- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-15
- Bylos Nr.
- e2S-320-392/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-25031-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos
- Skolininkas
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo L. Č. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui L. Č., suinteresuoti asmenys skolininkė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas L. Č., išieškotojas uždaroji akcinė bendrovė sveikatos centras „Energetikas.“
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis kreipėsi į teismą su prašymu spręsti klausimą dėl baudos skyrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) vadovui L. Č.. Nurodė, kad teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d. Nors antstolis siuntė raginimą įvykdyti sprendimą, o Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. skyrė baudą NŽT vadovui L. Č., visgi 2021 m. liepos 28 d. NŽT informavo, kad sprendimo neįvykdė, nes kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešo intereso gynimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019. 2021 m. rugsėjo 10 d. surašytas sprendimo neįvykdymo aktas.
2. Suinteresuotas asmuo išieškotojas UAB „Energetikas“ prašė pareiškimą tenkinti, skirti NŽT vadovui L. Č. ne mažesnę nei 150 Eur baudą už kiekvieną uždelstą dieną įvykdyti sprendimą išieškotojo naudai. Nurodė, kad NŽT tik po antstolio kreipimosi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl baudos skyrimo NŽT direktoriui, 2021 m. kovo 2 d. el. paštu išsiuntė raštą „Dėl teismo sprendimo vykdymo“, kuriame nurodė, jog tam, kad teismo sprendimas būtų įvykdomas, turi būti pateiktas žemės sklypo planas (suderintas su kompetentingomis institucijomis). Nuo 2021 m. birželio 10 d., t. y. nuo Klaipėdos apygardos teismo nutarties, kuria NŽT prašymas dėl įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo atidėjimo ir tvarkos pakeitimo buvo atmestas, iki 2021 m. rugpjūčio 16 d. nebuvo atlikti absoliučiai jokie veiksmai, siekiant tinkamai ir laiku (t. y., per 2 mėnesius) įvykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, kaip tai yra numatyta teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje. Tik 2021 m. rugpjūčio 16 d. NŽT, kaip detaliojo plano rengimo iniciatorė, pasirašė su valstybės įmone Valstybės žemės fondu (detaliojo plano rengėju) Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo ir rengimo įgyvendinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią (sutarties 1.2. punktas) paslaugų teikimo terminas – net 35 mėnesiai. Tuo tarpu aptariamos sutarties 9.1. punkte yra numatyta, jog sutartis galioja 3 metus. Pagal NŽT ir detaliojo plano rengėjo 2021 m. rugpjūčio 27 d. pasirašytą darbų grafiką, kurio pagrindu valstybės įmonė Valstybės žemės fondas teikia paslaugas, teismo sprendimą planuojama įvykdyti, nurodant dar kitokį terminą – 2023 m. vasario 10 d. NŽT vienašališkas apsisprendimas pradėti vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą nuo 2021 m. rugpjūčio 16 d. ir jį įvykdyti pilna apimtimi per 35-36 mėnesius (3 metus) arba iki 2023 m. vasario 10 d. yra absoliučiai netoleruotinas ir nepriimtinas valstybės valdžios institucijos elgesys. Atkreipė dėmesį, kad NŽT ne tik civilinės bylos nagrinėjimo metu, tačiau ir po pirmosios ir apeliacinės instancijos procesinių sprendimų įsiteisėjimo iki šiol piktybiškai vengia vykdyti įsiteisėjusį Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą, todėl jai skirtina periodinė bauda.
3. Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos prašė baudos neskirti, bylinėjimosi išlaidų iš NŽT nepriteisti. Nurodė, kad nors sprendimas nėra įvykdytas, tačiau jame nėra įvertinta, kad jis negali būti įvykdytas toks, kokį jį priėmė Klaipėdos apygardos teismas. Esminis dalykas, kuris turi būti padarytas siekiant įgyvendinti sprendimą – 4,5764 ha ploto (jeigu realiai įmanoma suprojektuoti būtent tokio ploto žemės sklypą) valstybinės žemės ploto suprojektavimas ir suformavimas. Ir tik įregistravus valstybinės žemės sklypą Nekilnojamojo turto registre, atsiranda teisinis pagrindas išnuomoti šį žemės sklypą UAB Sveikatos centrui „Energetikas“, t. y. įvykdyti sprendimą. Visų nurodytų veiksmų arba, kitaip tariant, žemės sklypo suprojektavimo ir suformavimo procedūros neįmanoma atlikti per du mėnesius. Asmuo, suinteresuotas valstybinės žemės sklypo išsinuomojimu, privalo parengti teritorijų planavimo dokumentą arba žemės valdos projektą ir valstybinės žemės sklypo planą savo lėšomis ir pateikti jį Nacionalinei žemės tarnybai. Tačiau po to, kai kompetentingos institucijos nesuderino Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, UAB Sveikatos centras „Energetikas“ nesiėmė jokių aktyvių veiksmų, kad būtų koreguojami parengto Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo sprendiniai pagal iš derinančiųjų institucijų gautas pastabas, taip pat nesiėmė rengti naujos detaliojo plano korektūros, pagal kurią būtų numatyta suprojektuoti UAB Sveikatos centro ,,Energetikas“ statiniams eksploatuoti reikalingas valstybinės žemės sklypas. UAB „Energetikas“ 2021 m. balandžio 30 d. raštu Nr. 14-24/2021 „Dėl teismo sprendimo vykdymo“ atsisakė inicijuoti detaliojo plano rengimo ar koregavimo procedūras bei sumokėti už atliktas procedūras ir tokiu būdu pažeidė teisės aktų nuostatas, sąmoningai vilkino procesą, siekdamas apsunkinti sprendimo vykdymą. NŽT, siekdama įvykdyti sprendimą ir laikydamasi teisės aktų reikalavimų, t. y. kad žemės sklypas būtų išnuomotas tik jį suformavus teritorijų planavimo dokumentu, šiuo atveju – detaliuoju planu, remdamasi kompetentingų institucijų pozicija, nusprendė inicijuoti detaliojo plano koregavimo procedūrą. 2021 m. gegužės 11 d. ji raštu kreipėsi į UAB Sveikatos centrą „Energetikas“ ir informavo apie atliktus ir planuojamus atlikti veiksmus, 2021 m. gegužės 11 d. raštu kreipėsi į Palangos miesto savivaldybę, siūlydama organizuoti vietovės lygmens teritorijų planavimo dokumento, t. y. Šventosios gyvenvietės detaliojo plano koregavimą. Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. birželio 4 d. įsakymu patvirtinus Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo teritorijoje tarp Kuršių tako, žemės sklypo (valstybinis miškas), ir žemės sklypo Kuršių takas 1, Palangoje, planavimo darbų programą, NŽT ir Palangos miesto savivaldybės administracija 2021 m. birželio 7 d. pasirašė Teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį, paskyrė asignavimus ir vykdė skelbiamą mažos vertės Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimą. Jis buvo paskelbtas 2021 m. birželio 29 d. Pirkimui įvykus, 2021 m. rugpjūčio 16 d. su VĮ Valstybės žemės fondu pasirašė Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo-pardavimo sutartį. 2021 m. rugpjūčio 27 d. buvo parengtas Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo rengimo darbų grafikas, kuriame teritorijų planavimo dokumento tvirtinimas ir registravimas numatomas iki 2023 m. vasario 10 d., o šiuo metu VĮ Valstybės žemės fondas turi iki 2021 m. gruodžio 17 d. parengti ir suderinti topografinę nuotrauką ir atlikti teritorinių, erdvinių struktūrų, jų elementų būklės ir raidos analizę bei įvertinimą, teritorijos probleminių situacijų ir arealų ištyrimą, vystymosi tendencijų, prognozių nustatymą. Bendrųjų sprendinių formavimo stadiją numatoma pabaigti iki 2022 m. birželio 10 d., Sprendinių konkretizavimo stadiją pabaigti iki 2022 m. rugsėjo 26 d., o baigiamąjį etapą 2023 m. vasario 10 d. Taigi, per du mėnesius pakeisti ir patvirtinti Šventosios gyvenvietės detalųjį planą nebuvo ir nėra objektyviai įmanoma.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. lapkričio 24 d. nutartimi antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl teismo sprendimo nevykdymo tenkino. Paskyrė skolininko Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui L. Č. išieškotojo UAB sveikatos centras „Energetikas“ naudai 300 Eur vienkartinę baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 neįvykdymą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d.
5. Teismas nustatė, kad antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00155, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, kurioje išieškotojas – UAB sveikatos centras „Energetikas“, skolininkas – NŽT. Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 įpareigojo NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui šį sprendimą pakeitus bylinėjimosi išlaidų dalyje.
6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi NŽT vadovui L. Č. išieškotojo UAB „Energetikas“ naudai skyrė vienkartinę 300 Eur baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 neįvykdymą nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. vasario 25 d., įpareigojo įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarties dalį dėl baudos skyrimo paliko nepakeistą, panaikino nutarties dalį dėl NŽT įpareigojimo per du mėnesius įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
7. Antstolis I. Gaidelis 2021 m. liepos 16 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo NŽT nedelsiant informuoti antstolį raštu, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. 2021 m. liepos 28 d. antstolio kontoroje gautame NŽT atsakyme nurodyta, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas nėra nevykdomas, nes NŽT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019.
8. Teismas nustatė, jog byloje nagrinėjamas baudos skyrimas už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. NŽT neginčija neįvykdžiusi aukščiau nurodyto teismo sprendimo, tačiau pagrindiniu tai pateisinančiu argumentu laiko per trumpą teismo nustatytą 2 mėnesių terminą. Teismas pažymi, jog neturi pagrindo, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto jo įvykdymo termino. Atidėti sprendimo vykdymą galima byloje, kurioje priimtas sprendimas, tačiau, kaip matyti iš Liteko duomenų, šis NŽT prašymas buvo tenkintas tik 2021 m. lapkričio 12 d. (nutartis dar neįsiteisėjusi). 2021 m. kovo 24 d. NŽT teismui pateiktas prašymas buvo atmestas 2021 m. birželio 10 d. nutartimi, kurios NŽT neskundė. Taigi visą laikotarpį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymas nebuvo nei sustabdytas, nei atidėtas, todėl turėjo būti vykdomas.
9. Teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, sprendė, jog NŽT atliko nemažai veiksmų, spręsdama detaliojo plano koregavimo procedūrą, atliko esminius veiksmus, kad būtų rengiamas detaliojo plano keitimas. Po Inicijavimo sutarties pasirašymo 2021 m. birželio 7 d. iki Darbų sutarties pasirašymo 2021 m. rugpjūčio 16 d. buvo atlikta eilė veiksmų, vykdant Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatas. Nors UAB „Energetikas“ mano, kad šis laikas per ilgas, tačiau įvertinus vasaros laikotarpį ir poreikį tikslinti pirkimo sąlygas, teismo vertinimu, šis terminas nelaikytinas iš esmės per ilgu. Įvertinęs tai, teismas sprendė, jog nėra pagrindo NŽT vadovui skirti didesnę baudą, nei ją jau buvo paskyręs teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
10. Suinteresuotas asmuo (apeliantas) Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovas L. Č. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį bei priimti naują sprendimą – pareiškėjo antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl įpareigojimo nevykdymo, atmesti. Teismui nusprendus, kad nutartimi bauda paskirta teisėtai, paskirtos baudos dydį sumažinti. Atskirojo skundo argumentai:
10.1. Pareiškime dėl baudos skyrimo nurodyta, kad sprendimas nėra įvykdytas, tačiau nėra įvertinta, kad jis negali būti įvykdytas toks, kokį jį priėmė Klaipėdos apygardos teismas. Teismai sprendimu ir nutartimi įpareigojo Nacionalinę žemės tarnybą UAB Sveikatos centrui ,,Energetikas“ išnuomoti 4,5764 ha valstybinės žemės plotą, t. y. teritorijų planavimo dokumente ar žemės valdos projekte nesuprojektuotą, nesuformuotą ir Nekilnojamojo turto registre neįregistruotą valstybinės žemės plotą, kuris nėra civilinių teisių objektas, todėl net ir sudarius tokią sutartį, ji taptų niekine nuo jos sudarymo momento, nes prieštarautų imperatyvioms įstatymų nuostatoms. Pažymėjo, kad žemės sklypo suprojektavimo ir suformavimo procedūros objektyviai neįmanoma atlikti per tokį trumpą laikotarpį, kaip du mėnesiai.
10.2. Sprendime nurodytas 2 mėnesių terminas išnuomoti žemės sklypą negali būti taikomas visam procesui, t. y. tiek žemės sklypo suprojektavimui ir suformavimui, tiek ir valstybinės žemės sklypo nuomai. 2 mėnesių terminas yra realus valstybinės žemės sklypo nuomos sutarčiai sudaryti, kai jau yra suformuotas ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotas valstybinės žemės sklypas. Lietuvos apeliacinis teismas nutartyje nurodė, kad Nacionalinė žemės tarnyba yra laisva pasirinkti teisės aktų reikalavimus atitinkančius būdus ir pakeitimui įforminti reikalingų dokumentų formą. Taigi nutartimi Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota sprendimą įvykdyti teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais. Tai reiškia, kad prieš vertinant pareiškime nurodytą sprendimo neįvykdymo faktą, pirmiausia turi būti nustatyta, ar jis realiai gali būti įvykdytas per sprendime nustatytą 2 mėnesių terminą. Detaliojo plano keitimas yra vienintelis teisėtas būdas, siekiant įvykdyti sprendimą.
10.3. Apeliantas nurodė, kad valstybinės žemės sklypo nuomos procesas apima tiek nuomininko, tiek nuomotojo veiksmus, todėl, nors sprendime Nacionalinė žemės tarnyba įpareigota išnuomoti valstybinę žemę UAB Sveikatos centrui „Energetikas“, tačiau šis įpareigojimas, Nacionalinės žemės tarnybos nuomone, reiškia, kad Nacionalinė žemės tarnyba privalo sudaryti valstybinės žemės nuomos sutartį, tačiau tai neapima visų veiksmų, kurie turi būti atlikti iki valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo ir kuriuos teisės aktų nustatyta tvarka turi atlikti nuomininkas. Teisės aktai labai aiškiai reglamentuoja, kokius veiksmus turi atlikti asmuo, siekiantis išsinuomoti valstybinės žemės sklypą, tačiau UAB Sveikatos centras „Energetikas“ ne tik, kad neatlieka teisės aktuose nustatytų veiksmų, bet ir nebendradarbiauja, sąmoningai vilkindamas sprendimo įgyvendinimą. Apeliantas pažymėjo, jog 2020 m. spalio 20 d. nutartimi, nei sprendimu teismas neįpareigojo Nacionalinės žemės tarnybos vietoj nuomininko parengti teritorijų planavimo dokumentą ar žemės valdos projektą ir jų pagrindu žemės sklypo planą.
10.4. Nacionalinė žemės tarnyba 2021 m. balandžio 9 d. UAB Sveikatos centrui „Energetikas“ el. paštu pateikė pasiūlymą „Dėl teismo spendimo vykdymo“, kuriame iš esmės siūlė susitarti taikiai civilinėje byloje Nr. e2VP-10661-545/2021 ir antstolio vykdomąją bylą užbaigti. Tačiau buvo gautas formalus UAB Sveikatos centrui „Energetikas“ atsisakymas susitarti taikiai. Taigi, akivaizdu, kad UAB Sveikatos centras „Energetikas“ sąmoningai vilkina procesą, siekdamas apsunkinti sprendimo įvykdymą. Todėl apeliantas nesutinka su skundžiamoje nutartyje teismo padarytomis išvadomis, kad išieškotojo kaltės, vykdant sprendimą, nebuvo.
Šalies argumentai
10.5. Apeliantas nurodo, kad nuo 2021 m. balandžio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. e2VP-10661-545/2021 priėmimo Nacionalinė žemės tarnyba ir toliau imasi aktyvių veiksmų tam, kad galėtų teisės aktų nustatyta tvarka įvykdyti sprendimą ir nutartį. Nacionalinė žemės tarnyba, siekdama įgyvendinti sprendimą, ėmėsi visų veiksmų, kuriuos turi atlikti UAB Sveikatos centras „Energetikas“. Visi veiksmai atlikti kaip įmanoma skubiai ir teritorijų planavimo procesas jau yra prasidėjęs. Nėra teisinio pagrindo teigti, kad Nacionalinė žemės tarnyba nevykdo sprendimo.
10.6. Apelianto nuomone, nagrinėjamu atveju nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo konstatuoti skolininkės ar jos vadovo piktybiškumo ar sąmoningo teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo. Aukščiau išvardytos aplinkybės, atlikti visi įmanomi veiksmai, kuriuos atliko Nacionalinė žemės tarnyba, vertinant Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus kaltę baudos skyrimo ir jos dydžio nustatymo kontekste, laikytinos pakankamomis įsitikinti, jog vykdymo procesas nėra vilkinamas dėl skolininkės piktybiško neveikimo. Pažymi, kad visais atvejais, prieš skiriant baudą, privaloma aiškintis dėl kokių priežasčių asmuo (juridinis ar fizinis) neįvykdė teismo sprendimo (t. y. piktybiškai ar nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių). Kadangi į bylą pateikti procesiniai dokumentai ir papildomi rašytiniai paaiškinimai, direktoriaus paaiškinimai, dokumentai patvirtinantys, kad buvo atlikti visi įmanomi veiksmai, numatyti asignavimai, pasirašyta sutartis su paslaugos teikėju patvirtina, kad sprendimas yra vykdomas.
10.7. Apeliantas nurodo, kad skundžiama nutartimi teismas skyrė baudą nesant svarbiausio elemento – Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus kaltės ir neatsižvelgė į nuo Nacionalinės žemės tarnybos valios nepriklausančias aplinkybes, dėl kurių sprendimas negali būtį įvykdytas per teismo nustatytą terminą. Pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos direktorius ėmėsi visų įmanomų veiksmų sprendimui įvykdyti, tačiau objektyviai, dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, t. y. galiojančio teisinio reglamentavimo reikalavimų, tam kad būtų pradėta ir baigta detaliojo plano keitimo procedūra, 2 mėnesių terminas akivaizdžiai per trumpas, o Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo procedūra sudėtinga, kompleksinė, kadangi šiame procese dalyvauja ir dėl planavimo sąlygų išdavimo ir teritorijų planavimo dokumento derinimo sprendžia ne vien valstybinės žemės sklypą išnuomojanti institucija – Nacionalinė žemės tarnyba, bet ir eilė kitų įstatymu nustatytų subjektų. Akcentuoja, jog procedūra yra pradėta ir vykdoma per įmanomai trumpiausius terminus, t. y. sprendimas yra vykdomas.
11. Suinteresuotas asmuo UAB sveikatos centras „Energetikas“ atsiliepimu prašo atmesti suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo L. Č. atskirąjį skundą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį. Nurodo, kad atskirajame skunde vėl yra keliami tie patys klausimai ir nurodomi tie patys argumentai, kuriais siekiama įrodyti NŽT nekaltumą dėl to, jog teismo sprendimas yra nevykdomas net ne 2 mėnesius, bet ilgiau nei vienerius metus (sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d.). Apeliantas savo poziciją grindžia anksčiau į bylą pateiktais rašytiniais dokumentais, kurie jau buvo įvertinti įsiteisėjusia Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. birželio 10 d. nutartimi. NŽT vėl nurodo tuos pačius argumentus, kurie jau yra teismų analizuoti bei įvertinti. Pirmosios instancijos teismas teisingai pastebėjo, kad nagrinėjamoje byloje, kurioje sprendžiamas klausimas dėl baudos skyrimo NŽT, nėra jokio teisinio pagrindo vertinti įsiteisėjusius teismo sprendimu nustatyto įvykdymo termino pagrįstumą ir teisėtumą. Ieškotojo vertinimu, nėra absoliučiai jokio objektyvaus teisinio ir faktinio pagrindo sutikti su NŽT atskirojo skundo argumentais, jog NŽT neįmanoma įvykdyti teismo sprendimą per 2 mėnesius, ypač turint omenyje, kad NŽT nesugebėjo įvykdyti teismo sprendimo net ne per 2 mėnesius, bet per daugiau nei 1 metus. Apelianto atskirajame skunde keliami klausimai dėl išieškotojo tariamai netinkamai vykdomų priešpriešinių pareigų ir nebendradarbiavimo yra išnagrinėti pirmosios ir apeliacinės instancijos teismams priėmus procesinius sprendimus dėl ginčo esmės civilinėje byloje, kuriuose išieškotojo atžvilgiu nėra konstatuota jokių pareigų, kurias privalėtų atlikti išieškotojas. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai pastebėjo, jog aplinkybė, kad NŽT bandė taikiai susitarti su išieškotoju dėl sprendimo įvykdymo, siekdama, kad pats išieškotojas inicijuotų detaliojo plano parengimą (koregavimą), sprendimo nevykdymo nepateisina, nes sprendimą turi įvykdyti NŽT, o ne UAB sveikatos centras „Energetikas“. NŽT atskirojo skundo argumentai, jog NŽT iš esmės vykdo išieškotojo pareigą, kurią numato teisės aktų reikalavimai yra vertintini kaip prieštaraujantys elementariai logikai. Išieškotojas negalėjo pažeisti jokių teisės aktų reikalavimų, kadangi įsiteisėjusiais teismų procesiniais sprendimais yra konstatuota ne išieškotojo, bet NŽT pareiga veikti aktyviai ir vykdyti teismo sprendimą. Taigi, ne NŽT cituojami teisės aktų reikalavimai (kurie taikytini įprastu atveju, nuomojant valstybinę žemę), bet civilinėje byloje priimti (ir įsiteisėję) teismų procesiniai sprendimai yra prioritetiškai taikytini nagrinėjamu atveju. Atskirajame skunde nurodyti tie patys motyvai, kurie neva turėtų pagrįsti NŽT aktyvius veiksmus, ne kartą teismų buvo atmesti kaip nepagrįsti. Suinteresuoto asmens vertinimu, jeigu NŽT iš tiesų aktyviai ir tinkamai vykdytų teismo sprendimą (išnuomotų valstybinę žemę išieškotojui), antstolis nebūtų turėjęs jokio objektyvaus teisinio pagrindo inicijuoti civilines bylas dėl baudos skyrimo NŽT vadovui. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai konstatavo, jog tik faktiškai praėjus metams buvo pradėta detaliojo plano rengimo procedūra. NŽT pasirinktas būdas vykdyti teismo sprendimą neatleidžia jos nuo pareigos laiku ir tinkamai jį įvykdyti. Teismai dar ankstesnėje civilinėje byloje dėl baudos skyrimo sprendė, jog NŽT nepagrįstai remiasi administracines procedūras reglamentuojančiais teisės aktais, bandydama pateisinti teismo sprendimo nevykdymą. Todėl ir šios nagrinėjamos bylos atveju nėra jokio pagrindo sutikti su NŽT pozicija, jog jos atsakomybę (kaltę) pašalina kitų institucijų atliekami veiksmai. Išieškotojo vertinimu, skundžiamoje nutartyje nustatyta bauda NŽT vadovui negali būti laikoma kaip neproporcinga ir per didelė, kadangi, kaip matyti iš NŽT procesinio elgesio, net ir ankstesnės baudos paskyrimas nepaskatino NŽT kuo operatyviau vykdyti įsiteisėjusį teismo sprendimą, dėl ko buvo inicijuota ši civilinė byla. NŽT kaltė nevykdant teismo sprendimo per jame nustatytą 2 mėnesių terminą jau vieną kartą buvo konstatuota, todėl nėra jokio objektyvaus teisinio pagrindo pritarti atskirojo skundo argumentams, kuriais siekiama NŽT atsakomybę (kaltę) perkelti kitoms institucijoms. Tokia NŽT gynybinė pozicija atskirajame skunde niekaip nepašalina NŽT atsakomybės už teismo sprendimo nevykdymą.
12. Pareiškėjas antstolis Irmantas Gaidelis atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas priimdamas skundžiamą nutartį tinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 771 straipsnio nuostatas, kadangi vykdymo proceso tikslas įvykdyti teismo sprendimą ir taip apginti pažeistas teises. Skolininko baudimo sistema taikoma išimtiniais atvejais, kada kitomis priemonėmis įvykdyti sprendimą neįmanoma. Įsiteisėję teismo procesiniai sprendimai yra privalomi dalyvaujantiems byloje asmenims ir turi būti vykdomi. Teismas, spręsdamas klausimą dėl baudos skolininkui skyrimo įvertino visas aplinkybes ir įsitikino ar egzistuojančios teismo sprendimo nevykdymo priežastys galėjo pateisinti teismo sprendimo nevykdymą. Teismas, skirdamas baudą, atsižvelgė ir į tai, kad šiuo metu jau ne tik pasirašyta inicijavimo, bet ir darbų atlikimo sutartis, t. y. pilnai pasirengta detaliojo plano keitimo darbams, kurių pasirengimui NŽT turėjo atlikti nemažai parengiamųjų veiksmų, juos derinti su skirtingomis institucijomis.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
13. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
14. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria NŽT vadovui išieškotojo UAB sveikatos centras „Energetikas“ naudai skirta 300 Eur vienkartinė bauda už teismo sprendimo neįvykdymą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
15. Nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 įpareigojo NŽT per du mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, papildomai prie sutartimi nuomojamo 9,0917 ha valstybinės žemės ploto išnuomojant UAB sveikatos centrui „Energetikas“ statinių eksploatavimui pagal tiesioginę paskirtį reikalingą 4,5764 ha ploto valstybinės žemės plotą, kaip jis apibrėžtas 2019 m. balandžio 15 d. UAB „Geo city“ parengtame žemės sklypo plane. Sprendimas įsiteisėjo 2020 m. spalio 20 d., Lietuvos apeliaciniam teismui šį sprendimą pakeitus bylinėjimosi išlaidų dalyje.
16. Antstolis Irmantas Gaidelis vykdo vykdomąją bylą Nr. 0008/21/00155, pradėtą pagal Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. sausio 29 d. išduotą vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019, kurioje išieškotojas – UAB sveikatos centras „Energetikas“, skolininkas – NŽT. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. balandžio 21 d. nutartimi NŽT vadovui L. Č. išieškotojo UAB „Energetikas“ naudai skyrė vienkartinę 300 Eur baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 neįvykdymą nuo 2020 m. spalio 20 d. iki 2021 m. vasario 25 d., įpareigojo įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 per du mėnesius nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos. Vilniaus apygardos teismas 2021 m. balandžio 17 d. nutartimi nutarties dalį dėl baudos skyrimo paliko nepakeistą, panaikino nutarties dalį dėl NŽT įpareigojimo per du mėnesius įvykdyti Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 nuo nutarties įsiteisėjimo dienos ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
17. Antstolis I. Gaidelis 2021 m. liepos 16 d. priėmė patvarkymą dėl informacijos pateikimo, kuriuo įpareigojo NŽT nedelsiant informuoti antstolį raštu, ar teismo sprendimas yra įvykdytas ir pateikti tai patvirtinančius dokumentus. NŽT 2021 m. liepos 28 d. nurodė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimas nėra nevykdomas, nes NŽT kreipėsi į Generalinę prokuratūrą dėl viešojo intereso gynimo ir proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019. Antstolis 2021 m. rugsėjo 10 d. surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos NŽT vadovui skyrimo.
18. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi skyrė NŽT vadovui L. Č. išieškotojo UAB sveikatos centras „Energetikas“ naudai 300 Eur vienkartinę baudą už Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-538/2019 neįvykdymą už laikotarpį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d., konstatuodamas, jog visą laikotarpį nuo 2021 m. vasario 26 d. iki 2021 m. lapkričio 12 d. Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo vykdymas nebuvo nei sustabdytas, nei atidėtas, todėl sprendimas turėjo būti vykdomas. Teismas pažymėjo, kad neturi pagrindo, spręsdamas baudos skyrimo klausimą, vertinti įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatyto jo įvykdymo termino. Teismo vertinimu, NŽT nurodytos aplinkybės, jog ji objektyviai negali įvykdyti teismo įpareigojimo, nėra nagrinėjamos bylos dalykas. Apeliacinės instancijos teismas su tokia pirmosios instancijos teismo pozicija nesutinka.
19. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu skolininkas teismo sprendimu yra įpareigotas atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, tačiau savo iniciatyva jų neatlieka, taikomos CPK 771 straipsnyje nustatytos priverstinio vykdymo priemonės – antstolis apie tai surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos aktą ir perduoda jį antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismui, o šis priima nutartį taikyti sprendime nurodytas pasekmes, kadangi skolininkas neatliko tam tikrų veiksmų. Priimant tokią nutartį turi būti išnagrinėtos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat būtina patikrinti, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo CPK 771 straipsnio 7 dalyje nustatytas reguliavimas iš esmės reiškia, kad turi būti atliekama ex ante (prieš veiksmą) teisminė sprendimo neįvykdymo aplinkybių (priežasčių) patikra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-315-684/2019).
20. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, NŽT atliko nemažai veiksmų, spręsdama detaliojo plano koregavimo procedūrą. NŽT dėl plano rengimo galimybių ir sąlygų 2021 m. balandžio 12 d. kreipėsi į savivaldybę, 2021 m. balandžio 21 d. į Aplinkos ministeriją, 2021 m. balandžio 22 d. informavo UAB „Energetikas“, kad NŽT pati atliks detaliojo plano rengimo procedūras. 2021 m. gegužės mėn. organizavo susitikimą su savivaldybės atstovais, architektu dėl plano rengimo. 2021 m. gegužės 7 d. pateikė Palangos miesto savivaldybės administracijai prašymą dėl teritorijų planavimo proceso organizavimo. Šio atsakovės prašymo pagrindu Palangos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2021 m. gegužės 31 d. įsakymu nuspręsta rengti (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano keitimą teritorijoje tarp (duomenys neskelbtini), žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2021 m. birželio 7 d. NŽT su Palangos miesto savivaldybės administracija pasirašė Teritorijų planavimo proceso iniciavimo sutartį. 2021 m. rugpjūčio 16 d. su VĮ Valstybės žemės fondas pasirašė Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo rengimo ir įgyvendinimo paslaugų pirkimo – pardavimo sutartį. 2021 m. rugpjūčio 27 d. su VĮ Valstybės žemės fondas pasirašė Šventosios gyvenvietės detaliojo plano keitimo rengimo darbų grafiką. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs tai, sprendžia, jog nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo išvadai, jog NŽT sąmoningai vilkina ar vengia įvykdyti teismo sprendimą. Priešingai, NŽT atliko esminius veiksmus, kad būtų rengiamas detaliojo plano keitimas.
21. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Klaipėdos apygardos teismas 2021 m. lapkričio 12 d. nutartimi NŽT prašymą tenkino iš dalies ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo įvykdymą 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo priimtos nutarties paskelbimo dienos. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi Klaipėdos apygardos teismo 2021 m. lapkričio 12 d. nutartį pakeitė ir atidėjo Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB sveikatos centro „Energetikas“ ieškinį atsakovėms Palangos miesto savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo sudaryti sutartį įvykdymą iki 2023 m. vasario 17 d.
22. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartyje pažymėjo, be kita ko, kad NŽT pasirinktas teismo sprendimo įvykdymo būdas, kuris siejamas su (duomenys neskelbtini) gyvenvietės detaliojo plano pakeitimu, yra būtina (reikalinga) teismo sprendimo įvykdymo sąlyga, įvertinęs tai, konstatavo, kad Klaipėdos apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendime nustatytas 2 mėnesių terminas jam įvykdyti, objektyviai yra per trumpas. Lietuvos apeliacinis teismas nustatęs, jog ginčas buvo kilęs dėl specifinį statusą turinčio valstybinio žemės sklypo, tokio pobūdžio administracinės procedūros, kaip detaliojo plano parengimas (pakeitimas) ir jo suderinimas, užtrunka žymiai ilgiau nei 2 mėnesius, kurie buvo nustatyti priimant teismo sprendimą, sprendė, jog yra susidariusi išskirtinė situacija, pateisinanti CPK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo instituto taikymą, o NŽT nurodytas terminas, kuriam ir buvo prašoma atidėti teismo sprendimo įvykdymą, yra objektyviai reikalingas.
23. Baudos skyrimo tikslas tokio pobūdžio bylose – paskatinti skolininką vykdyti teismo sprendimą, o ne jį nubausti. Nors Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. rugsėjo 26 d. sprendimu įpareigojo NŽT per 2 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pakeisti 2005 m. gegužės 10 d. valstybinės žemės nuomos sutartį Nr. (4.12)Ž1-21, tačiau nustatyta, jog iš esmės vienintelis galimas sprendimo įvykdymo būdas yra siejamas su Šventosios gyvenvietės detaliojo plano, į kurį patenka ir valstybinės žemės sklypas, kurį NŽT įpareigota išnuomoti apeliantei, korektūra (pakeitimu). Nustatyta, kad NŽT ėmėsi aktyvių veiksmų detaliojo plano parengimui, suderinimui, tačiau dėl nuo jos nepriklausančių priežasčių, nes tokio pobūdžio administracinės procedūros užtrunka, teismo sprendimo neįvykdė per nustatytą terminą. Lietuvos apeliacinis teismas 2022 m. vasario 8 d. nutartimi atidėjo sprendimo įvykdymą iki 2023 m. vasario 17 d., t. y. dar 1 metams, nes nustatytas 2 mėnesių terminas jam įvykdyti objektyviai yra per trumpas. Įvertinus tai, bei nenustačius NŽT sąmoningo teismo sprendimo įvykdymo vilkinimo, vengimo vykdyti teismo sprendimą, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad NŽT vadovui nėra pagrindo už sprendimo neįvykdymą skirti baudą.
24. Esant nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta, todėl naikintina (CPK 337 straipsnio 2 punktas) ir priimamas naujas procesinis sprendimas – antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimas dėl baudos skyrimo, atmetamas.
25. Atskirąjį skundą patenkinus, priešingą suinteresuotumą turinčio asmens - UAB sveikatos centro „Energetikas“ patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
skundą tenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. lapkričio 24 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės:
Antstolio Irmanto Gaidelio pareiškimą dėl baudos skyrimo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovui L. Č., atmesti.