- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-01-24
- Bylos Nr.
- 1-24-673/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Laima Šablevičienė
- Nukentėjusysis
- I. A.
- Kaltinamasis
- E. R.
- Advokatai
- Saulis Sinickis
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nevedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta prie Kėdainių r. sav., neteistas,
kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkiu žmogaus sveikatos sutrikdymu),
Aprašomoji dalis
nustatė:
2015-12-24 apie 15.00 val., E. R., name, esančiame (duomenys neskelbtini), Kėdainiuose, virtuvėje, asmeninio konflikto metu, nuo stalo paėmęs stiklinę tyčia metė ją į I. A. ir pataikė į krūtinę, po to ne daugiau kaip du kartus tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai į nugarą bei vyno buteliu trenkė I. A. į rankomis užsidengtą užpakalinę galvos sritį, dėl ko nuo smūgio vyno buteliui sudužus, stiklo šuke perpjovė I. A. kairės rankos delną ir padarė nukentėjusiajai I. A. pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, kairės plaštakos nykščio savojo nervo pažeidimą, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, tai yra sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamasis E. R. kaltu prisipažino, patvirtino, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, atliko veiksmus, nurodytus kaltinime, tai yra iš pykčio metė į I. A. stiklinę, du kartus kumščiu sudavė nukentėjusiajai į nugarą bei atimtu iš nukentėjusiosios vyno buteliu trenkė I. A. į galvos sritį, kurią nukentėjusioji tikriausiai buvo užsidengusi, perpjovė ranką, bėgo kraujas. Nesupranta, kodėl taip pasielgė, buvo blaivus, įsikišo į konfliktą, kuris jo nelietė. Gailisi. Žino, kad nukentėjusioji gydėsi. Nukentėjusiosios atsiprašė, buvo susitaikę ir susitarę dėl žalos atlyginimo, bet žalos neatlygino, nes neturėjo pinigų. Su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu sutinka, jo dydžio neginčija, sutinka su nukentėjusiosios advokato atstovavimo išlaidomis. Žino, kad ir ligonių kasa jam gali pareikšti ieškinį.
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir rašytiniais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.
Nukentėjusioji I. A. parodė, kad 2015-12-24 buvo pas draugus name adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kur tarp jos ir G. R. įvyko žodinis konfliktas. Tuomet įsikišo E. R. (past. G. R. sūnus), kuris metė į ją stiklinę ir pataikė į krūtinę. Po to E. 2-3 kartus kumščiu sudavė jai į nugarą. Ji paėmė vyno butelį ir sukosi link E. R., tačiau šis atėmė butelį ir ją vydamasis buteliu trenkė jai į galvą. Galvą ji buvo užsidengusi rankomis, pajuto smūgį ir dūžtančio stiklo garsą. Netrukus pamatė, kad kraujuoja jos ranka. Po to G. R. ir E. R. išėjo. Jos ranka buvo perpjauta, reikėjo atlikto operacijas, patyrė daug nepatogumų, negalėjo valdyti rankos (1 t. b. l. 26-27, 30-31). Parodymų patikrinimo vietoje metu I. A. patvirtino savo parodymus, parodė kaip ir kur jos atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas (1 t. b. l. 36-48).
Liudytojas G. R. parodė, kad 2015-12-24 kartu su E. R. nuvyko pas M. V. adresu (duomenys neskelbtini), Kėdainiai, kur buvo daugiau žmonių. Po kiek laiko išgirdo riksmą ir pamatė, kad kraujuoja I. A. ranka. Kas nutiko nematė (1 t. b. l. 70).
Liudytojas G. J. parodė, kad 2015-12-24 buvo pas M. V., kai įvyko žodinis konfliktas tarp I. A. ir G. R.. Jis pats vartojo alkoholinius gėrimus ir nekreipė dėmesio kas vyksta. Netrukus pamatė, kad I. A. ranka kraujuoja. Ji pasakė, kad ranką jai perpjovė R.. Virtuvėje ant grindų matė sudaužyto butelio šukes (1 t. b. l. 75-76).
Liudytoja N. V. parodė, kad 2015-12-24 buvo namuose. Pas juos buvo svečių, buvo vartojamas alkoholis. Po kiek laiko I. A. ir G. R. apsižodžiavo. Netrukus, nieko nepasakęs, E. R. metė stiklinę į I. A. bei kumščiu sudavė jai į nugarą. I. paėmė vyno butelį ir tarp jos bei E. R. įvyko susistumdymas, po kurio ji pamatė, kad I. ranka kraujuoja, o ant žemės buvo sudužęs butelis. I. A. jai pasakė, kad E. R. jai perpjovė ranką (1 t. b. l. 79-80, 83-84).
Liudytojas M. V. parodė, kad 2015-12-24 jo namuose vyko išgertuvės, kurių metu kilo žodinis konfliktas tarp I. A. ir G. R.. Į konfliktą įsikišo E. R.. Po kiek laiko jis pamatė, kad I. ranka kraujuoja. Ji pasakė, kad E. R. sudužusio butelio šuke perpjovė jai ranką. Jis pats konkrečių E. R. veiksmų nematė (1 t. b. l. 87-88).
Teismo medicinos specialisto išvadoje nurodyta, kad I. A. padaryta pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, kairės nykščio savojo nervo pažeidimas, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu daiktu. Sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas (1 t. b. l. 65-66).
Savanoriško daiktų pateikimo protokole nurodyta, kad nukentėjusioji I. A. pateikė stiklo šukes (1 t. b. l. 49-51), kurios buvo apžiūrėtos (1 t. b. l. 52-58) ir pateiktos saugojimui Kėdainių r. PK (1 t. b. l. 59-61).
Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados. Byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma, tai yra paties kaltinamojo prisipažinimu, ištirtais nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, teismo medicinos specialisto išvada, kt., nustatyta, kad kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, E. R., asmeninio konflikto metu, nuo stalo paėmęs stiklinę tyčia metė ją į I. A. ir pataikė į krūtinę, po to ne daugiau kaip du kartus tyčia kumščiu sudavė nukentėjusiajai į nugarą bei vyno buteliu trenkė I. A. į rankomis užsidengtą užpakalinę galvos sritį, dėl ko nuo smūgio vyno buteliui sudužus, stiklo šuke perpjovė I. A. kairės rankos delną ir padarė nukentėjusiajai I. A. pjautinę žaizdą kairėje plaštakoje, kairės plaštakos nykščio savojo nervo pažeidimą, poodinę kraujosruvą kairėje plaštakoje, tai yra sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl kairės plaštakos nykščio savojo nervo pažeidimo nukentėjusiosios sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.
BK 138 str. 1 d. numato atsakomybę už žmogaus tyčinį nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis pagal jam pareikštą kaltinimą kaltu prisipažino visiškai, patvirtino, jog nukentėjusiosios atžvilgiu panaudojo kaltinime nurodytą fizinį smurtą. Kaltinamojo kaltę įrodo ir ištirti įrodymai: nukentėjusiosios parodymai, kad kaltinamasis metė į ją stiklinę ir pataikė į krūtinę, kelis kartus kumščiu sudavė jai į nugarą, buteliu trenkė jai į galvą, perpjaudamas ranką, kuria buvo galvą užsidengusi, parodė, kad dėl patirtų sužalojimų ji ilgai gydėsi, jai buvo atliktos piršto operacijos; teismo medicinos specialisto išvados, kuriose nurodyta, jog aplinkybėse nurodytu laiku nukentėjusiajai buvo padaryti tokie sužalojimai: pjautinė žaizda kairėje plaštakoje, kairės nykščio savojo nervo pažeidimas, poodinė kraujosruva kairėje plaštakoje; sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu daiktu; sužalojimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas; sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikui; kt.
Visi šie išvardinti ištirti ir anksčiau aprašyti rašytiniai įrodymai patvirtino kaltinamojo panaudoto fizinio smurto faktą ir turinį. Nustatyta, jog kaltinamasis fizinį smurtą panaudojo be jokios aiškios priežasties - tai yra tyčia. Byloje nėra duomenų, kad kaltinamasis norėjo nesunkiai sutrikdyti nukentėjusiosios sveikatą, tačiau jis savo pavojingais veiksmais į ypač gyvybiškai svarbią žmogui kūno dalį, tai yra buteliu trenkdamas į galvos sritį, sąmoningai leido sveikatos sutrikimams kilti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Tarp kaltinamojo pavojingos veikos – kaltinime nurodyto panaudoto fizinio smurto ir atsiradusių pasekmių - nukentėjusiosios nesunkaus sveikatos sutrikdymo, yra tiesioginis priežastinis ryšys. Nusikaltimas baigtas, nes sukelta BK 138 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta pasekmė – nukentėjusioji dėl sužalojimų sirgo ilgiau kaip 10 dienų, dėl ko jai padaryti sužalojimai teismo medicinos specialistų buvo įvertinti kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Teismas, remdamasis surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma, daro išvadą, kad E. R. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (nesunkų žmogaus sveikatos sutrikdymą).
Atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaltinamojo prisipažinimo teismas nepripažįsta atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes teismui, išklausius kaltinamojo, susipažinus su nukentėjusiosios ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais (kad kaltinamasis jai grasino), nesusidarė įspūdis, kad jis gailėtųsi nuoširdžiai. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.
Bausmės skyrimo nuostatos. Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į tai, kad jis teisiamas už vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą, į padarytos veikos motyvus ir tikslus – nusikalstama veika padaryta nesugebant ir nenorint suvaldyti savo emocijų, smurtas panaudotas prieš fiziškai silpnesnę moterį; į kaltininko asmenybę – neteistas, baustas tik už KET pažeidimus, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, sveikas, juridiškai savo šeimos neturi (I t. b. l. 118-131).
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta teismas daro išvadą, kad neteistam kaltinamajam už nusikaltimą skirtina švelniausia bausmės rūšis - laisvės apribojimas (BK 48 str.), prisipažinusiam kaltinamajam paskiriant mažesnę bausmę nei galimos skirti bausmės vidurkis, skiriant įpareigojimą (BK 48 str. 6 d. 3 p.), bausmę 1/3 mažinant (BK 64¹ str.), kartu su bausme kaltinamajam skiriant ir baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 2 d. 9 p., 3 d.).
Kardomoji priemonė. Kaltinamasis sulaikytas nebuvo. Jam byloje paskirtos kardomosios priemonės rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumento paėmimas buvo panaikintos 2016-05-17 prokuroro nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, atnaujinus ikiteisminį tyrimą jokia kardomoji priemonė kaltinamajam paskirta nebuvo (1 t. b. l. 111-113, 114-116, 136-139, 145, 169-171).
Civiliniai ieškiniai. Nukentėjusioji I. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį (2 t., b. l. 7-12), kurį palaikė teisiamojo posėdžio metu ir prašė patenkinti: dėl 208,23 Eur turtinės ir 1200 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 5 procentų procesinių palūkanų ir 400 Eur advokato atstovavimo išlaidų (2 t. b. l. 26), priteisimo. Savo ieškinį be byloje esančių įrodymų grindė pažymomis apie darbo užmokestį, VSDFV pažyma apie nukentėjusiajai išmokėtas išmokas, Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pažyma, vaistinės kvitais, kvitais apie mokestį už stovėjimą aikštelėje Kaune, kuro pirkimo kvitais, autobuso bilietu, medicinos dokumentų išrašais (2 t. b. l. 13-23).
Kaltinamasis su tokio dydžio civiliniu ieškiniu sutiko visiškai, neginčijo nei turtinės, nei neturtinės žalos dydžio.
Civiliniai ieškiniai realūs, įrodyti prie ieškinių pridėtais rašytiniais įrodymais, todėl pagrįsti ir turi būti tenkintini. Nukentėjusiosios civilinis ieškinys dėl prašomos priteisti 1200,00 Eur neturtinės žalos realus, nes nukentėjusioji akivaizdžiai patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė fiziniu skausmu, dvasiniais išgyvenimais dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, patirto smurto, nepatogumais dėl sužalojimo, tai yra dėl medicininių intervencijų, negalėjimo normaliai valdyti rankos, gydymosi trukmės, negalėjimo dirbti, kt., bei iki šiol piršte likusiais po sužalojimo fiziniais pokyčiais ir pojūčiais. Kaltinamasis dirba, yra jauno amžiaus ir darbingas. Nukentėjusiojo civilinis ieškinys dėl prašomo priteisti neturtinės žalos dydžio atitinka ir teismų praktikoje analogiškose bylose dėl neturtinės žalos už nesunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamų sumų dydžiams. Mažinti ieškinio sumos dėl neturtinės žalos dydžio pagrindo nėra.
Ieškinio suma, tai yra 208,23 Eur turtinė ir 1200 Eur neturtinė žala - priteistina iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiajai I. A., nes žala priežastiniu ryšiu susijusi su kaltinamojo kaltais veiksmais (BPK 115 str.).
Dėl I. A. prašymo priteisti 5 proc. metines procesines palūkanas. Baudžiamajame procese civilinio ieškinio pareiškimo bei nagrinėjimo tvarka yra kitokia nei civiliniame procese. Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareikštas tik dėl turtinės ir (ar) neturtinės žalos atlyginimo. Baudžiamajame procese žala suprantama kaip konkrečios nusikalstamos veikos pasekmė, gi procesinės palūkanos nėra byloje nagrinėjamo nusikaltimo padariniai. Civilinio kodekso (toliau CK) 6.37 ir 6.210 str. reglamentuoja palūkanas vykdant pinigines prievoles. Sutinkamai su teismų praktika, procesinių palūkanų paskirtis – skatinti operatyvų teismo sprendimo įvykdymą. Pagrindas priteisti šias palūkanas yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, o jo kreditorius dėl to kreipėsi į teismą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-144/2014). Nors CK 6.210 str. 1 d. įtvirtina norma nustato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio, tačiau ji yra CK XVII skyriuje „Sutarčių neįvykdymo teisinės pasekmės“ ir kaltinamojo atžvilgiu šioje byloje negali būti taikoma, nes jo civilinė atsakomybė yra ne sutartinė, o deliktinė. Pažymėtina, kad LAT jau yra pasisakęs, kad baudžiamojoje byloje pareiškiamu civiliniu ieškiniu gali būti sprendžiami tik deliktinės civilinės atsakomybės klausimai (BPK 109 str.). Deliktinę atsakomybę reglamentuoja CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus trečiajame skirsnyje įtvirtintos normos, kurios palūkanų pagal prievolę atlyginti žalą nenumato. Kadangi palūkanos nėra nusikaltimu padarytos turtinės žalos dalis, todėl jų priteisimas šiuo atveju negalimas. Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytą teisinį reglamentavimą priteisti iš kaltinamojo penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo nėra teisinio pagrindo, todėl ieškinys šioje dalyje atmestinas (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. kovo 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-99-648/2016).
Daiktinis įrodymas. Stiklo šukės, saugomos Kėdainių PK (2016-04-11 kvitas Nr. 0051675), nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinos ir sunaikintinos (BK 72 str.).
Proceso išlaidos. Teismo pašto išlaidos – 2,35 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3,00 Eur sumos, todėl iš kaltinamojo valstybei nepriteistinos.
Sutinkamai su BPK 103 str. 6 p., 105 str. 1 d., nukentėjusiosios atstovavimo išlaidos (išlaidos advokato paslaugoms apmokėti), prašant nukentėjusiajai ir jos atstovui, pripažintinos proceso išlaidomis, todėl turi būti priteistos iš kaltinamojo. Atstovavimo išlaidos grindžiamos pinigų priėmimo kvitu (2 tomas, b. l. 26). Kaltinamasis sutiko atlyginti nukentėjusiosios atstovavimo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusiosios atstovas advokatas nukentėjusiąją atstovavo nuo ikiteisminio tyrimo pradžios, ruošė ir teismui pateikė civilinį ieškinį, dalyvavo teisiamajame posėdyje, darytina išvada, kad prašoma priteisti suma nėra per didelė, yra reali ir pagrįsta, todėl nukentėjusiajai iš kaltinamojo turi būti priteista 400,00 Eur išlaidų už advokato pagalbą (BPK 104 str. 2 d., 106 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 301-305 str., 307 str. 1 d., teismas
nusprendžia:
E. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje (žmogaus nesunkus sveikatos sutrikdymas), ir nuteisti - 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme, bausmės metu įpareigojant dirbti arba būti registruotam darbo biržoje;
remiantis BK 64¹ str. paskirtą bausmę 1/3 sumažinti ir galutinę bausmę paskirti - 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimą, bausmės metu įpareigojant E. R. dirbti arba būti registruotam darbo biržoje,
bei paskirti baudžiamojo poveikio priemonę: E. R. įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant baudžiamojo poveikio priemonę įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Išaiškinti, kad E. R. privalo: be bausmės vykdančios institucijos žinios nekeisti institucijai nurodytos savo gyvenamosios vietos, vykdyti teismo paskirtą įpareigojimą, nustatyta tvarka atsiskaityti kaip vykdo įpareigojimą. Išaiškinti, kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę (nevykdo įpareigojimo), ši bausmė jam gali būti pakeista į su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Taip pat išaiškinti, kad asmeniui, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nuteisimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Priteisti iš kaltinamojo E. R. nukentėjusiajai I. A., gim. (duomenys neskelbtini): 208,23 Eur (dviejų šimtų aštuonių eurų 23 ct) turtinę, 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų 00 ct) neturtinę žalą ir 400,00 Eur (keturis šimtus eurų 00 ct) nukentėjusiosios turėtų išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Likusioje dalyje nukentėjusiosios civilinį ieškinį atmesti.
Daiktinį įrodymą - stiklo šukes, saugomas Kėdainių PK, nuosprendžiui įsiteisėjus konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt (20) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam Kėdainių rajono apylinkės teismui (išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).