- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-07-20
- Bylos Nr.
- e2-3067-852/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-328747-2017-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Andrius Verikas
- Atsakovas
- Luminor Bank AB
- Ieškovas
- L. J.
- Trečiasis asmuo
- Elenai A
- Kategorijos
- 2.1.2.4.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo L. J. ieškinį atsakovui Luminor Bank AB, trečiajam asmeniui Elenai A. S. dėl kreditavimo sutarties pripažinimo negaliojančia.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas L. J. kreipėsi į teismą prašydamas pripažinti negaliojančia 2008-08-08 kreditavimo sutartį Nr. BK08/08/16SV, sudarytą su atsakovu Nordea bank AB (teises perėmė AB Luminor Bank), ir pripažinti negaliojančiais 2008-09-22 sutartinės hipotekos lakštą Nr. 02/1/2008/0014723 bei 2008-09-22 sutartinės hipotekos lakštą Nr. 01/1/2008/0021279.
2. Ieškovas nurodė, kad Kreditavimo sutartimi jam buvo suteikta 420096 Šveicarijos frankų paskola šeimos gyvenamajam būstui įsigyti (butui adresu Verkių g. 68, Vilniuje su automobilių stovėjimo aikštele). Pažymi, kad atsakovas suteikė paskolą ne nacionaline valiuta, o užsienio valiuta, kuri atsakovo nurodymu buvo patikimiausia ir nesikeičianti. Skolintis pinigus ne nacionaline valiuta ieškovui buvo labai nenaudinga, nes kredito grąžinimą jis turėjo vykdyti nacionaline valiuta. Paimti kreditą ne nacionaline valiuta jis sutiko tik įkalbėtas atsakovo kaip profesionalaus verslininko. Po kredito suteikimo Šveicarijos franko kursas nuolat kilo, todėl atsakovas uždirbo ne tik iš pelno palūkanų, bet ir iš valiutos kurso pasikeitimo ir valiutos konvertavimo mokesčio.
3. Ieškovas teigia, kad jis buvo apgautas stipresniosios sandorio šalies. Dėl to sutartis turėtų būti pripažinta negaliojančia kaip iš esmės pažeidžianti šalių lygiateisiškumą. Ieškovas teigia, kad jis buvo suklaidintas dėl sandorio dalyko. Atsakovas tyčia nutylėjo reikšmingas aplinkybes, susijusias su valiutų kursų svyravimu, dėl kurių ieškovas nebūtų sudaręs tokios sutarties.
4. Ieškovas atkreipia dėmesį, kad jis yra vartotojas ir ginčija vartojimo sutarti, t.y. tokią sutartį, kuri atitinka CK 6.886 str. 1 d. nustatytus vartojimo sutarties kriterijus. Dėl sutarties sąlygų nesiderėjo. Sutartį sudarė prisijungimo būdu. Pažymi, kad Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 m. kovo 25 d. nutarimu Nr. 10-202 yra nustačiusi daug nesąžiningų sutarties sąlygų banko Nordea standartinėje kreditavimo sutartyje.
Šalies argumentai
5. Ieškovas teigia, kad kreditavimo sutartis buvo sudaryta dėl atsakovo apgaulės (CK 1.91 str.), pažeidžiant įstatymo imperatyvus ir gerą moralę (CK 1.80 str., CK 1.81 str.). Tvirtina, kad atsakovas nesilaikė Finansų įstaigų įstatymo 31 str. 3 d. 1 ir 2 p. numatytų nuostatų, įpareigojančių finansų įstaigą, prieš priimant sprendimą skolinti, įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozė leidžia tikėtis, kad klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus.
6. Hipotekos lakštus ieškovas prašo panaikinti kaip akcesorinę prievolę, nes jais buvo įkeistas nekilnojamasis turtas siekiant užtikrinti kreditavimo sutarties vykdymą.
7. Ieškovas į teismo posėdį neatvyko.
Atsiliepimas
8. Atsakovas Luminor Bank AB atsiliepimu prašo ieškinio netenkinti.
9. Paaiškina, kad 2008-08-08 sudarė kreditavimo sutartį Nr. BK08/08/16SV su ieškovu. Kredito valiutą ir kredito sutarties vykdymo valiutą pasirinko ieškovas, kuris niekada per sutarties galiojimo terminą neprašė pakeisti valiutos, nors tokią teisę turėjo. Paaiškina, kad kredito sutarties vykdymas buvo užtikrintas ieškovo ir E. A. S. nekilnojamojo turto (dviejų objektų) hipoteka.
10. Nuo 2011 m. birželio 15 d. ieškovas sistemingai pažeidinėjo mokėjimų grafiką, todėl 2011 m. rugsėjo 29 d. šalys sudarė papildomą susitarimą, kuriuo buvo atidėtas kredito įmokų mokėjimas, paliekant mokėti tik palūkanas. Nepaisant to, ieškovo sutarties pažeidimai tęsėsi ir nuo 2013 m. gegužės 15 d. iki 2013 m. spalio 15 d. ieškovas buvo pažeidęs 6 įmokų terminus. Bankas 2013 m. spalio 29 d. pranešimu suteikė ieškovui papildomą terminą pažeidimams pašalinti ir įspėjo, kad nepašalinius pažeidimų sutartis nuo 2013 m. lapkričio 13 d. bus nutraukta. Ieškovui nepašalinus pažeidimų sutartis nurodytą dieną buvo nutraukta.
11. Atsakovas pažymi, kad sutarties nutraukimo teisėtumą ir pagrįstumą ieškovas ginčijo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-34951-934/2015. Ieškovo reikalavimus teismas atmetė. Minėtoje byloje teismas konstatavo, kad bankas teisėtai ir pagrįstai dėl paties ieškovo padarytų sutarties pažeidimų nuo 2013 m. lapkričio 13 d. nutraukė Kredito sutartį ir kad pagal šią Kredito sutartį bei hipotekos lakštus bankas turi teisę atgauti skolą. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovas derėjosi su banku dėl kredito sutarties sąlygų ir Nordea banko pasiūlymą priėmė iš kelių kitų bankų pasiūlymų.
12. Kitoje Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1817-155/2017 ieškovas ginčijo įsipareigojimo nevykdymo palūkanų, sumokėtų pagal sutartį už mokėjimų vėlavimus, paskirstymą. Šioje byloje ieškovo reikalavimai taip pat buvo atmesti.
13. Atsakovo nuomone, ieškovo šioje byloje pateikiami argumentai yra susiję ne su sutarties negaliojimu, bet su jos vykdymu. Tačiau teismai jau konstatavo, kad bankas turi teisę tęsti išieškojimą pagal nutrauktą kreditavimo sutartį. Ieškovas tik pralaimėjęs bylą dėl sutarties nutraukimo nesąžiningai pradėjo teigti, kad ši sutartis yra negaliojanti.
14. Atsakovas pažymi, kad ieškovas pats kreipėsi į banką dėl kredito išdavimo ir pats kredito sutarties specialiosios dalies pabaigoje patvirtino, kad su sutarties sąlygomis yra susipažinęs, tame tarpe su specialiosios dalies 5 punktu, kuriame nurodoma, kad jis yra informuotas apie galimus valiutų kursų pokyčius ir supranta, kad bankas neprisiima su valiutų kursų pokyčiais susijusios rizikos.
15. Atsakovas pažymi, kad kredito sutarties sudarymo metu ieškovas buvo UAB „Horizon Travel“ direktorius, taip pat buvo sudaręs lizingo sutartį su SEB banku, kas reiškia, kad tiek ieškovo darbinė patirtis, tiek ir asmeninės savybės leido jam adekvačiai bei teisingai suprasti sudaromų sutarčių sąlygas.
16. Pažymi, kad sutartis galiojo 5 metus, tačiau per tą laiką ieškovas nesikreipė dėl sutarties sąlygų pakeitimo, o 2011 m. rugsėjo 29 d. sudarant sutarties pakeitimą, nekėlė klausimo dėl netinkamai pasirinktos valiutos ir pasirašydamas šį pakeitimą patvirtino, kad sutarties valiuta yra Šveicarijos frankai.
17. Ieškovas dalinai vykdė sutartį, laisva valia pasirinko sutarties užtikrinimą hipoteka, todėl jis netenka teisės ginčyti sutartį pagal CK 1.79 str. 2 d. nuostatas.
18. Atsakovas pažymi, kad kredito valiuta niekada nėra kreditavimo sutarties bendrąja sąlyga, o visada yra aptariama individualiai. Nepagrįstai ieškovas teigia, kad jis negalėjo rinktis valiutos dėl to, kad sutartį sudarė prisijungimo būdu.
19. Valiutų kursas buvo skelbiamas viešai, demonstruojamas skirtingomis kreivėmis skirtingais laikotarpiais. Bankas ieškovui negarantavo, kad Šveicarijos franko kursas nesikeis.
20. Ieškovo argumentai, kad kai kurias kreditavimo sutarčių sąlygas Vartotojų teisių apsaugos tarnyba yra pripažinusi nesąžiningomis, šiam ginčui reikšmės neturi.
Atsiliepimas
21. Atsakovas teigia, kad ieškovo nurodytas Finansų įstaigų įstatymas neįtvirtina įstatymo imperatyvų, dėl kurių kreditavimo sutartis galėtų būti pripažinta negaliojančia (CK 1.80 str.). Finansų įstaigų įstatymo, Bankų įstatymo ir pan. aktų normų vykdymas apskritai nėra susijęs su sandorių negaliojimu. Nepagrįsti ieškovo samprotavimai, kad kredito sutartis negalioja dėl to, jog bankas nevertino ieškovo galimybių grąžinti kreditą. Be to ieškovas nesiremia tuo, kad sutarties sudarymo metu jo pateikti duomenys bankui apie gaunamą darbo užmokestį ir pajamas iš automobilio nuomos buvo fiktyvūs ir nepatvirtino jo finansinių galimybių grąžinti kreditą.
22. Taip pat atsakovas nesutinka su ieškovo teiginiais, kad kreditavimo sutartis prieštarauja gerai moralei (CK. 1.81 str.). Nepagrįsti ir neįrodyti ieškovo teiginiai, kad jau kreipimosi dėl kredito metu bankas žinojo, kad ieškovas paskolos nesugebės grąžinti. Atsakovo nuomone, kaip tik paties ieškovo elgesys, kai jis po 9 metų reiškia ieškinį, kuriuo siekiama išvengti sandorio įvykdymo, rodo, kad jis piktnaudžiauja teise ir elgiasi priešingai gerai moralei.
23. Ieškovas neįrodė sandorių negaliojimo pagrindų, todėl nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais ir hipotekos sandorius.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys netenkinamas.
24. Ieškovas ginčija kreditavimo sutartį ir sutartinės hipotekos sandorius (e. bylos t. 1 b.l. 26-29 ir b.l. 30-33), remiantis CK 1.80 str., CK 1.81 str. ir CK 1.91 str. numatytais sandorių negaliojimo pagrindais.
25. Teismas ištyręs bylos įrodymus ir įvertinęs šalių pateiktus argumentus, konstatuoja, kad ieškovo ginčijamų sandorių negaliojimo pagrindai neįrodyti.
26. Teismas atmeta ieškovo argumentus, kad kreditavimo sutartis, kuria šalys susitarė dėl kredito išdavimo ne nacionaline valiuta, bet Šveicarijos frankais, prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 str.). Įstatymo imperatyvų, draudžiančių išduoti kreditą ne nacionaline valiuta nėra. Iš ieškinio turinio matyti, kad ieškovas sandorių pažeidžiamą įstatymo imperatyvą sieja su Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta finansų įstaigos pareiga įsitikinti, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Tačiau kaip teisingai nurodo atsakovas, šiame įstatyme įtvirtintos viešosios teisės normos negali būti laikomos įstatymo imperatyvu sprendžiant finansų įstaigos sudaryto sandorio negaliojimo klausimą. Dėl to yra pasisakyta teismų praktikoje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K3-301/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-887/2017).
27. Vertindamas, ar ieškovas sudarydamas sandorį galėjo suklysti arba buvo suklaidintas, dėl ieškovo teigimu, esminės sandorio sąlygos – išduodamo kredito valiutos, teismas atkreipia dėmesį, jog ieškinyje ieškovas konkrečių suklydimą įtakojusių aplinkybių neįvardija. Ieškovas nesiremia, tuo, kad jis aktyviais veiksmais buvo klaidinamas, pateikiant neišsamią, netikslią ar neteisingą informaciją. Priešingai, byloje nustatytos aplinkybės rodo, kad kredito valiutą pasirinko pats ieškovas, įvertinęs ir kitų kredito įstaigų pasiūlymus (e. bylos t. 3, b.l. 49). Bylos medžiaga patvirtina, kad kredito suteikimo metu ieškovas buvo juridinio asmens vadovu (UAB „Horizin travel“ generaliniu direktoriumi, e. bylos t. 1, b.l. 115), taip pat buvo sudaręs lizingo sutartį su SEB banku(e. bylos t. 1. b.l. 127), t.y. ieškovas turėjo pakankamai patirties, kad galėtų suprasti sudaromo sandorio esmę ir įvertinti galimą riziką dėl valiutos pasirinkimo. Taip pat nustatyta, kad nuo paraiškos pateikimo 2008 m. gegužės 9 d. (e. bylos t. 3, b.l. 44) iki kreditavimo sutarties sudarymo 2008 m. rugpjūčio 8 d. ieškovas turėjo protingą laiko tarpą, per kurį galėjo išsamiai įvertinti sutarties sąlygas ir jam neaiškias ar nesuprantamas rizikas.
28. Ieškovo įsitikinimas, kad sutarties sudarymo metu pasirinktos valiutos kursas nesikeis visą sutarties vykdymo laikotarpį, objektyviai vertinant negali būti laikomas pagrįstu. Įvertinęs sutarties sudarymo aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti atsakovo paaiškinimais, jog kreditavimo sutarties sąlyga dėl valiutos buvo individualiai aptarta su ieškovu. Ieškovas kreditavimo sutarties 5 punkte patvirtino, kad jis yra informuotas apie valiutų kursų svyravimą ir supranta, kad bankas už šią riziką nėra atsakingas (e. bylos t. 1, b.l. 59). Skirtingai nei teigia ieškovas, Vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2010 m. kovo 25 d. nutarime Nr. 10-202 nėra vertinusi ir nėra pasisakiusi dėl tokios kreditavimo sutarties sąlygos formuluotės sąžiningumo vartotojų teisių aspektu (žr. nutarimo 3 punktą, e. bylos. t. 1, b.l. 35).
29. Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios leistų manyti, jog kreditavimo sutartimi yra pažeidžiama viešoji tvarka ir gera moralė (CK. 1.81 str.). Nepagrįsti ieškovo argumentai, kad bankas suteikdamas kreditą Šveicarijos frankais, jau iš anksto žinojo, jog ieškovas negalės įvykdyti sutarties ir tokiu būdu siekė nepelnyto ieškovo turto užvaldymo. Kaip teisingai pažymi atsakovas, ieškovas pagal sutartį galėjo bet kuriuo metu prašyti pakeisti sandorio valiutą, bet tokia teise nesinaudojo.
30. Teismas taip pat sutinka su atsakovu, kad ieškovas, ne tik turėjo suprasti visas sutarties sąlygas, įskaitant ir susitarimą dėl kredito valiutos, bet ir faktiniu elgesiu patvirtino, kad jos jam yra priimtinos ir vykdytinos (CK 1.79 str. 2 d.). Tai matyti iš to, jog praėjus 3 metams nuo sutarties sudarymo, t.y. 2011 m. rugsėjo 29 d. šalys sudarė kreditavimo sutarties pakeitimą (e. bylos t. 1, b.l. 174), kuriuo ieškovo akcentuojamos sutarties sąlygos dėl kredito valiutos nekeitė, nors tuo metu Šveicarijos franko kursas buvo iš esmės pasikeitęs (e. bylos t. 1, b.l. 25) ir todėl šios valiutos kurso svyravimo įtaka sandorio vykdymui ieškovui turėjo būti suprantama.
31. Apie tai, jog paties ieškovo vertinimu, kreditavimo sutartis yra galiojanti ir vykdytina, galima pagrįstai spręsti ir iš atsakovo nurodytų teismų sprendimų Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-34951-934/2015, kurioje ieškovas ginčijo 2013 m. lapkričio 13 d. šios sutarties vienašalį nutraukimą, bei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-1817-155/2017, kurioje ieškovas ginčijo pagal sutartį priskaitytas palūkanas.
32. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo reikalavimas pripažinti 2008-08-08 sudarytą kreditavimo sutartį Nr. BK08/08/16SV negaliojančia atmetamas, o atmetus šį ieškovo reikalavimą, - netenkinamas ir ieškovo išvestinis reikalavimas dėl 2008-09-22 sutartinės hipotekos lakšto Nr. 02/1/2008/0014723 ir 2008-09-22 sutartinės hipotekos lakšto Nr. 01/1/2008/0021279 pripažinimo negaliojančiais.
33. Teismo sprendimas yra priimtas atsakovo naudai. Atsižvelgiant į tai, teismas atitinkamai paskirsto bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str. 1 d.).
34. Atsakovas Luminor Bank AB prašo priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas, susijusių su advokato pagalba byloje. Atsakovo išlaidas patvirtina mokėjimo dokumentai, iš kurių matyti, kad už byloje rengtus procesinius dokumentus, įskaitant atskirąjį skundą bei žyminį mokestį už jį, atsakovas patyrė 1586,92 EUR bylinėjimosi išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad dalies išlaidų priteisimo klausimas jau yra išspręstas atskirojo skundo byloje, t.y. Vilniaus apygardos teismo 2018-01-04 nutartimi yra priteista 584,68 EUR bylinėjimosi išlaidų (e. bylos t. 2, b.l. 134), susijusių su atskirojo skundo procesu, teismas atsakovui priteisia tik tas išlaidas, kurios yra susijusios rengiant procesinius dokumentus dėl ginčo esmės, t.y. 1002,24 EUR (e. bylos t. 2, b.l. 109, 111).
35. Valstybės lėšomis buvo apmokėtos 10,26 EUR procesinių dokumentų įteikimo išlaidos. Jos priteisiamos iš ieškovo.
36. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. vasario 27 d. nutartimi ieškovui buvo atidėtas 3530 EUR žyminio mokesčio sumokėjimas už ieškinį iki teismo sprendimo priėmimo. Ieškinį atmetus, žyminis mokestis priteisiamas Lietuvos valstybei iš ieškovo.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
I. L. Jonaičio ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovui Luminor Bank AB, juridinio asmens kodas 112029270, iš ieškovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1002,24 EUR (tūkstantį du eurus, 24 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovo L. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos valstybei 3530 EUR (tris tūkstančius penkis šimtus trisdešimt eurų) žyminio mokesčio ir 10,26 EUR (dešimt eurų, 26 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų. Šios išlaidos sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (https://www.vmi.lt/cms/biudzeto-pajamu-surenkamoji-saskaita). Mokėjimo įrodymą reikia pateikti teismui.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus apygardos teismą.