Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2A-22-460/2013

Teisėja Virgina Pankauskienė (Proceso Nr. 2-43-3-00457-2010-1)

2013 m. sausio 21 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Aušros Maškevičienės, kolegijos teisėjų Broniaus Valiaus, Rimvidos Zubernienės, dalyvaujant ieškovui V. A. D., ieškovo V. A. D. atstovui advokatui Rimvydui Paulauskui, atsakovės S. G. atstovams advokatei Linai Zamulskienei ir Visvaldui Petrylai, atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus atstovei Redai Siautilei, viešame teismo posėdyje apeliacine proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2-277-351/2012 pagal ieškovo V. A. D. ieškinį atsakovams S. G., Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriui, trečiajam asmeniui A. Ž., valstybės įmonei Registrų centro Klaipėdos filialui, V. Kučinsko geodezinių darbų įmonei dėl žemės sklypo ribų nustatymo, Klaipėdos apskrities viršininko įsakymo panaikinimo bei ieškovo V. A. D. (apelianto) apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovas bei jo atstovas ieškinio bei apeliacinio skundo reikalavimus palaikė, prašė skundą tenkinti. Nurodė, kad 2005-09-03 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte pasirašė tik todėl, kad jam buvo paaiškinta, jog sklypo riba sutampa su tada buvusia tvora.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės žemėtvarkos skyriaus atstovė Reda Siautilė su skundo argumentais nesutiko. Prašė apeliacinį skundą atmesti. Nurodė, jog kadangi ieškovas pirkimo–pardavimo sutarties pripažinti negaliojančia neprašo, todėl esą sutinka su 2005 metais atliktų matavimų duomenimis.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2005-09-15 nuosavybės teise įsigijo 0,3700 ha namų valdos žemės sklypą, kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotą 2003-12-16 atliekant preliminarius matavimus (t. 1. b. l. 16–17). A. Ž. 2006-06-15 nuosavybės teise įsigijo 0,3046 ha žemės sklypą kadastriniu adresu Nr. (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas suformuotas atlikus kadastrinius matavimus. 2006-09-13 iš A. Ž. šį žemės sklypą įsigijo S. G. (t. 1. b. l. 127–129).

Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos, CK 1.138 straipsnyje nustatytais būdais. Kokiu šioje normoje nustatytu būdu ginti savo teisę ar įstatymų saugomą interesą, pasirenka ieškovas, ieškinyje nurodydamas reikalavimą (ieškinio dalykas) ir aplinkybes, kuriomis grindžia šį reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas) (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktai).

Ginčas kilo tarp apelianto ir šiuo metu nuosavybės teise sklypą valdančios atsakovės S. G. dėl abiejų sklypų ribos (gretimybės), plane pažymėtos taškais 1–2 (t. 1. b. l. 48). Ieškovas teigia, kad V. Kučinsko geodezinių darbų įmonė klaidingai atliko kadastrinius matavimus, nes faktiškai buvo pakeistos nusistovėjusios ir senais riboženkliais pažymėtos ribos, dėl to jo sklypas sumažėjo 83 kv. m. Ieškovas pripažįsta pasirašęs 2005-09-03 žemės sklypo paženklinimo-parodymo akte, nes matavimus vykdęs V. Kučinskas jį patikino, kad sklypo riba nesikeis, bus kokios buvusios, tai yra pagal senąją tvorą, kitais riboženkliais riba nebuvo pažymėta, todėl sutiko su senąja buvusia riba ir pasirašė 2005-09-03 žemės sklypo paženklinimo parodymo akte (t. 1. b. l. 41). Ieškovas nurodo, kad tik 2009 metų liepos mėnesį plane pažymėtas taškas Nr. 1 buvo perkeltas apie 4 metrus į jo sklypo vidų, o taškas Nr. 2 – šiek tiek į S. G. sklypo vidų, todėl tais pačiais metais kreipėsi į UAB „Drava“ dėl savo žemės sklypo kadastrinių matavimų, tačiau atlikus matavimus pagal buvusią tvorą buvo nustatyta, kad jo žemės sklypas dengia S. G. sklypą (t. 1. b. l. 34).

Ieškovas (apeliantas) prašo nustatyti S. G. priklausančio žemės sklypo ribas, nužymint ribų posūkio taškų koordinates, t. y. nustatyti ginčo sklypo kadastro duomenis. Teisėjų kolegija pabrėžia, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymas reglamentuotas Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 8 straipsnyje, jame nurodyta, jog nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys (1 dalis). Žemės sklypų kadastriniai matavimai atliekami nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje (2 dalis). Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų nustatymo metu nustatomos ir riboženkliais paženklinamos (jeigu anksčiau tai nebuvo atlikta) žemės sklypo ribos arba atstatomi sunaikinti anksčiau paženklintų žemės sklypo ribų riboženkliai, kurių standartus ir ženklinimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Paženklinus žemės sklypo ribas, surašomas žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas, kuris yra neatsiejama Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos dalis; kadastriniais matavimais nustatomos žemės sklypo ribų posūkio taškų ir riboženklių bei statinių kontūrų koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje <....> (3 dalis). Akivaizdu, kad teismai šių funkcijų neatlieka, todėl ribų ir ribų posūkio taškų bei riboženklių koordinačių nustatymas yra ne teismo kompetencija. Šiuo atveju tai yra atliekama administracinėmis procedūromis, o teismai, esant prašymui, atlieka minėtų procedūrų teisėtumo kontrolę. Nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis nustato matininkai arba matininkai ekspertai (Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d: nutarimu Nr. 534, 12 punktas).

Nagrinėjamu atveju ieškovas siekia pakeisti Nekilnojamojo turto registre įregistruotas atsakovei priklausančio žemės sklypo aiškias ribas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kokiais būdais gali būti formuojami nekilnojamieji daiktai. Vienas iš jų (5 punktas) – atliekant nekilnojamojo daikto amalgamaciją (pagal Žemės įstatymą–tai sklypų perdalijimas). Žemės sklypai formuojami Žemės įstatymo, Teritorijų planavimo įstatymo ir kitų įstatymų nustatyta tvarka rengiant žemėtvarkos projektus, detaliuosius planus ar kitus teritorijų planavimo dokumentus (Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Teritorijų planavimo įstatymas numato, kad detalieji planai rengiami, kai keičiamos naudojamų žemės sklypų ribos ir plotas, jei keitimai nesiejami su žemės sklypų ribų ir ploto pakeitimu laisvoje valstybinėje žemėje, išskyrus atvejus, kai, nesant galimybės suformuoti atskirą sklypą, esami žemės sklypai padidinami ne daugiau kaip 6 arais (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kaimų teritorijose šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu atveju <...> vietoj detaliųjų planų rengiami žemėvaldų planai (projektai) Žemės įstatymo ir Teritorijų planavimo įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytose taisyklėse nustatyta tvarka (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 5 dalis). Žemės sklypo plano, prilyginamo detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, rengimo, derinimo ir tvirtinimo miestų teritorijose tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1124, 4 punkte nurodyta, kokie veiksmai atliekami rengiant žemės sklypo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui. Viename iš jų (4.2.4 punktas) nurodoma, kad pakeičiamos gretimų tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypų ribos (perdalijimas), kai žemės sklypo dalis atidalijama nesuformavus atskiro žemės sklypo ir sujungiama su gretimu žemės sklypu, naudojamų gretimų žemės sklypų ribas ir plotą be detaliojo plano galima keisti, jei toks keitimas nesiejamas su naujo sklypo suformavimu ar žemės ploto padidinimu laisvoje valstybinėje žemėje, taip pat su teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimo pakeitimu (Teritorijų planavimo įstatymo 22 straipsnio 4 dalis). Sistemiškai analizuojant šias teisės normas matyti, kad nerengiant detaliojo plano ar kitų teritorijų planavimo dokumentų, naudojamų gretimų žemės sklypų bendrą ribą galima keisti atidalijant žemės sklypo dalį iš vieno sklypo ir prijungiant prie kito sklypo, neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų, t. y. sklypus performuojant amalgamacijos būdu. Tada užtenka atlikti naujus kadastrinius matavimus ir nustatyti naujus sklypų kadastrinius duomenis. Tokiais atvejais pasikeičia sklypų plotai, t. y. vieno sklypo plotas sumažėja, o kito padidėja, todėl tokiam veiksmui turi būti abiejų sklypų savininkų savanoriškas sutarimas, nes perleidžiant daiktą ar daikto dalį yra taikomi civilinius santykius reglamentuojantys teisės aktai (Civilinis kodeksas), kurie pabrėžia sandorių šalių lygiateisę padėtį sudaryti tokį sandorį, todėl vienam iš savininkų nesutikus, amalgamacija neįmanoma. Kadangi atsakovė nesutinka, kad jos žemės sąskaita ieškovas pasididintų ginčo sklypą, šie veiksmai (sklypų amalgamacija vien tik kadastriniais matavimais) prieš jos valią yra negalimi, todėl teismas negali vienos šalies sąskaita pagerinti kitos šalies gerumą.

Aktualu pažymėti, jog ieškovas (apeliantas) apeliacinį skundą grindžia tais pačiais argumentais kaip ir pirminius savo ieškinius, visiškai naujų argumentų nepateikia.

Apeliantas teigia, kad „teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, ko pasėkoje padarė nepagrįstas išvadas ir priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą“. Su šiuo apelianto teiginiu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės tinkamai nustatė bylai reikšmingas faktines aplinkybes, teisingai taikė ir aiškino materialinės teisės normas, tinkamai vadovavosi teismų praktika, kurią suformavo Lietuvos Aukščiausiasis Teismas.

Ieškovas (apeliantas) teigia, kad „<...> būtina nustatyti, kokioje konkrečiai vietoje tuo metu buvo parodyta ir pažymėta riba <...> riba sutapo su seniai nusistovėjusia ir atitverta vielos tinklo tvora, kuri iki pat 2009 metų nebuvo keičiama <...> prie apeliacinio skundo prideda dvi fotolenteles su 4-mis nuotraukomis“. Viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 straipsnis, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Pats V. A. D. 2005 m. sutiko su nustatytomis sklypo ribomis, pateiktą paženklinimo–parodymo aktą pasirašė, todėl sklypo ribos įregistruotos pagrįstai. Jei ieškovas manė, kad kažkas gali būti netinkamai nustatyta, turėjo pats domėtis, kur yra ribos, ir nepasirašyti ant pateikto akto. Byloje esantis Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas patvirtina, kad ieškovui (apeliantui) sklypo ribos buvo žinomos ne tik iš dokumentų, jam buvo žinoma ir tai, kurioje vietoje yra ieškovo (apelianto) ir atsakovės sklypus skirianti riba. Jis su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė. Be to, teismo posėdžio metu trečiasis asmuo V. Kučinskas nurodė, kad ieškovas, pasirašydamas ant ginčo sklypo ribų paženklinimo-parodymo akto, paprašė parodyti sklypo ribas ir V. Kučinskas jas parodė.

Teismas teisingai pažymėjo, kad V. A. D. norima nustatyti riba kirstų S. G. priklausančius pastatus, nors jų jau ir nėra, tačiau registre jie yra įregistruoti, vadinasi, kitaip nustatyti ribos neįmanoma ir to negalėjo būti padaryta. O kaip jau minėta anksčiau, viešojo registro duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Ieškovo (apelianto) nurodytos jam priklausančio sklypo ribos niekada nebuvo ir negalėjo būti toje vietoje, kur jis norėjo jas nustatyti, nes jos būtų kirtusios įregistruotus ir S. G. nuosavybės teise priklausančius pastatus, kurie buvo nurodyti ir pateiktoje schemoje. Tokiu atveju būtų buvusi situacija, kai dalis S. G. priklausančių statinių būtų patekę į ieškovo (apelianto) žemės sklypą. Visa tai rodo, kad ieškovas siekia pasididinti savo sklypą S. G. sklypo sąskaita.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nenustatinėjo ribų pagal V. A. D. prašomą schemą ir pagrįstai netaikė CK 4.45 straipsnio 1 dalies nuostatų, numatančių, kada teismas gali nustatyti ribas, jei savininkai nesutaria dėl sklypo ribų, nes tam nėra jokio pagrindo. Teismas teisingai pažymėjo, kad „sklypo ribos yra aiškios iš esamų dokumentų ir nėra pagrindo jas nustatyti kitaip nei nustatyta dokumentuose ir įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą“. Sklypų ribos užfiksuotos kadastro žemėlapyje, jos nepersidengia, tarp sklypų nėra tarpų ar pan. Įstatymai nesuteikia teisės pertvarkyti žemės sklypus, keičiant aiškias jų ribas. Ieškovas (apeliantas) nenurodo jokių priežasčių ar teisinio pagrindo pakeisti sklypų ribas. Parėžtina, jog tam, kad būtų galima pritaikyti CK 4.45 straipsnio 1 dalį, būtinos dvi sąlygos: pirma, tarp žemės sklypų savininkų turi būti kilęs ginčas dėl žemės sklypų ribų; antra, ribos turi būti neaiškios iš esamų dokumentų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje aiškinant CK 4.45 straipsnio 1 dalies normą pripažįstama, kad sklypo ribų neaiškumą gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, oficialių dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; dokumentai, nors ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitos aplinkybės, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa ar jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2010). Iš anksčiau nurodytų argumentų ir aplinkybių akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagristas ir nėra pagrindo jį naikinti.

Atsižvelgdama į anksčiau išdėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog šią bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą teismo procesinį sprendimą, konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsakovė S. G. pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų. Juo prašo iš apelianto priteisti jos patirtas 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidas už UAB „ALMONTUS“ suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos patirtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Nagrinėjamu atveju konstatuotina, kad netenkinus apelianto apeliacinio skundo procesinis sprendimas priimtas jo nenaudai. Mokėjimo pavedimas Nr. 630 patvirtina, kad 2012-07-18 atsakovė sumokėjo 1 000 Lt už suteiktas teisines paslaugas. Esant tokiems įrodymams, tenkintinas atsakovės prašymas dėl 1 000 Lt bylinėjimosi išlaidų už suteiktą teisinę pagalbą, surašant atsiliepimą į apeliacinį skundą iš apelianto priteisimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punktas, CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šilutės rajono apylinkės teismo 2012 m. birželio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Atsakovei S. G. iš apelianto V. A. D. priteisti 1 000 Lt teisinės pagalbos išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.