Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės užsienio bendrovės Bigbank AS, Lietuvoje veikiančiai per savo struktūrinį padalinį – Bigbank AS filialą patikslintą ieškinį atsakovei L. B. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos esmė

1. Byloje kilo ginčas tarp ieškovės užsienio bendrovės Bigbank AS, Lietuvoje veikiančios per savo struktūrinį padalinį – Bigbank AS filialą ir atsakovės L. B. dėl skolos atsiradusios pagal tarp šalių, 2020 m. kovo 24 d., sudarytą Vartojimo kredito sutartį.

II. Šalių nurodytos aplinkybės ir argumentai

5. Teisme gautas atsakovės L. B. atsiliepimas, kuriame nurodoma, kad su ieškove ir savo nemokėjimu sutinka. Visi atsakovės dokumentai susiję mokėjimai ir nemokėjimai buvo pateikti ieškovės. Su savo atsakomybės ir sutarties nesilaikymu sutinka. Nemokėjo tam tikrą laiką įmoku ir vėlavo, nes neturėjo pinigų. Kaip nurodė, telefonu kalbant su ieškove buvo susitarta, kad sutartis nutraukta ir kaip ji (L. B.) gali pratęsti mokėjimus. Tai buvo susitarimas iki mėnesio 10 d. ieškovei pervesti 150 Eur. Jai (atsakovei) tokios sąlygos tinka/tiko. Ji tik apgailestauja, kad negalėjo tam tikrą laiką vykdyti sutarties sąlygų. Ir teko nutraukti sutartį ir bendrauti per teismą.

6. 2021 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi byla skirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2021 m. gruodžio 22 d. Minėta nutartimi dalyvaujantiems byloje asmenims nustatytas terminas – ne vėliau kaip iki 2021 m. gruodžio 15 d. – pateikti raštu savo paaiškinimus, argumentus ir samprotavimus (jeigu tokių būtų), taip pat įrodymus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais. Iki minėtos datos, teisme nebuvo gauti šalių prašymai, paaiškinimai ar samprotavimai, todėl teismas priimdamas sprendimą vadovavosi ieškovės pateiktu patikslintu ieškiniu ir atsakovės atsiliepimu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

III. Teismo nustatytos reikšmingos ginčui išspręsti faktinės aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Išanalizavus byloje pateiktus duomenis nustatyta, jog 2020 m. kovo 24 d. ieškovė ir atsakovė sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. CL-LTC-20009804. Remiantis minėtos Sutarties sąlygomis, ieškovė suteikė atsakovei 2910 Eur kreditą, o atsakovė turėjo jį grąžinti kartu su 7,7 proc. sutartinėmis palūkanomis, skaičiuojamomis nuo kredito sumos. Sutartyje buvo sudarytas mokėjimo grafikas, pagal kurį atsakovė turėjo mokėti nustatyto dydžio įmokas. Atsakovei nevykdant Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, ieškovė jai skambino, taip pat ir išsiuntė paštu pranešimus dėl mokėjimų vėlavimo. 2021 m. liepos 15 d. atsakovei pagal Sutartį buvo išsiųstas perspėjimas „Dėl sutarties nutraukimo“, kuriuo atsakovė buvo įspėta, kad jeigu per dvi savaites nuo perspėjimo ir grafiko pabaigos gavimo dienos finansinis įsipareigojimas nebus padengtas, ieškovė bus priversta nutraukti su atsakove sudarytą Sutartį. Atsakovei ir toliau vengiant vykdyti Sutartyje numatytus įsipareigojimus, 2021 m. rugpjūčio 2 d. Sutartis buvo nutraukta vienašališkai. Byloje duomenų, kad atsakovė būtų ginčijusi savo prievolę pagal Sutartį ar visiškai atsiskaičiusi su ieškove, nėra (CPK 178 straipsnis). Pateiktu atsiliepimu atsakovė su ieškovės pateiktų patikslintu ieškiniu ir jame nurodytais reikalavimais bei išdėstytai argumentais sutiko ir apgailestavo, jog negalėjo tinkamai vykdyti sutarties.

8. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.886 straipsnio 1 dalį, vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Pagal CK 6.59 straipsnį, draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos vykdymo sąlygas. Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad atsakovė iki šios dienos nėra grąžinusi 2339,71 Eur jai suteikto kredito. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovės ieškovei priteistinas 2339,71 Eur dydžio negrąžintas kreditas (CK 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis).

9. Negautos pajamos yra asmens tikėtinos gauti lėšos, kurios negautos dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, sutrukdžiusių ieškovo veiklą, iš kurios buvo numatyta jas realiai gauti. Negautas pajamas, kaip nuostolius, apibūdina tokie požymiai, kaip pagrįstas tikėtinumas jas gauti, jeigu pažeidimo nebūtų, ir pajamas suprantant kaip sumą, kurią sudarytų lėšos, kuriomis asmuo praturtėtų iš teisėtos veiklos. Tai turi būti jo grynasis pelnas (CK 6.249 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-322/2008).

10. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020 m. gegužės 25 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, pakeitė esamą praktiką sprendžiant klausimą dėl mokėjimo (pelno) palūkanų skaičiavimo po sutarties nutraukimo. Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje išaiškino, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

11. Vadovaujantis minėtais išaiškinimais, išplėstinė teisėjų kolegija nutarties 54 punkte suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, pagal kurią nutraukus vartojimo kredito sutartį prieš terminą: 1) pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; 2) kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; 3) pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų.

12. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 716,46 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2021 m. rugpjūčio 2 d.) iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. kovo 15 d.). Ieškovės pateikti įrodymai patvirtina, kad ji iki 2028 m. kovo 15 d. sudariusi sutartį su atsakove, turėjo teisėtus lūkesčius gauti pelno palūkanas, tačiau atsakovei nevykdant sutarties, ieškovė buvo priversta nutraukti sutartį su atsakove. Todėl atsižvelgiant į byloje esančius duomenis, teisinį reguliavimą, teismų praktiką, ieškovės patirtų nuostolių (negautų pajamų) suma, skaičiuojama nuo sutarties nutraukimo iki sutarties termino pasibaigimo dienos (2028 m. kovo 15 d.), yra 716,46 Eur, kuri priteistina iš atsakovės.

13. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovės priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą 3056,17 Eur (2339,71 Eur + 716,46 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

14. Remiantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 69 Eur žyminis mokestis. Pateikti mokėjimo dokumentai patvirtina, kad ieškovė realiai patyrė šias bylinėjimosi išlaidas. Todėl pripažinus, kad ieškovės pareikšti reikalavimai yra pagrįsti ir ieškovės ieškinį patenkinus, ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 69 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis).

15. Procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (5 EUR), todėl jų atlyginimo klausimas nesprendžiamas (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268-270, 279 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti ieškovei užsienio bendrovei Bigbank AS, Lietuvoje veikiančiai per savo struktūrinį padalinį – Bigbank AS filialą, juridinio asmens kodas 301048563, iš atsakovės L. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3056,17 Eur (trijų tūkstančių penkiasdešimt šešių eurų ir 17 ct) įsiskolinimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3056,17 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. lapkričio 29 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 69 Eur (šešiasdešimt devynių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.