Tauragės apylinkės teismo sprendimas

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja V. P., sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant ieškovui Vaclovui A. D., jo atstovui advokatui R. P., atsakovės S. G. atstovams V. P., advokatei L. Z., Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovui A. P., trečiojo asmens V. K. geodezinių darbų įmonės atstovui V. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo Vaclovo A. D. ieškinį atsakovams S. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie žemės ūkio ministerijos, trečiajam asmeniui A. Ž., VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui, V. K. geodezinių darbų įmonei dėl žemės sklypo ribų nustatymo, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į posėdį neatvyko atsakovė S. G., trečiojo asmens VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atstovas, A. Ž.. Apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų negauta.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys netenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad ieškovas 2005-09-15 nuosavybės teise įsigijo 0,3700 ha namų valdos žemės sklypą, kadastriniu adresu Nr.8857/0006:25, suformuotą 2003-12-16 atliekant preliminarius matavimus (t.1. b.l. 16-17). A. Ž. 2006-06-15 nuosavybės teise įsigijo 0,3046 ha žemės sklypą kadastriniu adresu Nr.8857/0006:56. Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. 2006-09-13 iš A. Ž. šį žemės sklypą įsigijo S. G. (t.1. b.l. 127-129).

Ginčas kilo tarp ieškovo ir šiuo metu nuosavybės teise sklypą valdančios atsakovės S. G. dėl abiejų sklypų ribos (gretimybės), plane pažymėtos taškais 1-2 (t.1. b.l. 48). Ieškovas teigia, kad V. K. geodezinių darbų įmonė klaidingai atliko kadastrinius matavimus, nes faktiškai buvo pakeistos nusistovėjusios ir senais riboženkliais pažymėtos ribos, dėl ko jo sklypas sumažėjo 83 kv.m. Ieškovas pripažįsta pasirašęs 2005-09-03 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, nes matavimus vykdęs V. K. jį patikino, kad sklypo ribos nesikeis, bus kokia buvusi tai yra pagal senają tvorą, kitais riboženkliais riba nebuvo pažymėta, todėl sutiko su senaja buvusia riba ir pasirašė 2005-09-03 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte (t.1. b.l. 41). Ieškovas nurodo, kad tik 2009 metų liepos mėnesį plane pažymėtas taškas Nr. 1 buvo perkeltas apie 4 metrus į jo sklypo vidų, o taškas Nr. 2 – šiek tiek į S. G. sklypo vidų, todėl tais pačiais metais kreipėsi į UAB „Drava“ dėl savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, tačiau atlikus matavimus pagal buvusią tvorą buvo nustatyta, kad jo žemės sklypas dengia S. G. sklypą (t.1. b.l. 34).

CK 4.45 straipsnis reglamentuoja žemės sklypo ribų nustatymą teismo tvarka. Tokia tvarka žemės sklypo ribos nustatomos esant šioms sąlygoms: pirma, žemės sklypo savininkai nesutaria dėl sklypo ribų; antra, ribos neaiškios iš esamų dokumentų. Aptariamoje normoje nurodyti ir kriterijai, pagal kuriuos žemės sklypo ribas nustato teismas: tai dokumentai, faktiškai valdomo sklypo ribos ir kiti įrodymai, taigi kriterijų sąrašas nėra išsamus. Aiškindamas šią teisės normą kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pirmąją ginčo nagrinėjimo teisme sąlygą – žemės sklypų savininkų nesutarimą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją sąlygą - sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa, ar ribos eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs kada žemės sklypo ribos gali būti pripažintos neaiškiomis ir dėl to nustatinėtinos teismine tvarka, ir kaip vienas tokių pavyzdžių nurodytas faktinių ir teisinių sklypo ribų nesutapimas, tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju, esant tokiam nesutapimui, sklypų ribos pripažintinos neaiškiomis iš esamų dokumentų ir keistinos pagal faktinį naudojimą. Sklypo ribų aiškumas (neaiškumas) yra vertinamojo pobūdžio kategorija, priklausanti nuo konkrečių faktinių aplinkybių ir tik įvertinus šių aplinkybių visetą sprendžiama, ar sklypo ribos neaiškios ir dėl to turi būti nustatinėjamos. Sklypų ribos dėl jų faktinės ir teisinės neatitikties atsižvelgiant į konkrečias faktines aplinkybes gali būti nustatinėjamos iš naujo, kai pagal dokumentuose nustatytas ribas sklypai neatitinka savininkų įsigytų sklypų plotų, o pagal faktinį naudojimą tokių neatitikimų nėra; kai pagal esamus dokumentus žemės sklypai tarpusavyje „persidengia“; kai pagal dokumentuose nustatytas ribas labai apsunkinamas naudojimasis žemės sklypu pagal jo paskirtį (pvz., nelieka įvažos) ar jame esančiais statiniais ar daugiamečiais sodiniais (jie visi ar dalis atsiduria svetimame sklype), o faktinės sklypo ribos tokių kliūčių nesukelia, ir panašiais atvejais. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad net ir tais atvejais, kai dėl nurodytų priežasčių pripažįstama, jog sklypo ribos yra neaiškios ir todėl nustatinėtinos teismo tvarka, jos nebūtinai turi būti nustatytos tiksliai pagal faktiškai nusistovėjusias ribas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. V. v. P. V., bylos Nr.3K-3-453/2010, konstatavo, kad pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Kaip ir kiekvienu atveju esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, nustatant sklypo ribą dėl jos faktinės ir teisinės neatitikties, būtina nustatyti ir įvertinti visas tam reikšmingas faktines aplinkybes (sklypuose esančius statinius bei tai, kam jie priklauso nuosavybės teise, kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes; aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus) ir ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus. Kasacinis teismas yra pažymėjęs ir tai, kad sprendžiant ginčus tarp kaimyninių žemės sklypų savininkų dėl žemės sklypų ribų, gali būti keičiama sklypų ribos lokalizacija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas), jeigu nekeliamas klausimas dėl nuosavybės teisės įgijimo teisėtumo.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovo ir atsakovės žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl nenustatinėtinos iš naujo teismo tvarka. Byloje nustatyta, kad atsakovės žemės sklypo kadastro duomenys (taip pat ir sklypo ribos) nustatyti atliekant kadastrinius matavimus valstybinėje koordinačių sistemoje, užfiksuoti kadastro dokumentuose ir įrašyti į kadastrą. Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnį kadastras yra susistemintas ir metodiškai sutvarkytas nekilnojamųjų daiktų grafinių ir atributinių duomenų rinkinys valstybinėje koordinačių sistemoje (8 dalis). Prie žemės sklypų kadastro duomenų, įrašomų į nekilnojamojo turto kadastrą, priskiriama ir žemės sklypo ribų posūkio taškų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje (6 straipsnio 1 dalies 13 punktas), apibūdinančios nekilnojamojo daikto buvimo vietą. Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi nekilnojamojo daikto kadastriniais matavimais ar kitais teisės aktų nustatytais veiksmais, taikant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą (2 straipsnio 6 dalis, 8 straipsnio 1 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu pirmiausia nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau to nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatskiriama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis, kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje, parengiamas žemės sklypo planas ir atliekami kiti kadastrinių duomenų nustatymo veiksmai (8 straipsnio 3 dalis). Nekilnojamojo turto kadastro įraše apie žemės sklypą nurodomi tiek tekstiniai žemės sklypo kadastro duomenys, tiek grafiniai jo duomenys apie padėtį valstybinėje koordinačių sistemoje – nekilnojamojo turto kadastro žemėlapis (16 straipsnio 1 dalis). Prieš pažymint žemės sklypą nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje, patikrinama, ar nekilnojamojo daikto planai parengti taip, kad naudojantis valstybinės koordinačių sistemos duomenimis būtų galima nustatyti nekilnojamojo daikto vietą ir ribas Lietuvos teritorijoje, žemės sklypų ribos nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje nekerta gretimų ir jau pažymėtų nekilnojamojo turto kadastro žemėlapyje žemės sklypų ribų arba su jomis nesiriboja bei ar nėra kitų aplinkybių, trukdančių pažymėti nekilnojamąjį daiktą (17 straipsnio 4 dalis); nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų nustatymo darbus turi teisę asmenys, turintys nustatyta tvarka išduotus kvalifikaciją patvirtinančius dokumentus (11 straipsnis). Iš pateikto teisinio reglamentavimo galima daryti išvadą, kad kadastro duomenų nustatymas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka yra patikimas žemės sklypą apibūdinančių duomenų, taip pat ir jo ribų nustatymo būdas, kurio metu ribos paženklinamos vietoje ir įrašomos bei įbraižomos dokumentuose. Taip nustatant žemės sklypo ribas jos dažniausiai yra aiškios CK 4.45 straipsnio prasme, nes jas nustatant turi būti laikomasi tų pačių kriterijų, kurie nurodyti šiame straipsnyje.

Byloje esantis Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad ieškovui sklypo ribos buvo žinomos ne tik iš dokumentų, bet ir buvo žinoma, kur vietoje yra ieškovo ir atsakovės sklypus skirianti riba. Jis su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė. V. K. geodezinių darbų įmonė atlikdama kadastrinius matavimus žemės sklypo plane užfiksavo atsakovės žemės sklype buvusius pastatus, už jų esančią tvorą, ją pažymėdamas plane sutartiniais ženklais (t.1. b.l. 86). Iš 2003-12-15 matininko V. K. daryto abriso nustatyta, kad ginčo ribą kertą tvora, taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šis abrisas nebuvo suderintas su kitu sklypo naudotoju (t.2. b.l. 30). Šių ribų apibrėžtas žemės sklypo plotas atitinka atsakovės nuosavybės teise įsigyto žemės sklypo plotą. Ieškovas neįrodė, kad atsakovė savavališkai perkėlė riboženklį į jam priklausantį žemės sklypą ar faktinės žemės sklypo ribos buvo tokios, kaip UAB “Drava” ar UAB “Vakarų valda” parengtuose planuose, pagal kuriuos ribas prašo nustatyti ieškovas. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad šiame plane faktinio naudojimo ribos nubrėžtos pagal paties ieškovo parodytą vietą, atsakovės atstovas tokios faktinės ribos buvimą neigia, nes tokiu atveju ji kirstų atsakovės pastatų išsidėstymo plane buvusius ir Nekilnojamojo turto registre užregistruotus pastatus, užkirstų galimybę prieiti prie malkinės galinės sienos. Tokiu būdu, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypų ribos yra aiškios iš esamų dokumentų, todėl nėra sąlygų taikyti CK 4.25 straipsnį ir nėra pagrindo jas nustatyti kitaip, nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į nekilnojamojo turto kadastrą.

Ieškovas už patikslintą ieškinį turėjo sumokėti 142 Lt žyminį mokestį. Byloje yra duomenys, kad ieškovas sumokėjo 230 Lt žyminio mokesčio, tokiu būdu, ieškovui turėtų būti grąžinta 88 Lt. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 145 Lt, todėl ieškovui grąžintina suma įskaitytina į bylinėjimosi išlaidas ir iš ieškovo priteistina valstybei 57 Lt išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Iš ieškovo priteistina atsakovei 2000 Lt už advokato teisines paslaugas (t.1. b.l. 80) ir 1089 Lt atsakovės turėtų išlaidų už kadastrinių duomenų surinkimą, matavimų atlikimą ir schemos teismui parengimą. Kitos atsakovės turėtos išlaidos nelaikytinos susijusiomis su bylos nagrinėjimu, todėl nepriteistinos. (CPK 88 str., 92-93 str., 96 str., 98 str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priimti atsisakymą nuo pirminio ieškinio reikalavimų panaikinti pirkimo-pardavimo 2006-09-13 sutarties, registro Nr. 2SD-7480, sudarytą tarp A. Ž. ir S. G. dalį dėl 0,3046 ha žemės sklypo, unikalus Nr. 4400-0741-8650, esančio Šilutės r., (duomenys neskelbtini)., pirkimo-pardavimo bei 2006-09-13 perdavimo-priėmimo akto dalį dėl šio žemės sklypo perdavimo-priėmimo, registro Nr. 2SD-7481 ir bylą šioje dalyje nutraukti.

Priteisti iš Vaclovo A. D. 57 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Priteisti iš Vaclovo A. D. 3089 Lt S. G. turėtų išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui apeliaciniu skundu per Šilutės rajono apylinkės teismą.