išvadomis ar kitais dokumentais, tokiais kaip pakuotės ir jos sudedamųjų dalių matavimo, svėrimo, praktinio tikrinimo protokolais; šiame krovinio apžiūros akte įvardijama subjektyvi prielaida „labiausiai tikėtina“ nėra pagrįsta jokiais faktiniais kriterijais išmatuojamais dydžiais bei neatitinka įvykio nuotraukose net ir akivaizdžiai matomoms iširusioje pakuotėje esančioms vizualiai didelio dydžio ir ilgio pakuotės tvirtinimo elementų, vinių, liekanoms. Todėl krovinio apžiūros aktas dėl turinio ir formos trūkumų, jį pasirašius ne akte nurodytiems asmenims, o kitiems asmenims teismo nepagrįstai ir neteisėtai laikytas įrodymu, atleidžiančiu atsakovą („vežėją“) nuo atsakomybės pagal CMR Konvencijos 17 straipsnio 4 punkto „b“ ir „c“ papunkčius.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. kovo 7 d. sprendimu atmesdamas UAB „Aperte“ ieškinį, padarė išvadą, kad ieškinys pareikštas ne tam atsakovui ir konstatavo, kad vežėju laikytinas UAB „Inalva“, kuris ir turi atsakyti dėl krovinio dalies sugadinimo.
Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi bylą, su tokia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka, kadangi ši išvada prieštarauja galiojantiems teisės aktams ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotai teismų praktikai.
Krovinio pervežimui iš Estijos į Lietuvą taikytina CMR konvencija. Kas yra vežėjas CMR konvencijos prasme, yra nustatoma pagal konkrečios bylos aplinkybes. Jei sutartimi su krovinio siuntėju pervežimo procese dalyvaujantis ekspeditorius įsipareigoja būti vežėjas (įsipareigoja siuntėjui nugabenti krovinį į paskyrimo vietą, nors veža ne pats), jis atsako siuntėjui kaip vežėjas nepriklausomai nuo to, ar jis veš pats, ar paves tai padaryti trečiajam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31, 11 p.). Nors CMR konvencijoje šis klausimas nėra detaliau sureguliuotas, tarptautinėje ir Lietuvos teismų praktikoje daugiausia laikomasi nuostatos, kad jei asmuo sudaro sutartį krovinio pervežimui į paskyrimo punktą, bet veža ne pats, o paveda tai daryti trečiajam asmeniui, jis vis tiek tampa vežėju CMR konvencijos prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimu Nr. 31 aprobuotos Lietuvos teismų praktikos, taikant Ženevos 1956 m. Tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties konvencijos (CMR) normas, apžvalga, „Teismų praktika“ Nr. 15, p. 355, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2006, „Teismų praktika“ Nr. 26, p. 164-176). Netgi tuo atveju, kai ekspeditorius prisiima atsakomybę už visą pervežimo organizavimą, tačiau be atskiro nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį, jis taip pat laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Taip pat ekspeditorius, gaunantis atlyginimą už visą konkretų pervežimą, yra vežėjas pagal CMR konvenciją, nebent sutartyje su siuntėju būtų nurodyta, kad jis atlieka tik ekspedijavimo paslaugas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Klevas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-457/2006). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas iš kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Būtent gavėjo ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės gavėjui apimtį ir garantuoja gavėjui, kad netinkamo sutarties vykdymo atveju, susitariančioji šalis atsakys gavėjui už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo. Tai, kas CMR važtaraštyje yra nurodytas vežėju, teisinės reikšmės kvalifikuojant šalių teisinius santykius turi tais atvejais, kai iš siuntėjo ir susitariančiojo vežėjo sutarties neaišku, ar susitariančioji su siuntėju šalis įsipareigojo teikti ekspedijavimo ar vežimo paslaugas. Tačiau vien tai, jog CMR važtaraštyje vežėju nurodytas ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, ir tai, kad krovinį faktiškai veža ne susitariantysis vežėjas, bet kitas asmuo, nepaneigia gavėjo ir susitariančiojo vežėjo susitarimu nustatytos gavėjo ir susitariančiojo vežėjo atsakomybės apimties pagal sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007).
Teisėjų kolegija iš bylos aplinkybių nustatė, jog pagal ieškovo UAB „Aperte“ užsakymą UAB „Inalva“ (1t., b.l.7) įsipareigojo ieškovui pervežti stiklo paketus supakuotus ant medinių stovų iš Estijos į Kauną. UAB „Inalva“ pasamdė kitą vežėją R.Rukensko įmonę. Kadangi susitarime tarp UAB „Aperte“ ir UAB „Inalva“ nebuvo numatyta atskiro nurodymo, jog UAB „Inalva“ tik ekspedijuoja krovinį, nors faktiškai atliko tik ekspedicijos veiksmus, jis laikytinas vežėju CMR konvencijos prasme. Tuo tarpu iš krovinio transportavimo važtaraščio CMR matyti, jog faktiškai krovinį savo vardu bei rizika gabeno R.Rukensko individuali įmonė. Todėl darytina išvada, jog krovinio kontrolė teisine prasme buvo perėjusi R.Rukensko individualiai įmonei. Todėl pastaroji laikytina antruoju vežėju CMR konvencijos 34 straipsnio prasme. Vadinasi, nagrinėjamu atveju krovinio vežimą CMR konvencijos prasme vykdė du vežėjai – UAB „Inalva“ bei R.Rukensko individuali įmonė. Pagal CMR konvencijos 36 straipsnį, kai vežimą vykdė keli vežėjai, visų vežime dalyvavusių vežėjų atsakomybė yra solidari. CK 6.6. straipsnio 4 dalis numato, kad jeigu skolininkų pareiga solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Tai reiškia, kad kreditorius gali pareikalauti, kad žalą atlygintų bet kuris iš vežėjų (CMR vežimo atveju - pirmasis, paskutinysis ar vežęs tuo metu, kai padaryta žala). Teisėjų kolegija konstatuoja, jog vežamas krovinys buvo prarastas tuo metu, kai jis buvo R.Rukensko individualios įmonės žinioje, todėl darytina išvada, kad šio krovinio gavėjas UAB „Aperte“ turėjo teisę reikšti reikalavimą dėl nuostolių už krovinio dalies praradimą atlyginimo R.Rukensko individualiai įmonei.
Sutinkamai su CMR konvencijos 17 straipsnio 4 dalimi vežėjas atleidžiamas nuo atsakomybės tuo atveju, kai krovinys prarandamas ar sugadinimas dėl ypatingos rizikos: kai krovinys kuris pagal savo savybes netinkamas vežti jo neįpakavus ar blogai įpakavus, vežamas jo neįpakavus ar įpakavus netinkamai; kai krovinį paruošė, perkrovė, sudėjo ar iškrovė krovinio siuntėjas arba gavėjas, arba trečiasis asmuo siuntėjo ar gavėjo pavedimu. Šiuo atveju vežėjas turi įrodyti būtent tokias aplinkybes ir pasekmes, taip pat priežastinį ryšį tarp aplinkybių ir krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėlavimo pristatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2001 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 31 26 p.). Pažymėtina, kad CMR konvencijos 17 straipsnio 2 punkte numatyti absoliutūs ir išimtiniai atsakomybės vežėjui netaikymo atvejai, kai krovinys yra prarandamas, sužalojamas ar vėluojama jį pristatyti. Kauno miesto apylinkės teismas nustatė, jog krovinį pakrovė siuntėjas AB „Klaasimeister“. Pirmosios instancijos teismo argumentas, jog atsakovo vairuotojas matyti paslėptų taros supakavimo trūkumų, ar stovai pakankamai sutvirtinti, ar sutvirtinimuose yra pakankamai įkalta vinių ir ar jos yra per trumpos, patikrinti negalėjo, todėl atleidžiamas nuo atsakomybės, yra nepagrįstas, kadangi atsakovo vairuotojas, pats pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino (2t, b.l.43-44), jog stovas buvo per silpnas arba per daug užkrautas, be to nurodė, jog pats tvirtino stovus, perrišo stiklo paketus, o didžiojo paketo gerai nepritvirtino. Iš šių atsakovo vairuotojo parodymų teisėjų kolegija daro išvadą, jog vežėjas neįrodė, kad jis ėmėsi visų reikiamų saugumo priemonių ir padarė viską, ką galėtų padaryti ypač sąžiningas ir pareigingas vežėjas, kad būtų galima išvengti žalos toje vietoje ir tuo metu. Be to, matydamas, kad krovinį vežti pavojinga, pastarasis turėjo atsisakyti jį vežti. Teisėjų kolegija pažymi, jog šie veiksmai sąlygojo atsakovo atsakomybę už ieškovo patirtus nuostolius.
Atsakovas R.Rukensko individuali įmonė savo civilinę atsakomybę buvo apdraudęs UAB DK „PZU Lietuva“ (1t, b.l.50-55; 69). Kai civilinė atsakomybė yra apdrausta, trečiajam asmeniui (naudos gavėjui) atsiranda teisė reikšti ieškinį tiek draudikui, sudariusiam su vežėju civilinės atsakomybės draudimo sutartį, tiek draudikui ir vežėjui, kaip bendraatsakoviams. Taigi, civilinės atsakomybės draudimo atveju yra du asmenys, kuriems kyla pareiga atlyginti padarytą žalą – žalą padariusiam asmeniui (draudėjui) ir draudikui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, kad krovinio praradimo atveju atsiranda mišri solidarioji vežėjo ir draudimo kompanijų, kuriose vežėjas yra apdraudęs savo civilinę atsakomybę, prievolė, kuri vežėjui, kaip skolininkui, atsiranda iš įstatymo (CMR konvencijos), o jo civilinę atsakomybę apdraudusioms kompanijoms – iš vežėjo civilinės atsakomybės pagal CMR konvenciją draudimo sutarties (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-936/2001, 2003 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-730/2003; 2004 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-671/2004). Civilinės atsakomybės draudimo sutarties esmė yra įstatymo nustatyta tvarka perkelti žalą padariusio asmens civilinę atsakomybę tos žalos nepadariusiam, bet už ją atsakingam pagal sutartį asmeniui. Tokia sutartimi apsaugomi ir nukentėjusiojo asmens turtiniai interesai, nes kaip papildoma garantija atsiranda mišri solidarioji atsakingo už žalą asmens ir draudiko atsakomybė. Žalą padariusiam vežėjui atsakomybė paprastai taikoma pagal visiško nuostolių atlyginimo principą, nors ji gali būti ribojama CMR konvencijos nuostatomis (CMR konvencijos 23 str., CK 6.251 straipsnis). Tuo tarpu draudiko atsakomybė yra ribojama draudimo išmokos suma. Jeigu draudimo išmoka yra mažesnė nei nuostoliai, šis skirtumas gali būti išieškomas tik iš vežėjo. Todėl solidarią pareigą atlyginti nuostolius atlikęs vežėjas turi teisę reikalauti iš draudiko atlyginti jo išlaidas aukščiau nurodyta apimtimi.
CMR konvencijos 27 straipsnyje numatyta teisė reikalauti iš vežėjo 5 procentų dydžio metinių palūkanų, skaičiuojamų nuo žalai atlyginti skirtos kompensacijos sumos. Palūkanos pradedamos skaičiuoti nuo tos dienos, kai vežėjui raštu yra pateikiama pretenzija. Esant ieškovo reikalavimui, CMR konvencijos 27 straipsnyje numatyto dydžio palūkanos nuo ieškovui atlygintinos 8148,11 Lt kompensacijos sumos priteistinos nuo pretenzijos pateikimo vežėjui dienos (2006 m. spalio 13 d.) (1t, b.l.22-23) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė vežėjų atsakomybę pagal CMR konvenciją, netinkamai įvertino faktines aplinkybes dėl atsakovo R.Rukensko individualios įmonės atsakomybės už prarastą krovinį, be pagrindo pripažino atsakovą R.Rukensko individualią įmonę neatsakingu už atsiradusius nuostolius. Remiantis išdėstytais argumentais, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikintinas ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovo ieškinį patenkinti (CPK 326 str. 1 d. 2 p.).
Kadangi ieškinys ir apeliacinis skundas patenkinami, iš atsakovo priteistina 244,44 Lt žyminio mokesčio suma už paduotą ieškinį, 244,44 Lt žyminio mokesčio suma už paduotą apeliacinį skundą bei valstybei - 123,65 Lt išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 93 str.).
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
Apeliacinį skundą patenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. kovo 7 d. sprendimą panaikinti. Priimti naują sprendimą – ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Aperte“ ieškinį patenkinti.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aperte“ iš atsakovo Rigimanto Rukensko individualios įmonės 8148,11 Lt (aštuonis tūkstančius vieną šimtą keturiasdešimt aštuonis litus, 11 ct) nuostoliams atlyginti ir 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (8148,11 Lt) sumos, nuo pretenzijos atsakovui pateikimo dienos (2006 m. spalio 13 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Aperte“ iš atsakovo Rigimanto Rukensko individualios įmonės 244,44 Lt (du šimtus keturiasdešimt keturis litus, 44 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą ieškinį ir 244,44 Lt (du šimtus keturiasdešimt keturis litus, 44 ct) žyminio mokesčio, sumokėto už paduotą apeliacinį skundą.
Priteisti valstybei iš atsakovo Rigimanto Rukensko individualios įmonės 123,65 Lt (vieną šimtą dvidešimt tris litus, 65 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.