Kauno apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios institucijos Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jurgitai Gudiškienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. K. ieškinį atsakovui L. G. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinio reikalavimus, prašė ieškinį tenkinti.

Atsakovas teismo nustatytu terminu atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį pranešta elektroniniu paštu (56 b. l.), nedalyvavo, savo pozicijos dėl jam pareikštų reikalavimų nepateikė. Proceso dalyviams neprieštaraujant, byla teismo posėdyje išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant.

Išvadą byloje teikiančios institucijos – Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovė teismo posėdžio metu palaikė teismui pateiktoje išvadoje (28 b. l.) išdėstytą nuomonę. Nurodė, kad ieškovės prašoma priteisti iš atsakovo 200 Eur išlaikymo suma, mokama kas mėnesį periodinėmis išmokomis, yra pakankama išlaikyti tokio amžiaus vaiką, duomenų, kad mažametė E. G. būtų netinkamai prižiūrima, skyrius neturi, mano, jog vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove nepažeis nepilnametės šalių dukters interesų.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Nustatyta, kad E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) motina yra ieškovė K. K., tėvas – atsakovas L. G. (55, b. l.). K. K. pateiktoje vaiko poreikių lentelėje nurodyta, kad E. G. poreikiams patenkinti per mėnesį reikalinga 400 Eur suma (17 b. l.). K. K. nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi (16 b. l.). K. K. pajamas sudaro jos šiuo metu gaunamas darbo užmokestis, vidutiniškai 449 Eur neatskaičius mokesčių (61-64 b. l.). L. G. nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, pajamų negauna (65, 66, 67 b. l.).

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Sprendžiant klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo būtina nustatyti, su kuriuo iš tėvų vaiko gyvenamosios vietos nustatymas geriau atitiktų vaikų interesus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas vieningą praktiką atkreipia dėmesį, jog teismas, priimdamas sprendimą byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, turi įvertinti kiekvieno iš tėvų pastangas ir galimybes užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, šeimos aplinkos sąlygas, tarp jų tėvo (motinos) asmeninius bruožus ir kiekvieno iš jų realią galimybę sudaryti vaikui tinkamas sąlygas augti ir vystytis, vaiko ir tėvo (motinos) tarpusavio santykius ir jų pobūdį, vaiko norus ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-411/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2008).

Minėta, kad atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta elektroniniu paštu, nedalyvavo, todėl darytina išvada, kad tarp šalių nėra ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo su vaiko motina (ieškove). Byloje nėra duomenų, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove prieštarautų vaiko interesams, be to, Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius teismui pateiktoje išvadoje (28 b. l.), taip pat išvadą teikiančios institucijos atstovė teismo posėdžio metu neprieštaravo reikalavimui šalių mažametės dukros gyvenamosios vietos nustatymui su ieškove. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, taip pat vertinant aplinkybę, kad mažamečiam vaikui daugiau reikia motinos globos, jos rūpesčio, nepilnametės E. G. gyvenamoji vieta nustatytina su vaiko motina ieškove K. K..

Dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė nurodė, jog šalių nepilnametės dukros poreikiams tenkinti reikalingos išlaidos sudaro 400 Eur per mėnesį, į šią sumą įskaičiuotos 150 Eur išlaidos maistui, 80 Eur rūbams, 80 Eur žaislams ir mokomiesiems žaislams, 40 Eur vitaminams, 45 Eur sauskelnėms, 5 Eur išlaidos vonios priemonėms ir kūno priežiūrai (17 b. l.). Nors ieškovė nepateikė jokių duomenų, pagrindžiančių dukros poreikiams tenkinti reikalingas sumas, tačiau atsakovas ieškovės nurodyto vaiko poreikių dydžio taip pat neginčijo, savo pozicijos dėl ieškovės reikalavimų atsakovas nepateikė, teismo posėdyje, apie kurį atsakovui pranešta elektroniniu paštu (56 b. l.), nedalyvavo. Atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių bylos nagrinėjimo teisme metu (vieneri metai ir aštuoni mėnesiai), į tai, kad nagrinėjamoje byloje nėra duomenų apie specialiuosius vaiko poreikius, tačiau augančiam mažamečiam vaikui reikalinga pilnavertė mityba, apranga, avalynė, lavinimas, higienos priemonės, gyvenamasis būstas, todėl teismas sprendžia, kad 400 Eur per mėnesį suma šiuo metu yra pakankama šalių nepilnametės dukters poreikiams patenkinti, todėl teismas laiko, jog ši suma yra reali, būtina ir neviršija vaiko poreikių (CK 3.192 straipsnio 2 dalis).

Išlaikymo dydį lemia ne vien vaiko poreikiai, bet ir tėvų turtinė padėtis. Jeigu tėvų turtinė padėtis objektyviai leidžia priteisti būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymą atitinkantį išlaikymą, toks pakankamas vaikų išlaikymas ir turi būti priteisiamas. Byloje esančiais įrodymais nustatyta, jog ieškovės gaunamos pajamos – vidutiniškai apie 449 Eur (neatskaičius mokesčių) per mėnesį gaunamas darbo užmokestis (61-64 b. l.), ieškovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra įgijusi (15-16 b. l.). Atsakovas nuosavybės teise nekilnojamojo turto ir transporto priemonių neturi, bylos nagrinėjimo teisme metu jokių pajamų negavo, ieškovės teigimu atsakovas dirba užsienyje, jo pajamos apie 400 svarų į savaitę. Vertintina, kad abu nepilnamečio vaiko tėvai yra jauno amžiaus, darbingi, sveiki, neturintys specialiųjų poreikių (kitokių duomenų byloje nėra), todėl yra pajėgūs teikti savo nepilnametei dukrai reikiamo dydžio išlaikymą. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, ieškovės reikalavimų neginčijo, teismo posėdyje, apie kurį informuotas tinkamai, nedalyvavo, t. y. atsakovas visiškai nesidomėjo nei bylos eiga, nei jos baigtimi, teismas sprendžia, jog tiek ieškovė, tiek atsakovas yra pajėgūs patenkinti teismo nustatyto dydžio nepilnametės dukros poreikius. Įvertinus nurodytas aplinkybes, vadovaujantis proporcingumo ir protingumo ir teisingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo nepilnametei dukrai E. G., gim. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2016-11-15) iki jos pilnametystės (CPK 178, 197, 185 straipsniai, CK 3.156 straipsnis, 3.192 straipsnis, 3.194 straipsnio 1 dalis, 3.196 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Išlaikymas kasmet indeksuojamas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.200 straipsnis, 3.208 straipsnis), išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė K. K..

Ieškovė nurodė, jog atsakovas neteikia šalių mažametei dukrai išlaikymo nuo pat vaiko gimimo (2015-10-20), todėl ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 2600 Eur išlaikymo įsiskolinimą Spręsdamas dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, teismas atsižvelgia į vaiko poreikius, ieškovės ir atsakovo galimybes teikti išlaikymą, į tai, kad atsakovas dėl tokio ieškinio reikalavimo neprieštaravo, sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimo dydis pagrįstas ir tenkintinas.

Sprendimas priteisto išlaikymo dalyje vykdomas skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies l punktas).

Šalys informuotinos, kad pasikeitus aplinkybėms (vieno iš tėvų materialinei padėčiai, vaiko poreikiams, jo sveikatos būklei) jos turi teisę kreiptis dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs sprendimą dėl ginčo esmės, tuo pačiu sprendimu išsprendžia bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą. CPK 96 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. spalio 17 d. sprendimu Nr. 2.1-(NTP-2)-16-T-4276-17069 K. K. yra 100 proc. atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Byloje pateikta 2017 m. birželio 2d. pažyma Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. NTP-7-6730 patvirtina, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidas sudaro 235,40 Eur. Ieškinį patenkinus pilnai iš atsakovo valstybės naudai priteistinos 235,40 Eur išlaidos už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus naikintinos 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi byloje taikytos laikinosios apsaugos priemonės.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259 str., 260 str., 263-265 str., 268 str., 270 str., 392 str.

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnametės dukters E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pagal jos gyvenamąją vietą.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. G., (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) išlaikymą po 200 Eur (du šimtus eurų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos (2016-11-15) iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant ieškovę K. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) 2600 Eur (du tūkstančius šešis šimtus eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 204,02 Eur (du šimtus keturis eurus 02 ct) bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 191,00 Eur žyminis mokestis, 13,02 Eur bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, bylinėjimosi išlaidų kodas 5660.

Priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 235,40 Eur (du šimtus trisdešimt penkis eurus 40 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtyje nurodant – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. nutartimi byloje taikytas laikinąsias apsaugos priemones – priteisti iš atsakovo L. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laikiną išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nepilnamečiui vaikui E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po 100 Eur (vieną šimtą eurų), nuo 2016 m. lapkričio 15 d. (ieškinio padavimo dienos) iki sprendimo priėmimo civilinėje byloje Nr. 2-29392-435/2016, ieškovę K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskiriant E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteisto laikino išlaikymo tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.