Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2012-01-19 · Civilinė byla Nr. 2-496-210/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-01-19
Bylos Nr.
2-496-210/2012
Teisminio proceso Nr.
2-58-3-00657-2011-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vytautas Kursevičius
Ieškovas
G. K.
Atsakovas
A. A., R. A.
Kategorijos
  • 35.3.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-496-210/2012Proceso Nr. 2-58-3-00657-2011-0Procesinio sprendimo kategorija 35.3.6.; 36.1.; 44.5.1.; 116.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. sausio 19 d.
Šiaulių apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas Vytautas Kursevičius,sekretoriaujant Odetai Dulinskaitei,dalyvaujant:ieškovei G. K.,ieškovės atstovui pagal įgaliojimą, teisininkui E. V.,atsakovams A. A. ir R. A.,

išnagrinėjo ieškovės G. K. ieškinį atsakovams A. A. ir R. A. dėl skolos, delspinigių, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Bylos esmė ir faktinės aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškinio reikalavimas.

Šalies argumentai

Ieškovė G. K. ieškiniu paduotu 2011 m. lapkričio 15 d. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovų A. A. ir R. A. 89772,80 Lt skolos, 161591,04 Lt delspinigių, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti sumos 251363,84 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Taip pat turėtas bylinėjimosi išlaidas – 500 Lt už dokumentų suruošimą bei sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį – 3014 Lt ir 3013 Lt. Ieškinio reikalavimas kildinamas iš tarp šalių sudarytos beprocentės skolinimo ir laidavimo už pasiskolintą sumą sutarties Nr. 1-1, sudarytos 2009 m. gruodžio 1 d. ir papildomo atsakovo A. A. pareiškimo prie sutarties Nr. 1-1.

Ieškinyje nurodoma, kad ieškovė su atsakovais sutartimi susitarė, kad jiems perduota pinigų suma 26000 Eurų turi būti grąžinta per 360 kalendorinių dienų pagal sutarties 4 dalyje numatytą mokėjimo grafiką, t. y. nuo sekančio po sutarties sudarymo mėnesio 1 dienos iki 2010 m. gruodžio 1 d. po 500 Eurų, pervedant pinigus litais pagal tos dienos valstybinio banko nustatytą kursą, o paskutinį mėnesį, t. y. 2010 m. gruodžio 1 d. dar ir likusią sumą – 20000 Eurų grynaisiais pinigais. Sutarties 5 dalyje numatyta atsakomybė už ne laiku mokamas įmokas, t. y. nesilaikant nustatyto grafiko skaičiuojami delspinigiai 1 procento dydžio už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Kadangi atsakovai nuo sutarties sudarymo momento pagal sutartį perduotų pinigų pagal grafiką nei karto nepervedė, t. y. negrąžino nei vieno lito, nors buvo raginami atsiskaityti, prašo priteisti iš atsakovų solidariai susidariusią skolą: t. y. 89772,80 Lt skolos, 161591,04 Lt delspinigių ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo prašomos priteisti 251363,84 Lt sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Bylą ieškovė prašė nagrinėti dokumentinio proceso tvarka.

Šiaulių apygardos teismas 2011 m. lapkričio 17 d. nutartimi bylą nutarė nagrinėti pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, todėl nurodė ieškovei sumokėti trūkstamą žyminį mokestį iki 2011 m. gruodžio 1 d.

Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovas palaikė savo ieškinio reikalavimus visa apimtimi, nurodė, kad atsakovai pagal ieškinyje nurodytą sutartį Nr. 1-1, sudarytą 2009 m. gruodžio 1 d. jokių mokėjimų neatliko visiškai, atsakovų pateikti išrašai iš banko apie atliktus tuo laikotarpiu mokėjimus buvo atliekami pagal anksčiau sudarytas skolinimo sutartis, pagal kurias ieškovė taipogi atsakovams buvo paskolinusi pinigus, tačiau dar ir šiuo metu yra skolinga. Todėl nesutinka, kad atsakovai vykdė 2009 m. gruodžio 1 d. sutartį ir pagal ją atliko jų nurodytus mokėjimus. Ieškovė taip pat nurodo, kad ji atsakovams paskolino dideles pinigų sumas nereikalaudama jokio užstato, todėl nustatė sutartimi didesnius delspinigius, siekdama didesnių garantijų, kad atsakovai sutartį įvykdys laiku, todėl dėl didelės sau rizikos, kad ieškovai piniginių sumų negrąžins, mažinti delspinigius nesutinka.

Atsakovų A. A. ir R. A. atsiliepimų į ieškinį esmė.

Atsiliepimas

Atsakovai atsiliepimu į pareikštą ieškinį neginčija sudarytos su ieškove beprocentės skolinimo sutarties, pagal kurią pasiskolino iš ieškovės 26000 Eurų. Nurodo, kad sutartinius įsipareigojimus vykdė ir pinigus ieškovei pagal sudarytą grafiką mokėjo iki 2010 m. spalio 25 d., pervesdamas juos į ieškovės nurodytą sąskaitą. Viso sumokėjo 19840 Lt. tačiau vėliau nebegalėjo mokėti, nes dėl finansinės-ekonominės krizės nebesisekė verslas, todėl nebegalėjo sukaupti pinigų skolos grąžinimui. Su ieškove siekė taikaus susitarimo kitomis sąlygomis, tačiau ieškovė nesutiko. Šiuo metu galėtų mokėti tik po 3000 Lt kas mėnesį nuo 2012 m. Todėl prašo teismo atsižvelgti į sudėtingą ekonominę situaciją ir nepriteisti už pradelstus mokėjimus sutartimi sulygtų delspinigių.

Teisminio proceso metu atsakovai ieškinio dalį dėl skolos – 26000 Eurų iš esmės pripažino, sutikdami su ieškovės teiginiu, kad jie ieškovei yra skolingi ir pagal ankstesnes sudarytas tarp jų ir ieškovės skolinimo sutartis, tačiau pripažindami visą skolą nesutiko mokėti sutartimi sulygtų delspinigių, nes jie, jų manymu, yra pernelyg dideli, be to, atsakovai nurodė, jog pagal šiuo metu jų turtinę padėtį ir gaunamas pajamas iš prekybos savo įmonėje ir turguje, gali mokėti tik po 3000 Lt skolos padengimui. Atsakovai, grįsdami savo nesutikimą mokėti delspinigius, nurodė, kad sudarydami skolinimo sutartį su ieškove susitarė dėl tokių didelių delspinigių nepagalvoję, kad negalės vykdyti sutartinių įsipareigojimų, nes prieš sudarant sutartį verslas sekėsi, todėl pagrįstai tikėjosi, kad sutartimi sulygtų delspinigių nereikės mokėti apskritai, nes skolos grąžinimo terminų ir sudaryto grafiko nepažeis.

Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir priimamo sprendimo, kuriuo ieškinys tenkinamas iš dalies, teisiniai argumentai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Tarp šalių iš esmės nėra ginčo dėl skolinimo sutarties sudarymo fakto, aplinkybių, prisiimtų įsipareigojimų esmės ir vykdymo. Byloje esančiais duomenimis šalys 2009 m. gruodžio 1 d. sudarė beprocentę skolinimo ir laidavimo sutartį Nr. 1-1, bei papildomą susitarimą (pareiškimą pasirašė atsakovas A. A.) prie sutarties Nr. 1-1. Pagal šios sutarties sąlygas atsakovas A. A. gavo iš ieškovės 26000 Eurų beprocentinę paskolą, o atsakovė R. A. laidavo už visą suteiktą paskolą pagal visas sutarties sąlygas.

2009 m. gruodžio 1 d. sutartimi šalys susitarė, kad ieškovė perduoda (paskolina) atsakovams 26000 Eurų, kuriuos pastarieji įsipareigoja grąžinti per 360 kalendorinių dienų pagal sutarties 4 dalyje sudarytą mokėjimo grafiką, t. y. nuo sekančio po sutarties sudarymo mėnesio – 2010 m. sausio 1 dienos iki 2010 m. gruodžio 1 d. po 500 Eurų, pervedant pinigus litais pagal tos dienos valstybinio banko nustatytą kursą, o paskutinį mėnesį, t. y. 2010 m. gruodžio 1 d. atsakovai sumoka ieškovei likusią nepervestą sumą – 20000 Eurų grynaisiais pinigais. Sutarties 5 dalyje numatyta atsakomybė už ne laiku mokamas įmokas, t. y. šalių susitarta, kad nesilaikant nustatyto skolos grąžinimo grafiko skaičiuojami 1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Atsakovai nuo sutarties sudarymo momento pagal 2009 m. gruodžio 1 d. sutartį jiems perduotų (paskolintų) pinigų pagal grafiką nemokėjo ir iki sutarties galutinio įvykdymo termino skolos ir sulygtų sutartimi delspinigių negrąžino ir nemokėjo. Šias faktines aplinkybes bylos nagrinėjimo metu teisme patvirtino abi teisminio proceso šalys. Nors atsiliepime į ieškovės ieškinio reikalavimą atsakovai pateikė dokumentus (b. l. 46) apie ieškovei pervestas pinigų sumas laikotarpiu nuo 2009-05-31 d. iki 2010-10-25 d. – viso 33173 Lt, tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu nepaneigė ieškovės ir jos atstovo teiginio ir pateiktų rašytinių įrodymų, kad šios atsakovų nurodytos sumos buvo mokamos pagal kitas, taip pat ir anksčiau tarp šalių sudarytas pinigų skolinimosi sutartis – 2009 m. liepos 29 d. ir 2009 m. gruodžio 5 d. ir ieškovės sudarytą atsakovų atliktų mokėjimų pagal jas lentelę (b. l. 71-91).

Todėl šių duomenų pagrindu konstatuotina, kad atsakovai nevykdė sudarytos su ieškove G. K. sutarties ir prisiimtos prievolės pagal 2009 m. gruodžio 1 d. skolinimo sutarties sąlygas, t. y. neatliko sutarties įvykdymo grafike nustatytų periodinių mokėjimų, o pradelsę atlikti mokėjimus nemokėjo sutartimi sulygtų netesybų (delspinigių).

Prievolė – tai teisinis santykis, kurio vien šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kad šis įvykdytų savo prievolę (CK 6.1 straipsnis). Įstatymas vienu iš prievolių atsiradimo pagrindų nurodo sandorį (CK 6.2 straipsnis), o nustatydamas prievolės šalių pareigas nurodo, kad kreditorius ir skolininkas privalo elgtis sąžiningai, protingai ir teisingai tiek prievolės atsiradimo ir egzistavimo, tiek jos vykdymo ir pasibaigimo metu (CK 6.4 straipsnis). Grįžtant prie nustatytų bylos faktų dar kartą konstatuotina, kad atsakovai pažeidė savo prisiimtą pagal 2009 m. gruodžio 1 d. sutartį prievolę ieškovei sumokėti skolą, pradelsė jos periodinius mokėjimus pagal susitarime nustatytą grafiką, todėl ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovų solidariai šalių skoliniu susitarimu sulygtą skolą – 26000 Eurų (89772,80 Lt) yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl sutarties (ne)įvykdymo terminų, delspinigių (netesybų) priskaičiavimo.

Dėl netesybų ir jų dydžio.

Minėta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus ir prisiimtas sutartines prievoles. Už sutartinių prievolių nevykdymą ar netinkamą vykdymą pažeidusiai sutartį šaliai gali būti taikomos netesybos (CK 6.73, 6.258 straipsniai). Pagal šių nurodytų CK straipsnių esmę ir suformuluotas įstatymo leidėjo nuostatas, netesybos atlieka ne baudinę, bet kompensuojamąją funkciją, nes jos visada, jeigu ko kita nenustato sutartis, įskaitomos į nuostolius, nes to netesybomis ir siekiama. Taip netesybų ir nuostolių santykis (kaip neleidžiantis šalims nustatyti baudinių netesybų) aiškinamas ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teisminėje praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-7-378/2005; nutartis byloje Nr. 3K-3400/2005 ir kt.). Taigi netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (CK 71 straipsnio 1 dalis). Kartu netesybos yra prievolių užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai, taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Taigi vadovaujantis šiomis įstatymo nuostatomis ir suformuota šiais klausimais teismine praktika, šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kuomet skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę, t. y. šalių suderinta ir sutartyje užfiksuota (įtvirtinta) sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu, kaip minėta, sutartis neįvykdoma arba netinkamai įvykdoma. Vadinasi jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro dydžio netesybų, skolininkas, neįvykdęs prievolės negali ginčyti ir netesybų. Tokia nuostata išplaukia iš aukščiau pateiktos netesybų sampratos ir paskirties, nustatytos įstatyme. Tačiau įstatymo leidėjas, suformulavęs tam tikrus draudimus, kartu nustatė tam tikras išlygas, kai sutarties šalis gali ginčyti netesybų dydį, kai netesybos yra neprotingos, akivaizdžiai per didelės atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys priimtos civilinėse bylose Nr. 3K-3-401/2008; 3K-7-409/2010). Tokiems atvejams įstatymo leidėjas įtvirtino teisę mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Tačiau, pagal aukščiau nurodytose Aukščiausiojo Teismo nutartyse formuojamą teisminę praktiką, teismas, nustatydamas ar pagal nurodytas aukščiau teisės normas yra pagrindo šalių nustatytas netesybas pripažinti neprotingai didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas iki kokio dydžio jas mažinti kiekvienu atveju turi vertinti konkrečios bylos duomenis, nustatytas aplinkybes dėl šalių sutarties, jos dydžio, neįvykdymo (pažeidimo) laipsnio, dėl to kreditoriaus patirtų nuostolių ir jų dydžio, ir tai atliekant vadovautis teisingumo, sąžiningumo protingumo principais ir siekti šalių interesų pusiausvyros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių Bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-294/2011).

Nagrinėjamoje byloje nustatyti faktai ir faktinės aplinkybės liudija, kad atsakovai, sutikdami su skola ir sutarties neįvykdymu, ir kartu nepaneigdami susitarimo ir įsipareigojimų dėl delspinigių mokėjimo, tačiau kartu ir gindamiesi nuo ieškovės reikalavimo sumokėti ieškinyje prašomą delspinigių sumą, nurodo, kad jie šiuo metu paprasčiausiai fiziškai negali mokėti tokių didelių delspinigių sumų, todėl nesutinka apskritai jų mokėti. Kartu mano delspinigius esant labai dideliais ir neprotingais, o aiškindami susitarimo dėl jų aplinkybes nurodo, kad sudarydami susitarimą dėl skolos sutiko su tokio dydžio (1 procento) delspinigiais, nes įvertinę anksčiau buvusias jų privataus verslo sąlygas ir jo sėkmę, buvo įsitikinę, kad delspinigių apskritai nereikės mokėti, nes sutartinius įsipareigojimus be vargo sugebės įvykdyti, todėl šią nuostatą susitarime laikė tik formalia.

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pagal ieškovės G. K. ir atsakovų A. ir R. A. 2009 m. gruodžio 1 d. sudarytos skolinimo ir laidavimo sutarties Nr. 1-1 sąlygų 5.1 punktą, šalys susitarė, kad už ne laiku mokamus pinigus pagal sutarties 4.1 grafiką skaičiuojami 1 procento dydžio delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos. Nors sutartyje ir neįvardijama kokiam tikslui ieškovai skolinosi sutartyje nurodytą pinigų sumą, tačiau šalių paaiškinimai bylą nagrinėjant teisme, bei teikti procesiniai dokumentai patvirtina, kad pinigai buvo skolinami privačiam verslui plėtoti, kaip apyvartinės lėšos. Šalių skoliniai santykiai buvo tęstiniai, sudarytos kelios skolinimosi sutartys, kurios viena kitą perdengė, darant užskaitas, perkeliant įsipareigojimus ir pan. Bylos dokumentai patvirtina, kad atsakovai nors ir nevykdė savo įsipareigojimų pagal 2009 m. gruodžio 1 d. skolinimosi susitarimą, tačiau iš dalies tuo pačiu laikotarpiu mokėjo ieškovei skolas pagal kitus kolinius įsipareigojimus. Laikotarpiu nuo 2009-05-31 iki 2010-10-25 pervedė į ieškovės sąskaitą 33173 Lt, todėl darytina pagrįsta išvada, kad atsakovai nebuvo visiškai nerūpestingi ir neatsakingi dėl prisiimtų įsipareigojimų ieškovei, tačiau dėl tuo metu objektyviai susidariusių aplinkybių – kilusios finansinės krizės, kuri pripažintina visuotinai žinomu faktu, bei prisiimtų įsipareigojimų dydžio, negalėjo visa apimtimi vykdyti savo skolinius įsipareigojimus. Tačiau teismas konstatuoja, kad ši objektyviai egzistuojanti aplinkybė negali būti pagrindu atsakovus visiškai atleisti nuo netesybų mokėjimo, kaip to prašo ir nori atsakovai, nes tai prieštarautų įstatymo leidėjo formuluojamai nuostatai dėl netesybų paskirties bei paneigtų šalių valią, kuria šalys, sudarydami susitarimą dėl skolos, visgi, susitarė ir dėl netesybų. Teismas, vertindamas šalių susitarimo pobūdį ir kitas susitarimo sudarymo aplinkybes pripažįsta, kad nors abi šalys yra privatūs asmenys, tačiau užsiėmė verslu (apie tai liudija jų sutartinių santykių pobūdis ir paaiškinimai teismo posėdžio metu, bei skolos paskirtis), taigi sudarydami susitarimą dėl skolos, turėjo patirties verslo ir derybų srityje, galėjo numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius, tačiau nepaisant to laisva valia pasirinko visas sutarties sąlygas, taip pat ir delspinigių mokėjimą sutarties nevykdymo atveju. Tačiau teismas konstatuoja ir kitą svarbią ir reikšmingą bylos teisingam išsprendimui aplinkybę, kad atsižvelgiant į šalių tokių santykių tęstinumą, atsakovų elgesį ieškovės atžvilgiu mokant jai skolą (pakankamai dideles periodines įmokas) pagal kitas skolinimosi sutartis ir šalies ekonominę – finansinę situaciją aptariamu laikotarpiu, kuri nepriklausė nuo šalių elgesio ir valios, bet buvo įtakota pasaulio finansų krizės, kuri tiesiogiai palietė ir atsakovų sutartinių įsipareigojimų ieškovams vykdymą, pripažintina, kad šalių susitarime Nr. 1-1, sudarytame 2009 m. gruodžio 1 d., 5.1. punkte nustatytos netesybos (delspinigiai) – 1 procentas delspinigių už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos yra neprotingos ir aiškiai per didelės. Todėl teismas aukščiau nurodytų argumentų pagrindu jas mažina iki 0,1 procentinio punkto, t. y. dešimt kartų.

Teismas, mažindamas šalių sutartimi nustatytas netesybas, kartu pripažįsta svarbia ir tą aplinkybę, kad nagrinėjamoje byloje ieškovė G. K. prašė priteisti iš sutartinę prievolę pažeidusių asmenų – atsakovų A. A. ir R. A. tik netesybas, bet nereikalavo nuostolių atlyginimo, todėl iš esmės ir neįrodinėjo realiai patirtų nuostolių dydžio, tik nurodė, kad tokio dydžio netesybas numatė susitarime vien dėl didelės kreditorės rizikos, nes skolinama buvo be užstato.

Tačiau ir tokiu atveju, aiškinant ir taikant CK 6.73 straipsnio 2 dalies, taip pat 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas, nustatytos šalių susitarimu netesybos gali būti pripažįstamos minimaliais kreditoriaus nuostoliais, tačiau teismas, šiuo konkrečiu atveju mažindamas prašomas priteisti netesybas, atsižvelgia (be nutartyje aukščiau nurodytų argumentų) ir į tai, kad ieškovė nei ieškinyje nei teismo proceso metu apskritai neteigė apie savo patirtus nuostolius, tik nurodė susitarimų neįvykdymo riziką ir dėl šios rizikos buvimo tokio dydžio netesybas. Teismas, pripažindamas ieškovės teisę prašyti tik netesybų, bet ne galimų nuostolių atlyginimo ir sutikdamas su teismų praktikoje formuojama nuostata, kad ieškovas gali ir neprašyti, ir neįrodinėti savo tiksliai patirtų nuostolių dydžio, kartu pripažįsta kad visais atvejai netesybų dydis turi būti protingai pagrįstas, proporcingas ir teisingas ir negali būti mažesnis už realiai patirtus nuostolius. Kartu netesybų dydis negali būti kelis kartus didesnis už pačią skolą, nes tokia situacija apskritai gali sukelti tokią situaciją, kai skolininkas apskritai negalės įvykdyti jokių savo įsipareigojimų. Taigi teismas, mažindamas šalių sutartines netesybas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgdamas į visumą faktų ir aplinkybių, šalių tęstinius santykius skolinant ir skolinantis pinigines sumas, skolininkų elgesį vykdant skolinius įsipareigojimus pagal kitus tarp tų pačių šalių esamus susitarimus pripažįsta, kad šioje susidariusioje situacijoje netesybos yra aiškiai neprotingos ir aiškiai per didelės, o jas sumažinant iki aukščiau nurodytos sumos nebus pažeista šalių interesų pusiausvyra, nes priteisiama netesybų suma nebus mažesnė nei realiai ieškovės galimai patirti nuostoliai.

Todėl įvertinus ieškovės reikalavimų esmę ir turinį, atsakovo atsikirtimus bei argumentus dėl dalies reikalavimų, teismas iš dalies sutinka jog ieškovės reikalaujamų priteisti delspinigių suma yra neprotingo dydžio, t. y. nors ir sulygti sutartimi bet aiškiai per dideli, pripažįsta ieškovės reikalavimo dalį dėl skolos priteisimo 89772,80 Lt sumoje tenkintinu, o netesybų dalyje mažintinu iki 0,1 procento. Šioje byloje pagal šalių sudarytą aptariamą susitarimą dėl skolos, skolininku yra A. A., o R. A. laiduotoja. Prievolės neįvykdymo atveju laiduotojas atsako kartu su pagrindiniu skolininku, kaip solidarūs atsakovai. Todėl iš atsakovų A. ir R. A. ieškovei G. K. solidariai priteistina 89772,80 Lt skolos ir 16159,10 Lt delspinigių (CK 6.73 str., 6.258 str. 6.200 str.).

Atsakovai privalo mokėti palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6. 210 str. 2 d.). Ieškovės prašymas priteisti iš atsakovų 5 proc. metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies (42,14 %), ir bylinėjimosi išlaidos paskirstytinos šalims proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai - ieškovei priteistina 2539,78 Lt žyminio mokesčio, 500 Lt teisinės pagalbos išlaidų (CPK 80 str., 88 str., 93 str. 1 d.). Taip pat valstybei iš atsakovų priteistina 16,97 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 str., 262 str. 1 d., 263 str., teismas,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. A. (a/k. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ir R. A. (a/k. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ieškovei G. K. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) 89772,80 Lt (aštuoniasdešimt devynis tūkstančius septynis šimtus septyniasdešimt du litus 80 centų) skolos, 16159,10 Lt (šešiolika tūkstančių vieną šimtą penkiasdešimt devynis litus 10 centų) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 105931,90 Lt (vieno šimto penkių tūkstančių devynių šimtų trisdešimt vieno lito 90 centų) sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2011 m. lapkričio 22 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

Priteisti solidariai iš atsakovų A. A. (a/k. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ir R. A. (a/k. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ieškovei G. K. (a/k (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini), atsiskaitomoji sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini)) 500 Lt (penkis šimtus litų) teisinės pagalbos išlaidų bei 2539,78 Lt (du tūkstančius penkis šimtus trisdešimt devynis litus 78 centus) žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei solidariai iš atsakovų A. A. (a/k. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) ir R. A. (a/k. (duomenys neskelbtini), adresas – (duomenys neskelbtini)) 16,97 Lt (šešiolika litų 97 centų) valstybei procesinių dokumentų siuntimo išlaidų

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Šis sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Apeliaciniam teismui paduodant skundą bylą išnagrinėjusiame pirmosios instancijos teisme per trisdešimt dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

Teisėjas Vytautas Kursevičius