Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal A. Š. patikslintą pareiškimą dėl termino priimti palikimą atnaujinimo, suinteresuoti asmenys – Z. Š., M. J., G. T., Vilniaus miesto 43-iojo notaro biuro notarė S. N., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas palaikė pareiškime išdėstytas aplinkybes bei papildomai paaiškino, kad buvo kalbėta su tėvu, kad jis nepriims palikimo ir viskas po mamos mirties liks tėvui. Dar esant mamai gyvai, ji buvo žadėjusi surašyti testamentą ir turtą palikti pareiškėjui, bet testamentas nebuvo surašytas. Tėvas po mamos mirties, kai nuvykdavo pareiškėjas pas jį, visą laiką tylėjo dėl palikimo priėmimo ir tik suėjus 3 mėnesių terminui pasakė, kad buvo jis su anūkais – Mindaugu ir Gintare pas notarę ir kažką ten pasirašė. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad galvojo, jog palikimą reikia priimti per 6 mėnesius. Jo išsilavinimas – vidurinis, vadovauja įmonei „Opozicija“. Nurodė, kad turi pažįstamų tarpe teisininkų, advokatas taip pat pažįstamas, bet su jais nesikonsultavo paveldėjimo klausimais. Kadangi terminas yra praleistas nežymiai, vos keletą dienų, o jis yra pirmos eilės įpėdinis, mano, kad taip pat turi būti suteikta galimybė priimti palikimą po jo motinos mirties.

Suinteresuotieji asmenys G. T. ir notarė S. N. į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką jiems pranešta tinkamai (b. l. 81, 83). Dalyvaujančių byloje asmenų neatvykimas į teismo posėdį nekliudo teismui išnagrinėti bylą (CPK 443 str. 5 d.). Suinteresuotas asmuo G. T. iš teismo posėdžio išvyko, nes jame negalėjo dalyvauti kartu su mažamečiu vaiku (CPK 9 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 str. 3 d. nustato, jog palikimą priimti įpėdiniai privalo per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Byloje nustatyta, kad pareiškėjo A. Š. motina J. Š. mirė 2016-02-25 (b. l. 3; giminystės ryšį patvirtinantys įrodymai – b. l. 17,20). Iš notarės pateiktos paveldėjimo bylos duomenų bei suinteresuotų asmenų G. T. bei M. J. pateiktų įrodymų nustatyta, kad pareiškėjas nėra vienintelis palikėjos įpėdinis (b. l. 27-53, 60-62, 70-73). Po palikėjos mirties paveldėjimo byla užvesta, įpėdiniai - Z. Š., M. J. ir G. T. įstatymų nustatytu terminu ir tvarka kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo (b. l. 18-19, 27-29). Remiantis 2016-03-21 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis, palikėjai priklauso 1/2 buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilnius, dalis, įgyta santuokos metu (b. l. 32-33, 42).

CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šio kodekso 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai (redakcija, galiojusi nuo 2016 m. sausio 1 d.).

Kaip matyti iš suinteresuotų asmenų paaiškinimų, sutikimas priimti pareiškėjui palikimą po termino jam priimti, duotas nebuvo, todėl pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu.

Siekiant užtikrinti apibrėžtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose ir skatinant įpėdinius kuo greičiau priimti sprendimą dėl paveldimo turto, CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Terminas palikimui priimti gali būti pratęsiamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų palikimo priėmimo veiksmų. Nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014-02-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-54/2014; kt.). Nagrinėjant įpėdinio prašymą atnaujinti terminą palikimui priimti, teismas turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) įvertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; 3) išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo. Teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinę reikšmę turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Klausimą, ar konkrečios priežastys pripažintinos svarbiomis, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 str.). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014; kt.).

Vienas iš pareiškėjo argumentų, kodėl jis praleido 7 dienas palikimui po motinos mirties priimti - nežinojo, jog terminas palikimui priimti 3 mėnesiais, teismo vertintinas kaip nepakankamas pareiškėjo atidumas ir rūpestingumas, įgyvendinant savo kaip įpėdinio teises, kadangi pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, kad yra įmonės vadovas, pažįstamų tarpe turi teisinį išsilavinimą turinčių draugų, net ir advokatas, atstovavęs jį byloje, yra geras pažįstamas. Tad šiuo konkrečiu atveju įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo jose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (CK 1.6 str.).

Tačiau šiuo nagrinėjamu atveju nėra byloje paneigta pareiškėjo įrodinėta aplinkybė, kad tarp pareiškėjo ir jo tėvo Z. Š. buvo kalbėta, jog palikimą po J. Š. (pareiškėjo motinos ir Z. Š. žmonos) priims tėvas Z. Š. ir pareiškėjas nesikreips į notarą dėl mamos turto paveldėjimo, turint tikslą visą turtą palikti tėvui, pergyvenusiam savo sutuoktinę J. Š.. Šį faktą patvirtino ir Z. Š., teismo posėdžio metu išsakydamas savo poziciją, jog buvo su sūnumi (pareiškėju) kalbėta apie turto paveldėjimą jo vardu ir, anot Z. Š., jam turėjo viskas priklausyti po žmonos mirties, nes jis gyvena tame bute, o piniginės lėšos likusios palikėjos vardu atidarytoje sąskaitoje buvo sutaupytos ir pervestos J. Š. jo dėka. Anot Z. Š., žmonos J. Š. turto dalybos neatitinka teisingumo reikalavimų.

Teismas pažymi, jog artimųjų – šeimos narių (tėvo ir sūnaus) susitarimas dėl ginčo palikimo priėmimo / dalybų teismo vertinamas kaip itin svarbi aplinkybė, suponuojanti pagrindą daryti išvadą, jog pareiškėjo nesikreipimas laiku į notarą dėl mamos palikimo priėmimo, inter alia, buvo sąlygotas pagrįstu tikėjimu (pasitikėjimu vienas kito pozicija, interesais, sąžine ir pan.), jog mamos palikimą priims tik tėvas (sutuoktinis) laisva valia, laikydamiesi susitarimo, sąžiningai ir teisingai. Kaip nurodė pareiškėjas teismo posėdžio metu, jis nežinojo, kad į mamos paliktą turto dalį gali pretenduoti ir pareiškėjo mirusios sesers vaikai, t. y. palikėjos vaikaičiai M. J. ir G. T.. Tokiu paaiškinimu nėra objektyvaus pagrindo teismui abejoti. Teismas pažymi, jog suinteresuotas asmuo Z. Š., informuodamas pareiškėją apie palikimo priėmimą ne tik jo vardu, bet ir vaikaičių, praėjus trejų mėnesių terminui palikimui priimti, pasielgė nesąžiningai sūnaus atžvilgiu, byloje neneigdamas fakto apie tarpusavio susitarimą, kad pareiškėjas (sūnus) nepriims palikimo tėvo naudai.

Įvertinus faktines aplinkybes, kad terminas pareiškėjo vardu palikimui priimti praleistas nežymiai (tik 7 dienas, pareiškėjui kreipusis į notarę 2016-06-02 - b. l. 15), o palikimo priėmimas suinteresuotų asmenų M. J. bei G. T., Z. Š. vardu, neinformuojant apie tai pareiškėjo (pirmos eilės įpėdinio – mirusios sūnaus) negali būti laikoma sąžiningu veikimu pirmos eilės įpėdinio atžvilgiu, nepaisant jų bendravimo būdo ir tarpusavio santykių bei įstatyminės pareigos nebuvimo informuoti kitą įpėdinį apie palikimo priėmimą. Teismas sprendžia, jog atnaujinus terminą bus apginta pareiškėjo, t. y. pirmos eilės įpėdinio pagal įstatymą teisė paveldėti (CK 5.11 str. 1 d. 2 p.), paaiškėjus aplinkybėms, kad pareiškėjo tėvui turėjęs pagal jų tarpusavio susitarimą atitekti turtas yra dalintinas ir tarp kitų įpėdinių – palikėjos vaikaičių. Duomenų, jog ginčo termino atnaujinimas esminiai pažeis kitų asmenų teises, byloje nenustatyta. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, J. Š. turto paveldėjimas dar nėra užbaigtas, nėra išduoti paveldėjimo teisės liudijimai, palikimą priėmusiems įpėdiniams.

Visos šios aplinkybės suponuoja teismo išvadą, kad pareiškėjas yra pagrindęs svarbią termino priimti palikimą praleidimo priežastį – susitarimą su tėvu, kad tik jo vardu bus priimtas palikimas, jos byloje nebuvo nuginčytos. Teismo vertinimu, neatnaujinti šio termino teisinio stabilumo ir kitų asmenų interesų užtikrinimo pagrindu nėra teisinga. Taip pat pažymėtina, kad kitų asmenų interesai teismo ginami tik įsitikinus jų sąžiningumu, tuo tarpu šioje byloje suinteresuotieji asmenys, nors ir nepažeidė įstatymo, įgyvendindami savo teisę paveldėti, vis dėl to pasielgė nesąžiningai, informuodami pareiškėją jau po termino suėjimo palikimui priimti apie palikimo priėmimą faktą ne tik Z. Š., bet ir palikėjos J. Š. vaikaičių vardu, kurie remiantis CK nuostatomis paveldi kartu su pirmos eilės paveldėtojais (CK 5.12 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 578 straipsniu, 442 straipsniu, 443 straipsniu,

nutaria:

pareiškėjo pareiškimą tenkinti.

Atnaujinti pareiškėjui A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) praleistą palikimui priimti terminą po motinos J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (2016-02-25).

Išaiškinti pareiškėjui, kad jis turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą, pagal paskutinę J. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusios 2016-02-25, nuolatinę gyvenamąją vietą.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.