Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų R. B. skundą atsakovei Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Generalinio prokuroras 2016 m. kovo 29 d. sprendimu Nr. 17.2-4052 atsisakė įskaityti į tarnybos prokuroru stažą prašomus laikotarpius, nurodytus Mykolo Romerio universiteto 2016 m. kovo 2 d. pažymoje Nr. 7ARC92.39-301)-51, nes tam nėra teisinio pagrindo (b. l. 14).

Nesutinka su Generalinės prokuratūros pozicija, kad tik įgijus teisę į pareigūnų ir karių valstybinę pensiją, jo atžvilgiu galės būti taikoma (įgyvendinta) šio įstatymo nuostata (Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalis). Tiek Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatyme, tiek jo pakeitimuose nenurodyta, kad įstatymas turi būti betarpiškai taikomas tik išėjus į pensiją, įstatymas galioja nuo jo įsigaliojimo momento, jokios kitos išlygos nėra numatyta. Tuo labiau, Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalyje nurodyta, kad šioje dalyje nurodyti laikotarpiai įskaitomi į tarnybos laiką, o ne, kaip interpretuoja ir teigia Generalinė prokuratūra, į laikotarpį, būtiną gauti pareigūnų ir karių valstybinei pensijai. Generalinės prokuratūros pozicija šiuo klausimu - įstatyminės prievolės, įskaityti į jo tarnybos prokuratūroje laikotarpį papildomą laiką, nurodytą Mykolo Romerio universiteto išduotoje pažymoje, nukėlimas neapibrėžtam laikotarpiui į ateitį (tik faktiškai skiriant valstybinę pensiją), pažeidžia pareiškėjo teises ir teisėtus lūkesčius: teisę gauti teisingą atlyginimą, teisę laiku įgyti teisę į karių ir pareigūnų valstybinę pensiją, teisę gauti teisingą išeitinę išmoką, teisę į papildomas atostogas ir jų paskaičiavimą, kitas teises (valstybinėje socialinio draudimo (Sodra) duomenų bazėje neatsispindi teisingas stažas, o šis laikotarpis yra svarus sprendžiant turtinio pobūdžio klausimus (imant paskolas iš bankų ir pan.) ir dažniausiai būna lemiamu).

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą patenkinti jame išdėstytais argumentais.

Skundo teiginiai, kad pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodytas tarnybos laikas pensijai skirti turi būti įskaitytas į tarnybos prokuroru stažą, yra teisiškai nepagrįsti (Prokuratūros įstatymo 28 str. 1. 2 d.). Prokuratūros įstatymo 47 straipsnis, reglamentuojantis prokuroro išeitines išmokas, šių išmokų dydžius sieja išimtinai su tarnybos prokuroru stažu, bet ne su tarnybos laiku valstybinei pensijai skirti. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis numato prokuroro teisę į pailgintas atostogas. Tačiau ši teisė taip pat siejama su tarnybos prokuroru stažu, bet ne su tarnybos laiku valstybinei pensijai skirti. Pareiškėjas į tarnybą prokuratūroje priimtas 2000 m. birželio 26 d. ir priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pagrįstai ir teisėtai jam skaičiuojamas būtent nuo nurodytos dienos.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl generalinio prokuroro atsisakymo įskaityti į tarnybos prokuroru stažą pareiškėjo prašomą laikotarpį, kai jis studijavo Mykolo Romerio universitete, teisėtumo ir pagrįstumo (b. l. 14).

Šiuo atveju teismui svarbu nustatyti, ar pareiškėjo studijų laikas Mykolo Romerio universitete gali būti įskaitytas į tarnybos prokuroru stažą.

Nustatyta, kad pareiškėjas nuo 1996 m. liepos 18 d. iki 1999 m. birželio 24 d. studijavo Lietuvos policijos akademijoje, jam buvo suteiktas teisės bakalauro kvalifikacinis laipsnis. Nuo 1999 m. birželio 24 d. iki 2001 m. kovo 2 d. tęsė studijas Lietuvos teisės universitete, jam buvo suteiktas teisės magistro kvalifikacinis laipsnis. Šiuo metu dirba Vilniaus apygardos prokuratūroje – prokuroru.

Pareiškėjas skunde teigia, kad studijų laikas Mykolo Romerio universitete turi būti įskaitytas į tarnybos prokuroru stažą, nes 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo NR. 1-693 3, 6, 7, 9, 16 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 152 straipsniu įstatymas (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1864), kurio 16 straipsnio 13 dalyje numatyta, kad į tarnybos laiką, nurodytą šio įstatymo 6 straipsnyje, taip pat įskaitomi šie laikotarpiai, buvę nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 2003 m. gegužės 1 d. (Lietuvos policijos akademijos ir aukštųjų mokyklų policijos fakultetų studentų bei Vidaus reikalų ministerijos aukštesniųjų policijos mokyklų klausytojų faktinis tarnybos laikas, jeigu asmenims, kurie mokėsi nurodytų įstaigų dieniniuose skyriuose, buvo pavesta saugoti viešąją tvarką arba vykdyti kitas pareigas, susijusias su viešosios tvarkos užtikrinimu ir palaikymu, taip pat laikas, kai minėti asmenys atliko praktiką arba stažavo vidaus reikalų, valstybės saugumo, krašto apsaugos sistemų įstaigose).

Atsakovė Generalinė prokuratūra su skundu nesutinka, teigdama, kad pareiškėjo nurodytas laikotarpis turi būti įskaitomas į tarnybos laiką pensijai skirti, bet ne į tarnybos prokuroru stažą, nes to nenumato Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Teismas negali sutikti su pareiškėjo teiginiais, palaiko Generalinės prokuratūros poziciją, nes pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalį pareiškėjo nurodytas laikotarpis įskaitomas į tarnybos laiką pensijai skirti, bet ne į tarnybos prokuroru stažą, kurio skaičiavimą reglamentuoja Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pagal Įstatymo 28 straipsnio 1 dalies nuostatas, prokuroro tarnybos pradžia laikoma paskyrimo į prokuroro pareigas diena. Šios straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tarnybos prokuroru stažą, skaičiuojamą priimant asmenį į tarnybą prokuratūroje, nustatant stažuotės ir prokuroro karjeros tvarką, sudaro: 1) asmens darbo teisėju ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju stažas; 2) įskaitytas asmens teisinio pedagoginio darbo turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį stažas; 3) įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose.

Teismas pažymi, kad pagal Lietuvos Respublikos pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 16 straipsnio 13 dalies nuostatas pareiškėjo nurodytas laikas įskaitomas į tarnybos stažą pensijai skirti, tačiau ne į tarnybos prokuroru stažą, kurio skaičiavimą aiškiai reglamentuoja Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys ir nurodytos stažų sąvokos nėra tapačios, jų skaičiavimą reglamentuoja skirtingi įstatymai. Todėl pareiškėjas nepagrįstai tapatina Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalių apibrėžtą tarnybos prokuroru stažą su Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 6 straipsnio ir 16 straipsnio 13 dalies apibrėžtu tarnybos stažu pensijai skirti. Generalinė prokuratūra atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodyti laikotarpiai bus įskaityti į pareiškėjo tarnybos stažą pensijai skirti, bet ne į tarnybos prokuroru stažą, nes to nenumato Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalys.

Pareiškėjas teigia, kad atsakovė neįskaitydama į tarnybos prokuroru stažą jo studijų laiko Mykolo Romerio universitete, pažeidžia jo teisę ir teisėtus lūkesčius gauti teisingą atlyginimą, laiku įgyti teisę į karių ir pareigūnų valstybinę pensiją, gauti teisingą išeitinę išmoką, papildomas atostogas, taip pat neatsispindi teisingas stažas Valstybinio socialinio draudimo duomenų bazėje.

Teismas su šiais teiginiais nesutinka, nes pagal Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 punktą valstybinė pensija skiriama ir išmokama išėjusiems iš tarnybos prokurorams, ištarnavusiems prokuratūroje 20 ir daugiau metų ir sukakusiems Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių. Todėl šiuo metu skaičiuoti pareiškėjo tarnybos laiką valstybinei pensijai skirti nėra teisinio pagrindo, nes jis nėra įgijęs teisės gauti šią pensiją. Tuo tarpu pagal Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 2 dalies nuostatas, tarnybos prokuroru stažą sudaro asmens darbas teisėju, darbas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju; įskaitytas asmens teisinis pedagoginis darbas turint teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį; įskaitytas asmens tarnybos prokuroru ar darbo teisėju laikas užsienio valstybėje ar tarptautinėse institucijose. Visų šių laikotarpių, įskaitytinų į tarnybos prokuroru stažą, sąrašas yra baigtinis, jokie kiti laikotarpiai, įskaitant pareiškėjo pateiktoje pažymoje (b. l. 5-10) nurodytus praktikos vidaus reikalų sistemoje ir viešosios tvarkos saugojimo studijuojant Mykolo Romerio universitete laikotarpius, į tarnybos prokuroru stažą negali būti įskaityti. Be to Prokuratūros įstatymo 47 straipsnis, reglamentuojantis prokuroro išeitines išmokas, šių išmokų dydžius sieja išimtinai su tarnybos prokuroru stažu, bet ne su tarnybos laiku valstybinei pensijai skirti. Prokuratūros įstatymo 50 straipsnio 2 dalis numato prokuroro teisę į pailgintas atostogas, tačiau ši teisė taip pat siejama su tarnybos prokuroru stažu, bet ne su tarnybos laiku valstybinei pensijai skirti. Pareiškėjas į tarnybą prokuratūroje priimtas 2000 m. birželio 26 d. ir priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus pagrįstai ir teisėtai jam skaičiuojamas būtent nuo nurodytos dienos. Teismas pažymi, kad pareiškėjo pateiktoje pažymoje nurodyti laikotarpiai turi būti įskaityti į pareiškėjo tarnybos laiką pensijai skirti, tačiau šie laikotarpiai į tarnybos prokuroru stažą negali būti įskaitomi vadovaujantis Prokuratūros įstatymo 28 straipsnio 1 ir 2 dalimis.

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, ginčo klausimą reglamentuojančius teisės aktus, teismas daro išvadą, kad atsakovė išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, teisingai taikė teisės normas reglamentuojančias ginčo klausimą, Generalinės prokuratūros ginčijamas sprendimas atsisakyti įskaityti į tarnybos prokuroru stažą pareiškėjo prašomą laikotarpį, kai jis studijavo Mykolo Romerio universitete, yra teisėtas ir pagrįstas, nėra pagrindo jo tenkinti skunde išdėstytais argumentais, atsakovo sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

pareiškėjo R. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.