Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2013-07-03 · Administracinė byla Nr. I-1327-365/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2013-03-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2013-07-03Regionų apygardos administracinis teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2014-03-27Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2013-07-03
Bylos Nr.
I-1327-365/2013
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02848-2012-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Gintaras Dzedulionis
Pareiškėjas
V. N.
Atsakovas
Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos
Trečiasis asmuo
Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
Kategorijos
  • 9.1.1.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 9.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla I-1327-365/2013Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02848-2012-0Procesinio sprendimo kategorija 9.1.1.1; 9.1.3; 9.8.1; 74 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 3 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Gintaras Dzedulionis, dalyvaujant atsakovės atstovei Ingridai Kemežienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. N. skundą atsakovei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimų panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

O. A. 2001 09 10 sutartimi V. N. (pareiškėjui) perleido teisę atkurti nuosavybės teises į žemę Palangos mieste. Atkūrus nuosavybės teises, pareiškėjas sklypus dovanojo savo vaikams – dukrai ir sūnui, o pastarieji netrukus po dovanojimo sklypus perleido tretiesiems asmenims. Parduodant dovanotus sklypus, pardavėjų – vaikų teises atstovavo V. N. . VMI padarė išvadą, kad dovanojimo sandoriai buvo sudaryti siekiant mokestinės naudos.

Šalies argumentai

Pareiškėjas V. N. skunde (t. 1, b. l. 1-9) prašė: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija) 2012 m. spalio 1 d. sprendimą Nr. S-171(7-202/2010); 2) panaikinti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM, ir Inspekcija) 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 68-161; 3) panaikinti Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau – ir Klaipėdos apskr. VMI) 2010 m. balandžio 8 d. sprendimą Nr. T13-5.

Pareiškėjo nuomone, nagrinėjant mokestinį ginčą nebuvo pakankamai atsižvelgta į kitas svarbias ginčui aplinkybes, susijusias su pareiškėjo dovanojimo sandorių sudarymo tikraisiais tikslais. Mokesčių administratorius pakankamai neįvertino visų su ginčo sandorių sudarymu susijusių aplinkybių, o būtent aplinkybės, kad skubotą padovanotų ginčo žemės sklypų realizavimą lėmė netikėtai paaiškėjusios aplinkybės, kad ginčo žemės sklypai nebus tinkami vėlesniam naudojimui, taip pat aplinkybės, kad žemės sklypai buvo parduoti mažesne nei tuometinė rinkos kaina, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog žemės sklypai buvo padovanoti vaikams dėl O. A. nurodymų, duotų padovanojant teisę atkurti nuosavybės teises ginčo žemės sklypuose, taip pat siekiant apdovanoti vaikus, patiriančius materialinių sunkumų. Nurodė, kad V. N. sudarytų dovanojimo sandorių tikslas buvo apdovanoti sūnų ir dukrą. Jeigu šių sandorių pasėkoje būtų identifikuojamas mokestinės naudos požymis, tai jis negalėtų būti lemiamas, nes sandoriai turėjo ir kitų tikslų. Gaudamas teisę atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypus, V. N. įsipareigojo dovanotojai (O. A.) po vieną žemės sklypą padovanoti vaikams ir tą padarė per trumpą laiką nuo nuosavybės teisės atkūrimo. O. A. įpareigojo V. N. padovanoti vaikams sklypus, skirtus gyvenamajam namui statyti, tačiau esama žemės paskirtis (kita (naudojimo būdas: urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių) šios teisės nesuteikė, todėl V. N. 2006 m. pabaigoje kreipėsi į savo pažįstamą V. B., kuris pasisiūlė pagelbėti tvarkant detaliojo plano rengimo klausimus bei gaunant leidimą statyboms. Siekdamas pagelbėti savo dukrai, kad ši gavus dovanų minėtą žemės sklypą neturėtų problemų dėl gyvenamojo būsto statybos, Pareiškėjas ėmėsi iniciatyvos ir su V. B. 2007 m. sausio 24 d. sudarė paslaugų sutartį. Pagal šią sutartį V. B. įsipareigojo surinkti visą informaciją bei teikti konsultacijas apie žemės sklypo, esančio: (duomenys neskelbtini), Palanga, paskirties pakeitimo ir leidimo statyti gyvenamąjį namą išdavimo galimybes bei dėl minėtų klausimų pagelbėti paruošti oficialius raštus valstybės įstaigoms. 2006 m. lapkričio 22 d. atkūrus nuosavybės teisę į žemės sklypą (adresu: (duomenys neskelbtini), Palanga), juo iš karto pradėjo domėtis potencialūs pirkėjai, tačiau pareiškėjas siūlymus tik išklausydavo. 2007 m. kovo mėnesį pareiškėjas padovanojo žemės sklypą savo dukrai D. N., kad ši galėtų pabaigti detaliojo plano rengimo ir leidimo statyti gavimo darbus pati savarankiškai, nes tikėjosi, kad leidimas statybai bus išduotas ir ji turės galimybę ant padovanoto žemės sklypo pastatyti savo šeimos poreikiams skirtą namą. Dovanojimo sutarties dieną (2007 m. kovo 16 d.) V. B. atvyko pas pareiškėją ir jį užtikrino, kad jo turimais duomenimis, galimybių pakeisti dukrai padovanotos žemės paskirtį nebėra, todėl statybų minėtame žemės sklype vykdyti nepavyks. Bandydamas pagelbėti dukrai, skubiai (kol informacija apie nesėkmingą detaliojo plano rengimą nepasiekė besidomėjusių žemės sklypo įsigijimu asmenų) sudarė sutartį dėl įgaliojimų pareiškėjui suteikimo bei, susisiekęs su žemės sklypu besidomėjusiu V. A., pasiūlė šiam įsigyti aptariamą žemės sklypą. Gautas pinigines lėšas pareiškėjas iš karto pasiūlė pervesti dukrai, tačiau ji prognozavo turėsianti nemažai asmeninių išlaidų ir prašė pinigus atiduoti grynaisiais. Pareiškėjas iš savo sukauptų asmeninių santaupų dukrai atidavė visus už žemės sklypo pardavimą gautus pinigus. Šią aplinkybę pareiškėjo dukra patvirtino pildydama 2007 m. pajamų mokesčio deklaraciją, kurioje ji kaip gautas pajamas deklaravo visus už žemės sklypo pardavimą gautus pinigus. Pareiškėjo teigimu, šios aplinkybės parodo, kad jo tikrieji tikslai buvo apdovanoti dukrą ir veikė tik jos naudai, atsižvelgdamas į jos poreikius bei interesus. Panaši situacija susiklostė ir dėl kito žemės sklypo, kurį turėjo tikslą padovanoti savo sūnui. Pareiškėjas ketino pakeisti ir sūnui dovanotino sklypo paskirtį. Tačiau šiuo atveju aktyvių veiksmų ėmėsi ir pats sūnus (tai patvirtina kreipimasis į Palangos savivaldybę). Pareiškėjo sūnus iš karto rinko informaciją apie galimybę parduoti padovanotą žemės sklypą, jeigu paaiškės, kad nepavyksta gauti leidimo statyboms. Užsiimti šiais darbais sutrukdė sveikatos problemos bei tai, kad M. N. 2007 m. gyveno Vilniuje bei neturėjo rimtos verslo patirties, todėl pareiškėjas bandė pagelbėti savo sūnui (pats lankėsi dalyje susitikimų su galimais sklypo pirkėjais, derėjosi dėl kainos). Nepavykus gauti leidimo statyboms, pareiškėjo sūnus nusprendė savo žemės sklypą parduoti aukščiausią kainą pasiūliusiam pirkėjui. Pinigai buvo pervesti į pareiškėjo sąskaitą, tačiau ir M. N. šie pinigai buvo atiduoti tiesiogiai iš pareiškėjo asmeninių santaupų (surašant pakvitavimą), o pervesta pinigų suma tokiu būdu liko pareiškėjo sąskaitoje. Pinigų gavimo faktą tiesiogiai įrodo ir M. N. pateiktos pajamų mokesčio ir turto deklaracijos už 2007 m. Nurodė, kad pareiškėjas nesiekė jokios mokestinės naudos, vykdė savo įsipareigojimą padovanoti žemės sklypus vaikams ir norėjo padėti jiems pakeisti sklypų paskirtį. Ekonomiškai paaiškinamų tikslų ir negalėtų būti, nes apdovanojimas iš principo nėra ekonomine logika pagrįstas veiksmas, tačiau normalus šeimoje susiklostantiems santykiams. Pareiškėjo teigimu, mokesčių administratorius nesurinko pakankamai įrodymų, kad paneigtų visas aukščiau Pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir pateiktus pareiškėjo argumentus. Ne visiškai įrodė aplinkybę, kad ginčo dovanojimo sandorių sudarymo vienintelis tikslas buvo būtent mokestinės naudos siekimas, o ne bandymas išvengti milžiniškų nuostolių staiga paaiškėjus, jog ginčo žemės sklypai nėra tinkami statyboms. Pareiškėjo nuomone, jo nurodytos aplinkybės paneigia prielaidas taikyti MAĮ 69 straipsnio 1 dalį ir nėra pagrindo pripažinti sklypų pardavimo pajamų pareiškėjo pajamomis ir jų apmokestinti gyventojų pajamų mokesčiu (toliau – GPM). Pareiškėjo nuomone, mokestinio ginčo metu mokesčių administratorius nepateikė pakankamai pagrįstos pozicijos, kodėl ginčo žemės sklypų įgijimo momentu nelaikytinas teisės atkurti nuosavybės teises į ginčo žemės sklypus įgijimo momentas. Įgaliotos valstybės institucijos sprendimas šiuo atveju gali būti siejamas tik su nuosavybės teisių į nekilnojamąjį daiktą realizavimo momentu, bet ne nekilnojamojo daikto įsigijimo momentu. Nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus susiejimas vien tik su formaliu nuosavybės teisės įregistravimo kriterijumi neatitinka MAĮ 10 str. įtvirtinto turinio viršenybės prieš formą principo, taip pat MAĮ 69 str. 2 dalyje įtvirtintos nuostatos, įpareigojančios mokesčių tikslais juridinius faktus vertinti ne formaliai, bet atsižvelgiant į jų esmę. Dėl šios priežasties pareiškėjo iš ginčo sklypų gautos pajamos neapmokestinamos taikant GPMĮ 17 str. 21 p. įtvirtintą GPM lengvatą, t. y. pareiškėjo turtas buvo parduotas jį išlaikius 3 ir daugiau metų. Nurodė, kad mokesčių administratorius, taip pat Mokestinių ginčų komisija (toliau – Komisija) neteisingai taikė Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – GPMĮ) 19 straipsnio nuostatas ir neteisingai apskaičiavo pareiškėjo mokestinę bazę. Net ir pripažinus Sklypo 1 ir Sklypo 2 pajamas apmokestinamosiomis pajamomis ir priskyrus jas Pareiškėjui, iš šių pajamų, vadovaujantis GPMĮ 19 str. 1 dalimi (ginčo teisiniams santykiams aktuali įstatymo redakcija), turi būti atimamos su daikto įsigijimu susijusios išlaidos, įskaitant ir įsigijimo kainą (GPMĮ 19 str. 1 dalies 1 p.). Nagrinėjamu atveju iš pareiškėjui priskiriamų ginčo sklypų pardavimo pajamų privalo būti atimta pareiškėjui O. A. dovanotų turtinių teisių vertė. Tačiau mokesčių administratorius į šiuos argumentus neatsižvelgė, apskaičiuodamas pareiškėjo pajamas neteisingai aiškino ir taikė GPMĮ 19 str. 1 dalies 1 punkto nuostatas, neįvertino Pareiškėjo įgytų turtinių teisių atkurti nuosavybės teisę į žemės sklypus vertės. Pareiškėjo mokestinė bazė privalo būti mažinama pareiškėjui padovanotų turtinių teisių, suteikiančių teisę atkurti nuosavybės teises į valstybinę žemę, verte dovanojimo sandorio dienai (2001 m. rugsėjo 10 d.).Dėl galimo neobjektyvaus pareiškėjo skundo nagrinėjimo Komisijoje nurodė, kad nagrinėjant jo skundą Komisijoje, galimai buvo pažeistas nemo iudex in sua causa (niekas negali būti arbitras savo paties byloje) teisinis principas, kadangi, nagrinėjant skundą Komisijoje, pareiškėjo bylos pranešėja buvo paskirta Komisijos narė Rasa Stravinskaitė, kuri, pareiškėjo žiniomis, pareiškėjo skundo nagrinėjimo Inspekcijoje metu dirbo Inspekcijos apeliacijų skyriuje, t. y. dalyvavo nagrinėjant pareiškėjo skundą Inspekcijoje. Pareiškėjo nuomone, ši aplinkybė sukelia abejonių Komisijos nešališkumu ir objektyvumu, kadangi Komisija galimai galėjo būti suinteresuota apginti mokesčių administratoriaus poziciją, kurią formuojant pareiškėjo bylos Komisijoje pranešėja atstovavo Inspekciją (t. 1, b. l. 1–9).

Šalies argumentai

Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose (t. 4, b. l. 25–28) nurodė, kad D. N. (G.) 2007 m. iš karto po ginčo žemės pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo (2007 m. gegužės 18 d.) prisidėjo 45 000 Lt suma perkant motinai automobilį BMVV X5. 2007 m. liepos 2 d. - 2008 m. sausio 1 d. jokių išlaidų Lietuvoje neturėjo ir nepatyrė, kadangi buvo Užsienio reikalų ministerijos buvo išsiųsta dirbti į Portugaliją. 2008 m. sausio 29 d. (praėjus 3 savaitėms po grįžimo į Lietuvą), D. G. grynaisiais pinigais apmokėjo buto įsigijimo išlaidas (385.000 Lt). Vėliau, 2008 m. kovo mėnesį, pervedė 30 000 Lt vyro kelionei į Maldyvus finansuoti, taip pat 20 000 Lt vyro buto remontui. 2008 m. birželio mėnesį ji 150 000 Lt grynųjų pinigų pervedė vyro skyrybų sutarties įnašams kompensuoti, 150 000 Lt pervedė buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, paskolai apmokėti. 2008 m. rugpjūčio 19 d. D. G. pervedė 85 014 Lt D. G. kaip sąskaitos papildymą, 2009 m. rugpjūčio 24 d. pervedė iš viso 30 000 Lt L. G. ir D. G.. 2009 m. rugsėjo 1 d. D. G. įsigijo papildomą naują automobilį BMW X5 už 158 000 Lt. 2012 m. vasario 17 d. D. G. iš savo sąskaitos atsiskaitė (149 761 Lt) už studijos patalpų įsigijimą. Taip pat nurodė, kad banko išrašai patvirtina, kad laikotarpiu nuo ginčo žemės sklypo pardavimo iki 2011 m. gruodžio 31 d. M. N. turėjo 1,2 mln. Lt smulkių vartojimo išlaidų. Be to, M. N. 2007 m. spalio 18 d. (iš karto po ginčo žemės pardavimo sandorio) sudarė paskolos sutartį dėl 1 150 000 Lt paskolos suteikimo V. B., kuri dalinai buvo grąžinta 2008 m. lapkričio mėnesio 6-19 d., likusi paskolos dalis (70 000 Lt) buvo priteista M. N. remiantis 2013 m. balandžio 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. L2-486-588/2013. Be to, M. N. 2010 m. spalio 18 d. suteikė 15 000 Lt paskolą Z. T., kurią šiuo metu išieško antstolė R. V..

Atsiliepimas

Atsakovė VMI prie FM atsiliepime (t. 1, b. l. 48–51) į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Dėl nuosavybės teisės į ginčo žemės sklypus įsigijimo momento nurodė, kad GPMĮ 17 straipsnio 21 punkte (redakcija galiojusi ginčo sklypų pardavimo ir pajamų už sklypus gavimo metu) nustatyta mokestinė lengvata yra susijusi su dviem reikšmingais momentais, pirma, ji taikoma apmokestinant nekilnojamojo turto pardavimo pajamas, antra, yra susijusi su nekilnojamojo turto įsigijimo momentu. Pareiškėjas pagal notariškai patvirtintą 2001 m. dovanojimo sutartį įsigijo ne nekilnojamąjį turtą, kurio pardavimo pajamos yra apmokestinamos ar ne, bet teises atkurti nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą, kurios buvo realizuotos apskrities viršininko administracijai priėmus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Įstatymų leidėjas Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatyme nuosavybės teisės į konkretų nekilnojamąjį turtą įgijimą sieja ne su teisių įsigijimu į nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, o su veiksmais, kuriais ši teisė yra realizuojama: konkretaus turto grąžinimu natūra, perduodant ar suteikiant konkretų žemės sklypą neatlygintinai. Atsakovės nuomone, mokesčių administratorius pareiškėjo mokestinio patikrinimo metu tinkamai nustatė ginčo nekilnojamojo turto įsigijimo momentą. Pareiškėjas nuosavybės teisę į Sklypą Nr. 1 įgijo Klaipėdos apskrities administracijos 2006 m. lapkričio 22 d. sprendimu Nr. 1443, atitinkamai į Sklypą Nr. 2 Klaipėdos apskrities administracijos 2007 m. balandžio 11 d. sprendimu Nr. 1636, nekilnojamasis turtas, kurio pardavimo pajamos pripažintos pareiškėjo apmokestinamosiomis pajamos, buvo parduotas ir pajamos už jį gautos 2007 metais, nepraėjus 3 metams po jų įsigijimo. Pareiškėjas neatitinka GPMĮ 17 str. 21 punkte nustatytos mokestinės lengvatos sąlygų, ir dėl to tokio turto pardavimo pajamos yra apmokestinamos bendra GPMĮ nustatyta tvarka 15 procentų pajamų mokesčio tarifu, iš pardavimo pajamų atėmus su turto įsigijimu ir perleidimu susijusias įstatyme numatytas išlaidas, jeigu tokios išlaidos yra patirtos ir dokumentiškai pagrįstos ar tam tikrais specialiai numatytais turto įsigijimo atvejais yra leistinos. Sandoris pripažįstamas kaip sudarytas siekiant mokestinės naudos, kai vienintelis ir pagrindinis sandorio sudarymo tikslas yra realios mokestinės naudos gavimas (gauta mokestinė nauda yra reali), sandoris nėra pateisinamas įprastine verslo praktika, kaip vienas iš požymių, įtakojančių sandorio pripažinimą tokiu, yra sandorių sudarymo laikotarpis, t. y. kaip nurodė centrinis mokesčių administratorius savo sprendime, pasiremdamas LVAT praktika (2008 m. vasario 20 d. nutartis Nr. A556-250/2008, 2006 m. vasario 28 d. nutartis Nr. A10-846-2006), vien trumpo laiko tarpe įvykusių sandorių daugėtas, nesant kitų aplinkybių, patvirtinančių tokių sandorių būtinumą, yra pakankamas pagrindas taikyti turinio viršenybės prie formą principą. Nurodė, kad mokestinio patikrinimo metu pagal iš AB „Swedbank“, AB DnB NORD banko, AB banko „Snoras“ ir AB SEB banko gautus 2005-01-01 - 2008-12-31 laikotarpio sąskaitų išrašus nustatyta, kad pareiškėjas dukrai D. N. po pardavimo sandorio sudarymo laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2008-12-31 pervedė 387900 Lt bendrą sumą (pavedimais 16 atvejų). Pažymėjo, kad D. N. pareiškėjui 2008-04-15 padovanojo butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, įvertintą 319000 Lt. Pareiškėjas 2008-05-30 pervedė D. N. 310000 Lt (nurodė - sąskaitos papildymas). Vertinant šią pervestą 310000 Lt sumą kaip atlygį už dovanotą butą, laikotarpiu nuo 2007-03-20 iki 2008-12-31 D. N. būtų pervesta tik 77900 Lt (387900 - 310000). Pareiškėjas sūnui M. N. po pardavimo sandorio sudarymo laikotarpiu nuo 2007-09-26 iki 2008-12-31 pervedė 67700 Lt bendrą sumą (pavedimais 13 atvejų). Pagal mokestinio patikrinimo metu gautus bankų sąskaitų išrašus nustatyta, kad pareiškėjas didžiąją dalį (apie 2344000 Lt) iš 2800000 Lt pinigų sumos, gautos už parduotą 2007-03-20 V. A. (1300000 Lt) ir 2007-09-26 B. M. K. (1500000 Lt) turtą naudojo savo reikmėms: pervedė į indėlius, pirko akcijas fonduose, teikė paskolas fiziniams asmenims, pirko automobilius ir kt. Atsakovės teigimu, kad D. N. ir M. N. paaiškinimai apie žemės sklypų pardavimo aplinkybes ir pinigų gavimą neatitinka tikrovės ir vertinami kritiškai, kadangi D. N. teigia, kad gautas pajamas naudojanti sau ir savo šeimos reikmėms, nors pajamų už parduotą turtą beveik negavo, o M. N. teigia, kad pirkėjas buvęs surastas per tarpininką, dėl kainos buvę deramasi, pinigus naudojantis asmeninėms bei šeimos reikmėms, tačiau pardavimo sandorius sudarė ir pinigus už parduotą turtą gavo ir naudojo savo nuožiūra jų įgaliotas pareiškėjas. Atsakovės teigimu, Inspekcija pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjas, siekdamas išvengti GPM mokėjimo, įformino tarpinius nekilnojamojo turto dovanojimo sandorius su dukra ir sūnumi, kad vėliau parduodant šį turtą, nereikėtų mokėti GPM nuo visos sklypų kainos. Jeigu pareiškėjas ir D. N. bei M. N. nebūtų tarpusavyje sudarę minėtų sandorių, o pareiškėjas ginčo sklypus būtų pardavęs pats, tuomet vadovaujantis GPMĮ 6 str. ir 19 str. nuostatomis, šios ne individualios veiklos turto pardavimo pajamos turėtų būti apmokestinamos GPM, taikant 15 % pajamų mokesčio tarifą. Pareiškėjui būtų susidariusi mokėtina GPM suma nuo visos sklypų pardavimo kainos. Tokiu būdu, pasinaudojant nesąžiningai sudarytais sandoriais, šiuo atveju siekta išvengti GPM mokėjimo ir atitikti GPMĮ 17 str. 1 d. 19 punkto reikalavimus, numatančius, kad dovanojimo būdu gautos pajamos tarp tėvų ir vaikų yra neapmokestinamos. Nurodė, kad ankščiau išvardintos aplinkybės įrodo, jog sudaryti dovanojimo sandoriai, vertinant atliktų veiksmų visumą, savo turiniu neatitinka mokesčio įstatymo tikslo ir prasmės, nors atskirais veiksmais formaliai teisės aktų reikalavimai nepažeisti; sandorio sudarymo pagrindinis tikslas - mokestinė nauda, kuri suprantama kaip visiškas mokesčio išvengimas dovanojimo metu šalių susitarimu kaina įvertinta artima tuo metu buvusiai rinkos ir pardavimo kainai. Šiuo atveju mokesčių administratorius mokestį apskaičiuoja taikydamas turinio viršenybės prieš formą principą. Tarpusavyje susiję giminystės ryšiais asmenys, sudarydami turto, įsigyto ne anksčiau kaip prieš trejus metus iki pardavimo ar kitokio perleidimo nuosavybėn, dovanojimo sandorį, siekė padidinti turto įsigijimo kainą, išvengti GPM mokėjimo bei gauti mokestinę naudą. Todėl šie sandoriai prieštarauja CK 1.5 str. įtvirtintam sąžiningumo principui. Nors ir turėdamas tokią pareigą, priešingų įrodymų, kad jo atlikti sandoriai turėjo kitus, ekonomiškai ar kitaip pagrįstus tikslus, Pareiškėjas nepateikė. Dėl neteisingo pareiškėjo mokestinės bazės skaičiavimo nurodė, kad Inspekcija nustatydama Pareiškėjo mokesčio bazę vadovavosi Taisyklių 6.2 punktu, kuris numato, kad „kai nuosavybės teisės buvo atkurtos ir turtas grąžintas Lietuvos Respublikos piliečiams, kuriems pagal Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalies nuostatas (iki 2002 m. sausio 18 d. galiojusi redakcija) iki 2001 m. gruodžio 31 d. notariškai patvirtinta sutartimi perleista teisė atkurti nuosavybės teises į turtą, jo įsigijimo kaina yra lygi 0 litų, išskyrus atvejus, kai teisė atkurti nuosavybės teises buvo perleista vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui ar vaikaičiams, - tuomet turto įsigijimo kaina nustatoma šių Taisyklių 6.1 punkte nustatyta tvarka. Dėl galimo neobjektyvaus pareiškėjo skundo nagrinėjimo Komisijoje nurodė, kad Komisijos narė R. Stravinskaitė tuo metu kai VMI prie FM buvo nagrinėjamas pareiškėjo skundas 2010 m. gegužės 17 d. iki 2010 m. birželio 23 d. dirbo VMI prie FM Teisės departamento Apeliacijų skyriuje, tačiau mokestinio ginčo kilusio tarp pareiškėjo ir Inspekcijos nenagrinėjo. Pareiškėjo skundą nagrinėjo buvusi VMI prie FM Teisės departamento Apeliacijų skyriaus vyriausioji specialistė A. P.. Taip pat ji vėliau teikė skundą Teismui dėl Komisijos sprendimo, o skundą dėl Teismo sprendimo LVAT teikė vyriausioji specialistė I. Kemežienė ( t. 1, b. l. 48–51).

Trečiasis suinteresuotas asmuo Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija teismui atsiliepimo į pareiškėjo skundą nepateikė.

Šalies argumentai

Teismo posėdyje pareiškėjas V. N. palaikė skunde išdėstytus motyvus, nurodė, kad O. A. yra pareiškėjo mamos pusseserė, kuri V. N. dovanojo teisė atkurti nuosavybės teises į 40 ha su sąlyga, kad po vieną sklypą bus padovanota V. N. vaikams D. N. ir M. N.. Ši sąlyga nebuvo įtraukta į dovanojimo sutartį, kadangi nepagalvojo, kad ateityje gali iškilti kokių nors dėl to klausimų. Vaikams buvo pažadėjęs dovanoti žemės sklypus, dar prieš atkuriant nuosavybės teises. Atkūrus nuosavybės teises į sklypus, pareiškėjas netrukus juos padovanojo vaikams. D. N. pati susirado pirkėją Vilniuje, kai paaiškėjo, kad tame sklype nebus galimos jokios statybos. M. N. taip pat susirado sklypo pirkėjas pats gyvendamas Vilniuje, o pareiškėjas tik padėjo tuos sklypus parodyti pirkėjui, sutvarkė visus dokumentus, tame tarpe pasirašė ir sklypų pirkimo ir pardavimo sutartis, o gautus pinigus iš pirkėjų atidavė vaikams grynais pinigais iš asmeninių lėšų, kadangi pinigai dideli ir vaikai patys prašė kontroliuoti pinigų gavimo procesą. Prieš parduodant pareiškėjos dukros vardu registruotą sklypą D. N. buvo užsiminusi tėvui apie pirkėją V. A., kurį susirado pati gyvendama Vilniuje. D. N. gyvena Vilniuje, todėl po sklypo pardavimo ji įsigijo nekilnojamojo turto, esančio Vilniuje (2013 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Pareiškėjo atstovai teismo posėdyje palaikė skunde išdėstytus motyvus pilnai, papildomų paaiškinimų nepateikė (2013 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Atsiliepimas

Atsakovės atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytus motyvus pilnai, papildomų paaiškinimų nepateikė (2013 m. vasario 19 d. ir 2013 m. birželio 13 d. teismo posėdžių garso įrašai).

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti. Teismo posėdyje trečiojo suinteresuoto asmens atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdį pranešta tinkamai (t. 4, b. l. 32), todėl byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Žemesnės instancijos teismas

Liudytoja D. N. (G.) paaiškino, kad ji yra pareiškėjo dukra. Liudytoja patvirtino, kad ištekėjo 2007 m. Po vestuvių grąžino paskolą už būstą, pirko automobilius, foto studiją įsirenginėjo, sumokėjo skyrybas išlaidas, pirko būstą Pamėnkalnio gatvėje, Vilniuje. Butas (duomenys neskelbtini) gatvėje buvo liudytojos nuosavybė. Pardavusi žemės sklypą gavo 1 300 000 Lt. Nurodė, kad pinigų jai nepervedė per banką, žinojo, kad bus artimiausiu metu daug išlaidų, artėjo vestuvės ir poreikio pinigų laikyti banke nebuvo. Iš karto po sklypo pardavimo sumokėjo 300 000 Lt paskolą bankui, viso išleido apie 600 000 Lt. Tai patvirtinančius dokumentus turi, nes beveik už viską atsiskaityta banko pavedimais. Iki žemės pardavimo buvo deklaruotos asmeninės pajamos ir milijoninių sumų ten nebuvo. Apie žemės pardavimą buvo šeimoje kalbama seniai, kad tėvas turi žemės sklypų, tik reikia sutvarkyti dokumentus. Su teta O. A. bendravo ir ji galvojo, kad dovanotą žemės sklypą reikės parduoti, kadangi žemės paskirtis buvo netinkama namų statybai. Liudytoja negalėjo paaiškinti, kodėl teta iš karto D. N. ir M. N. nepadovanojo teisės atkurti nuosavybės teisės. Nurodė, kad vaikai pasitiki tėčiu ir žinojo, kad visiems tėvas padalins teisingai. Gavusi dovanų žemės sklypą, juo iškart pradėjo domėtis pirkėjai tiek iš Palangos, tiek iš Vilniaus. Buvo asmuo vardu G. V., kuris buvo pažįstamas jos draugų rate ir užsiėmė nekilnojamojo turto verslu. Pirkėją surado būtent G. V.. Kadangi visas sandoris vyko Palangoje, o liudytoja dirbo Vilniuje, todėl parašė įgaliojimą tėvui, kuris galutinai ir susitarė su pirkėju. Liudytoja negalėjo paaiškinti iš kur pirkėjai gavo jos telefono numerį dėl parduodamo sklypo Palangoje, nes skelbimo viešai nebuvo apie parduodamą žemės sklypą. G. V. liudytojai buvo pažįstamas (2013 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas M. N. teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu užsiima draudimo paslaugų verslu. 2007 m. jis dirbo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje ir gaudavo apie 3000 Lt atlyginimą per mėnesį, taip pat buvo UAB „Protecha“ akcininkas. Paaiškino, kad iki 2007 m. gyveno iš valstybės tarnyboje gaunamo atlyginimo. Liudytojas patvirtino, kad jis įmonei yra skolinęs kelis kartus iki 100 000 Lt ir tai užfiksuota įmonės apskaitos balanse. Be to 2007 m. spalio 18 d. suteikė 1 150 000 Lt (grynais pinigais) paskolą V. B., kuris pasiskolintą sumą grąžino iki sutartyje nustatyto termino, o dėl palūkanų grąžinimo šiuo metu yra sudarę taikos sutartį. Liudytojas patvirtino, kad pardavęs žemės sklypą, kurį dovanojo tėvas V. N., gavo 1 500 000 Lt. Kodėl iš parduoto žemės sklypo lėšų nedeklaravo 2007 m., liudytojas paaiškinti negalėjo. Liudytojo teigimu, jis per pora metų išlaido apie pusę milijono litų savo ir šeimos reikmėms. Nurodė, kad 2007 m. liudytojas turėjo paskolą iš banko, o pardavęs žemės sklypą neskubėjo grąžinti paskolos bankui, nes tuo metu buvo geros palūkanos. Pinigų banke nelaikė dėl didėlių banko pinigų išgryninimo mokesčių (2013 m. balandžio 25 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas V. A. teismo posėdyje paaiškino, kad jis pirko žemės sklypą iš D. N., apie kurį sužinojo iš draugo G. V.. Liudytojas nurodė, kad G. V. teigimu, jis pažinojo parduodamo žemės sklypo savininkus. Dėl sandorio kalbėta su D. N., o pareiškėjas tik parodė parduodamą sklypą ir dalyvavo pasirašant pirkimo pardavimo sutartį. Pinigus liudytojas pervedė banko pavedimais pareiškėjo nurodytos sąskaitos numeriu. (2013 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas G. V. teismo posėdyje paaiškino, kad šiuo metu dirba įmonėje vadybininku, o 2006 m. – 2007 m. užsiėmė nekilnojamo turto verslu, statybomis, remontais. Liudytojas patvirtino, kad pažįsta D. N., o su jos tėvu susipažino, kai vyko su draugu V. A. apžiūrėti jos parduodamo žemės sklypo. V. A. nupirko iš D. N. žemės sklypą, o liudytojas iš pareiškėjo nupirko žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje. Iki to laiko, liudytojo teigimu, jis V. N. nepažinojo. Apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš D. N., kuri buvo sakiusi, kad, kai tėvas jai padovanos sklypą, ji norės jį parduoti. Liudytojas užsiėmė nekilnojamojo turto verstu, tai šią informaciją turėjo omenyje. Liudytojas negalėjo tiksliai paaiškinti kokiu būdu, grynais pinigais ar banko pavedimu atsiskaitė už pirktą žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), Palangoje, iš V. N.. M. N. parduodant sklypą, liudytojas taip pat dalyvavo ir ieškojo kitų pirkėjų, siekiančių įsigyti tą sklypą (2013 m. vasario 19 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Liudytojas V. B. teismo posėdyje nurodė, kad jis teikia architekto paslaugas Palangoje. Liudytojas patvirtino, kad su pareiškėju yra pažįstami ir kad V. N. kreipėsi į jį su prašymu surinkti informaciją, ar jo nuosavybės teise atkurtuose sklypuose bus galimos statybos, ar ne, nors Palangoje keisti žemės sklypų paskirtį yra sunku, arba neįmanoma, atsižvelgiant, kurioje vietoje tas sklypas yra. Liudytojui sužinojus, kad tuose sklypuose pakeisti žemės paskirties neįmanoma, apie tai pranešė pareiškėjui. Tai buvo 2007 m. ir tuo metu pareiškėjas realiai galėjo abejoti, ar bus galima tuose sklypuose pakeisti žemės paskirtį ir statyti namus, nes dar vyko planavimo procesas (2013 m. gegužės 3 d. teismo posėdžio garso įrašas).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas dalinai.

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. spalio 1 d. sprendimo Nr. S-171(7-202/2010), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos 2010 m. birželio 23 d. sprendimo Nr. 68-161 ir Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2010 m. balandžio 8 d. sprendimo Nr. T13-5 teisėtumo ir pagrįstumo. Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas (Žin., 2002, Nr. 73-3085), Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 63-2243), su jais susiję teisės aktais.

Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apskrities VMI atliko pareiškėjo gyventojų pajamų mokesčio, pridėtinės vertės mokesčio, privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo teisingumo mokestinį patikrinimą už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. bei surašė 2010 m. vasario 26 d. patikrinimo aktą Nr. T48 - 2, kuriame apskaičiavo papildomai mokėtinas į biudžetą 419656 Lt GPM, 124750 Lt GPM delspinigių sumas (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 33–38)). Atsakovė atsiliepime į skundą nurodė, kad akte dėl techninės klaidos buvo nurodyta, jog buvo patikrintas ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų apskaičiavimo, deklaravimo ir sumokėjimo į biudžetą teisingumas už laikotarpį nuo 2005 m. sausio 1 d. iki 2008 m. gruodžio 31 d. (t. 1, b. l. 48).

Klaipėdos apskrities valstybinė mokesčių inspekcija 2010 m. balandžio 8 d. sprendimu Nr. T13 - 5 patvirtino patikrinimo aktą, nurodė sumokėti jame apskaičiuotas sumas bei skyrė 41966 Lt, t. y. 10 % dydžio, GPM baudos (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 30–32)). Nesutikdamas su Klaipėdos apskrities VMI sprendimu, pareiškėjas pateikė skundą atsakovei (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 17–24)), kuri 2010 m. birželio 23 d. sprendimu Nr. 68-161 (t. 1, b. l. 26–33) patvirtino Inspekcijos sprendimą. Pareiškėjas nesutiko su atsakovės VMI prie FM sprendimu ir pateikė skundą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - Komisija) (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 1–10)), kuri 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimu Nr. S-247(7-202/2010) panaikino atsakovės sprendimą ir pavedė atsakovei VMI prie FM pareiškėjo skundą nagrinėti iš naujo (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 91–98)). Atsakovė nesutiko su Komisijos 2010 m. rugsėjo 16 d. sprendimo motyvais, pateikė Vilniaus apygardos administraciniam teismui skundą, kuriuo prašė panaikinti Komisijos 2010 m. rugsėjo 19 d. sprendimą, o atsakovės 2010 m. birželio 23 d. sprendimą Nr. 68-161 palikti nepakeistą. Teismas 2011 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. 1-868-815/2011 atsakovės skundą atmetė kaip nepagrįstą (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 105–113)). Atsakovė, nesutikdama su teismo sprendimu, pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, kuris 2011 m. lapkričio 14 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-2765/2011 tenkino atsakovės skundą ir perdavė mokestinį ginčą iš naujo nagrinėti Komisijai (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 100–104). Komisija 2012 m. spalio 1 d. sprendimu Nr. S-171 (7-202/2012) patvirtino atsakovės VMI prie FM 2010 m. birželio 23 sprendimą Nr. 68-161 (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 163–176)).

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp pareiškėjo ir mokesčių administratoriaus kilęs dėl pareiškėjo dukrai D. N. (G.) dovanojimo sandoriu perleisto 7,2884 ha žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), (unikalus Nr. 4400-0996-4796) (toliau – Sklypas 1), sūnui M. N. dovanojimo sandoriu perleisto 16,6200 ha žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. 4400-1090-3843)(toliau - Sklypas 2) bei papildomai priskaičiuoto GPM ir su juo susijusių sumų, taikant turinio viršenybės prieš formą principą.

Iš bylos medžiagos matyti, kad dovanotoja O. A. 2001 m. rugsėjo 10 d. sutartimi Nr. 2-4255 apdovanojamajam pareiškėjui perleido teisę atkurti nuosavybę į atstatomus 40,2200 ha žemės, valdytos J. T., esančios Palangos mieste, buvusioje Kretingos apskrityje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus, (duomenys neskelbtini) kaime (t. 1, b. l. 111).

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad nuosavybės teisės į 40, 2200 ha žemės buvusio savininko J. T. turėtoje žemėje V. N. atstatytos pilnai (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 65)). Pagal pareiškėjo Klaipėdos apskrities viršininkui 2001 m. rugsėjo 10 d. pateiktą prašymą atkurti nuosavybės teisę į žemę (t. 2, b. l. 118) bei minėtą 2001 m. rugsėjo 10 d. dovanojimo sutartį pareiškėjui (t. 2, b. l. 111) žemės nuosavybės teisė buvo atkurta dalimis, Klaipėdos apskrities sprendimais bei Klaipėdos apskrities viršininko įsakymais grąžinant neatlygintinai nuosavybėn natūra laisvus (neužstatytus) žemės sklypus turėtoje vietoje bei naujus žemės sklypus individualiai statybai. Visi sugrąžinti natūra 10 žemės sklypų, sudarantys 34,4279 ha ploto, įregistruoti pareiškėjo vardu. Visų žemės sklypų paskirtis - kita, naudojimo būdas - bendro naudojimo teritorijos, urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių arba gyvenamosios teritorijos, mažaaukščių gyvenamų namų statybos (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 67–75)).

O. A. 2009 m. rugpjūčio 11 d. paaiškinimuose patvirtino, kad pagal 2001 m. rugsėjo 10 d. sutartį padovanojo pareiškėjui teisę atkurti nuosavybę, iš pareiškėjo atlygio negavo, pareiškėjas esąs giminaitis ir O. A. tėvas J. T. buvęs pažadėjęs palikti žemę pareiškėjui (t. 2, b. l. 135).

Pažymėtina, kad dėl minėtų faktinių aplinkybių ginčo tarp pareiškėjo ir Inspekcijos nėra. Iš bylos medžiagos matyti, jog Pareiškėjas pagal 2007 m. kovo 16 d. dovanojimo sutartį dovanojo savo dukrai D. N. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau – Sklypas Nr. 1), kurio paskirtis - kita (naudojimo būdas -urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių). Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad turtas įvertintas 7010019 Lt (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 40)). Minėtas sklypas Pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė pagal 2006 m. lapkričio 22 d. Klaipėdos apskrities sprendimą Nr. 1443 bei Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 13.6-5934 atkurti nuosavybės teises pareiškėjui (t. 1, b. l. 108–109), grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 7,2884 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė).

D. N. gautą dovanų žemės sklypą 2007 m. kovo 20 d. pirkimo - pardavimo sutartimi, pardavė V. A. už 1300000 Lt (t. 2, b. l. 58, (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 41–42)). Pirkimo -pardavimo sutartį su pirkėju sudarė ir pasirašė pareiškėjas, veikiantis pagal 2007 m. kovo 16 d. įgaliojimą (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 43)). Sutarties 2.1 punkte nurodyta, kad pirkėjas 300000 Lt sumokėjo, pardavėjai iki pasirašant sutartį, o likusius 1000000 Lt įsipareigojo sumokėti iki 2007 m. liepos 20 d. Sutarties 8.5 punkte nurodyta, kad sutarties sudarymo išlaidas apmoka pirkėjas (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 41–42)). 2007 m. kovo 16 d. įgaliojime nurodyta, kad D. N. įgaliojo tėvą (pareiškėją) už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra parduoti Sklypą 1, sudaryti sutartį su pirkėjais ir pasirašyti ją Notarų biure, pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą, gauti pinigus už parduotą žemės sklypą ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo įvykdymu (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 43)). Iš AB „Swedbank“ 2006 m. vasario 9 d. – 2008 m. gruodžio 31 d. laikotarpio sąskaitų išrašų nustatyta, kad į pareiškėjo sąskaitą pervesti visi pinigai už Sklypo 1 pardavimą (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 44–45)). Pareiškėjas kaip dukters D. N. įgaliotinis 2007 m. liepos 12 d. pasirašė pakvitavimą, kuriame patvirtino, kad V. A. visą 1000000 Lt įsiskolinimą pagal sutartį sumokėjo.

D. N. 2009 m. birželio 10 d. pateikė elektroniniu paštu paaiškinimą -atsakymus dėl žemės sklypo įsigijimo dovanojimo būdu 2007 m. kovo 16 d. bei pardavimo 2007 m. kovo 20 d. sandorių aplinkybių. Paaiškinime nurodė, jog pareiškėjas jau seniai buvo pažadėjęs padovanoti žemės, o kai sutvarkė dokumentus, padovanojo, apie žemės pardavimą tuo metu dar nebuvo kalbėta, apie dovanotos žemės vertę buvo parašyta dovanojimo sutartyje, kaip ji buvo nustatyta, D. N. net nežino, pirkėjas rastas visiškai atsitiktinai, žemės sklypo kaina nustatyta derybų būdu su pirkėju, žemės sklypas parduotas taip greitai, nes reikėjo pinigų vestuvėms, kurioms ruošėsi su būsimu vyru, norėjo atsiskaityti su banku, nes butas buvo su paskola ir t. t., už žemės sklypą prieš sandorį pirkėjas pervedė pinigus pavedimu per banką (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 47). Pirkėjas V. Ą. 2009 m. birželio29 d. rašytiniame paaiškinime apie Sklypo 1 pirkimo aplinkybes nurodė, kad apie parduodamą žemės sklypą sužinojo iš pažįstamų. Specialiai jokių veiksmų, susijusių su žemės sklypo pirkimu neatliko, t. y. nesikreipė į jokius tarpininkus. Su žemės sklypo pardavėju nesieja jokie ryšiai. Dėl žemės sklypo kainos susitarė su pardavėju. Atsiskaitymo sąlygos yra nurodytos žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartyje. Žemės sklypą įgijo asmeniniams poreikiams tenkinti (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 63, reversinė pusė).

Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas pagal 2007 m. gegužės 25 d. dovanojimo sutartį dovanojo savo sūnui M. N. sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) (toliau - Sklypą 2), kurio paskirtis - kita (naudojimo būdas -urbanizuotų teritorijų viešųjų erdvių). Dovanojimo sutartyje nurodyta, kad indeksuota žemės sklypo vertė 1 954 512 Lt (vidutinė rinkos vertė pagal 2007-05-14 vertinimą nustatyta 15 797 134 Lt) (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 48). Šis žemės sklypas pareiškėjui asmeninės nuosavybės teise priklausė pagal 2007 m. balandžio 11 d. Klaipėdos apskrities sprendimą Nr. 1636 bei Klaipėdos apskrities viršininko įsakymą Nr. 4-1966-(1.3) atkurti nuosavybės teises pareiškėjui, grąžinant nuosavybėn natūra laisvą (neužstatytą) 16,6200 ha žemės sklypą turėtoje vietoje, esantį (duomenys neskelbtini) (kitos paskirties žemė) (t. 1, b. l. 128–131). 2007 m. rugsėjo 12 d. V. N. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl detaliojo teritorijų planavimo organizatoriaus teisių ir pareigų perdavimo, siekiant pakeisti naudojimo būdą ir pobūdį, nustatant – gyvenamųjų namų statybą, nustatant tvarkymo ir naudojimo režimo reglamentą žemės sklypui , esančiam(duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 17). M. N. gautą dovanų žemės sklypą 2007 m. rugsėjo 26 d. pirkimo - pardavimo sutartimi pardavė B. M. K. už 1 500 000 Lt. Pirkimo - pardavimo sutartį su pirkėju sudarė ir pasirašė pareiškėjas, veikiantis pagal 2007 m. gegužės 28 d. įgaliojimą. Sutarties 4 punkte nurodyta, kad visą 1 500 000 Lt sumą pirkėjas sumokėjo pardavėjo įgaliotiniui iki pasirašant sutartį (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 49). 2007 m. gegužės 28 d. įgaliojime nurodyta, kad M. N. įgaliojo tėvą (pareiškėją) už kainą ir sąlygomis savo nuožiūra parduoti Sklypą 2, savo nuožiūra M. N. vardu sudaryti preliminarias bei pirkimo - pardavimo sutartis su pirkėjais ir pasirašyti ją Notarų biure, pasirašyti priėmimo - perdavimo aktą, savo nuožiūra keisti sutarčių sąlygas, gauti pinigus už parduotą žemės sklypą ir atlikti visus kitus veiksmus, susijusius su šio pavedimo įvykdymu (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 50).

Pagal mokestinio tyrimo metu iš AB „Swedbank“ gautus sąskaitų išrašus nustatyta, kad už parduotą žemės sklypą 1500000 Lt sumą į Pareiškėjo sąskaitą 2007-09-26 pervedė B. B. A., nurodydama pervedimo paskirtį - už žemės sklypą pagal paskolos sutartį su B. M. K..

M. N. 2009 m. birželio 9 d. paaiškinimuose dėl žemės sklypo įsigijimo dovanojimo būdu 2007 m. gegužės 25 d. bei pardavimo 2007 m. rugsėjo 26 d. sandorių aplinkybių, nurodė, kad dėl dovanojimo sandorio buvo nutarta šeimoje, nebuvo aptarta, kas bus daroma su šiuo žemės sklypu. Kaip buvo nustatyta žemės sklypo vertė sudarant sandorį (dovanojimo), jis nežino. M. N. teigimu, pirkėjas B. M. K. buvo surastas per tarpininką, atsitiktinai ir žemės sklypo kaina buvo nustatyta pagal tuometę rinkos kainą, žemės sklypas buvo parduotas neplanuotai, tiesiog taip susiklostė aplinkybės, buvo gauti keli pasiūlymai bei apsispręsta sklypą parduoti, pirkėjas atsiskaitė už žemės sklypą banko pavedimu, gautus pinigus naudojantis asmeninėms bei šeimos reikmėms, pajamos gautos už žemės sklypą deklaruotos VAMI prie FM, deklaracija pateikta per EDS (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 52).

Šiaulių apskrities VMI 2009 m. birželio 10 d. pažymoje (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 61) ir pirkėjo B. M. K. pateiktame 2009 m. birželio 8 d. rašytiniame paaiškinime apie žemės sklypo pirkimo 2007 m. rugsėjo 26 d. iš M. N. aplinkybes nurodyta, kad 2007 m. vasaros pabaigoje per pažįstamų pažįstamus B. M. K. sužinojo apie sklypo pardavimą Palangoje. Susisiekus su pardavėjo įgaliotu asmeniu pareiškėju, buvo apžiūrėtas sklypas, suderėta kaina ir sutarta pirkimo - pardavimo data. Tarp jų jokio tarpininko nebuvo, daugiausia buvo bendrauta su M. N. bei jo įgaliotu asmeniu Pareiškėju. Kadangi tarpusavyje suderėta kaina tiko, nusprendė taupymo sumetimais vertintojo nesamdyti. Atsiskaityta buvo banko pavedimu. Už jį pinigus į banką įnešė pil. B. A.. Banko pavadinimo nepamena kieno vardu jis darytas V. ar M., pavedimas buvo atliktas iki pirkimo - pardavimo sutarties sudarymo dienos. Buvo pravesta 1 500 000 Lt (Komisijos byla Nr. 6.11-04 (7-202/2010, b. l. 61–62).

2010 m. gegužės 7 d. O. A. savo paaiškinime nurodė, partvirtino, kad 2001 m. rugsėjo 10 neatlygintinai padovanojo savo pusseserės sūnui V. N. teisę atkurti nuosavybės teises į jos tėvo J. T. turėtą 40,22 ha sklypą.. Jokių pinigai už tai neprašė, nes tokia buvo jos tėvo valia, tik prašė kad bent po vieną sklypelį būtų palikta V. N. vaikams D., M. ir H. (t. 1, b. l. 57).

Taigi, atsakovo atstovas laikėsi nuomonės, kad žemės sklypų dovanojimo sandoriai buvo fiktyvūs, siekiant visai kitų tikslų – išvengti mokestinių prievolių – GPM mokėjimo.

Kaip jau buvo minėta, faktinės aplinkybės neginčijamos: O. A. perleido V. N. teisę atkurti nuosavybės teises į žemę ( MGK byla , b.l. 66). O. A. įpareigojo pastarąjį padovanoti po sklypą savo vaikams. V. N. , atkūrus nuosavybės teises į žemę, padovanojo sklypus vaikams, kurie perleido sklypus tretiesiems asmenims. Pareiškėjo vaikai : D. N. ir M. N. tvirtino patys pardavę sklypus. D. N. teigė tai dariusi per draugą G. V., o M. N. per B. K.. N. sklypo pirkėjas V. A. tvirtino sužinojęs ir pirkęs sklypą iš N., tarpininkaujant V., K. nurodė sužinojęs apie sklypo pardavimą per pažįstamus, o bendravo su M. N.. Dauguma šių asmenų buvo apklausti nagrinėjant bylą teisme . Apklausos metu jie konkretizavo savo parodymus, bet šie parodymai iš esmės nesiskyrė nuo parodymų, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu.

Kokių nors konkrečių duomenų, kurie kategoriškai paneigtų minėtas aplinkybes ar leistų jomis abejoti, atsakovo atstovė teismui nepateikė. Savo poziciją atsakovo atstovė grindė ta aplinkybe, jog pinigai už perkamus sklypus buvo pervedami ne savininkams – vaikams, o jų tėvui – pareiškėjui, kuris tik atstovavo pardavėjų interesus; sklypų savininkai pinigų negavo. D. N. ir M. N. teigė gavę iš pareiškėjo pinigus už sklypus grynais. D. N. nurodė, jog iš anksto buvo numatytos nemažos išlaidos, todėl nenorėjo įnešinėti pinigų į banką o po to juos gryninti. M. N. teigė nenorėjęs mokėti bankui už bankines operacijas ir todėl paėmęs iš tėvo grynus pinigus.

Teisminio nagrinėjimo metu atsakovo atstovė patvirtino, jog pareiškėjo vaikų – sklypų pardavėjų turtinė padėtis nebuvo tikrinama, atsakyti ar po sklypų pardavimo jie išlaidavo dideles (santykinai) pinigų sumas, kas leistų daryti išvadas dėl to ar jie gavo ir disponavo pinigais už sklypus, negali.

D. N. ir M. N. teisminio nagrinėjimo metu teigė pirkę butus, leidę pinigus vestuvėms, skolinę dideles pinigų sumas pažįstamiems ir pan. M. N. teisminio nagrinėjimo metu pateikė bankinių operacijų išklotines, kurios liudija, kad kelių metų laikotarpyje po sklypo pardavimo jis disponavo nemažomis sumomis. Teismas sutinka su atsakovo atstovės pozicija, kad šie dokumentai nerodo sumų, kuriomis M. N. disponavo, šaltinių, tačiau tai nepaneigia jo parodymų.

N. teigė deklaravusi gautas lėšas už sklypą, M. N. nedeklaravo , bet tvirtino jas gavęs iš tėvo.

Pareiškėjas, kiek tai liudija bylos medžiaga, disponavo ne tik pinigais, kurie buvo sumokėti už parduotus ginčo sklypus. Todėl nepaneigta aplinkybė, kad su savo vaikais jis galėjo atsiskaityti grynais pinigais.

Pareiškėjo vaikų turtinė padėtis iki sklypų pardavimo ir turtinė padėtis po sklypų pardavimo, jų vykdytos nemažų piniginių verčių objektų pirkimo – pardavimo (nekilnojamojo turto, automobilių ir pan. ) operacijos leistų daryti išvadas dėl to, ar buvo vaikams perduotos piniginės sumos už sklypus ar ne, paneigtų ar patvirtintų pareiškėjo nurodomas aplinkybes. Visų šių aplinkybių tyrimui būtina atlikti papildomą tyrimą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto atžvilgiu pasisako, jog „Mokesčių administravimo įstatymo 155 straipsnio 4 dalies 5 punkto nuostatų taikymas ir skundo perdavimas centriniam mokesčių administratoriui nagrinėti iš naujo yra galimas tik tais atvejais, kai būtina naujai atlikti tam tikrus mokesčių administratoriaus kompetencijai priskirtus objektyvius veiksmus, susijusius su teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios trukdo priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą dėl kilusio mokestinio ginčo, pašalinimu (pavyzdžiui, iš naujo pakartoti tam tikras administracines procedūras, surinkti papildomų įrodymų, ištirti nenagrinėtas faktines aplinkybes, įrodymus ir pan.).“ (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A438-563/2009).

Teismas daro išvadą, jog pareiškėjo argumentai nepaneigti, tyrimas atliktas nevisapusiškai. Siekiant išsiaiškinti visas bylai reikšmingas aplinkybes, būtina atlikti papildomą tyrimą ir išsiaiškinti aplinkybes, kurios dar nebuvo tiriamos. Todėl skundas tenkinamas dalinai, panaikinant Mokestinių ginčų komisijos ir VMI prie FM sprendimus ir skundą perduodant centriniam administratoriui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 str.2p. teismas

nusprendė:

Pareiškėjo V. N. skundą tenkinti dalinai.

Panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 10 01 sprendimą Nr. S-1710(7-202/2010) ir valstybinės mokesčių inspekcijos prie FM 2010 06 23 sprendimą Nr. 68-161.

Skundą perduoti VMI nagrinėti iš naujo.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Gintaras Dzedulionis