Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. D. ieškinį atsakovui E. K. dėl skolos priteisimo, tretieji asmenys E. K. ir A. F. (A. F.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinys teisme priimtas 2020 m. balandžio 3 d.; nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti. Procesiniai dokumentai atsakovui buvo siunčiami (2 kartus) ieškinyje nurodytu jo gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), tačiau grįžo neįteikti (neatsiėmė pašte per siuntos saugojimo terminą). Duomenų apie atsakovo darbovietę nerasta. Gyventojų registro duomenimis atsakovas yra deklaravęs savo išvykimą į (duomenys neskelbtini). Jokie kiti atsakovo buvimo vietos adresai teismui nėra žinomi. 2020 m. birželio 1 d. minėti procesiniai dokumentai atsakovui buvo įteikti tinkamai, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 130 straipsnyje nustatytos tvarkos, t. y. procesiniai dokumentai atsakovui įteikti viešo paskelbimo būdu, paskelbiant nustatyto turinio pranešimą specialiame www.teismai.lt tinklapyje.

5. Atsakovui per teismo nustatytą terminą nepateikus atsiliepimo į ieškinį bei ieškovei ieškinyje prašant tokiu atveju priimti sprendimą už akių, teismas sprendžia, kad yra visos procesinės sąlygos, būtinos užbaigti bylos nagrinėjimą priimant sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, 286 straipsnio 1 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą ir įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą, bei surašo sutrumpintus motyvus.

7. Iš ieškovės pateiktų duomenų nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra buto su rūsiu, esančio adresu (duomenys neskelbtini), Vilnius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendrasavininkai. Kiekvienas bendrasavininkas asmeninės nuosavybės teise valdo po ½ dalį minėto buto. Atsakovui ½ dalis buto priklauso pagal 2015 m. balandžio 15 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą Nr. 1-1848; ieškovei ½ dalis buto priklauso pagal 2015 m. liepos 3 d. Išlaikymo iki galvos sutartį Nr. 1-3296; ieškovės ½ daliai priklausančio buto nustatytas uzufruktas; uzufruktorius trečiasis asmuo E. K..

8. Anot ieškovės, ji nuo nuosavybės teisės į ½ dalį buto įgijimo dienos iki 2019 m. rugsėjo 1 d. viena išlaikė butą, esantį adresu (duomenys neskelbtini); viena dengė visas išlaidas butui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas. Nurodė, kad ieškovė už šildymą (laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) ir daugiabučio bendrijai už administravimą (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.) iš viso sumokėjo 2 651,80 Eur. ieškovės teigimu, nurodyta suma minėtu laikotarpiu ieškovės sumokėta už visam butui, o ne jo daliai teiktas paslaugas. Šias aplinkybes, atlikus formalų įrodymų vertinimą, patvirtina byloje pateiktos sąskaitos, kuriose nurodoma visa buto kvadratūra 50,63 kv. m. Byloje pateikti kvitai patvirtinta, kad ieškovė nurodytais laikotarpiais dengė šildymo ir daugiabučio bendrijai administravimo išlaidas. Byloje pateikta lentelė „Skolos už paslaugas, nepriklausančias nuo vartojimo, paskaičiavimas“, kuri patvirtina, jog ieškovė iš viso laikotarpiu nuo 2015 m. liepos mėn. iki 2019 m. rugpjūčio mėn. sumokėjo 2 651,80 Eur už teiktas paslaugas visam butui, atsakovo skola ieškovei sudaro 1 325,90 Eur (1/2 dalis nurodytų išlaidų).

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Kaip nurodo ieškovė, atsakovas mokesčių už šildymą (laikotarpiu nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d.) ir daugiabučio bendrijai už administravimą (nuo 2015 m. liepos 1 d. iki 2019 m. kovo 1 d.) nemokėjo, todėl ieškovei liko skolingas 1 325,90 Eur. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas su ieškove būtų atsiskaitęs (CPK 178 straipsnis).

10. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas priteisti jai iš atsakovo 1 325,90 Eur skolą (1/2 dalį ieškovės patirtų išlaidų už viso ginčo buto išlaikymą) yra pagrįstas, todėl tenkintinas.

11. Kiti argumentai, atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, nurodytus sprendimo motyvus ir padarytas išvadas, vertintini kaip teisiškai nereikšmingi, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako (įskaitant ir dėl ieškovės ieškinyje nurodytų prašymų trečiojo asmens atžvilgiu (dėl įgaliojimo išreikalavimo, įpareigojimo pranešti atsakovo kontaktus, naujo įgaliojimo pateikimo), nes, teismo vertinimu, jie nesusiję su pagrindiniu reikalavimu dėl skolos priteisimo iš atsakovo).

12. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio l dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, jei įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Šios palūkanos vadinamos procesinėmis. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011; 2012 m. birželio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2012). Atsižvelgiant į tai, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 325,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo yra pagrįstas ir tenkintinas.

13. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 68 Eur dydžio sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6, 10 punktai).

14. Byloje iš viso patirta 14,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškovės J. D. ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei J. D., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 325,90 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus dvidešimt penkis eurus 90 ct) skolos, 5 (penkių) proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą (1 325,90 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2020 m. balandžio 3 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 68 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iš atsakovo E. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 14,88 Eur (keturiolika eurų 88 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka.

Atsakovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnio ir 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė ir tretieji asmenys turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.