Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-04-24 · Administracinė byla Nr. AS-556-200-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-24
Bylos Nr.
AS-556-200-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Arūnas Sutkevičius (pran.)
Pareiškėjas
D. V., J. Š.
Atsakovas
Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
Administracinė byla Nr. AS556- 200/2009Procesinio sprendimo kategorija 76 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTIS2009 m. balandžio 24 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Arūno Sutkevičiaus (pranešėjas),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų D. V. ir J. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų D. V. ir J. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs administracinę bylą Nr. I-596-14/2007, 2007 m. sausio 26 d. priėmė sprendimą, kuriuo nusprendė: „panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006-10-11 rašte Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0) išreikštą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjoms pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjų 2006-10-02 prašymo“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas 15 dienų terminas pareiškėjų prašymams išspręsti, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

2008 m. lapkričio 5 d. Vilniaus apygardos administracinis teismas išdavė vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr. I-596-14/2007, kuriame yra nurodyta, jog teismas nusprendė: „panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006-10-11 rašte Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0) išreikštą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjoms pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą“.

II.

2008 m. gruodžio 8 d. į teismą kreipėsi antstolė Daiva Milevičienė su prašymu išaiškinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 5 d. išduoto vykdomojo dokumento Nr. I-596-14/07 vykdymo tvarką nurodant, ar šiuo vykdomuoju dokumentu Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra įpareigota išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą, ar šiuo sprendimu yra tik panaikinamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2006 m. spalio 11 d. sprendimas Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0).

Antstolė nurodė, kad skolininkui - Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, įteikė pasirašytinai raginimą įvykdyti sprendimą. Skolininkas prašo nutraukti vykdomąją bylą motyvuodamas tuo, kad antstolis neteisėtai ragina išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą, nors teismo sprendimu atsakovas įpareigotas iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2006 m. spalio 2 d. pateiktą prašymą ir priimti sprendimą dėl pateikto prašymo; atsakovas 2008 m. gegužės 20 d. raštu, kuriuo atsisakyta atlikti pareiškėjų 2006 m. spalio 2 d. pateiktame prašyme nurodytus veiksmus, sprendimą įvykdė. Vykdomajame rašte nurodytą rezoliucinę dalį analizuojant gramatiniu metodu, darytina išvada, kad sprendimu yra nuspręsta išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą, todėl skolininkas privalo atlikti nurodytus veiksmus.

III.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 30 d. nutartimi nutarė išaiškinti sprendimo vykdymo tvarką administracinėje byloje Nr. I-596-14/2007. Teismas išaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi yra nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. spalio 11 d. rašte Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0) išreikštą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjoms pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjų 2006 m. spalio 2 d. prašymo. Teismas išaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra įpareigota pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą. Teismas nutarė ištaisyti rašymo apsirikimą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. lapkričio 5 d. išduotame vykdomajame rašte administracinėje byloje Nr. I-596-14/07 ir vykdomajame rašte nurodyti: „Teismas nusprendė: panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006-10-11 rašte Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0) išreikštą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjoms pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjų 2006-10-02 prašymo.“ Teismas nutarė įsiteisėjus šiai nutarčiai, išduoti naują vykdomąjį raštą, siųsti antstolei D. Milevičienei.

Teismas konstatavo, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 97 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad administracinių teismų sprendimai vykdomi antstolių Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka. CPK 589 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, jog jeigu teismo procesinio sprendimo vykdymo tvarka yra neaiški, antstolis kreipiasi į procesinį sprendimą priėmusį teismą, kad išaiškintų sprendimo vykdymo tvarką. ABTĮ 94 straipsnio 3 dalyje yra numatyta galimybė šalims kreiptis į teismą dėl neįvykdyto teismo sprendimo išaiškinimo. Ši nuostata šiuo atveju netaikoma, nes dėl sprendimo išaiškinimo kreipėsi ne bylos šalis, su prašymu kreipėsi antstolė, todėl šiuo atveju yra sprendžiamas klausimas dėl sprendimo vykdymo tvarkos išaiškinimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą su reikalavimu įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą. Ankščiau nurodyta teismo sprendimo rezoliucinė dalis patvirtina, kad teismas priėmė sprendimą įpareigojantį atsakovą priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjų 2006 m. spalio 2 d. prašymo, kuriuo pareiškėjos kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentą, prašydamos nustatyta tvarka pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos bei ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą. Teismas sprendimu nei patenkino, nei atmetė reikalavimą - įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą. Nurodytas aplinkybes patvirtina tiek sprendimo rezoliucinės dalies turinys, tiek sprendimo motyvai. Sprendimo motyvuose yra konstatuojama: kaip matyti iš minėto Miesto plėtros departamento 2006-10-11 sprendimo (rašto), jame išvis nenurodyta jokių motyvų dėl ko pareiškėjų prašymas netenkinamas, jame nėra aiškiai suformuluotos nustatytos ar suteikiamos teisės ir pareigos, nenurodyta jo apskundimo tvarka; minėtame sprendime iš esmės pateikiami tik informacinio pobūdžio teiginiai; Vilniaus miesto savivaldybės administracija įpareigotina ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjų prašymo, jame turi būti pasisakyta dėl abiejų prašymo reikalavimų. Nurodytas aplinkybes patvirtina ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarties rezoliucinė dalis bei motyvai, kuriuose yra konstatuota, kad pareiškėjų prašymai turi būti sprendžiami laikantis teisės aktuose nustatytų ir šioje nutartyje nurodytų procedūrų, teismas neatlieka viešojo administravimo funkcijų, todėl atsakovui nenagrinėjus pareiškėjų prašymų negali priimti sprendimo dėl jų esmės, t. y. tenkinimo ar atmetimo. Todėl pareiškėjos ir antstolė nepagrįstai nurodo, jog teismo sprendimu atsakovas yra įpareigotas pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą. Teismo sprendimu atsakovas yra įpareigotas priimti motyvuotą sprendimą. Teismas pažymėjo, kad vykdomajame dokumente yra nurodyta ne visa teismo sprendimo rezoliucinė dalis, nėra nurodytas įpareigojimas priimti motyvuotą sprendimą, kuriame nėra nurodomas 15 dienų sprendimo įvykdymo terminas, nes šioje dalyje apeliacinės instancijos teismas pakeitė sprendimą. Todėl teismo iniciatyva yra ištaisomas šis teismo procesinio dokumento rašymo apsirikimas (ABTĮ 94 str. 2 d., 4 str. 6 d.). Teismo teigimu, jeigu pareiškėjos mano, jog įsiteisėjęs sprendimas turi būti pakeistas ar panaikintas, dėl to, kad pareiškėjoms realizavus savo teisę kreiptis į teismą, pareiškėjų pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymo saugomas interesas nėra apgintas, pareiškėjos turi teisę kreiptis į teismą dėl proceso atnaujinimo esant ABTĮ 153 straipsnyje numatytam pagrindui (ABTĮ 5 str.). Nurodyta teisė pareiškėjoms buvo išaiškinta administracinėje byloje Nr. I-3949-602/2008, kuri yra nutraukta dėl to, kad pareiškėjos kreipėsi į teismą su tapačiu skundu, kaip ir šioje byloje.

IV.

Pareiškėjos D. V. ir J. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį bei išaiškinti, kad: Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi yra nuspręsta panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006 m. spalio 11 d. rašte Nr. A51-16881- (11.4-MPD-0) išreikštą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjoms pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją laikantis išvardintų procedūrų bei teisės aktų reikalavimų pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatuodamas, jog atsakovo atsisakymas atlikti pareiškėjų prašomus veiksmus yra nepagrįstas, ir nurodydamas teisės normas, kurios turėtų būti taikomos, įpareigojo atsakovą priimti naują sprendimą, laikantis teisės aktų reikalavimų tenkinant pareiškėjų prašymą.

2. Iš bylų medžiagos matyti, kad atsakovas piktavališkai piktnaudžiauja jam suteiktomis teisėmis. 2008 m. birželio 17 d. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamentas pateikė naują analogišką atsakymą Nr. A51-14136 (11.4-MPD-0), kuriame nurodė, kad 2006 m. spalio 2 d. pareiškėjų prašymas buvo išspręstas 2006 m. spalio 11 d. raštu Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0). Tokiu būdu šioje byloje yra sukuriamas uždaras ratas: atsakovas priima sprendimą, išreikštą 2006 m. spalio 11 d. raštu Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0); Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažįsta minėtą sprendimą neteisėtu ir įpareigoja atsakovą laikytis išvardintų teisės aktų, kurie leidžia tenkinti pareiškėjų prašymą ir pažymėti ūkininko ūkio sodybos vietą žemėtvarkos projekte bei išduoti statinio projektavimo sąlygas; atsakovas priima naują analogišką sprendimą išreikštą 2008 m. birželio 17 d. rašte Nr. A51-14136 (11.4-MPD-0), kuriame nurodoma, kad pareiškėjų prašymas buvo išspręstas 2006 m. spalio 11 d. raštu Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0). Vilniaus apygardos administracinis teismas bylą dėl atsakovo 2008 m. birželio 17 d. rašte Nr. A51-14136 (11.4-MPD-0) išreikšto sprendimo nutraukia nurodydamas, kad pareiškėjų skundas jau yra išnagrinėtas ir, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. sprendimas bei šio teismo nutartis nesudaro kliūčių pareiškėjoms įgyvendinti savo teisės statyti ūkininko sodybą šiuo metu galiojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

3. Vilniaus apygardos administracinis teismas išaiškina sprendimo vykdymo tvarką, esą atsakovas privalo priimti naują motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjų prašymo. Tokiu būdu atsakovui suteikiama galimybė vėl priimti sprendimą remiantis tais pačiais niekuo nepagrįstais argumentais ir pareiškėjos vėl bus priverstos kreiptis į teismą su analogišku prašymu. Tokia situacija ne tik teisiškai nepagrįsta ir pažeidžianti teisėtų lūkesčių principą, bet netgi absurdiška.

Atsiliepimas

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjų atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjos atskirajame skunde dėsto argumentus ne dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, bet dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, pareiškėjų teigimu, neteisėtų veiksmų. Pabrėžia, jog nei Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutarties motyvuose, nei rezoliucinėse dalyse nėra nurodyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra įpareigojama pažymėti ūkininko ūkio sodybos ir ūkio pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte bei išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų projektavimo sąlygų sąvadą. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas pareiškėjų skundą patenkino tik iš dalies, nors pareiškėjos reikalavo įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją pažymėti ūkininko ūkio sodybos vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte bei išduoti ūkininko ūkio sodybos projektavimo sąlygų sąvadą. Pareiškėjos iš esmės siekia pakeisti jau įsiteisėjusius sprendimą bei nutartį, tačiau šiuo atveju pagal analogiją taikytina ABTĮ 94 straipsnio 3 dalis, draudžianti aiškinant teismo sprendimą keisti jo turinį. Pabrėžia, jog Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendime nurodytas įpareigojimas iš naujo nagrinėti pareiškėjų 2006 m. spalio 4 d. prašymą bei priimti dėl jo motyvuotą sprendimą savaime nereiškia, kad naujas sprendimas turi būti palankus pareiškėjoms.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

V.

Atskirasis skundas atmestinas.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 94 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad kol sprendimas neįvykdytas, bylos šalių prašymu teismas turi teisę išaiškinti savo priimtą sprendimą, tačiau nekeisdamas jo turinio.

Sprendimo neaiškumas yra ta sąlyga, kuri ir sąlygoja poreikį tiek teismui, tiek proceso dalyviams išaiškinti teismo sprendimą ir tuo pašalinti trūkumus, atsiradusius dėl formuluočių dviprasmiškumo ar neaiškumo.

Nurodyta teisės norma taip pat skirta teismo sprendimo trūkumams pašalinti tais atvejais, kai teismo sprendimas yra vykdytinas ir kai iškyla teismo sprendimo vykdymo neaiškumų. Šiuo atveju priimto sprendimo išaiškinimo būtinumas yra suponuojamas šio sprendimo rezoliucinės dalies nepakankamo aiškumo (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai suformuluota sprendimo rezoliucinė dalis). Aiškindamas sprendimą teismas negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2007 m. sausio 26 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodė „panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2006-10-11 rašte Nr. A51-16881-(11.4-MPD-0) išreikštą sprendimą, kuriuo atsisakyta pareiškėjoms pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą, bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją ne vėliau kaip per 15 dienų nuo šio teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos priimti motyvuotą sprendimą dėl pareiškėjų 2006-10-02 prašymo“. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. spalio 26 d. nutartimi Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimą pakeitė panaikinant teismo sprendimo dalį, kuria nustatytas 15 dienų terminas pareiškėjų prašymams išspręsti, kitą teismo sprendimo dalį paliko nepakeistą.

Įvertinus Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartyje surašytus motyvus, kurių pagrindu priimta sprendimo, nutarties rezoliucinė dalis, konstatuotina, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 m. sausio 30 d. nutartimi pagrįstai išaiškino, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. spalio 26 d. nutartimi atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra įpareigotas pažymėti planuojamos ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų vietą žemės reformos žemėtvarkos projekte ir išduoti ūkininko ūkio sodybos ir ūkinių pastatų statybos projektavimo sąlygų sąvadą. Pirmosios instancijos teismo nutartimi buvo aiškiai išaiškinta sprendimo vykdymo tvarka, nekeičiant jo turinio.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirajame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartis paliktina nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų D. V. ir J. Š. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. sausio 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusLaimė BaltrūnaitėArūnas Sutkevičius