Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo teisėja Daiva Jankauskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato (toliau Institucijos) apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimo E. B. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. B. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2013 m. lapkričio 9 d., 01.00 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį AUDI A6, v.n. (duomenys neskelbtini) apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų „marichuana“, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau ATPK) 126 str. 5 d.

Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas.

ATPK 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš šios teisės normos darytina išvada, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pagal ATPK 257 str. duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas nagrinėjant bylą yra organo (pareigūno), šiuo atveju teismo, išimtinė teisė. Kiti teismo proceso dalyviai gali tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Proceso dalyvių išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas savaime nėra ATPK normų pažeidimas, jeigu nutarimas yra pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Pažymėtina, kad teisės pažeidimų procese galiojančią nekaltumo prezumpciją paneigti turi institucija, surašiusi protokolą ir inicijavusi bylą dėl administracinio teisės pažeidimo, ir visa įrodymų nepateikimo ar abejonių nepanaikinimo rizika tenka šiai institucijai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N663-156/2007). Iš bylos duomenų matyti, kad Institucija tik surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, o bylos nagrinėjime nedalyvavo ir savo motyvų dėl ekspertizės skyrimo bei specialisto išvados teisingumo, pagrįstumo bei jos vertinimo nepateikė.

ATPK 126 str. 5 d. numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių vairavimą esant vairuotojams apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. 2013-11-09 VšĮ (duomenys neskelbtini) Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (4 b.l.), 2013-11-09 01.00 val. paėmus E. B. šlapimą tyrimui, išvadoje konstatuota, kad jis yra vartojęs psichoaktyviųjų medžiagų, testas teigiamas THC (Marihuana), negali vairuoti. Tačiau teismo posėdyje E. B. kategoriškai teigė, kad vairuodamas automobilį apsvaigęs nesijautė, prieš dvi dienas iki jo sustabdymo buvo vartojęs marihuaną, buvo užtraukęs porą dūmų, o administracinėje byloje esančiame savo paaiškinime, kuriame nurodė, jog pripažįsta kaltę, jis pripažino tik tai, kad jo šlapime rado marihuanos, o ne tai, kad vairavo būdamas apsvaigęs. Atsižvelgus į tai, byloje buvo paskirta teismo medicinos ekspertizė, siekiant nustatyti, ar E. B. sustabdymo metu, t.y. 2013 m. lapkričio 9 d., 01.00 val., vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio 2013-12-12 ekspertizės akte Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta išvada, jog 2013 m. lapkričio 9 d. 01 val. E. B. vairavo transporto priemonę blaivus ir neapsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Išvadoje pažymėta, kad apsinuodijimui (apsvaigimui) marichuana būdinga pykinimas, vėmimas, mieguistumas, vyzdžių susiaurėjimas, raumenų rigidiškumas, eisenos ir koordinacijos sutrikimas. Šių požymių kliniškai apžiūrint tiriamąjį 2013-11-09 01 val. konstatuota nebuvo. Todėl pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje nėra duomenų, vienareikšmiškai patvirtinančių aplinkybę, kad inkriminuojamo teisės pažeidimo padarymo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų. Aukštesnysis teismas taip pat neturi jokio pagrindo abejoti Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Kėdainių poskyrio 2013-12-12 ekspertizės akte kompetentingų ekspertų pateiktomis išvadomis.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintose Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėse sąvoka „apsvaigimas“ apibrėžiama kaip asmens psichikos būsena ar elgesio sutrikdymas, kuriuos sukelia pavartotos psichiką veikiančios medžiagos (narkotinės priemonės, psichotropinės ir kitos svaigiosios medžiagos), išskyrus etilo, metilo, propilo, butilo, amilo, heksilo alkoholį. Tam, kad būtų nustatyta, jog pavartota psichiką veikianti medžiaga sukėlė apsvaigimo būseną, yra atliekama medicininė apžiūra neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti. Transporto priemonių vairuotojų, įtariamų apsvaigimu, patikrinimo asmens sveikatos priežiūros įstaigose atlikimo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtinta Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika (toliau – Metodika). Šios Metodikos 2 punkte numatyta, jog medicininę apžiūrą sudaro: bendras asmens būklės vertinimas, tiriamųjų medžiagų paėmimas, tiriamųjų medžiagų ištyrimas ir išvados formulavimas.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Bendros asmens būklės įvertinimo metodikos 2 punkte numatyti požymiai, kuriems esant galima įtarti, kad asmuo yra neblaivus ir/ar apsvaigęs, t. y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas; neadekvati elgsena; nerišli kalba; nekoordinuoti judesiai. Esant nurodytiems požymiams, vertinama bendra asmens būklė: ar gali eiti tiesia linija – „pėda po pėdos“, ar stovėdamas gali pirštu pataikyti į nosies galą. Kaip matyti iš byloje esančio 2013-11-09 Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto (b.l. 4), gydytojas, vertindamas bendrą asmens būklę, be kita ko, pažymėjo, jog E. B. išbalęs, liežuvis su baltu apnašu, oda sausa, kvėpavimo dažnis 18k/min, pulsas 130 k/min, ritmiškas, arterinis kraujo spaudimas 190/113 mmHg stulpelio, eina tiesia linija, atsargiai, Rombergo pozoje stabilus, atliekant judesius stebimas tremoras, vyzdžiai simetriški, nistagmo nestebima. Susijaudinęs, susinervinęs, daug klausinėja, sąmoningas, savyje ir vietoje orientuotas, atmintis nesutrikusi, mąstymas nuoseklus, sulėtėjęs, negestikuliuoja. Apygardos teismas sprendžia, jog nei vienas iš nustatytų požymių nesuteikė pagrindo įtarti, kad E. B. apžiūros metu būtų buvęs apsvaigęs.

Be to, Metodikos 10.3. - 10.5. punktuose nurodyta, kad psichiką veikiančių medžiagų kraujyje ir/ar šlapime kiekis nustatomas įvairiais cheminės analizės metodais – dujų chromatografijos, skysčių chromatografijos, masių spektrometrijos, plonasluoksnės chromatografijos ir kitais identifikuojančiais specifinę medžiagą ir atmetančiais klaidingai „teigiamus“ pirminio tyrimo rezultatus. Greitos tyrimo priemonės (testai) gali būti taikomos tik kaip pradinis metodas, o tyrimo rezultatams patvirtinti būtina taikyti 10.3 punkte nurodytus metodus. Psichiką veikiančių medžiagų vartojimui patvirtinti būtina tiriamąją medžiagą iš to paties mėginio ištirti mažiausiai dviem skirtingais 10.3. punkte nurodytais metodais, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, tai atlikta nebuvo. Pabrėžtina ir tai, jog Medicininės apžiūros akto skiltis „Tyrimo rezultatas“ užpildoma ir išvada formuluojama tik gavus atsakymą iš toksikologijos laboratorijos (Metodikos 11.1. – 11.3.). Skiltyje „Tyrimo rezultatas“ įrašomi konkretūs laboratorinių tyrimų duomenys. Iš byloje esančio Medicininės apžiūros akto matyti, jog gydytojas skiltyje „Tyrimo rezultatas“ nenurodė jokių duomenų. Todėl darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju Metodikoje nustatytos tyrimo mėginių pavyzdžių paėmimo ir medicininių tyrimų atlikimo tvarkos nebuvo laikomasi, todėl ir negali būti daroma kategoriška išvada dėl administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

E. B. apsvaigimo ar elgesio sutrikimo požymių medicininės apžiūros metu nenustatyta, tik pažymėta, jog jis yra vartojęs „marihuanos“. Todėl apygardos teismas sprendžia, kad minėtos aplinkybės neįrodo E. B. apsvaigimo ginčijamo įvykio dieną fakto, o jokių kitų objektyvių duomenų, galinčių įrodyti, jog minėtą dieną E. B. transporto priemonę vairavo apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, nėra.

Administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Apylinkės teismo nustatytų aplinkybių visuma sukelia abejonių ir neaiškumų dėl administracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo, o visos byloje esančios abejonės, jeigu nėra galimybių jų pašalinti, dėl įvykio aplinkybių vertintos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Todėl aukštesnysis teismas sutinka su išvada, jog byloje nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad E. B. veiksmuose yra ATPK 126 str. 5 d. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių, t.y. nėra duomenų, jog E. B. vairavo automobilį būdamas apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų,

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone bei teisingumo ir protingumo principais, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylą. Apylinkės teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi ATPK 302¹¹ str. ir 302¹² str. 1 d. 1 p., teisėja

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 15 d. nutarimą palikti nepakeistą ir Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kėdainių rajono policijos komisariato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.