- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-10-13
- Bylos Nr.
- 1-1540-932/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-14720-2017-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Rezultatas
- Išnagrinėta priimant nuosprendį.
- Teisėjas
- Julita Dabulskytė-Raizgienė
- Kaltinamasis
- R. G.
- Advokatai
- Aldevinas Švedas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešuose teismo posėdžiuose išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, dirbantis pagal verslo liudijimą, mokosi (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 7 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. G. vairavo kelių transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, o būtent: jis 2017 m. kovo 27 d., apie 18.45 val., P. Širvio gatvėje, Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,51 prom. etilo alkoholio). Šiais savo veiksmais R. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje.
Teisiamajame posėdyje apklausiamas kaltinamasis R. G. savo kaltės nepripažino. Parodė, kad automobilis „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra apiformintas jo vardu, tačiau realiai priklauso jo draugui R. Š. Jis padėjo minėtam draugui, kartu su juo vyko į Alytų pirkti automobilį (viskas vyko žiemą, gali būti, kad 2016-12-02). Kadangi R. Š. pamiršo pasiimti piniginę su dokumentais, tai jis sutiko, kad automobilis būtų apiformintas jo (R. G.) vardu. Vėliau jis tą automobilį pasiskolino iš draugo, pastarasis turėjo gal 7-8 automobilius, todėl minėtasis nebuvo labai reikalingas, R. Š. jį pirko, kadangi galvojo restauruoti. Automobilį pasiskolino daugmaž mėnesio laikotarpiui, yra važiavęs apie 7-10 kartų (į parduotuvę, sporto klubą ir pan.). 2017-03-25 jis tuo automobiliu atvažiavo pas savo draugą, gyvenantį Širvio gatvėje, ten vartojo alkoholinius gėrimus, dėl ko paskui paliko automobilį stovėti. Įvykio dieną, t. y. 2017-03-27, ryte, prie nedidelės parduotuvės „Maxima“ (esančios šalia parduotuvės „Drogas“) susitiko su draugais (jų pavardžių ir vardų negali pasakyti, juos žino tik iš matymo, gyvena tame pačiame mikrorajone, atsimena nebent M. Ž. vardą ir pavardę). Visi nuėjo į miškelį išgerti, gėrė alų ir degtinę, buvo gerokai apsvaigęs. Eidamas link namų, kaip tik praeidinėjo Širvio gatvę, pamatė prieš kelias dienas paliktą automobilį „Opel Ascona“. Jis šį automobilį privalėjo grąžinti savininkui R. Š. (anksčiau nebuvo laiko), transporto priemonę reikėjo nuvaryti į Žirgo gatvę, kur buvo R. Š. garažas. Kaip tik susitiko pažįstamą T. ir paprašė jo nuvaryti automobilį iki Žirgo gatvės. Paklausė, ar T. turi teises, šis jam atsakė, kad taip (dokumentų parodyti neprašė). Tada T. atsisėdo už vairo, o jis (R. G.) stūmė automobilį (pats neužsivesdavo, reikdavo jį pastumti). Išstūmus automobilį iš stovėjimo vietos, šis pradėjo riedėti, greitis didėjo, kadangi buvo šiokia tokia nuokalnė. Jis bėgo paskui, vijosi ir vienu metu automobilis susipurtė bei sustojo. Išlipęs T. pasakė, kad viskas, nieko nebus, nukrito sankabos pedalas, po ko nuėjo į kitą gatvės pusę, kur stovėjo pažįstamas (su dviračiu). Norėdamas patikrinti, tada jau jis (kaltinamasis) pats atsisėdo į automobilį (užsidarė automobilio dureles), rakteliai buvo ištraukti, padėti tarp sėdynių, pamatė, kad išties nukritęs sankabos pedalas. Automobilyje prabuvo 10-15 min., buvo piktas, kad T. nuėjo ir automobilį paliko stovėti vidury gatvės. Staiga vienu metu jam pasirodė, kad automobilis pradėjo riedėti, dėl ko jis nuspaudė stabdžio pedalą ir ėmė šaukti T. ir tam kitam pažįstamam, kad šie greičiau padėtų ir prilaikytų automobilį iš priekio, kad šis niekur neriedėtų. Tada atėjo T. su tuo kitu vaikinu ir prilaikė automobilį, tačiau pasirodo, kad jis niekur taip ir neriedėjo. Kaltinamasis kategoriškai parodė, kad jam sėdint automobilyje transporto priemonė nė kiek nepariedėjo, jam prieš tai taip tik pasirodė, kadangi buvo neblaivus. Netrukus atvažiavo pareigūnai, pasakė, kad matė, kaip jam sėdint už vairo automobilis neva pavažiavo, nors to tikrai nebuvo. Nukritus sankabos pedalui, be to, užstrigus rankiniam stabdžiui, automobilis net nebūtų niekur pavažiavęs, vėliau jį į šoną traukė gal 4 ar 5 asmenys (pareigūnai ir jo pažįstami). Niekas jo negalėjo matyti važiuojančio, riedančio, kadangi to nebuvo (b. l. 88-92).
Ikiteisminio tyrimo metu R. G. savo kaltės taip pat nepripažino. Apklausiamas parodė, jog automobilis „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jam priklauso tik formaliai, realiai jis yra draugo R. Š. Jo (kaltinamojo) vardu automobilis užregistruotas tik dėl to, kad pirkimo dieną R. Š. pamiršo namuose dokumentus, dėl ko jiedu sutarė pirkimo-pardavimo sutartyje jį (R. G.) nurodyti kaip pirkėją. Neneigia kartais pasinaudojantis minėtu automobiliu, 2017-03-25, dienos metu, juo atvažiavo į svečius pas buvusį bendradarbį, gyvenantį P. Širvio gatvėje (namo numerio neprisimena). Su bendradarbiu išgėrė alkoholinių gėrimų ir po to pėsčiomis sugrįžo namo, palikdamas automobilį „Opel Ascona“ prie bendradarbio namo P. Širvio gatvėje. 2017-03-27, dienos metu, susitiko su draugais: M., L., T. ir dar vienu, kurio pravardė „G.“ (draugų pavardžių nežino, telefonų numerių dėl sugedusio telefono aparato šiuo metu taip pat nurodyti negali). Su draugais vartojo alkoholinius gėrimus (alų, degtinę), apie 18 val. išsiskyrė ir jis ėjo namo. Eidamas P. Širvio gatve, susitiko su T. (pavardės taip pat nežino). Išsišnekėjo su pastaruoju, pasakė, kad netoli stovi jo draugui priklausantis automobilis „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nurodė, kad reikia transporto priemonę reikia nuvaryti iki R. namų, esančių (duomenys neskelbtini). T. buvo blaivus, turėjo teisę vairuoti transporto priemones, todėl sutiko automobilį nuvaryti iki R.. Abu priėjo prie minėto automobilio, T. atsisėdo už vairo, o jis (kaltinamasis) stūmė automobilį tai iš priekio, tai iš galo, siekiant, kad šis išvažiuotų iš stovėjimo vietos. Anot R. G., buvo sugedęs automobilio starteris, užvesti paprastai raktu jo neįmanoma (užsiveda tik pradėjus judėti automobiliui). „Opel Ascona“ išvažiavus iš stovėjimo vietos, jis vis dar neužsivedė, dėl ko jis toliau stūmė automobilį, o T. sėdėjo prie vairo ir bandė jį užvesti. Toje vietoje yra nedidelė nuokalnė, todėl gerai pastumtas automobilis, T. tebesėdint prie vairo, pradėjo riedėti žemyn, o jis atsiliko. Automobilis nuriedėjo apie 15-20 m į priekį, po ko T. pranešė, kad automobilis visiškai sugedo, nukrito jo sankabos pamina, automobilis nebeužsives. Tuomet T. išlipo iš automobilio, perėjo į kitą gatvės pusę ir sustojo ant šaligatvio (maždaug 20 m atstumu nuo priekyje kelyje palikto automobilio). T. išlipus iš automobilio, pastebėjo dviračiu privažiuojantį dar vieną jų pažįstamą, vardu K. Šis sustojo šalia T., kuris, kaip minėjo, išlipęs iš automobilio stovėjo ant šaligatvio kitoje gatvės pusėje. Pastarieji juokėsi iš jo. Tuo metu jis (kaltinamasis) priėjo prie automobilio, sėdo į jį (vairuotojo vietą), uždarė dureles, patikrino sankabą ir įsitikino, kad sankabos pamina tikrai įkritusi. Automobilio raktelį (kartu su raktais nuo namų) rado gulintį prie pavarų dėžės, daiktams dėti skirtoje vietoje. Tada atidarė savo dureles ir pradėjo rėkti T. ir K., kad šie patrauktų automobilį, kurio negalima taip palikti automobilio ant kelio, be to, dar ir užstačius dešinėje buvusį išvažiavimą. Tuo metu iš priekio atvažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė matę, kad jis, sėdėdamas automobilio vairuotojo vietoje, riedėjo nuo kalno. Pareigūnai davė jam papūsti į alkotesterį, po to įsodino į savo tarnybinį automobilį, vėliau jį nuvežė į Priklausomybės ligų centrą, kuriame tyrimui buvo paimtas jo kraujas. Kategoriškai neigia savo kaltę, kadangi nesėdėjo nuo kalno riedančio automobilio vairuotojo vietoje. Tuo metu prie vairo buvo jo draugas T. Pareigūnai jo matyti riedančiame automobilyje negalėjo, pastarieji atvažiavo tik tuomet, kai automobilis sustojo įkritus sankabos paminai (maždaug po 5-15 minučių). Be to, įkritus sankabos paminai pajudinti iš vietos automobilį galėtų nebent kokie 3 žmonės. Pažymėjo, kad automobilio rankinis stabdis neveikė (b. l. 38). Papildomos apklausos metu R. G. nurodė, kad už automobilio vairo sėdėjo jo draugas T. G., kuris buvo apsirengęs juodos spalvos striuke, dėvėjo juodos spalvos kelnes. R. G. vilkėjo žalsvos spalvos striukę, kurios apatinė dalis buvo pilkos spalvos, dėvėjo šviesiai pilkos spalvos kelnes (b. l. 39, 40).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas P. K. parodė, jog būdamas namuose per buto langą pamatė, kaip lauke (Širvio gatvėje) iš matymo žinomi du neblaivūs vaikinai, bando iš stovėjimo vietos išstumti automobilį „Opel Ascona“ (vienas iš jų atsisėdo už vairo, o kitas stūmė iš priekio (už kapoto) iš vietos). Į tuos vaikinus dėmesį atkreipė dėl to, kad stumiamas automobilis buvo labai senas, akivaizdžiai matėsi, kad vaikinai buvo neblaivūs, svirduliavo, be to, bandydamas išstumti iš vietos stumiantysis vaikinas koja atsispyrė į kitą automobilį. Jis tą vaizdą stebėjo iš trečiame aukšte (įskaitant paaukštintą cokolinį aukštą, faktiškai iš ketvirtame aukšte) esančio buto. Kai automobilį išstūmė iš stovėjimo vietos (buvusios palei šaligatvį), vaikinai susikeitė vietomis ir tuomet už vairo sėdo tas, kuris prieš tai stūmė. Tuo momentu automobilis jau buvo bepradedantis riedėti, kadangi stovėjo gatvės įkalnėje. Iš galo vaikinas (prieš tai sėdėjęs už vairo) dar bandė jį stumti, nors tai jau ir nebebuvo reikalinga. Vaikinas tiesiog ėjo, faktiškai bėgo paskui automobilį. Tuo tarpu nuo kalno riedantis automobilis vienu momentu kliudė šaligatvio bortą, užšoko ant jo (vos nekliudė stovinčių vaikų), tačiau vairuotojui kažkaip pavyko suvaldyti automobilį, jis grįžo į važiuojamąją dalį ir riedėjo toliau, po ko sustojo. Liudytojo teigimu, automobilis iš viso nuvažiavo apie 200 metrų, ne mažiau nei per visą namo plotį. Kai automobilis sustojo, jis paskambino pagalbos telefonu (vėliau patikslino, jog visgi skambino anksčiau, kaip ir nurodė ikiteisminio tyrimo metu). Policija atvyko tuo metu, kai automobilis jau stovėjo (stovėjo apie 3-4 min.). Matė, kad pareigūnai atvažiuoja nuo Antakalnio g. žiedo ir įsuka į Širvio gatvę, matė švyturėlius, ar buvo garsinis signalas, neatsimena. Kas toliau vyko, jis tiksliai nebeatsimena, kadangi pamatęs pareigūnas nusiramino, jog viskas gerai, pareigūnai atvyko ir vėliau tik prieidavo momentais pasižiūrėti pro langą. Matė, kad pareigūnai bendravo su vairuotoju, po to pastarasis buvo nusiverstas į tarnybinį automobilį. Dar po kurio laiko priėjęs prie lango pamatė, kad automobilis yra nustumtas ir pastatytas gretimoje gatvelėje (į stovėjimo aikštelę), kur tebestovi iki šiol (jis pats automobilio nustūmimo momento nematė). Asmenų, stūmusių ir vairavusių automobilį, atpažinti negalėtų, veidų nematė, jis ikiteisminiame tyrime apibūdino, kaip jie buvo apsirengę (be to, jie turi būti užfiksuoti jo darytose nuotraukose ir vaizdo įraše). Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino, kad jo parodymai užfiksuoti teisingai, tuomet apklausiamas aplinkybes atsiminė geriau ir prašė vadovautis tais parodymais. Jei tuo metu nurodė, kad vairuotojas, vairavęs automobilį, iš jo iki policijos atvykimo išlipęs nebuvo, vadinasi, tokia aplinkybė yra teisinga. Iki atvykstant pareigūnams jis visą laiką stebėjo vaizdą. Visas įvykis truko 5-6 min., jis vaizdo nematė tik kokias 3-4 sekundes, kuomet parduotuvės sandėlio stogelis užstojo matomumą ir jis buvo priverstas nueiti iki kito lango. Tas momentas vyko automobiliui riedant nuo įkalnės žemyn, jam priėjus prie kito lango automobilis teberiedėjo (b. l. 100-105).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas P. K. parodė, jog 2017-03-27, apie 18.40 val., pro savo balkono langus, kurie išeina į P. Širvio gatvę, pastebėjo automobilį Opel Ascona, raudonos spalvos. Į šį automobilį atkreipė dėmesį todėl, kad jame vairuotojo vietoje sėdėjo vienas vaikinas su juodos spalvos striuke, o kitas vaikinas, apsirengęs chaki spalvos striuke, stumdė automobilį tai iš priekio, tai iš galo, bandydami išstumti automobilį iš stovėjimo vietos tarp kitų automobilių. Vaikinai buvo neblaivūs, tai matėsi iš šių nekoordinuotų judesių ir elgesio. Taip pat pastebėjo, kad pajudėjo priekyje automobilio „Opel Ascona“ stovėjęs žalsvos spalvos automobilis. Pamanė, kad šie arba trenkėsi nestipriai į jį, arba „Opel“ stumdantis vaikinas įsirėmė koja į tą automobilį. Visa tai matydamas, paskambino Nr. 112 ir pranešė apie neblaivius vaikinus. Operatorė pasakė, kad praneš policijai ir, gavusi visą reikšmingą informaciją, atsijungė. Kai automobilis buvo išstumtas iš stovėjimo vietos, juoda striuke apsirengęs vaikinas išlipo iš automobilio ir šio vietoje, t. y. prie vairo, sėdo vaikinas su chaki spalvos striuke. Savo telefonu padarė kelias to veiksmo nuotraukas. Šiam vaikinui vairuojant automobilį „Opel Ascona“, automobilis pradėjo riedėti P. Širvio gatvės nuokalne, kryptimi link Antakalnio gatvės. Matė, kad automobilio vairuotojas jo nesuvaldė, automobilis užšoko ant kairiojo šaligatvio borto ties geltonos spalvos pastatu, po ko nušoko nuo šaligatvio ir riedėjo toliau žemyn. Toliau jo matomumas buvo apribotas dėl buto sienos ir automobilis dingo iš jo akiračio. Perėjo prie kito, gretimo lango, kuris apima kitą P. Širvio gatvės kelio atkarpą. Pro šį kambario langą pamatė, kad „Opel Ascona“ jau stovi. Jo akivaizdoje prie automobilio iš galo pribėgo pirmas vaikinas su juoda striuke. Matė, kad netoli stovi dar vaikinas su dviračiu ir dar vienas ar du kažkokie vaikinai. Vairuotojas vis dar sėdėjo automobilyje vairuotojo vietoje. Pradėjo šiuos savo telefonu filmuoti. Vaikinas su juoda striuke ir, kaip matosi įraše, juodomis kelnėmis, buvo neblaivus, šio veiksmai buvo nekoordinuoti, kas taip pat matosi vaizdo įraše. Šis vaikinas ir vaikinas, buvęs su dviračiu, bandė automobilį „Opel Ascona“ stumti, atsirėmę į jo priekinę dalį. Paskambino Bendrojo pagalbos centro operatorė, pasakė, kad informacija pareigūnams perduota, paprašė pabūti „ant ryšio”, kol privažiuos pareigūnai, kad, jeigu vaikinai bandytų pabėgti iš vietos, nurodytų šių pasitraukimo kryptį. Už poros minučių privažiavo policijos pareigūnai. Vairuotojas visą tą laiką taip ir sėdėjo automobilyje prie vairo. Tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė jo darytas šio įvykio nuotraukas ir vaizdo įrašą (b. l. 16).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas V. M. parodė, jog tarnybos metu buvo gautas pranešimas, jog galimai neblaivi kompanija stumia automobilį, vienas iš asmenų yra už vairo. Kartu su porininku D. K. išvyko pagal nurodytą pranešimą, jie tarnybiniu automobiliu atvažiavo iš Antakalnio gatvės ir sankryžoje su „Maxima“ per gatvės kampą pamatė gatvėje, kuri eina statmenai su Antakalnio gatve (Širvio gatvė), riedantį automobilį (jo akivaizdoje automobilis pariedėjo 20-30 cm, iki pusės metro). Matė, kaip automobilio vairuotojas staigiai stabdė, automobilis net krustelėjo. Greičiausiai vairuotojas staigiai sustabdė išgirdęs ar pamatęs juos (buvo garsinis signalas, taip pat švyturėliai). Automobilio variklis buvo išjungtas, priėjus prie vairuotojo, pastarasis sakė, jog automobilis yra draugo, jis tą automobilį taisė, važiuodamas nuo kalno bandė užvesti. Liudytojas kategoriškai patvirtino aplinkybę, jog priėjus automobilio rakteliai buvo degimo spynelėje, įtarus, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jis pats tuos raktelius ištraukė. Paklausus, ar vairuotojas vartojo alkoholį, asmuo sakė išgėręs porą alaus, tačiau girtas nesijaučia. Apklausiamas liudytojas taip pat pažymėjo, kad jiems (pareigūnams) atvykus 2-3 metrai nuo automobilio (ant šaligatvio) stovėjo 2 asmenys, kurie žiūrėjo ir juokėsi, sakė vairuotojui „pakliuvai“. Vėliau atvyko kitas policijos ekipažas, automobilis buvo nustumtas į šalia esančią stovėjimo aikštelę. Stūmė jis pats, dar kažkas iš pareigūnų, taip pat susirinkę asmenys (ar stūmė vairuotojas, neatsimena). Automobilio nustūmimas nebuvo neįprastas, jis įdėjo raktelius į užvedimo spynelę, buvo įjungta laisva pavara (kokia buvo sankabos padėtis, neužfiksavo), dėl ko nustumti nebuvo sudėtinga, daugiau asmenų reikėjo, kadangi teko stumti šiek tiek į įkalnę. Teismo posėdžio metu liudytojas kaip teisingus patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, taip pat patvirtino, jog už vairo sėdėjęs asmuo yra kaltinamasis R. G. (b. l. 100-105).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas liudytojas V. M. parodė 2017-03-27 patruliavęs kartu su vyriausiuoju patruliu D. K.. Apie 18.45 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Antakalnio g. 75A kieme neblaivūs vyrai stumia automobilį „Opel“, valst. Nr. CUZ, skaičiai nežinomi, raudonos spalvos, ruošiasi važiuoti. Pranešėjas stebi pro langą. Antakalnio gatve privažiuodami prie sankryžos su P. Širvio gatve, pastebėjo P. Širvio gatvėje automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris tuo momentu buvo ties P. Širvio g. 1-u namu, mašina riedėjo P. Širvio gatve nuo kalno link sankryžos su Antakalnio g. Pamatęs juos, privažiuojančius prie šio nuo Antakalnio g. pusės, automobilio „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas staigiai sustabdė automobilį ties P. Širvio g. pastatu Nr. 1. Jiems privažiavus prie sustojusio automobilio „Opel Ascona“ ir sustojus prie jo priekinės dalies, jis nuėjo prie automobilio vairuotojo, kuris ir toliau sėdėjo vairuotojo vietoje. Prisistatė šiam ir paprašė pateikti visus būtinus dokumentus. Vairuotojas padavė vairuotojo pažymėjimą. Paaiškėjo, kad automobilį vairavo R. G.. Pastarasis buvo vienas, daugiau jokių asmenų automobilio salone nesimatė. R. G. paaiškino norėjęs, automobiliui „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), riedant nuo kalno, užvesti jį, kadangi kitokiu būdu mašina neužsiveda. Bendraujant su R. G., pajuto iš šio burnos stiprų alkoholio kvapą, kalba šio buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, R. G. iš pradžių atsakė neigiamai, bet kuomet alkotesteris parodė 1,71 promilę, paaiškino, kad daugmaž prieš valandą gėręs alų, teigė girtas nesijaučiantis. VRM CDB bazėje patikrinus automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), paaiškėjo, kad minėtas automobilis yra išregistruotas, neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Minėtas automobilis buvo paliktas P. Širvio g. 1 stovėjimo aikštelėje. R. G. buvo perduotas V1840 ekipažui, kuris pastarąjį turėjo pristatyti į Vilniaus miesto Priklausomybės ligų centrą. Liudytojo teigimu, jiems privažiavus prie automobilio „Opel Ascona“ ir sustojus prie jo, kitoje gatvės pusėje pastebėjo du vaikinus. Šie stovėjo, žiūrėjo į automobilio pusę, jo vairuotoją ir visą laiką juokėsi. Buvo aišku, kad tie du vaikinai ir R. G. yra pažįstami. R. G. prašė šių paimti kažkokius šio daiktus iš automobilio bagažinės, bet vaikinai prie jų taip ir nepriėjo, tik stovėjo ir toliau juokėsi. Tik vėliau, kai R. G. jau sėdėjo jų automobilyje, vienas iš šių priėjo ir paklausė, ar paliks automobilį (b. l. 25).
Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas D. K. (vyriausiasis patrulis) parodė tarnybos metu pagal pranešimą kartu su kolega vykęs į Širvio gatvę, kurioje, kaip buvo pranešta, galimai neblaivūs jaunuoliai stumia automobilį, bandydami jį užvesti. Tarnybiniu automobiliu atvyko nuo Saulėtekio pusės, važiavo Antakalnio gatve, pamatė, kaip Širvio gatvėje nuo kalno rieda raudonos spalvos „Opel“ markės automobilis (riedėjo žemyn link sankryžos su Antakalnio gatve, pariedėjo iki 1 metro atstumą). Gerai matė, kaip automobilis riedėjo ir sustojo (sustojimas nebuvo niekuo išskirtinis), jiems pasukus į Širvio gatvę ir privažiavus prie Opelio, šis jau buvo sustojęs, stovėjo vidury kelio. Privažiavę sustojo priešais minėtąjį automobilį (variklis buvo išjungtas, kur buvo automobilio rakteliai, nematė), jo kolega išlipo pirmas ir priėjo prie vairuotojo. Po to priėjo ir jis (liudytojas D. K.), iš karto pajuto, kad nuo vairuotojo sklinda stiprus alkoholio kvapas. Paklausus, ar šis vartojo alkoholį, vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo R. G., atsakė prieš valandą gėręs alaus. Buvo iškviestas Kelių policijos ekipažas, vairuotojui nustatytas girtumas, jis pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, o automobilis nustumtas į stovėjimo aikštelę, esančią tarp Antakalnio g. 73 ir 75A esančių namų. Apklausiamas liudytojas pažymėjo, kad vairuotojas nesiginčijo vairavęs automobilį, nenurodė jokių aplinkybių, kad už vairo būtų sėdėjęs kitas asmuo. Netoli sustojusio „Opel“ markės automobilio ant šaligatvio stovėjo keli jaunuoliai, kurie juokėsi, kalbėjo su R. G., sakė jam, kad šis prisivažinėjo. Atsakydamas į klausimus dėl automobilio nustūmimo į stovėjimo vietą, liudytojas D. K. nurodė, kad jis pats automobilio nestūmė, kadangi tuo metu kartu su kaltinamuoju sėdėjo tarnybiniame automobilyje. Kolegos nieko neminėjo, kad automobilio nustūmimas būtų sudėtingas, kiek konkrečiai asmenų stūmė automobilį, jis nematė. Taip pat nematė, kokioje padėtyje buvo sankabos pedalas. Su pranešėju nebendravo. Prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tik patikslino automobilio pastatymo vietą (b. l. 112-115).
Ikiteisminiame tyrime apklaustas kaip liudytojas D. K. parodė, jog 2017-03-27 patruliavo kartu su vyriausiuoju patruliu V. M.. Apie 18.45 val. iš Vilniaus apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Antakalnio g. 75A kieme neblaivūs vyrai stumia automobilį „Opel“, valst. Nr. CUZ, skaičiai nežinomi, raudonos spalvos, ruošiasi važiuoti. Pranešėjas stebi pro langą. Atvykus minėtu adresu, pastebėjo P. Širvio gatvėje automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Kai jį pastebėjo, minėtas automobilis buvo ties P. Širvio g. 1-u namu, riedėjo P. Širvio g. nuo kalno link sankryžos su Antakalnio g. Prie automobilio vairo sėdėjo šviesių trumpai kirptų plaukų vaikinas. Kaip vėliau paaiškėjo, tai buvo R. G., gimęs (duomenys neskelbtini). Pamatęs juos, privažiuojančius prie šio nuo Antakalnio g. pusės, R. G. staigiai sustabdė automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ties P. Širvio g. pastatu Nr. 1. Jiems privažiavus prie sustojusio automobilio „Opel Ascona“ ir sustojus prie jo, porininkas V. M. nuėjo prie „Opel“ automobilio vairuotojo, kuris ir toliau sėdėjo vairuotojo vietoje, ir prisistatė šiam, po ko paprašė vairuotojo pateikti visus būtinus dokumentus. Tuo metu ir jis priėjo prie šių. Vairuotojas buvo vienas, daugiau nieko automobilio salone nebuvo. R. G. pateikė vairuotojo pažymėjimą ir paaiškino norėjęs automobiliui „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), riedant nuo kalno, užvesti jį. Bendraujant su R. G., pajuto iš šio burnos stiprų alkoholio kvapą, kalba šio buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Paklausus, ar R. G. vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis atsakė prieš valandą gėręs alų. Alkoholio kiekio matuokliu (Alcotest 7510) patikrinus R. G. girtumą, buvo nustatytas 1,71 prom. girtumas. Iš VRM CDB duomenų bazės nustatyta, kad automobilis „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra išregistruotas, jam neatlikta techninė apžiūra, neapdraustas civilinės atsakomybės draudimu. Minėtas automobilis buvo paliktas P. Širvio g. 1 stovėjimo aikštelėje, R. G. perduotas V1840 ekipažui, kuris jį turėjo pristatyti į Priklausomybės ligų centrą. Liudytojas D. K. taip pat parodė, kad jiems privažiavus prie automobilio „Opel Ascona“ ir sustojus prie jo, kitoje gatvės pusėje pastebėjo du vaikinus. Šie stovėjo, žiūrėjo į automobilio „Opel Ascona“ pusę, jo vairuotoją ir visą laiką juokėsi. Buvo aišku, kad tie du vaikinai ir R. G. yra pažįstami. R. G. prašė šių paimti kažkokius jo daiktus iš automobilio bagažinės, bet vaikinai prie jų taip ir nepriėjo, tik stovėjo ir toliau juokėsi (b. l. 23).
Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas T. G. parodė, jog kaltinamasis yra jo draugas, su pastaruoju užaugo viename mikrorajone, yra pažįstami nuo vaikystės, matosi beveik kasdien. Tą dieną ėjo nuo naujos parduotuvės „Maxima“ ir Širvio gatvėje pamatė prie automobilio stovintį R. G. Pastarasis jam pasakė, kad neužsiveda automobilis „Opel Ascona“, po ko liudytojas pasiūlė pabandyti automobilį užvesti, jį pastumiant. Kaltinamasis paklausė, ar jis turi teises, į ką liudytojas atsakė turintis, nors iš tikrųjų teisės vairuoti neturėjo. Negalvojo niekur toli važiuoti, nemanė, kad kas nors gali atsitikti, todėl ir pasisiūlė pagelbėti. Taigi jis (T. G.) atsisėdo į automobilį, raktelius rado padėtus prie pavarų svirties, įdėjo juos į variklio užvedimo spynelę, pasuko raktą, tačiau automobilis išties neužsivedė. Tuomet R. G. iš galo pradėjo stumti automobilį, t. y. po truputį jį išsuko iš stovėjimo vietos (automobilis stovėjo prie šaligatvio), pastūmė kairiau. Liudytojas, kuris tuo metu sėdėjo už vairo, ištiesino ratus, R. G. stumiant automobilis pariedėjo 1-2 m (tiksliau, kai automobilis ėmė riedėti, R. G. jo jau nebestūmė). T. G. nuspaudė sankabos pedalą, įjungė antrą pavarą, po ko sankabos pedalas užstrigo, nebesugrįžo atgal, o tiesiog nukrito. Automobilis porą kartų sutrūkčiojo ir sustojo. Kai automobilis sustojo, jis išlipo iš automobilio, raktelius ištraukė iš spynelės ir padėjo atgal prie pavarų svirties bei, nieko nesakęs nuėjo tolyn, kadangi netoli Antakalnio gatvės, prie šviesoforo pamatė stovintį pažįstamą K. (daugmaž 20 m atstumu nuo sustojusio automobilio). Priėjo prie jo, pasisveikino, po to abu sugrįžo atgal prie R. G. (sugrįžo greitai, po 1-1,5 min). Sugrįžo, kadangi R. G. (jis stovėjo prie automobilio, durelės tebebuvo atidarytos) paprašė prilaikyti automobilį, nes jam, matyt, pasirodė, kad jis rieda. Jie su K. priėję iš priekio prilaikė, tačiau automobilis niekur neriedėjo. R. G. į automobilį nebuvo atsisėdęs, jis tik buvo įkišęs vieną koją į mašinos vidų (gal norėjo nuspausti stabdžio pedalą). Liudytojas teismui patvirtino, kad jam matant R. G. prie automobilio vairo nesėdėjo (apskritai nebuvo atsisėdęs į jį), automobilio nevairavo. Po to T. G. su K. vėl nuėjo toliau (kažką tarpusavyje šnekėjosi, netriukšmavo), jiems bestovint kitoje gatvės pusėje pamatė nuo Antakalnio žiedo pusės atvažiuojančius policijos pareigūnus (pastarieji atvyko daugmaž už 8-10 min.). Atvažiavę pareigūnai sustojo prie R. G. automobilio, kuris stovėjo daugmaž 15 m atstumu nuo sankryžos. Tuo metu R. G. stovėjo prie automobilio, į vidų atsisėdęs taip ir nebuvo. Liudytojo teigimu, kaltinamasis tą dieną buvo gal kažkiek išgėręs, jautėsi nestiprus alkoholio kvapas, tačiau neatrodė apsvaigęs (judėjo normaliai, kalbėjo įprastai, elgėsi adekvačiai). Teismui perskaičius ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas T. G. nurodė, kad ne visos aplinkybės juose užfiksuotos teisingai, prašė vadovautis teismo posėdžio metu duotais parodymais. Yra įsitikinęs, kad teisme aplinkybes atsimena geriau. Negali paaiškinti, kodėl tyrėjai nurodė, jog R. G. buvo atsisėdęs į automobilį, tai, kad neva jis davė jam automobilio raktelius, prašė automobilį nuvairuoti Antakalnio žiedo ir pan. (b. l. 129-134).
Žemesnės instancijos teismas
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas T. G. parodė 2017-03-27, apie 18 val. ėjęs P. Širvio gatve nuo parduotuvės „Maxima” namo, t. y. ėjo link Žolyno gatvės. P. Širvio gatvėje, maždaug 80 m atstumu nuo P. Širvio g. sankryžos susikirtimo su Antakalnio gatve, sutiko pažįstamą R. G. Pasikalbėjo ir pastarasis paprašė jo pagalbos, paaiškino, kad netoli stovi automobilis, kurį reikia pervaryti iki Antakalnio žiedo pas kažkokį draugą į garažą. Paklausė, ar jis turi vairuotojo pažymėjimą. Liudytojas, nors ir neturėjo teisės vairuoti ir vairuotojo pažymėjimo, pasakė turintis ir galintis šiam padėti. Jie nuėjo prie automobilio, kuris buvo visai netoli nuo vietos, kur susitiko, automobilis buvo priparkuotas prie dešinio P. Širvio gatvės važiuojamosios dalies krašto, žiūrint link Antakalnio gatvės pusės. Pamatė, kad tai labai senas ir surūdijęs automobilis „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). R. G. davė jam automobilio raktą, po ko liudytojas įsėdo į automobilį, vairuotojo vietą, o R. G. liko stovėti lauke. Įdėjo raktą į spyną ir pasuko jį, bet variklis neužsivedė, neišleido nei vieno garso. Kadangi jie stovėjo ant kalniuko, jis pasiūlė R. G. automobilį stumtelėti, o, automobiliui riedant nuo kalno, jis pabandytų jį užvesti. Tokiu būdu išstūmė „Opel Ascona“ iš stovėjimo vietos ir R. G. stumtelėjo automobilį, po ko šis pradėjo riedėti nuo kalno. Jis (T. G.) paspaudė sankabos paminą ir raktu bandė užvesti automobilį, tačiau vienu momentu suprato, kad kažkas negerai su sankabos pamina ir, pasižiūrėjęs į apačią, pamatė, kad sankabos pamina, ją atleidus, negrįžta į pradinę padėtį, t. y. neatšoka atgal. Automobilis pradėjo trūkčioti ir staigiai sustojo. Jis ištraukė raktą iš spynos ir padėjo šalia sėdynės, o būtent, vairuotojo sėdynei iš dešinės, kur tarp sėdynių yra vietos daiktams padėti. Po šito išlipo iš automobilio, priėjusiam R. G. pasakė, kas įvyko. Šis įsėdo į automobilį vairuotojo vietoje ir apžiūrinėjo paminą. Kol R. G. sėdėjo automobilyje ir apžiūrinėjo, liudytojas nurodė pastebėjo kitoje gatvės pusėje pažįstamą, vardu K. (jo pavardės nežino, telefono numerio neturi), ir nuėjo su juo pakalbėti. Jiems besikalbant, atvažiavo policijos pareigūnai. Pareigūnai atvažiavo praėjus maždaug 10 minučių nuo to momento, kai automobilis, įkritus paminai, sustojo. Matė, kad pareigūnai kažką aiškinosi su R. G., bet nesiklausė šių, stovėjo su K. ir bendravo. Kodėl tuo momentu nepriėjo prie pareigūnų ir nepaaiškino, kad R. G. nevairavo, paaiškinti negali. Prie jų pareigūnai priėję taip pat nebuvo, jo nieko neklausė, o jis nepagalvojo, kad visa tai taip rimta ir R. G. bus apkaltintas vairavęs automobilį būdamas neblaivus (b. l. 27).
Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“ Nr. ARJK-0139 rodmenyse užfiksuota, jog 2017-03-27, 18.52 val., R. G. nustatytas 1,71 prom. girtumas (b. l. 51-52).
Žemesnės instancijos teismas
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 2964/2017(01) konstatuota, jog R. G. kraujyje, paimtame 2017-03-27, 20.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 1,51 prom. etilo alkoholio (b. l. 49).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu liudytojas P. K. ikiteisminiame tyrime pateikė 4 nuotraukas ir 1 vaizdo įrašą (b. l. 17).
Nuotraukų apžiūros protokolu su priedais apžiūrėtos 4 liudytojo P. K. pateiktos nuotraukos. Apžiūros metu nustatyta, kad jos yra beveik vienodos, šiek tiek skiriasi nuotraukų padarymo kampas. Nuotraukose užfiksuotas vaikinas prie automobilio „Opel Ascona“ priekinės dalies. Vaikinas apsirengęs chaki ar šviesiai rudos spalvos striuke, rankas jis padėjęs ant raudonos spalvos automobilio „Opel Ascona“ variklio dangčio, pilvu atsigulęs ant variklio dangčio. Nuotraukose matyti, kad automobilio „Opel Ascona“ priekiniai ratai stovi ne tiesiai, o išsukti į dešinę pusę. Automobilio priekinės kairės pusės durelės atidarytos (b. l. 18-20).
Žemesnės instancijos teismas
Vaizdo įrašo apžiūros protokolu apžiūrėtas liudytojo P. K. pateiktas vaizdo įrašas. Nurodyta, jog pateikto vaizdo įrašo dydis – 95,5 MB, trukmė – 37 sekundės. Įrašo pradžioje matyti automobilis „Opel Ascona“, raudonos spalvos, stovintis kelio važiuojamojoje dalyje. Jo kairės pusės priekinės durys atidarytos. Matyti, kad automobilyje prie vairo sėdi žmogus. Nuo automobilio iš kairės pusės link šaligatvio nueina juoda striuke ir juodomis kelnėmis apsirengęs tamsių plaukų vaikinas. Jis eina link ant šaligatvio su dviračiu stovinčio kito vaikino, apsirengusio juoda striuke ir mėlynos spalvos kelnėmis. Juodai apsirengusiam vaikinui prieinant prie su dviračiu stovinčio vaikino, pastarasis apžergia dviratį ir pastumia dviratį atgal. Vaikinai kažką aptarinėja. Vaikinas su juoda striuke ir juodomis kelnėmis svirduliuoja, jo judesiai nekoordinuoti. Jis grįžta prie „Opel Ascona“ ir sustoja ties automobilio priekiniu kairiuoju sparnu, kažką aiškina vaikinui su dviračiu, mojuodamas rankomis į automobilio pusę. Po šito vaikinas su dviračiu padeda savo dviratį ant šaligatvio ant šono ir taip pat eina link automobilio „Opel Ascona“. Juodai apsirengęs vaikinas pereina prie automobilio priekinės dalies, o mėlynas kelnes dėvintis vaikinas prieina prie automobilio „Opel Ascona“ priekinio kairio sparno. Abu atsiremia į automobilį, atitinkamai iš priekio ir iš kairės pusės, ir bando pastumti automobilį atgal. Jiems šiek tiek nustūmus automobilį atgal, vaizdo įrašas baigiasi (b. l. 21).
Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu su priedais apžiūrėtas ir aprašytas R. G. nuosavybės teise priklausantis automobilis „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. W0L000086D1201018 (b. l. 8-11).
VšĮ „Emprekis“ duomenyse nurodyta, jog vidutinė lengvojo automobilio „Opel Ascona“ (1983 m.) kaina Lietuvoje su PVM yra 200 Eur (b. l. 12-13).
Motyvuojamoji dalis
Teismas, įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo posėdyje tiesiogiai ištirtus įrodymus, daro išvadą, jog R. G. pareikštas kaltinimas dėl transporto priemonės vairavimo, esant neblaiviam, pilnai pasitvirtino. Pats kaltinamasis viso proceso metu laikėsi nuoseklios pozicijos ir savo kaltės nepripažino. Esminiai jo gynybos teiginiai yra nukreipti įrodyti, jog jis nesėdėjo už riedančio automobilio vairo. Kaltinamojo teigimu, jis tik stūmė automobilį, kai tuo tarpu už vairo sėdėjo jo pažįstamas T. G. Būtent pastarasis buvo prie „Opel Ascona“ vairo, o kaltinamasis stūmė automobilį (tai iš priekio, tai iš galo), mašiną po truputį išstūmė iš stovėjimo vietos, po ko ji, esant nuokalnei, pradėjo riedėti (pariedėjo apie 15-20 m), T. G. jį bandė užvesti, tačiau automobilis tik susipurtė ir sustojo. Priėjus prie automobilio, T. G. pasakė, kad mašina visai sugedo, nukrito sankabos pedalas ir išlipo, prieš tai padėjęs raktus tarp sėdynių. Norėdamas įsitikinti, R. G. atsisėdo į automobilį, užsidarė dureles, apžiūrėjo sankabos pedalą, įsitikino, kas jis tikrai nukritęs. Automobilyje prabuvo apie 10-15 min., buvo piktas, kad T. G. jį taip paliko stovėti vidury kelio. Vienu momentu jam pasirodė, kad automobilis pradėjo riedėti, dėl ko jis pašaukė kitoje gatvės pusėje stovinčius T. G. ir kitą pažįstamą, kad šie automobilį prilaikytų. Pastarieji priėjo, palaikė automobilį iš priekio, tačiau, pasirodo, mašina iš tikrųjų niekur taip ir neriedėjo. Netrukus privažiavo policijos pareigūnai, kurie pasakė matę, kaip jis vairavo, nors, kaip kategoriškai tvirtina kaltinamasis, to nebuvo. Neneigia tą dieną buvęs išgėręs, tačiau būdamas tokios būklės jis nevairavo (tik sėdėjo automobilyje), to netgi nebūtų galėjęs, kadangi automobilis dėl techninių dalykų nebegalėjo judėti (b. l. 39, 40, 88-92). Smulkiau nebedėstant kitų kaltinamojo parodymų, kurie detaliai užfiksuoti teismo posėdžio protokole (b. l. 88-92), taip pat ikiteisminio tyrimo metu atliktų įtariamojo apklausų metu, laikytina, jog tokiais parodymais remtis nėra pagrindo, jie vertintini kritiškai, kaip pastarojo gynybinė pozicija, kuria siekiama išvengti baudžiamosios atsakomybės. Įrodinėdamas kaltinamojo R. G. kaltę teismas neabejotinai remiasi liudytojo P. K. parodymais. Šis liudytojas yra vienintelis asmuo, tiesiogiai matęs, kada ir kokiomis aplinkybėmis kaltinamasis atsisėdo už automobilio vairo, kokį atstumą vairavo, kada pasirodė policijos pareigūnai. Taigi iš P. K. parodymų matyti, jog pastarasis aiškiai, be jokių dvejonių patvirtino matęs, kaip automobilį išstūmus iš stovėjimo vietos vaikinai susikeitė vietomis ir kaltinamasis R. G., kuris prieš tai ir stūmė automobilį, atsisėdo už jau pradėjusio riedėti automobilio vairo, kaip tuo tarpu kitas jaunuolis (T. G.) liko eiti, bėgti paskui važiuojantį automobilį. Liudytojo teigimu, nuo kalno riedantis automobilis vienu momentu kliudė šaligatvio bortą, užšoko ant jo, tačiau vairuotojui kažkaip pavyko suvaldyti automobilį, sugrąžinant jį į važiuojamąją dalį, po ko jis riedėjo toliau ir sustojo važiuojamos dalies viduryje. Liudytojo manymu, automobilis iš viso nuvažiavo apie 200 metrų, ne mažiau nei per visą namo plotį (b. l. 16, 100-105). Liudytojas P. K. taip pat pabrėžė matęs visą automobilio judėjimo procesą – kaip kaltinamasis stūmė automobilį, kaip paskui kartu su vaikinu susikeitė vietomis, kaip ir kur atsisėdo už vairo, kokį atstumą nuvažiavo automobilis, tuo metu, kai R. G. sėdėjo už vairo. Vienintelis laikotarpis, kada liudytojas nestebėjo įvykių (nuo pamatymo, kaip iš stovėjimo vietos išstumiamas automobilis, iki policijos pareigūnų atvykimo), apima 3-4 sek, t. y. tiek, kiek truko pereiti iki kito lango. Akivaizdu, kad toks laikas neturi jokios esminės reikšmės nagrinėjamai situacijai, juo labiau, kad pats liudytojas pažymėjo, kad jam priėjus prie kito lango automobilis teberiedėjo toliau, paskui sustojo, sustojimo faktą taip pat stebint tiesiogiai tam pačiam liudytojui. Tokiu būdu liudytojo P. K. parodymais nustatyta, jog, priešingai nei tvirtina kaltinamasis, jis ne tik sėdėjo automobilyje, po to, kai šis dėl galimai techninių gedimų sustojo, o prieš tai tą automobilį ir vairavo, t. y. atstumą nuo tos vietos, į kurią transporto priemonė buvo išstumta, iki tol, kol kelis kartus sutrūkčiojęs automobilis sustojo (apie 200 metrų). Liudytojas pabrėžė, kad pradžioje automobilį stūmęs ir po to vairavęs vaikinas vilkėjo chaki spalvos striukę, pats kaltinamasis neneigė, jog buvo apsirengęs būtent tokios spalvos viršutiniu drabužiu, taip pat liudytojas teismui patvirtino savo ikiteisminio tyrimo duotus parodymus, kad automobilį vairavęs vaikinas po sustojimo liko sėdėti viduje ir iki atvykstant pareigūnams nebuvo iš jo išlipęs. Iš bylos medžiagos matyti, jog atvykus pareigūnams prie vairo sėdėjo būtent kaltinamasis R. G. Teismas neturi pagrindo netikėti ar abejoti liudytojo P. K. parodymais, kurie dėl esminių bylos aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu. Nenustatyta, jog liudytojas yra suinteresuotas ir turi bent kokį pagrindą apkaltinti R. G. Tarp pastarųjų nebuvo kilę jokių konfliktų, liudytojas ir kaltinamasis nėra netgi pažįstami. Aplinkybių, leidžiančių bent jau įtarti liudytojo šališkumą, nenurodė ir pats R. G. Vien tai, kad liudytojo parodymai, kurie pabrėžtina duoti įspėjus dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą, kaltinamajam yra nepalankūs, nereiškia, kad jie yra nepagrįsti, išgalvoti ar neobjektyvūs. Tokiu būdu teismas turi pilną pagrindą remtis liudytojo P. K. parodymais, patvirtinančiais, jog kaltinamasis R. G. vairavo transporto priemonę.
Tą aplinkybę, jog kaltinamasis vairavo automobilį „Opel Ascona“, patvirtino ir kaip liudytojai apklausti policijos pareigūnai V. M. ir D. K. Pastarieji tvirtino, jog reaguodami į gautą iškvietimą vyko į Širvio gatvę ir dar važiuodami Antakalnio gatve (nuo transporto žiedo pusės) sankryžoje per gatvės kampą pamatė Širvio gatve nuo kalniuko riedantį raudonos spalvos „Opel“ markės automobilį. Pastarojo nuvažiuotas atstumas galėjo būti 20-50 cm (pagal V. M. parodymus), daugiausia iki metro (pagal D. K. parodymus). Anot liudytojo V. M., pamatęs tarnybinį policijos automobilį, vairuotojas staigiai stabdė, po ko automobilis sustojo. Patikrinus automobilį vairavusį asmenį, nustatyta, jog tai R. G. (b. l. 23, 25, 100-105, 112-115). Nepaisant to, kad liudytojų parodymai dėl nurodytų aplinkybių sutampa tarpusavyje, teismas visgi neturi pakankamo pagrindo tokiais parodymais vadovautis. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į tai, kad abiejų liudytojų parodymai prieštarauja pagrindinio ir tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo P. K. parodymams. Apklausiamas teisme liudytojas P. K. kategoriškai patvirtino, jog policijos pareigūnai atvyko tada, kai R. G. vairuojamas automobilis jau buvo sustojęs ir stovėjo kokias 3-4 min. Liudytojas pažymėjo matęs tą momentą, kada automobilis sustojo ir tuo metu atvažiuojančių pareigūnų dar net nesimatė, jie pasirodė po 3-4 min. Liudytojas matė, kad pareigūnai atvažiuoja nuo Antakalnio žiedo pusės, kaip įsuka į Širvio gatvę. Visą tą laiką R. G. automobilis stovėjo. Kaltinamasis R. G. ir T. G. apklausiami taip pat nurodė, kad automobilis buvo sustojęs dar iki tol, kol atvyko pareigūnai. Vertindamas, kokiais liudytojų parodymais vadovautis, teismas šiuo atveju remiasi liudytojo P. K. parodymais, tuo tarpu liudytojų V. M. ir D. K. parodymų dalį dėl transporto priemonės judėjimo už vairo sėdint kaltinamajam atmeta. Kaip minėta, abiejų liudytojų parodymai prieštarauja tiesiogiai aplinkybes mačiusio liudytojo P. K. parodymams, be to, kyla klausimų, ar liudytojai, būdami judančioje transporto priemonėje, juo labiau, dar net neįsukę į Širvio gatvę, galėjo objektyviai pamatyti tokį nežymų atstumą (bendrai nuo 20 cm iki metro), kurį, anot jų, jiems matant nuvažiavo automobilis. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali remtis tik tais įrodymais, kurie nekelia nė menkiausios abejonės, o šiuo atveju dėl liudytojų nurodytų aplinkybių, juo labiau, atsižvelgiant į tiesiogiai įvykį stebėjusio liudytojo parodymus, kategoriškos išvados daryti negalima. Dėl likusios liudytojų V. M. ir D. K. parodymų dalies, nesusijusios su transporto priemonės judėjimu, teismui abejonių nekyla, dėl ko tais parodymais teismas vadovaujasi. Teismas atkreipia dėmesį, jog liudytojas V. M. posėdžio metu parodė gerai atsimenantis, jog priėjus prie automobilio rakteliai buvo degimo spynelėje, įtaręs, kad vairuotojas neblaivus, jis tuos raktelius nedelsdamas ištraukė (b. l. 100-105). Tokiomis liudytojo nurodytomis aplinkybėmis, kurias pastarasis matė tiesiogiai, pats ištraukė raktus, teismas neturi pagrindo netikėti. Tokie parodymai paneigia kaltinamojo R. G. parodymus, kurių metu pastarasis tikino, jog po to, kai automobilis sustojo, jis tik atsisėdo į automobilį, apžiūrėjo sankabą, raktų nelietė, jie neva buvo padėti daiktams skirtoje vietoje, šalia pavarų svirties, ką apklausiamas parodė ir liudytojas T. G. Akivaizdu, jog atsižvelgiant į pasirinktą gynybinę poziciją kaltinamasis yra suinteresuotas paneigti bet kokias aplinkybes, susijusias su tuo, kad jis vairavo automobilį. Visgi pastarasis taip ir nesugebėjo logiškai paaiškinti, kokiu tikslu jis apskritai sėdo į, jo teigimu, nebevažiuojantį automobilį, jei pats matė, kad automobilis sutrūkčiojęs sustojo, be to, išlipdamas T. G. pasakė apie nukritusį pedalą, galiausiai automobilio techniniai gedimai buvo ne nauji, pats nurodė, kad jis esą neužsivesdavo ir pan. Žinodamas visas šias aplinkybes, kaltinamasis dėl neaiškių priežasčių pats sėdasi į vairuotojo vietą, nors aišku, kad neturi jokių galimybių pašalinti gedimų, juo labiau, būdamas tokios būsenos. Atsižvelgiant į liudytojo P. K. parodymus, galima spęsti, jog kaltinamasis į automobilį įsėdo, kai mašina buvo išstumta iš stovėjimo vietos, važiavo ja nuo kalno, kol automobilis sustojo, kaltinamasis iki atvykstant pareigūnams dar nebuvo spėjęs išlipti. Dar mažiau suprantami kaltinamojo teiginiai neva jam vienu metu pasirodė, kad automobilis rieda žemyn, dėl ko paprašė T. G. ir asmens, kurį įvardina K. vardu, mašiną prilaikyti. Tokie kaltinamojo parodymai nėra nei logiški, nei pagrįsti. Kaltinamasis taip ir nesugebėjo teismui paaiškinti, dėl kokių priežasčių padarė išvadą, kad automobilis rieda žemyn. Kita vertus, iš byloje esančio vaizdo įrašo, kuris buvo peržiūrėtas ir teisiamojo posėdžio metu, aiškiai matyti, kaip priėję du asmenys bando automobilį stumti atgal, automobilis juda vietoje, tačiau išstumti jo taip ir nepavyksta. Vaizdo įrašo medžiaga leidžia manyti, jog po to, kai kaltinamajam sėdint už vairo automobilis sustojo, pastarasis dar prašė draugų pagalbos, tikėdamasis automobilį užvesti (tuo tikslu degimo spynelėje buvo įdėti raktai) arba bent jau jį nustumti, tačiau nesėkmingai.
Proceso metu buvo apklaustas ir liudytojas T. G., būtent kuris, kaip tikinama, neva vairavo automobilį iki tol, kol šis sutrūkčiojęs sustojo. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje išdėstytas pastarojo parodymų, kurie iš naujo nekartotini, turinys (6-7 nuosprendžio lapai) leidžia minėto liudytojo parodymus vertinti kaip neatitinkančius objektyvioms aplinkybėms. Visų pirma pažymėtina, kad liudytojas painiojosi netgi savo paties parodymuose. Antai, ikiteisminio tyrimo metu nurodęs, jog atsitiktinai sutiktas R. G. paprašė jo pagalbos, paaiškindamas, kad netoliese stovi automobilis, kurį reikia pervaryti iki Antakalnio žiedo pas kažkokį kaltinamojo pažįstamą, teisme teigė, kad R. G. pamatė stovintį prie automobilio, kuris neužsivedė, dėl ko pats pasisiūlė R. G. pabandyti mašiną užvesti. Priešingai nei apklausiamas pas tyrėją, teisme liudytojas tikino neva kaltinamasis apskritai nebuvo atsisėdęs į automobilį, tik vienu metu įkišo koją į vidų, galimai norėdamas nuspausti stabdžio pedalą, kadangi pastarajam buvo pasirodę, jog automobilis rieda žemyn. Teisme liudytojas išsižadėjo ir ankstesnių teiginių, jog tai R. G. jam padavė automobilio raktus, ir tvirtino raktus radęs padėtus prie pavarų svirties (b. l. 27, 129-134). Atsakydamas į klausimą dėl nurodytų prieštaravimų, T. G. teigė neva teismas turi vadovautis būtent teisme duotais jo parodymais, kadangi, nors ir apklausiamas daugiau nei po pusmečio nuo nagrinėjamo įvykio, šiuo metu jis visas aplinkybes atsimena geriau. Akivaizdu, kad tiek pirminiai, tiek ir teisme duoti liudytojo parodymai nėra objektyvūs. Liudytojas, kurį su kaltinamuoju sieja ilgalaikė pažintis, abudu yra ilgamečiai draugai, vienas kitą pažįstantys nuo vaikystės, besimatantys kone kasdien, siekia palengvinti savo draugo padėtį. Teismas kaip nepasitvirtinusią atmeta liudytojo versiją neva tai jis vairavo automobilį, kai šis buvo nustumtas ir judėjo nuokalne žemyn. Tokie liudytojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja liudytojo P. K. parodymams. Be to, neįtikinama, kad liudytojas, žinodamas, jog neturi teisės vairuoti transporto priemonę, be jokios būtinos priežasties nusprendžia sėstis už automobilio vairo, netgi pats pasiūlo pavairuoti (būtent taip nurodė teisme), nors pats R. G. jam net neužsimena, kodėl to padaryti negali pats, juo labiau, kad, anot liudytojo, nepaisant nežymaus kvapo jam kaltinamasis neatrodė negalintis vairuoti, elgėsi adekvačiai, judėjo normaliai, kalbėjo rišliai. Iš tokių liudytojų veiksmų matyti, kad pastarasis, vedamas sunkiai paaiškinamo noro padėti draugui, nusprendžia netgi pats padaryti teisės nusižengimą (vairuoti transporto priemonę, neturėdamas specialiosios teisės), tačiau vėliau, akivaizdžiai matydamas atvykusius pareigūnus, tai, kad automobilis stovi vidury gatvės, o kaltinamasis yra galimai išgėręs, net neprieina prie pareigūnų ir kaltinamojo, o pasišalina iš įvykio vietos. Teismas pažymi, kad iš liudytojais apklaustų pareigūnų parodymų matyti, kad netoliese stovintys asmenys (kaip nustatyta, vienas iš jų kaip tik ir buvo liudytojas T. G.), žiūrėjo į kaltinamąjį ir sakė, kad šis prisivažinėjo, pakliuvo. Akivaizdu, jog tuo atveju, jeigu už automobilio vairo būtų sėdėjęs ne kaltinamasis, tokios aplinkybės būtų paaiškėjusios dar įvykio vietoje, tą būtų įvardinęs kaltinamasis, galiausiai ir šalia stovintis liudytojas nebūtų išsakęs replikų dėl to, jog tai R. G. prisivažinėjo. Juo labiau, tiesiogiai aplinkybes stebėjęs liudytojas P. K. nebūtų turėjęs pagrindo duoti parodymus apie vairuotojų pasikeitimą, po kurio kaltinamasis sėdo už vairo ir važiavo kelių šimtų metrų atstumą, iki automobilis sustojo. Pagrindą netikėti liudytojo T. G. parodymais suteikia ir byloje esanti vaizdo medžiaga, kurioje, priešingai nei nurodė liudytojas, užfiksuotas automobilyje sėdintis kaltinamasis, taip pat tai, jog automobilis buvo ne prilaikomas, o akivaizdžiai bandomas pastumti iš vietos. Dėl nurodytų aplinkybių teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, liudytojo T. G. parodymais nesivadovauja, o viso proceso metu liudytojo duotų parodymų vertinimas BK 235 straipsnio kontekste paliktinas spręsti prokurorui.
Taigi tokiu būdu teismas laiko esant pilnai įrodyta, jog kaltinamasis R. G. vairavo transporto priemonę – automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 1,51 prom. etilo alkoholio). Kaltinamojo kaltė įrodyta tiesioginio liudytojo P. K., iš dalies liudytojų policijos pareigūnų V. M., D. K. parodymais, pastarojo tarnybiniu pranešimu, alkotesterio kiekio matuoklio rodmenimis, specialisto išvada, medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo (taip pat pačiomis nuotraukomis ir vaizdo įrašu), apžiūrų , transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolais, kita bylos medžiaga. Minėtais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, nustatyta, jog kaltinamasis vairavo transporto priemonę neblaivus, kai kraujyje rasta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. Bylos nagrinėjimo metu gynyba vis akcentavo, jog dėl savo techninės būklės automobilis apskritai negalėjo važiuoti, siekiant įvertinti automobilio galimybes judėti, netgi reiškė prašymą skirti autotechninę ekspertizę, tačiau teismui tokių abejonių nekilo. Pažymėtina, jog ne tik P. K., bet netgi ir pats kaltinamasis neneigė, jog iki sutrūkčiojimo ir sustojimo automobilis pastumtas važiavo, riedėjo nuokalne žemyn (skiriasi tik vairuotoju įvardintas asmuo). Ankstesniais argumentais teismas pripažino, jog tą atstumą už „Opel Ascona“ automobilio vairo kaip tik sėdėjo kaltinamasis. Vadinasi, nagrinėjamu atveju aplinkybės dėl automobilio techninių galimybių judėti iki jis netikėtai sustojo, iš esmės yra aiškios, o tai, ar vėliau toks automobilis būtų galėjęs riedėti/važiuoti, kaltinimui nėra reikšminga. Beje, pastumti automobilį ir vėliau jokių sunkumų nekilo - pavara buvo likusi įjungta į laisvą padėtį, dėl ko stumiantieji didesnių sunkumų nepatyrė. Tuo pačiu teismas pažymi, kad nei kaltinamojo nuvažiuotas atstumas (ne daugiau 200 m), nei ta aplinkybė, jog variklis nebuvo užvestas, nepaneigia, jog R. G. vairuojamas automobilis dalyvavo viešajame eisme. Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, jog išstumtas iš stovėjimo vietos automobilis nuokalnėn pradėjo judėti savo eiga (jau be T. G. pagalbos). Akivaizdu, kad tiek važiuojant sava eiga, tiek automobilį stumiant, būtina visais atvejais išlaikyti kryptį norima linkme, kam skirti priekiniai automobilio ratai ir vairas. Norint automobilį vairuoti, būtina atblokuoti automobilio vairą, kurio valdymo mechanizmas užsirakina ištraukus raktą iš automobilio variklio užvedimo spynelės. Galima spręsti, kad nagrinėjamu atveju automobilio raktai kaip tik ir buvo užvedimo spynelėje, ten jie tebebuvo ir atvykus pareigūnams, kurių vienas tuos raktus pats ištraukė. Kaltinamasis, kuris nagrinėjamos veikos metu sėdėjo už kiek daugiau nei pusantros tonos sveriančio automobilio (b. l. 14), juo labiau judančio nuokalnėn, netgi ir neužvestu varikliu, akivaizdžiai tą transporto priemonę vairavo, be to, tą darė dar ir pakankamai pavojingai, kadangi važiavimas automobiliu nuokalnėn net ir neužvestu varikliu gali sukelti nė kiek nemenkesnes pasekmes nei važiavimas dirbant varikliui. Kaltinamojo R. G. veiksmai baigti, teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.
Kaltinamojo R. G. atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį – padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veika baigta, atlikta veikiant tiesiogine tyčia, įvertinamas vairuotojui nustatytas girtumas, kuris nors ir nežymiai viršija administracinę ir baudžiamąją atsakomybę skiriančią ribą, tačiau bet kokiu atveju transporto priemonės vairavimas tokios būklės kelia didelį pavojų transporto eismo saugumui, kitų žmonių sveikatai ir gyvybei. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas taip pat vertina byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį: R. G. praeityje neteistas (b. l. 53), administracine tvarka baustas, taip pat ir už transporto priemonės vairavimą, esant neblaiviam, nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančią nuobaudą už alkoholinių gėrimų vartojimą viešoje vietoje (b. l. 54-56), teismui nurodė dirbantis pagal verslo liudijimą, duomenų apie gydymą psichikos/psichiatrijos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nepateikė.
Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis BK 55 straipsnio, 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, mano, jog BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį - baudą, jos dydį nustatant mažesnį už galimos skirti šios bausmės rūšies vidurkį (vidurkis siekia 225 MGL). Teismo manymu, tokia bausmė nagrinėjamu atveju atitinka teisingumo ir proporcingumo kriterijus ir yra tinkama bei pakankama bausmės paskirčiai pasiekti.
Kaltinamasis R. G. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise vairuoti transporto priemonę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis vairavo transporto priemonę pakankamai stipriai apgirtęs, kas rodo didelį jo neatsakingumą, atsainų požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles. Tokie R. G. veiksmai kėlė realų pavojų tiek jo paties, tiek ir kitų eismo dalyvių saugumui. Byloje esanti kaltinamąjį charakterizuojanti medžiaga leidžia teigti, jog R. G. praeityje administracine tvarka jau buvo baustas už transporto priemonės vairavimą, esant apsvaigus nuo alkoholio, taip pat yra padaręs dar kelis nusižengimus, susijusius su KET pažeidimu, nusikaltimo metu viena administracinė nuobauda buvo galiojanti (beje, R. G. neskundė nutarimo, kuriuo jis buvo pripažintas kaltu nagrinėjamo įvykio metu vairavęs „Opel Ascona“ automobilį, kuriam nebuvo atlikta techninė apžiūra, transporto priemonė neapdrausta privalomuoju draudimu, nors, kaip matyti, šioje byloje pastarasis kategoriškai neigia vairavimo faktą), be to, baustas už alkoholio vartojimą viešose vietose (pirmą nusižengimą, kuomet viešoje vietoje – vaikų darželio teritorijoje buvo neblaivus, padarė nesulaukęs pilnametystės). Tokios aplinkybės leidžia manyti, jog kaltinamojo įvykdytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, kaltinamajam priimtina rizikingai elgtis, KET nusižengimus padarė ne kartą, fiksuotina alkoholio kontrolės stoka. Įvertinus šias aplinkybes, ypatingai tą faktą, kad praeityje jau yra vairavęs neblaivus, laikytina esant tikslinga skirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę, uždraudžiant maksimaliam laikui naudotis teise vairuoti transporto priemones (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).
Kaip matyti, kaltinamasis R. G. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas transporto priemonę, dėl ko šiuo atveju kyla būtinumas spręsti, ar automobilis yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė ir, padarius išvadą, kad transporto priemonė laikytina įstatymo uždraustos veikos padarymo priemone, atitinkamai spręstinas turto konfiskavimo klausimas. Pažymėtina, jog turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnis). Nustačius pagrindus kartu su skirtina bausme būtina privalomai taikyti ir turto konfiskavimą. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. BK 72 straipsnio 1, 2 dalys numato galimybę konfiskuoti tik tą turtą, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių, kad R. G. vairuotas automobilis „Opel Ascona“ kaip tik ir yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, dėl ko automobilio konfiskavimas yra ne pasirinktinas, o privalomas. Teismų praktikoje konstatuota, kad tuo atveju, kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų daroma, kaltininkas, atlikęs bausmę, turimą turtą gali vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Jeigu taikant turto konfiskavimą gali būti pažeistas proporcingumo principas (pavyzdžiui, konfiskuojama didelės vertės transporto priemonė), į šią aplinkybę teismas gali atsižvelgti skirdamas bausmę, pavyzdžiui, skirti mažesnį baudos dydį ar baudos mokėjimą išdėstyti ilgesniam laikotarpiui, tačiau nekonfiskuoti transporto priemonės, atitinkančios konfiskuotino turto požymius, nėra pagrindo.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pasisakęs, jog nepritaria transporto priemonės, kuria padarytas neatsargus nusikaltimas, konfiskavimui, tačiau šiuo atveju R. G. padarė tyčinį nusikaltimą, jis veikė tiesiogine tyčia, žinodamas, kad baudžiamasis įstatymas imperatyviai draudžia vairuoti transporto priemones esant neblaiviam, suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir norėjo taip elgtis. Būtent tokia praktiką formuoja aukštesnių instancijų teismai savo sprendimuose (pvz., Vilniaus apygardos teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-385-211/2017). Pažymėtina, kad proceso metu kaltinamasis tikino, jog automobilis yra ne jo, jis tik apiformintas jo vardu, o realiai priklauso jo pažįstamam R. Š.. Teismas tokius teiginius atmeta kaip gynybinius. Iš viešo registro duomenų matyti, jog automobilio „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas nuo 2016-12-12 yra R. G. (b. l. 14). Tai, kad būtent kaltinamasis naudojosi minėtu automobiliu, patvirtina ir išrašas iš kitos duomenų bazės, t. y. Administracinių nusižengimų registro, rodantis, jog R. G. tuo pačiu automobiliu yra padaręs ir administracinį nusižengimą (b. l. 54-56). Tuo tarpu kaltinamojo įvardintas neva tikrasis transporto priemonės savininkas R. Š. nė karto nesidomėjo tariamu savo automobiliu, nežinia dėl kokių priežasčių vėliau nepersiregistravo automobilio savo vardu. Manytina, jog duodamas klaidinančius parodymus kaltinamasis tiesiog siekia išvengti automobilio konfiskavimo, kuris, nepaisant nedidelės transporto priemonės vertės, šiuo atveju vis tiek taikytinas.
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. G. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 41), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nuosprendžius įsiteisėjus, R. G. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (saugomas voke prie baudžiamosios bylos) perduotinas VĮ „Regitra“.
Kadangi automobilis „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), privalo būti konfiskuotas, prokurorės nutarimu minėtam turtui paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas (b. l. 43) taikytinas iki šio teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
R. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, ir paskirti jam 95 MGL (3 577, 70 eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti R. G. baudžiamojo poveikio priemonę – 3 (trejiems) metams uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemonę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio nuostatomis, konfiskuoti automobilį „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini)
Kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o, nuosprendžius įsiteisėjus, panaikinti.
Baudžiamojoje byloje saugomą R. G. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) (įdėtą į prie bylos esantį voką), nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti VĮ „Regitra“.
Laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „Opel Ascona“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), palikti iki teismo nuosprendžio įvykdymo turto konfiskavimo dalyje dienos.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 23 straipsniu, baudos bausmė savanoriškai įvykdoma per du mėnesius po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo sumokant ją į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (pasirinktinai: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas; Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas ir kt.), nurodant įmokos kodą 6801.
2. Sumokėjęs baudą nuteistasis nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui pateikia tai patvirtinančius dokumentus.
3. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.
4. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.
5. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.