Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vaclovo Iždono,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžio, kuriuo T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. areštu 45 paroms.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir A. M., tačiau nuosprendis jo atžvilgiu apeliacine tvarka neapskųstas.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. N. nuteistas už tai, kad 2009 m. rugpjūčio 24 d., apie 10 val., Pakruojo rajone, (duomenys neskelbtini) kaime, gatvėje prie R. K. sodybos, būdamas apsvaigę nuo alkoholio, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su A. M., dingus A. M. priklausantiems daiktams – mobiliojo ryšio telefonui ir 50 Lt, kuris vagyste įtarė P. A., nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė nukentėjusiojo P. A. ginčijamą teisę, panaudodami fizinę prievartą, A. M. sudavus ne mažiau 1 karto nukentėjusiajam P. A. į kaklo sritį, dėl ko jis nugriuvo ant gatvės, A. M. gulinčiam nukentėjusiajam sudavus ne mažiau 1 karto kumščiu į šoną, reikalaujant pasakyti, kur padėjo mobiliojo ryšio telefoną ir 50 litų, P. A. atsistojus ir einant gatve, T. N. ir A. M. sudavus nukentėjusiajam rankomis ne mažiau 6 kartų ir spyrus ne mažiau 6 kartų į įvairias kūno vietas, dėl ko nukentėjęs nugriuvo, T. N. ir A. M. paėmus už rankų nukentėjusįjį ir jį nutempus į pievą, esančią prie upės, A. M. sėdint apžergus gulinčio nukentėjusiojo galvą ir suduodant jam ne mažiau 2 kartų į veido sritį ir spiriant ne mažiau 1 karto į sėdmenis, T. N. spyrus ne mažiau 1 karto nukentėjusiajam į veidą ir sudavus rankomis ne mažiau 5 kartų į šonus, ko pasekmėje nukentėjusiajam P. A. buvo padaryta muštinės žaizdos apatinėje lūpoje ir dešiniame skruoste, viršutinio žandikaulio dešinės pusės pirmo danties, kairės pusės pirmo ir antro dantų išnirimas, kraujosruvos kairiame smilkinyje, abiejų ausų kaušeliuose, veide, kairėje alkūnėje ir kairiame dilbyje, nubrozdinimai dešiniame skruoste, dešiniame ir kairiame petyje, abiejuose žastuose, dešinėje alkūnėje ir dešiniame dilbyje, nugaroje, tuo padarydami nukentėjusiajam P. A. nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl 3 nuolatinių dantų išnirimo nukentėjusysis prarado nedidelę dalį – daugiau nei 5 procentus bendrojo darbingumo, A. M. nuo žemės paėmus mobiliojo ryšio telefoną NOKIA 120,00 Lt vertės ir 45,00 litus ir jų negrąžinus, taip padarydami didelę žalą nukentėjusiojo P. A. teisėms ir teisėtiems interesams, savavaldžiavo.

Apeliaciniu skundu Pakruojo rajono apylinkės prokuratūros prokurorė prašo pakeisti Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį – T. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. nubausti 90 parų arešto. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. ir 65 str., šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinę subendrintą bausmę T. N. paskirti 90 parų arešto ir 2 MGL (250 litų) dydžio baudą.

Nurodo, kad be bendrųjų baudžiamajame įstatyme numatytų požymių, bausmė pasižymi ir tam tikrais specifiniais požymiais, kurie išskiria ją iš kitų valstybės prievartos priemonių. Prie svarbiausių specifinių požymių yra priskiriamas ir bausmės individualu­mo požymis, t. y. bausmė yra individuali poveikio priemonė. Tai reiškia, kad bausmė turi būti individualizuota ir paskirta atsižvelgiant į baudžiamojo įstatymo reikalavimus. Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. 5 p. numatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia ir į kaltininko asmenybę. Taigi, skirdamas bausmę, teismas turi atkreipti dėmesį ir į tai, kad kaltininkas yra ne tik nusikalstamos veikos subjek­tas, bet ir nubaudimo objektas.

Apeliantė pažymi, kad iš Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011-01-31 nuosprendžio akivaizdu, jog apysunkį nusikaltimą padaręs T. N. praeityje yra teistas – Šiaulių rajono apylinkės teis­mo 2007-10-25 nuosprendžiu nuteistas pagal BK 214 str. 1 d., jam paskirta bausmė - 2 MGL (250 litų) bauda, iki šiol nesumokėta, teistumas neišnykęs, yra recidyvistas (BK 27 str. 1 d.), jo atsakomybę lengvi­nančių aplinkybių nėra, yra dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusikals­tama veika padarytos žalos T. N. neatlygino. Tuo pačiu teismo nuosprendžiu T. N. bendrininkas A. M., kuris taip pat padarė apysunkį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala neatlyginta, tačiau jis, priešingai, nei T. N., anksčiau neteistas, nubaustas tokia pat bausme - 45 parų areš­tu. Atkreipia dėmesį, kad teismas nurodė, jog kaltinamasis A. M. yra teisiamas antrą kartą, nors A. M. nusikalstamos veikos padarymo metu, t. y. 2009-08-24, dar nebuvo teistas, nes Pakruojo rajono apylinkės nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomy­bės ir baudžiamoji byla jam buvo nutraukta tik 2009-10-05.

Nurodo, kad skiriant bausmę, turi būti atsižvelgiama ir į Lietuvos Respublikos BK 56 str., kuris numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Tuo tarpu T. N. paskirta bausmė – 45 paros arešto atitinka Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatytos bausmės – arešto – vidurkį, kadangi Lietuvos Respublikos BK 49 str. numato, kad už nusikaltimą nustatoma nuo 15 iki 90 parų arešto, o Lietuvos Respublikos BK 294 str. 2 d. numatyta tik arešto arba laisvės atėmimo iki penkerių metų bausmė. Taigi, nors teismas bausmės rūšį T. N. parinko tinkamai, tačiau, prokurorės manymu, šios bausmės dydis aiškiai neatitinka nuteistojo asmenybės ir nusikalstamos veikos pobūdžio bei pavojingumo laipsnio.

Taip pat pažymi, kad Pakruojo rajono apylinkės teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam T. N., ne­sivadovavo Lietuvos Respublikos BK 64 str. ir 65 str. taisyklėmis, ir šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės nepagrįstai nesu­bendrino su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007-10-25 nuosprendžiu, kuriuo T. N. pripa­žintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 214 str. 1 d. ir nubaustas 2 MGL (250 li­tų) bauda, kuri iki šios dienos nesumokėta.

Teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros skundą tenkinti, nuteistasis T. N. ir jo gynėja prašė prokuratūros skundą atmesti.

Skundas tenkintinas iš dalies.

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendis pakeistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo – esant įstatyminiam pagrindui nepagrįstai nesubendrintų dviem nuosprendžiais nuteistajam T. N. paskirtų bausmių (BPK 328 str. 1p.).

Dėl nuteistajam T. N. paskirtos bausmės

Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje numatyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose, atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Konkrečiu atveju teismas, atsižvelgdamas į minėtas turinčias reikšmės bausmei skirti aplinkybes, paskiria nuteistajam individualizuotą bausmę, siekiant įgyvendinti bausmės skyrimo tikslus – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos BK XI skyriuje įtvirtinti bausmės skyrimo nepilnamečiui ypatumai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti skirdamas bausmę nepilnamečiui.

Baudžiamosios bylos medžiaga liudija, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas T. N. bausmę, Lietuvos Respublikos BK 54 str., 80 str., 90 str., 91 str. nuostatų nepažeidė. Teismas atsižvelgė į tai, kad T. N. padarė apysunkį tyčinį nusikaltimą, nusikalto būdamas anksčiau vieną kartą teistas, neišnykus teistumui (1 t. 95, 98-100 b. l.), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (1 t. 101 b. l.), nedirba, darbo biržoje neregistruotas, nusikaltimu padarytos žalos neatlygino. T. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pagrįstai pripažino tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str. 1 d. 1 p., 9 p.). Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus T. N. ne pačią griežčiausią BK 294 str. 2 d. numatytą bausmę – laisvės atėmimą, o alternatyvią bausmę – areštą. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad teismas arešto bausmės dydį T. N. nustatė nepažeisdamas baudžiamojo įstatymo reikalavimų. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. N. padarė būdamas nepilnametis, o pagal BK 90 str. 4 d. nuostatas, nepilnamečiui gali būti skiriama nuo 5 iki 45 penkių parų arešto. Taigi, teismas, atsižvelgęs į minėtus įstatymo reikalavimus, taip pat į tai, kad T. N. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, o yra dvi sunkinančios aplinkybės, teisingai nustatė pastarajam arešto bausmės dydį. Tenkinti prokurorės skundą ir griežtinti nuteistajam T. N. paskirtą bausmę arešto bausmės dydį nuo 45 parų padidinant iki 90 parų, nėra įstatyminio pagrindo. Prokurorės skundo argumentas, kad T. N. yra recidyvistas, atmetamas kaip nepagrįstas, nes recidyvistu negali būti laikomas asmuo, kuris nusikaltimą ar nusikaltimus, galinčius sudaryti nusikaltimų recidyvą, padarė būdamas jaunesnis negu 18 metų, t. y. nepilnametis.

Dėl bausmių subendrinimo

BK 64 str. 1 d. nurodyta, kad jeigu nuteistasis neatlikęs paskirtos bausmės padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, arba naują nusikalstamą veiką neatliktos bausmės laikotarpiu padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. Pagal BK 65 str. 2 d., teismas, subendrindamas bausmes BK 63 str. ir 64 str. numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia griežtesne bausme. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Bylos duomenys liudija, kad nusikalstamą veiką, už kurią yra nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, T. N. padarė neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu jam paskirtos bausmės, t. y. nesumokėjęs Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžiu jam paskirtos 2 MGL (250 Lt) dydžio baudos. Esant tokioms aplinkybėms, T. N. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. ir Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžiais paskirtos bausmės subendrintinos.

Teisėjų kolegija, remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 2 d. 2 p., 328 str. 1 p., 331 str.,

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 1 d., 2 d., 65 str. 2 d., T. N. Pakruojo rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 31 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su Šiaulių rajono apylinkės teismo 2007 m. spalio 25 d. nuosprendžiu jam paskirta ir neatlikta visa bausmės dalimi, ir galutinę subendrintą bausmę T. N. paskirti areštą 45 (keturiasdešimt penkioms) paroms ir 2 MGL (250 Lt) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.