Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2015-07-22 · Administracinė byla Nr. eI-4734-596/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-07-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-12-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-07-22
Bylos Nr.
eI-4734-596/2015
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04027-2014-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Jolita Rasiukevičienė
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Advokatai
Povilas Gruodis
Kategorijos
  • 9.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-4734-596/2015Proceso Nr. 3-61-3-04027-2014-3Procesinio sprendimo kategorija 9.9.; 74
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Jolita Rasiukevičienė, dalyvaujant pareiškėjo V. N. atstovui advokatui Povilui Gruodžiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. skunde teismo prašo: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK prie LRV, MGK, Komisija) 2014-07-29 sprendimą Nr. S-144(7-92/2014); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, VMI) 2014-04-28 sprendimą Nr. 68-71; 3) įpareigoti Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos mokestiniame ginče priimti galutinį sprendimą neinicijuojant pareiškėjo V. N. pakartotinio mokestinio patikrinimo; 4) priteisti pareiškėjui procese susidarysiančias bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad MGK prie LRV 2014-07-29 sprendimu Nr. S-144(7-92/2014) (toliau – ir Sprendimas), patvirtino VMI prie FM 2014-04-28 sprendimą Nr. 68-71, kuriuo pavesta Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir Klaipėdos AVMI, Inspekcija) atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Mano, kad MGK prie LRV sprendimas nėra teisingas, išsakytas neatsižvelgiant į ketverius metus trukusio patikrinimo ir mokestinių ginčų medžiagą, surinktą informaciją, todėl turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir nepagrįstas. Per visą mokestinio ginčo laikotarpį turėjo būti ir yra surinkta visa galima su pareiškėjo vykdytais sandoriais susijusi medžiaga. Medžiagos, kurios mokesčių administratorius nesurinko, paprasčiausiai nėra. Mokesčių administratorius nė viename savo sprendimų nenurodė konkrečios medžiagos, kurią būtina surinkti per pakartotinį mokestinį patikrinimą, kurios dar nesurinko, ir nenurodė konkrečių argumentų ir priežasčių, kodėl tai nebuvo padaryta anksčiau. Neįvertinus nurodomų aplinkybių, taip pat neargumentavus, kas nulėmė pakartotinio patikrinimo atlikimo būtinumą, ginčijamas sprendimas negali būti laikomas teisėtu. Pažymėjo, kad mokesčių administratorius, vykdydamas pareiškėjo mokestinį patikrinimą, turėjo teisę atlikti visus veiksmus ir išreikalauti reikalingus dokumentus, kaip nustatyta Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 33 str. Pažymėjo, kad nuo pat pradžių pareiškėjo mokestinis patikrinimas ir jo pagrindu apskaičiuotini mokesčiai buvo siejami su nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sandoriais, kurie buvo susiję su pareiškėjo vaikais. Todėl norėdamas teisingai ir objektyviai ištirti šių sandorių esmę, ir jų pagrindu apskaičiuoti mokesčius, mokesčių administratorius ne tik galėjo, tačiau ir turėjo pareigą tikrinti ir sandorių kontrahentų finansinę būklę, t. y. surinkti priešpriešinę informaciją, būtiną siekiant teisingai apskaičiuoti mokesčius. Skunde teigia, kad mokesčių administratorius šiomis turimomis teisėmis pasinaudojo ir surinko visą jam būtiną medžiagą pareiškėjo mokėtiniems mokesčiams nustatyti. Taip pat nurodo, kad nėra pagrindo teigti, jog mokesčių administratorius nevertino pareiškėjo vaikų finansinės būklės.

Dėl mokesčių administratoriaus veiksmų/neveikimo yra neproporcingai trikdoma mokesčių mokėtojo veikla, patiriamos nepagrįstos išlaidos, kenčia pareiškėjo reputacija bei sukeliami kiti nepatogumai. MGK prie LRV dėl pakartotinio mokestinio patikrinimo pavedimo prieštaravimo mokesčių teisės aktams bei principams nepasisakė, todėl neteisėti mokesčių administratoriaus veiksmai nebuvo tinkamai ištirti. Pažymėjo, kad nuspręsdamas atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, mokesčių administratorius nesilaikė MAĮ 32 str. įtvirtintos mokesčių administratoriaus pareigos kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą bei nepažeisti mokesčių mokėtojo teisių. Nusprendus atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, pažeisti gero mokesčių administravimo, proporcingumo, nepiktnaudžiavimo valdžia principai. Dėl mokesčių administratoriaus netinkamo pareigų vykdymo ginčas tęsiasi daugiau nei ketverius metus.

Mano, kad VMI prie FM ir MGK prie LRV nepagrindė pakartotinio patikrinimo būtinumo, atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą nėra pagrindo, be to, tai yra netikslinga. Nė viename mokestinio ginčo sprendime nėra nurodytos naujai paaiškėjusios ar naujai įgijusios aktualumą aplinkybės, dėl kurių po ketverių metų nuo mokestinio patikrinimo atlikimo atsirado būtinybė iš naujo įvertinti pareiškėjo vaikų finansinę būklę. Visus šiuos veiksmus buvo galima atlikti lygiagrečiai anksčiau vykusio mokestinio tyrimo ir nėra jokių aplinkybių, leidžiančių būtent dabar neproporcingai riboti mokesčių mokėtojo teises ir laisves. Visi dokumentai mokestinio patikrinimo metu mokesčių administratoriui buvo pateikti, byloje nustatyti ne tik pareiškėjo lėšų judėjimai, bet ir jo vaikų gautos bei išleistos lėšos, įvykdyti pirkimai ir kt. Vien tai, kad teismas nurodė VMI prie FM ginčą nagrinėti iš naujo, nesuponuoja išvados, jog ji privalo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą. Šiuo atveju nėra papildomų įrodymų, kuriuos būtų galima surinkti, VMI prie FM jau nagrinėjo ir nustatinėjo, kas gavo pajamas už parduotus sklypus. Teismų praktikoje vien pagrindas atlikti tam tikrų įrodymų papildomą tyrimą nėra pakankamas pagrindas pakartotiniam tyrimui atlikti. Mano, kad nėra pagrindo atlikti pakartotinį mokestinį patikrinimą, kadangi VMI prie FM turi tik iš naujo įvertinti visą turimą informaciją, o ne rinkti papildomą, kadangi visa reikalinga informacija jau surinkta.

Taip pat atkreipė dėmesį, kad VMI prie FM 2014-04-28 sprendimu Nr. 68-71 panaikino 2010-04-08 sprendimą Nr. T13-5, kuris jau buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 nutartimi, todėl tai yra papildomas pagrindas panaikinti sprendimą, tačiau MGK prie LRV šiuo klausimu nepasisakė.

Šalies argumentai

Pareiškėjo atstovas teismo posėdyje palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais. Atstovas papildomai nurodė, kad vykdant teismų nurodymus, mokesčių administratorius turėjo atlikti ne pareiškėjo pakartotinį mokestinį patikrinimą, o jo vaikų operatyvų mokestinį patikrinimą.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovė VMI prie FM su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad Klaipėdos AVMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio (toliau – ir GPM), pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą laikotarpiu nuo 2005-01-01 iki 2008-12-31 bei surašė 2010-02-26 patikrinimo aktą Nr. T48-2, kuriame apskaičiavo papildomai mokėtinas į biudžetą 419 656 Lt GPM, 124 750 Lt GPM delspinigių sumas. Inspekcija 2010-03-29 gavo pareiškėjo 2010-03-26 pranešimą dėl patikrinimo akto, kuriame jis informavo, kad su patikrinimo akto išvadomis nesutinka, vadovaudamasis MAĮ 131 str. 3 d. nuostatomis, detalias nesutikimo priežastis, sulaukęs sprendimo dėl patikrinimo akto tvirtinimo, mokestinio ginčo eigoje, nurodys VMI prie FM. Inspekcija 2010-04-08 sprendimu Nr. T13 - 5 patvirtino patikrinimo aktą, nurodė sumokėti jame apskaičiuotas sumas bei skyrė 41 966 Lt, t. y. 10 % dydžio, GPM baudą. Nesutikdamas su Inspekcijos sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą VMI prie FM, kuri 2010-06-23 sprendimu Nr. 68-161 patvirtino Inspekcijos sprendimą. MGK prie LRV 2010-09-16 sprendimu Nr. S-247(7-202/2010) panaikino VMI prie FM sprendimą ir pavedė VMI prie FM pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011-01-10 sprendimu VMI prie FM 2010-10-07 skundą atmetė kaip nepagrįstą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2011-11-14 sprendimu perdavė mokestinį ginčą iš naujo nagrinėti MGK prie LRV, kuri 2012-10-01 sprendimu Nr. S-171(7-202/2012) patvirtino VMI prie FM sprendimą. Pareiškėjas, nesutikdamas su MGK prie LRV sprendimu, pateikė skundą teismui, kuris 2013-07-03 sprendimu panaikino MGK prie LRV ir VMI prie FM sprendimus bei perdavė pareiškėjo skundą nagrinėti VMI prie FM iš naujo. Teismas, pavesdamas VMI prie FM iš naujo išnagrinėti pareiškėjo skundą nurodė, kad būtina nustatyti aplinkybes, kurios paneigtų ar patvirtintų piniginių sumų perdavimą pareiškėjo vaikams. LVAT 2014-03-27 nutartimi teismo sprendimą paliko nepakeistą.

LVAT nutartyje pažymėjo, kad nenustačius, ar pareiškėjas iš tiesų galėjo atiduoti savo vaikams už parduotus ginčo žemės sklypus gautus pinigus grynaisiais, taip pat, ar pareiškėjo vaikai, negavę atitinkamų sumų iš pareiškėjo, turėjo galimybę atlikti kitus finansinius sandorius (t. y. nenustačius pareiškėjo vaikų finansinės padėties prieš ir po ginčo sandorių sudarymo), vienareikšmiškai nustatyti, kas yra tikrasis pajamų gavėjas, t. y. gyventojų pajamų mokesčio mokėtojas, kaip ir taikyti MAĮ 69 str. 1 d. įtvirtintą mokesčio apskaičiavimo taikant turinio viršenybės prieš formą principą, nėra galimybės.

MGK prie LRV pagrįstai sprendime pažymėjo, kad tiek byloje esanti medžiaga, tiek teismų sprendimuose išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių apie tai, kad tikrieji žemės sklypų pardavėjai ir pajamų gavėjai yra pareiškėjo vaikai – dukra D. N. ir sūnus M. N., netyrė. Centrinis mokesčių administratorius papildomų apmokestinimui reikšmingų faktinių aplinkybių, kaip mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija, nustatyti negali, nes mokestinio ginčo nagrinėjimo metu yra vertinamas vietos mokesčių administratoriaus sprendimo pagrįstumas, remiantis mokestinio ginčo byloje esančiais ir mokestinio ginčo byloje surinktais įrodymais ir duomenimis. Ginčijamu atveju galutiniam sprendimui priimti yra būtinas naujos, teismų sprendimuose nurodytos informacijos, betarpiškai turinčios įtakos pareiškėjo mokestinių prievolių dydžiui, surinkimas, remiantis kuria gali būti sprendžiamas galutinis pareiškėjo apmokestinimo klausimas. Todėl VMI prie FM pagrįstai pavedė Inspekcijai atlikti pakartotinį patikrinimą.

Atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens atstovai į teismo posėdį, apie kurį jiems buvo pranešta tinkamai, neatvyko, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pareiškėjo atstovo paaiškinimais, byloje bei Mokestinių ginčų komisijos byloje (toliau – MGK byla) surinkta medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2009-07-28 pavedimu tikrinti Nr. T12-5 pavedė patikrinti V. N. fizinių asmenų pajamų mokesčio/gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą ir apie tai pranešė pareiškėjui (MGK byla, b. l. 69-70). Klaipėdos AVMI 2010-02-26 surašė patikrinimo aktą Nr. T48-2, kurį patvirtino 2010-04-08 sprendimu Nr. T13-5, nurodydama sumokėti pareiškėjui sprendime apskaičiuotas sumas (419 656 Lt GPM, 124 750 Lt GPM delspinigių) ir skyrė 10 proc. dydžio 41 966 Lt GPM baudą (MGK byla, b. l. 37-48). Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2010-05-17 pateikė skundą Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kuri 2010-06-23 sprendimu Nr. 68-161 patvirtino Klaipėdos AVMI 2010-04-08 sprendimą Nr. T13-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo (MGK byla, b. l. 16-24, 27-34).

Pareiškėjas dėl 2010-06-23 VMI prie FM sprendimo Nr. 68-161 pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai, kuri 2010-09-16 sprendimu Nr. S- 247(7-202/2010) panaikino skundžiamą sprendimą ir V. N. skundą perdavė centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo (http://www.infolex.lt/tp/176059). Pagal duomenis Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-10 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-868-815/2011, VMI skundas dėl minėto Komisijos sprendimo buvo atmestas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011-11-14 sprendimu, priimtu administracinėje byloje Nr. A556 - 2765/2011, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011-01-10 sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas – panaikintas MGK 2010-09-16 sprendimas Nr. S-247(7-202/2010) „Dėl V. N. 2010-07-13 skundo“ ir mokestinis ginčas Mokestinių ginčų komisijai perduotas nagrinėti iš naujo.

MGK prie LRV, pakartotinai išnagrinėjusi 2010-07-13 pareiškėjo skundą, 2012-10-01 sprendimu Nr. S-171(7-202/2010) patvirtino Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010-06-23 sprendimą Nr. 68-161 ( http://www.infolex.lt/tp/454571). Pagal duomenis LITEKO, pareiškėjui apskundus šį Komisijos sprendimą teismui, Vilniaus apygardos administracinis teismas (toliau – ir VAAT) 2013-07-03 sprendimu administracinėje byloje Nr. I-1327-365/2013 MGK 2012-10-01 sprendimą Nr. S-171(7-202/2010) ir VMI 2010-06-23 sprendimą Nr. 68-161 panaikino, ir perdavė VMI nagrinėti pareiškėjo skundą iš naujo. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) 2014-03-27 nutartimi, priimta administracinėje byloje Nr. A438- 358/2014, VMI skundas buvo atmestas, o Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas paliktas nepakeistu (MGK byla, b. l. 10-14).

VMI 2014-04-28 sprendimu Nr. 68-71 panaikino Klaipėdos AVMI 2010-04-08 sprendimą Nr. T13-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir pavedė atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Pareiškėjas šį sprendimą apskundė Komisijai, kuri 2014-07-29 sprendimu Nr. S-144(7-92/2014) patvirtino VMI 2014-04-28 sprendimą Nr. 68-71.

Byloje yra kilęs ginčas dėl VMI prie FM 2014-04-28 sprendimo Nr. 68-71, kuriuo buvo panaikintas Klaipėdos AVMI 2010-04-08 sprendimas Nr. T13-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo ir pavesta atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą, ir MGK prie LRV 2014-07-29 sprendimo Nr. S-144(7-92/2014), kuriuo buvo patvirtintas VMI prie FM 2014-04-28 sprendimas Nr. 68-71, teisėtumo ir pagrįstumo. Apibendrinant teigtina, kad pareiškėjas nesutinka su ginčijamais centrinio mokesčių administratoriaus ir Komisijos sprendimais, kuriais, vadovaujantis Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 154 str. 4 d. nuostatomis, nuspręsta atlikti pakartotinį pareiškėjo mokestinį patikrinimą.

Iš ginčijamo VMI prie FM sprendimo matyti, jog jis grindžiamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438- 358/2014, padarytomis išvadomis ir pateiktais išaiškinimais. LVAT šioje nutartyje yra nurodęs, jog vien aplinkybė, jog pareiškėjui (V. N.) padovanojus ginčo žemės sklypus savo vaikams, pastarieji (įgalioję savo tėvą) juos pardavė tretiesiems asmenims, o šie pinigines lėšas už žemės sklypus pervedė į pareiškėjo sąskaitą, nesudaro pagrindo teigti, kad pajamas gavo būtent pareiškėjas, nes mokesčių administratorius nepaneigė pareiškėjo ir jo vaikų teiginių, kad pinigus pareiškėjas savo vaikams atidavė grynaisiais pinigais. LVAT teisėjų kolegijos vertinimu, nenustačius šios aplinkybės bei to, ar pareiškėjo vaikai, negavę atitinkamų sumų iš pareiškėjo, turėjo galimybę atlikti kitus finansinius sandorius (nenustačius pareiškėjo vaikų finansinės padėties prieš ir po ginčo sandorių sudarymo), vienareikšmiai nustatyti, kas yra pajamų gavėjas, t.y. pajamų mokesčio mokėtojas, o taip pat ir taikyti MAĮ 69 str. 1 d. įtvirtintą mokesčio apskaičiavimo taikant turinio viršenybės prieš formą principą, nėra galimybės. Atsižvelgdama į tai, LVAT teisėjų kolegija pažymėjo, kad teisėtas ir pagrįstas sprendimas dėl kilusio mokestinio ginčo gali būti priimtas tik naujai atlikus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su minėtų teisiškai reikšmingų aplinkybių nustatymu – surinkus ir ištyrus papildomus įrodymus, patvirtinančius, kas iš tiesų gavo pajamas. Atsižvelgdama į šią LVAT nutartį, VMI prie LRV ginčijame sprendime nurodė, jog centrinis mokesčių administratorius, kaip mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija, negali nustatinėti papildomų apmokestinimui reikšmingų faktinių aplinkybių, kadangi mokestinio ginčo metu vertina mokestinio ginčo byloje esančius surinktus įrodymus ir duomenis bei sprendžia dėl vietos mokesčių administratoriaus priimto sprendimo pagrįstumo. Vadovaudamasis LVAT 2014-03-27 nutartyje padarytomis išvadomis, centrinis mokesčių administratorius pažymėjo, jog galutiniam sprendimui priimti yra būtinas naujos informacijos, betarpiškai įtakojančios pareiškėjo mokestinės prievolės dydį, surinkimas, todėl šioje mokestinio ginčo nagrinėjimo stadijoje nurodė negalintis priimti sprendimo dėl ginčo esmės, dėl ko ir pavedė teritoriniam mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą, surinkus ir įvertinus VAAT 2013-07-03 teismo sprendime ir LVAT 2014-03-27 nutartyje nurodytus duomenis bei iš naujo spręsti pareiškėjo V. N. apmokestinimo klausimą.

Mokestinių ginčų komisija, išnagrinėjusi V. N. skundą, patvirtino 2014-04-28 VMI prie FM sprendimą konstatavusi, jog centrinis mokesčių administratorius teisėtai ir pagrįstai pavedė Klaipėdos AVMI atlikti pakartotinį patikrinimą, nes tiek bylos medžiaga, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose išdėstyti argumentai leidžia teigti, kad mokesčių administratorius pareiškėjo įrodinėjamų aplinkybių apie tai, kad tikrieji žemės sklypų pardavėjai ir pajamų gavėjai yra pareiškėjo vaikai, netyrė. Komisija priimdama ginčijamą sprendimą atsižvelgė į tai, kad pagal VAAT ir LVAT sprendimuose padarytas išvadas, siekiant priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl pareiškėjo apmokestinimo, būtina nustatyti naujas aplinkybes, kurios nebuvo tiriamos pirminio patikrinimo metu, bet yra reikšmingos sprendžiant dėl pareiškėjo apmokestinimo pagrįstumo.

Mokesčių administratoriaus atliekamo patikrinimo esmė yra atskleista Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 2 str. 22 p. Čia mokestinis patikrinimas apibrėžiamas kaip mokesčių administratoriaus atliekamas mokesčių mokėtojo patikrinimas siekiant kontroliuoti, kaip mokesčių mokėtojas vykdo mokesčių įstatymų reikalavimus mokesčių apskaičiavimo, deklaravimo, sumokėjimo, o įstatymų numatytais atvejais - ir kitose srityse. Vykdydamas šias įstatymo nuostatas bei savo, kaip valstybės institucijos pareigas, tiek vietinis, tiek centrinis mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčio mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą. Toks tyrimas, administruojant mokesčius, turi būti atliekamas vadovaujantis protingumo ir teisingumo kriterijais (MAĮ 8 str. 3 d.), nepažeidžiant mokesčio mokėtojų teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčių mokėtojo veiklą.

Nagrinėjamu atveju yra aktualios Mokesčių administravimo įstatymo 154 str. 4 d. nuostatos, nustatančios, jog centrinis mokesčių administratorius, išnagrinėjęs mokesčių mokėtojo skundą, pagal savo kompetenciją priima vieną iš šių sprendimų: 1) patvirtina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 2) panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 3) iš dalies patvirtina arba iš dalies panaikina vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 4) pakeičia vietos mokesčių administratoriaus sprendimą; 5) paveda vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą ir priimti naują sprendimą. Įstatymo leidėjas neapibrėžė sąlygų, kada centrinis mokesčių administratorius gali priimti sprendimą dėl pavedimo teritoriniam mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą, tai palikdamas spręsti jam pačiam. Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuoseklią praktiką, aiškinančią mokestinį ginčą nagrinėjančių institucijų teisę pavesti vietos mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį patikrinimą pagal MAĮ 154 str. 4 d. 5 p., šio centriniam mokesčių administratoriui leisto elgesio modelio paskirtis - pašalinti aplinkybes, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Paprastai pagrindas priimti tokį sprendimą atsiranda, kai vietos mokesčių administratorius nepilnai, nevisapusiškai ir neobjektyviai yra ištyręs bei nustatęs visas reikšmingas faktines aplinkybes ir/arba kai yra padaryta esminių procesinių teisės normų pažeidimų, kurių negalima pašalinti kitu būdu, kaip tik pakartojus iš naujo atitinkamas administracines procedūras (LVAT 2010 m. spalio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438 – 1146/2010). Kaip jau buvo minėta, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismas 2013-07-03 sprendime administracinėje byloje Nr. I-1327-365/2013, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014-03-27 nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. A438- 358/2014, pripažino, jog nagrinėjant mokestinį ginčą dėl pareiškėjo V. N. apmokestinimo, yra būtina ištirti ir nustatyti, ar tikrieji žemės sklypų pardavėjai ir pajamų gavėjai nebuvo pareiškėjo vaikai, išsiaiškinant pareiškėjo vaikų turtinę padėtį iki ir po sklypų pardavimo, jų pajėgumą vykdyti atitinkamus finansinius sandorius ir kt. Kadangi šie teismų išaiškinimai ir nurodymai yra privalomi mokestinį ginčą nagrinėjančioms institucijoms, tiek VMI prie FM, tiek MGK prie LRV pagrįstai ginčijamais sprendimais nusprendė, jog teisėto ir pagrįsto sprendimo dėl kilusio mokestinio ginčo galimas tik naujai atlikus papildomus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus ir pavedė teritoriniam mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą. Iš Klaipėdos AVMI 2010-02-26 patikrinimo akto Nr. T48-2, kuris buvo patvirtintas 2010-04-08 sprendimu Nr. T13-5, matyti, kad aplinkybės, sąlygojusios pakartotinį patikrinimą, iš esmės nebuvo tirtos, o jų ištyrimas, teismo vertinimu, betarpiškai susijęs su pareiškėjo mokesčių naštos dydžiu, kas negalėjo būti apspręsta teritoriniam mokesčių administratoriui neturint atsakymų į paminėtus klausimus jai priimant sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo.

Pagal Mokesčių administravimo įstatymo 67 str. 1 d. būtent mokesčių administratorius privalo pagrįsti jo mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Paneigiant mokesčių administratoriui galimybę atlikti pakartotinį patikrinimą, kai tam yra konkretus poreikis, būtų sukliudyta įvykdyti įstatymų leidėjo įpareigojimą – pagrįsti mokesčių mokėtojui apskaičiuotas mokesčio ir su juo susijusias sumas. Atvirkščiai, analizuojamu atveju, nei teigia pareiškėjas, pakartotinis patikrinimas būtent ir užtikrina teisingumo, protingumo ir gero administravimo principų laikymąsi, nes faktinių duomenų nepakankamumas neabejotinai gali sąlygoti nevisapusiško bei neobjektyvaus sprendimo priėmimą, o taip pat ir galimus teisminius ginčus. Mokesčių administratorius privalo nustatyti, ar mokesčių mokėtojas teisingai vykdo savo prievoles, tuo tikslu privalu tirti visas aplinkybes, susijusias su mokesčio mokėtojo veikla, ir atitinkamai rinkti įrodymus, tiek patvirtinančius, tiek paneigiančius mokesčio mokėtojo veiksmų teisėtumą Kita vertus, tyrimas administruojant mokesčius turi būti atliekamas ir nepažeidžiant mokesčio mokėtojo teisių, mokesčių administratoriui atliekant savo funkcijas, stengiantis kuo mažiau trikdyti mokesčio mokėtojo veiklą. Pareiškėjas, teigdamas, jog dėl VMI prie FM konstatuoto pakartotinio patikrinimo reikalingumo neproporcingai trikdoma jo veikla, patiriamos išlaidos, kenčia jo reputacija bei sukeliami kiti nepatogumai, nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.

Be kita ko, pažymėtina, kad pakartotinio patikrinimo metu iš pareiškėjo nebus atimta teisė teikti papildomus įrodymus dėl kylančių klausimų, o mokesčių administratoriaus sprendimas nebūtinai gali būti jam visiškai nepalankus. Keliantys abejones momentai, nesutinkant su vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, galės būti peržiūrėti tiek centrinio mokesčių administratoriaus, tiek Mokestinių ginčų komisijos, o išreiškus tinkamai valią – ir teismo. Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas pats išreiškė nesutikimą su vietos mokesčių administratoriaus sprendimu, kuriuo buvo patvirtintas patikrinimo aktas (MGK byla, b. l. 27-34), vadinasi pakartotinis patikrinimas sąlygotas ne vien mokesčių administratoriaus, bet ir paties mokesčių mokėtojo.

Teismas kaip nepagrįstus atmeta pareiškėjo argumentus, kad papildomas pagrindas naikinti sprendimą yra tas, kad VMI 2014-04-28 sprendimu Nr. 68-71 panaikino 2010-04-08 sprendimą Nr. T13-5, kuris jau buvo panaikintas LVAT 2014-03-27 nutartimi, kuria buvo paliktas galioti VAAT 2013-07-03 sprendimas, panaikinantis Klaipėdos AVMI 2010-04-08 sprendimą. Kaip matyti iš paminėtos mokestinio ginčo nagrinėjimo chronologinės sekos, įsiteisėjusiu VAAT 2013-07-03 sprendimu buvo panaikintas ne Klaipėdos AVMI 2010-04-08 sprendimas Nr. T13-5, o MGK 2012-10-01 sprendimas Nr. S-171(7-202/2010) ir VMI 2010-06-23 sprendimas Nr. 68-161, t.y. sprendimas kuriuo buvo patvirtintas Klaipėdos AVMI 2010-04-08 sprendimas Nr. T13-5 dėl patikrinimo akto tvirtinimo. Dėl šių aplinkybių centrinis mokesčių administratorius, vadovaudamasis MAĮ 154 str. 4 d. nuostatomis, nusprendęs pavesti teritoriniam mokesčių administratoriui pavesti atlikti pakartotinį patikrinimą, jam suteiktos kompetencijos ribose turėjo teisę naikinti Klaipėdos AVMI 2010-04-08 sprendimą dėl 2010-02-26 patikrinimo akto Nr. T48-2 tvirtinimo.

Apibendrinant anksčiau konstatuotas aplinkybes, darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju egzistuoja aplinkybės, kurios trukdo priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo. Atsižvelgiant į vietos mokesčių administratoriaus kompetenciją (MAĮ 26 str. 1 d. 7 p., 11 p., 26 str. 2 d.) ir būtinybę atlikti aktyvius veiksmus, neapsiribojančius tik jau turimų įrodymų vertinimu, šias kliūtis, teismo vertinimu, gali pašalinti tik Klaipėdos AVMI aktyviais veiksmais. Dėl nurodytų aplinkybių atsakovo sprendimas pavesti teritoriniam mokesčių administratoriui atlikti pakartotinį pareiškėjo patikrinimą yra atitinkantis MAĮ 154 str. 4 d. 5 p. nuostatas. Teismas sutinka su centrinio mokesčių administratoriaus ir Mokestinių ginčų komisijos ginčijamuose sprendimuose išdėstytais argumentais ir padarytomis išvadomis, kurios iš esmės buvo sąlygotos Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013-07-03 sprendime ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-03-27 nutartyje išdėstytų išaiškinimų ir nurodymų, todėl sprendžia, jog pagrindo naikinti ginčijamus VMI ir MGK sprendimus nėra. Netenkinus pareiškėjo skundo reikalavimų dėl ginčijamų sprendimų panaikinimo, atmestinas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti VMI prie FM mokestiniame ginče priimti galutinį procesinį sprendimą neinicijuojant pareiškėjo pakartotinio mokestinio patikrinimo.

Atmetus pareiškėjo skundą, nėra pagrindo tenkinti ir jo prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo (Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo V. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Jolita Rasiukevičienė