Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka pareiškėjo Swedbank, AB atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2011 m. kovo 21 d. nutarties, pagal pareiškėjo (kreditoriaus) Swedbank, AB pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininko P. B..

Aprašomoji dalis

nustatė:

hipotekos lakštu Nr. 01120070015516, 2007-06-13 įregistruotu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriuje, P. B. užtikrindamas iki 2047-05-30 gauto kredito grąžinimą, įkeitė AB bankui „Hansabankas“ (dabartinis pavadinimas Swedbank, AB) skolininkui nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį daiktą – 52,95 kv.m. ploto butą, unikalus Nr. 4400-1058-2313-7006, esantį Kareivių g. 19-29, Vilniuje, sandorio sudarymo metu įvertintą 340 000 Lt (b.l. 57-61).

Pareiškėjas Swedbank, AB 2011-03-17 pirmosios instancijos teismui pateikė AB Lietuvos paštas informaciją apie laiškų įteikimą (b.l. 66).

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas tenkintinas.

CK 4.192 str. 1 d. įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Kartu hipoteka užtikrinamas ne tik pagrindinio, bet ir iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Pažymėtina, jog hipotekos institutą sudarančios materialinės teisės normos suteikia hipotekos kreditoriui privilegijuotą padėtį kitų kreditorių atžvilgiu siekiant priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto. Tokiai specifinei hipotekos kreditoriaus padėčiai užtikrinti, hipotekos instituto esmei išlaikyti būtent ir tarnauja specialiosios proceso teisės normos, įtvirtintos CPK XXXVI skyriuje, kurios suponuoja, kad hipotekos teisėjas tik patikrina, ar egzistuoja visos CK, CPK ir (ar) kituose teisės aktuose nustatytos sąlygos hipotekos keitimui, priverstiniam išieškojimui iš įkeisto turto ir kt., bet nesprendžia ginčų dėl teisės, nagrinėtinų ginčo teisenos tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-28 nutartis c.b. Nr.3K-3-260/2010; 2010-03-02 nutartis c.b. Nr.3K-3-74/2010, 2010-01-11 nutartis c.b. Nr. 3K-3-50/2010 ir kt.). Todėl teisėjų kolegija įvertina tik pačių procedūrų vykdymo dėl hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka teisėtumą, kad kreditorius savo privilegijuota padėtimi naudotųsi nepiktnaudžiaudamas savo teisėmis ir nesudarytų papildomų sunkumų skolininkui. Tokios aplinkybės šiuo atveju sudaro ir atskirojo skundo pagrindą (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Hipotekos kreditoriaus pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo pateikimo ir tenkinimo tvarka bei sąlygos numatytos CPK 558 str. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu, kuris įforminamas dviem etapais: CPK 558 str. 1 d. pagrindu hipotekos kreditoriaus paduotas pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti, o CPK 558 str. 2 d. numatytas hipotekos kreditoriaus pakartotinis kreipimasis su pareiškimu – pagrindas perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti. Tačiau šiuo atveju kreditorius privalo laikytis įstatymo nustatytos pranešimo apie sutarties nutraukimą tvarkos – CK 6.217 straipsnyje numatytais pagrindais nukentėjusi šalis gali sutartį nutraukti vienašališkai, nesikreipdama į teismą. Apie sutarties nutraukimą privaloma iš anksto pranešti kitai šaliai per sutartyje nustatytą terminą, o jeigu sutartyje toks terminas nenurodytas, – prieš trisdešimt dienų. (CK 6.218 str. 1 d.).

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad pareiškėjas šalindamas 2011-02-24 dienos teismo nutartyje nurodytus trūkumus pateikė teismui įrodymus, jog pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo įteiktas skolininko deklaruotos gyvenamos vietos adresu, t.y. Kareivių g. 19-29, Vilniuje (b.l. 66). Tai patvirtina ir papildomai į bylą pateikta AB Lietuvos paštas pažyma apie tai, jog siunta adresuota P. B., Kareivių g. 19-29, Vilniuje, 2011-01-06 buvo įteikta gavėjui asmeniškai. Teisėjų kolegija nagrinėdama atskirąjį skundą prijungė ir vertino šiuos apelianto pateiktus įrodymus (CPK 314 str.).

Pareiškėjas teigia, kad skolininkui P. B. dokumentai buvo įteikti tinkamai, kadangi jie įteikti jo deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, taip pat nurodo, kad bankas nebuvo informuotas apie pasikeitusią skolininko gyvenamąją vietą. Pareiškėjas teigia, kad reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Taip pat, kad pranešimas tapo žinomas nuo to momento, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą. Teisėjų kolegija sutinka su tokia apelianto pozicija, kadangi reikalavimas, jog apie sutarties nutraukimą būtų iš anksto pranešta kitai sutarties šaliai, neturi būti aiškinamas tik kaip asmeninis pranešimo įteikimas. Toks aiškinimas suteiktų sutartį pažeidžiančiai sutarties šaliai nepagrįstą pranašumą ir galėtų skatinti piktnaudžiavimą savo teisėmis. Sutarties šalys privalo bendradarbiauti (CK 6.200 straipsnio 2 dalis) ir savo teises įgyvendinti sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis, 6.200 straipsnio 1 dalis). Dėl to negali būti pateisinamas sutarties šalies elgesys, kai šalis vengia priimti sutarta tvarka siunčiamą pranešimą, nepranešusi pakeičia gyvenamąją vietą, neinformavusi kitos šalies ilgam laikui išvyksta ir pan. Įstatyme konkretizuota šalių sąžiningumo ir bendradarbiavimo pareigą nustatant, kad fizinis asmuo privalo raštu pranešti kreditoriams apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą. Jeigu asmuo šios pareigos neįvykdo, kreditoriai turi teisę siųsti pranešimus bei atlikti kitus veiksmus paskutinėje jiems žinomoje asmens gyvenamojoje vietoje (CK 2.17 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, Civiliniame kodekse įtvirtinta prezumpcija, nustatanti, kad pranešimas tapo žinomas adresatui tuo momentu, kai jis pasiekė adresato gyvenamąją ar verslo vietą (buveinę), išskyrus atvejus, kai adresatas įrodo, kad ne dėl jo ar ne dėl jo darbuotojų kaltės jam nebuvo įmanoma gauti tokį pranešimą (CK 6.166 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB DnB NORD banko v. D.A., bylos Nr. 3K-3-241/2009). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad pranešimas apie sutarties nutraukimą buvo įteiktas skolininko deklaruotos gyvenamosios vietos adresu, todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog duomenų apie pranešimo dėl sutarties nutraukimo įteikimą skolinimui nebuvo pateikta.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai aiškino ir taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias dokumentų įteikimą, todėl priėmė nepagrįstą nutartį (CPK 329 str. 1 d., 338 str.). Dėl išdėstytų aplinkybių skundžiama pirmosios instancijos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartis, kuria pareiškėjo pareiškimas dėl priverstinio skolos išieškojimo laikytas nepaduotu ir grąžintas pareiškėjui, naikintina, o pareiškėjo pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartį panaikinti ir pareiškėjo Swedbank, AB pareiškimo dėl priverstinio skolos išieškojimo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.