Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-11-21 · Administracinė byla Nr. I-1177-320/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2014-11-21Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-01-05Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-11-21
Bylos Nr.
I-1177-320/2014
Teisminio proceso Nr.
3-65-3-00257-2014-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Irena Varžinskienė, Dalytė Zlatkuvienė, Nijolė Čekanauskienė
Pareiškėjas
E. M.
Atsakovas
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Advokatai
Mindaugas Beinaravičius
Administracinė byla Nr. I-1177-320-2014Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00257-2014-8
(s)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 21 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Irenos Varžinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dalytės Zlatkuvienės ir Nijolės Čekanauskienės,

sekretoriaujant Irenai Žemaitienei,dalyvaujant pareiškėjai E. M., jos atstovui advokatui Mindaugui Beinaravičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. M. skundą atsakovams: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriui, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja teismui pateiktu skundu (b. l. 2-5) prašo: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) 2014-06-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini); 2), panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus (toliau- ir VSDFV Panevėžio skyrius) Rokiškio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimą, kuriuo remiantis jai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija; 3) priteisti iš VSDFV Panevėžio skyriaus laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį - 20623,88 litų. Skunde nurodė, kad senatvės pensija jai buvo sumažinta kaip dirbančiai pensininkei pagal Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau - ir Laikinasis įstatymas) 8 straipsnį. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau- ir Konstitucinis Teismas) 2012-02-06 nutarimu konstatavo, jog Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalys (2009-12-09 ir 2010-10-26 redakcijos) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šiose dalyse nurodytiems asmenims, prieštaravo Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau- ir Konstitucija) 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“. Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad valstybėje esant itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai ir dėl to iškilus būtinybei laikinai mažinti paskirtas ir mokamas pensijas, siekiant užtikrinti gyvybiškai svarbius visuomenės ir valstybės interesus, apsaugoti kitas konstitucines vertybes, negalima nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kad asmenims, kurie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, paskirta ir mokama senatvės pensija būtent dėl to būtų sumažinta daugiau nei tiems asmenims, kurie nedirba jokio darbo ir nesiverčia jokiu verslu.

Pareiškėja teismo posėdžio metu palaikė savo skundą, prašė jį tenkinti skunde nurodytais motyvais, paaiškino, kad jai senatvės pensija buvo paskirta 2007 metais, o jos sumažinimo metu pareiškėja dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. Jai senatvės pensija buvo sumažinta du kartus: pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį ir pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį. Todėl ji jaučiasi esanti diskriminuojama prieš kitus pensijos gavėjus. Dėl neišmokėtos pagal antikonstitucinius teisės aktus pensijos dalies ji kreipėsi į VSDFV, tačiau atsakovas tai padaryti atsisakė. Taip pat pareiškėja paaiškino, kad ji nuo 2011 metų susirgo sunkia liga, prasidėjo intensyvus gydymas, buvo 6 chemoterapijos seansai, operacija, vėl taikyta chemoterapija. Liga nėra išgydyta, jai ir toliau reikalingas gydymas, papildomi vaistai, reikia nuolat važinėti į Vilnių, todėl, patenkinus jos skundą, prašo jo vykdymo neatidėti.

Atsakovų atstovai teismo posėdyje nedalyvauja, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jiems tinkamai pranešta.

Atsiliepimas

Atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius savo atsiliepimu teismui (b.l.18-20) su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodo, kad pareiškėjai paskirta senatvės pensija buvo perskaičiuota pagal įsigaliojusio Laikinojo įstatymo nuostatas ir laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama tuo metu galiojusio Laikinojo įstatymo nustatyta tvarka. Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta pensijų mokėjimo tvarka asmenims, turintiems draudžiamųjų pajamų, pareiškėjai senatvės pensijos dydis buvo perskaičiuotas teisėtai pagal šios teisės normos reikalavimus. Pareiškėja 2014-03-14 kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyriaus Rokiškio skyrių su prašymu išmokėti jai sumažintos pensijos dalį, tačiau atsižvelgiant į tai, kad šis sumažinimas buvo teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo pareiškėjai išmokėti jos prašomą negautą pensijos dalį.

Atsakovas VSDFV savo atsiliepimu teismui (b.l.43-46) su skundu nesutinka ir prašo pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą iš esmės tais pačiais motyvais, kaip ir atsakovas VSDFV Panevėžio skyrius. Atsiliepime papildomai nurodo, kad pareiškėjai su 2014-03-14 prašymu kreipusis dėl sumažintos pensijos dalies išmokėjimo bei vėliau pateikus papildomus dokumentus, VSDFV atnaujino pareiškėjos 2014-03-14 pareiškimo nagrinėjimo terminą, įvertinusi pareiškėjos nurodytas svarbias priežastis bei pateiktus šias priežastis pagrindžiančius dokumentus, išnagrinėjo ginčą iš esmės ir nustatė, kad VSDFV Panevėžio skyrius teisėtai ir pagrįstai Laikinojo įstatymo galiojimo laikotarpiu taikė šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, jos buvo taikomos iki Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimo priėmimo ir įsigaliojimo (o Konstitucinio Teismo sprendimų galia nukreipiama tik į ateitį), be to, šiuo metu nėra priimtas joks teisės aktas, nustatantis kompensavimo mechanizmą asmenims, kuriems senatvės pensijos buvo sumažintos taikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymo išmokėti jai 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį. Prašo teismo atsižvelgti į tai, kad pagal Laikinąjį įstatymą neišmokėtų pensijų sumų priteisimas sukeltų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui papildomą naštą, gali kilti grėsmė, kad negalės būti tinkamai vykdomi Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų finansiniai įsipareigojimai visiems išmokų gavėjams, tuo pažeidžiant kitas Konstitucijoje įtvirtintas vertybes ir jų pusiausvyrą. Todėl, jeigu pareiškėjos skundas bus tenkinamas, prašo teismo sprendimo vykdymą atidėti iki 2017-01-01.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjai E.M. VSDFV Rokiškio skyriaus 2009-03-12 sprendimu (duomenys neskelbtini) paskirta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija (toliau- ir Senatvės pensija) nuo 2009-03-02 iki gyvos galvos (b.l.21-22, 35). Laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 pareiškėjai buvo mokama sumažinta Senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį bei Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalį. Pareiškėja prašo jai priteisti neišmokėtos Senatvės pensijos dalį, kuri susidarė jai pensiją perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 8 str.1 d. dėl to, kad ji nurodytu laikotarpiu dirbo ir turėjo draudžiamųjų pajamų. VSDFV Panevėžio skyriaus Rokiškio skyriaus pateikta informacija patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo pareiškėjai paskirta pensija buvo sumažinta ir nebuvo išmokėta 20623,88 litų pensijos suma (b.l.13-14).

Pareiškėja 2014-03-14 prašymu kreipėsi į VSDFV Panevėžio skyrių, prašė išmokėti neišmokėtos Senatvės pensijos dalį, kuri susidarė dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatų, Konstitucinio Teismo 2012-02-06 nutarimu pripažintų antikonstitucinėmis, taikymo (b.l.9-10). Šis prašymas buvo persiųstas VSDFV (b.l.28), kuri 2014-04-16 raštu Nr(duomenys neskelbtini) konstatavo, jog pareiškėja yra praleidusi Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (toliau- ir Pensijų įstatymas) 45 str. (redakcija, galiojusi iki 2012-12-31) nustatytą 3 metų apskundimo terminą ir pasiūlė jai pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą šį terminą atnaujinti (b.l.29-31). Pareiškėja 2014-05-09 pakartotinai kreipėsi į VSDFV, prašė atnaujinti praleistą terminą bei pateikė svarbias termino praleidimo priežastis pagrindžiančius įrodymus -medicininius dokumentus (b.l.11-12, 47-54). VSDFV 2014-06-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) atnaujino pareiškėjos pateikto prašymo nagrinėjimo terminą, išnagrinėjo ginčą iš esmės, konstatavo, jog Senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatas buvo perskaičiuota ir mokama teisėtai bei pagrįstai ir išmokėti pareiškėjos prašomą sumą nėra teisinio pagrindo (b.l.6-7). Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas sprendžia, kad E. M. keliamas ginčas išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka stadijoje buvo išnagrinėtas ir iš esmės išspręstas 2014-06-17 sprendimu. Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau- ir ABTĮ) 32 straipsnį, šalis, nesutinkanti su išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu, turi teisę jį apskųsti administraciniam teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo gavimo dienos. Pareiškėja VSDFV 2014-06-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (6.5)I-5405 gavo 2014-06-20 (b.l.8), skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui padavė 2014-07-10, t.y. nepraleidusi ABTĮ 32 straipsnyje nustatyto termino skundui paduoti.

Valstybinių socialinio draudimo pensijų, tarp jų - ir valstybinių senatvės pensijų, skyrimą ir mokėjimą reglamentuoja Pensijų įstatymas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994-11-18 nutarimu Nr. 1156 patvirtinti Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau – Nuostatai), o 2010-2011 metais valstybinių socialinio draudimo pensijų mokėjimo srityje teisinius santykius reguliavo ir Laikinasis įstatymas. Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje (2009-12-09 redakcija Nr. XI-537) buvo nustatyta, kad valstybinių socialinio draudimo senatvės, ištarnauto laiko pensijų, perskaičiuotų pagal šio įstatymo 6 ir 7 straipsnius, ir kompensacijų už ypatingas darbo sąlygas gavėjams (toliau šiame straipsnyje – pensijų gavėjai), kurie po pensijos paskyrimo draudžiami privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, išskyrus draudžiamus privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 8 ir 9 punktus asmenis, ir turi draudžiamųjų pajamų, mokama pensijos dalis, apskaičiuota taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio draudžiamųjų pajamų dydį. Iš esmės analogiškos nuostatos išliko ir vėlesnėje šios normos redakcijoje (2010-10-26 redakcija Nr. XI-1072).

Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nuostatų, kuriomis reguliuojamas pensijų perskaičiavimas ir mokėjimas valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai, atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ja sudarytos prielaidos perskaičiuojant sumažinti paskirtas senatvės pensijas, neprieštaravo Konstitucijos 23, 29, 52 straipsniams, konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau Konstitucinis teismas, tirdamas Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalių atitiktį Konstitucijai, konstatavo, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse buvo nustatyta, jog tam tikrą darbą dirbantiems ar tam tikru verslu užsiimantiems asmenims, draudžiamiems privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu, vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, senatvės pensijos buvo sumažintos daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Konstitucinis Teismas padarė išvadą, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 dalyse (2009 m. gruodžio 9 d., 2010 m. spalio 26 d. redakcija) nustatytu teisiniu reguliavimu buvo sukurta tokia teisinė situacija, kai asmeniui teko rinktis, ar dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikru verslu ir gauti daugiau sumažintą senatvės pensiją, ar nedirbti jokio darbo ir neužsiimti jokiu verslu ir gauti tokią senatvės pensiją, kokia mokama visiems nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Įstatymų leidėjas, ginčijamu teisiniu reguliavimu sudaręs prielaidas dirbantiems tam tikrą darbą ar užsiimantiems tam tikru verslu senatvės pensijų gavėjams senatvės pensijas sumažinti daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams būtent dėl to, kad jie dirba tam tikrą darbą ar užsiima tam tikru verslu, suvaržė Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą jų teisę laisvai pasirinkti darbą arba užsiimti tam tikru verslu, nes įgyvendinus šią jų teisę, jiems paskirta senatvės pensija vien dėl to, kad jie dirbo tam tikrą darbą ar užsiėmė tam tikru verslu, buvo mažinama daugiau nei nedirbantiems ir jokiu verslu neužsiimantiems senatvės pensijų gavėjams. Todėl pripažino, kad Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis, 2 dalis (2009 m. gruodžio 9 d. redakcija, 2010 m. spalio 26 d. redakcija) tiek, kiek jose nustatytas sumažintų senatvės pensijų mokėjimas šioje dalyje nurodytiems asmenims, prieštaravo Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą“.

VSDFV nurodė, kad E. M. atžvilgiu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas netaikytinas, nes pagal Konstitucijos 107 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 1 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos įstatymas (ar jo dalis) negali būti taikomas nuo tos dienos, kai oficialiai paskelbiamas Konstitucinio Teismo nutarimas, kad šis įstatymas (ar jo dalis) prieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama į ateitį, tačiau nurodė ir išimtį: nagrinėjamoje byloje teismas negali taikyti teisės akto (jo dalies), kurį Konstitucinis Teismas, įgyvendindamas Konstitucijos 102 straipsnio 1 dalies nustatytus įgaliojimus, pripažino prieštaraujančiu Konstitucijai. Konstitucinis teismas pabrėžė, jog kitaip aiškinant Konstitucijos 110 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą draudimą taikyti Konstitucijai prieštaraujantį teisės aktą (jo dalį), būtų paneigtas jos 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos viršenybės principas ir su juo susijęs konstitucinis teisės viešpatavimo imperatyvas, taip pat kiti Konstitucijos viršenybės principo aspektai, tarp jų -Konstitucijos6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas Konstitucijos tiesioginio taikymo principas, šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės ginti savo teises tiesiogiai remiantis Konstitucija esmė, Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos kiekvieno asmens teisės kreiptis į teismą ginant pažeistas konstitucines teises ar laisves esmė. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A-552-519/2013 nurodė, kad teismas, paisydamas įsipareigojimų garantuoti tinkamą ir veiksmingą konstitucinės teisės į pensiją ir nuosavybės teisių gynimą, turi taikyti Konstitucijos 110 straipsnyje nustatytą išimtį iš 107 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos bendrosios taisyklės, kad Konstitucinio Teismo sprendimų galia yra nukreipiama tik į ateitį. Išimtis taikytina ne tik tais atvejais, kai teismas sustabdo bylos nagrinėjimą bei kreipiasi į Konstitucinį Teismą ir prašo spręsti, ar ginčo teisiniams santykiams taikytinas įstatymas ar kitas teisės aktas atitinka Konstituciją, bet ir tuomet, kai asmuo į teismą dėl pažeistų teisių gynimo kreipiasi po to, kai yra priimtas tam tikras Konstitucinio Teismo nutarimas. Priešingu atveju būtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas lygiateisiškumo principas. Be to, teisminėje praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad, kol sprendimas dėl ne visos pensijos mokėjimo nėra galutinis, t. y. gali būti apskųstas, o skundo padavimo atveju – iki skundo išnagrinėjimo, jis negali būti laikomas įvykdytu Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies prasme. Sprendimo įvykdymas (jei teisės normos nenumato išimčių ar ypatingų situacijų) yra galimas tik tuomet, kai nustatytų faktų (šiuo atveju - aplinkybių, kad pareiškėjas atitinka teisės aktuose nustatytas sąlygas tam tikro dydžio pensijai gauti) teisinė kvalifikacija yra baigta. Teisinė kvalifikacija baigiama įvykdžius visą numatytą sprendimo priėmimo procedūrą, įskaitant ir įstatymų nustatyta tvarka ir terminais pateikto skundo išnagrinėjimą teisme, kai išnyksta galimybė sprendimu nustatytas teisinio santykio subjektų teises ir pareigas koreguoti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinės bylos Nr. A-12-219/2004, Nr. A-10-57/2004).

Remdamasis aukščiau nurodytomis Konstitucinio Teismo išvadomis bei atsižvelgęs į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teikiamus išaiškinimus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjos pažeista teisė gali būti efektyviai apginta tik išmokėjus Senatvės pensijos nepriemoką, kuri būtų nesusidariusi, jeigu nebūtų buvęs priimtas ir taikomas Konstitucijai prieštaraujančiu pripažintas senatvės pensijų mažinimą reglamentuojantis teisinis reguliavimas (Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis). Aplinkybės, jog tuo metu, kai pareiškėjai buvo mokama sumažinta Senatvės pensija, dar nebuvo priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas dėl pensijų perskaičiavimą ir mokėjimą valstybėje susidarius itin sunkiai ekonominei, finansinei padėčiai nustatančių teisės aktų pripažinimo prieštaraujančiais Konstitucijai, bei kad pareiškėja į teismą kreipėsi po šio nutarimo priėmimo, nepaneigia E. M. teisės teismine tvarka prisiteisti nepagrįstai neišmokėtos valstybinės senatvės pensijos dalį.

Dėl nurodytų argumentų konstatuotina, kad pareiškėjai, kaip dirbančiai pensininkei, Senatvės pensija pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnį buvo sumažinta neteisėtai, todėl naikintinas VSDFV 2014-06-17 sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini), pareiškėjai priteistina laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalis- 20623,88 litų.

Pareiškėja taip pat prašė panaikinti VSDFV Panevėžio skyriaus Rokiškio skyriaus 2010 m. sausio mėnesio sprendimą, kuriuo remiantis jai nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 buvo mokama sumažinta valstybinė socialinio draudimo senatvės pensija. Kolegija pažymi, kad tokio sprendimo VSDFV Panevėžio skyriaus Rokiškio skyrius jokiu aktu (sprendimu, raštu ar kitokiu aktu) neįformino, todėl nėra priimta jokio administracinio akto, kurį teismas galėtų panaikinti. Dėl tos priežasties pareiškėjos skundas šioje dalyje atmestinas.

Atsakovas VDSFV prašo atidėti sprendimo vykdymo terminą. Tokį savo prašymą VSDFV grindžia Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto vykdymo sunkumais. Konstitucinis Teismas savo 2012-02-06 sprendime akcentavo būtinybę užtikrinti turtinių praradimų, nulemtų dėl Konstitucijai prieštaravusių teisinio reguliavimo taikymo, teisingą kompensavimą. Nagrinėjamojoje byloje teisėjų kolegija atsižvelgia į pareiškėjos sunkią sveikatos būklę. Pareiškėjos paaiškinimai bei byloje pateikti medicininiai dokumentai (b.l.47-54, 64-65) patvirtina, kad ji nuo 2012 metų serga onkologine liga, 2013 metais jai atlikta operacija, pooperaciniu metu skirta chemoterapija su biologine terapija, spindulinis gydymas, hormonoterapija; nuo 2014 m. liepos mėnesio, ligai atsinaujinus, taikoma chemoterapija, gydymas tęsiamas iki šiol. Įvertinusi šią aplinkybę bei vadovaudamasi teisingumo ir protingumo kriterijais, teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo atveju atidėti sprendimo vykdymą pareiškėjos atžvilgiu būtų akivaizdžiai neteisinga. Todėl atsakovo prašymas atidėti sprendimo vykdymą atmestinas.

Pareiškėja taip pat pateikė prašymą priteisti jai byloje turėtas išlaidas- 1200 litų advokato pagalbai apmokėti (b.l.66). Nurodo, kad šias išlaidas sudaro: teisinė konsultacija- 200 litų; skundo surašymas- 700 litų, pasiruošimas posėdžiui ir atstovavimas teisme - 300 litų. Pareiškėjai teisme atstovavo advokatas Mindaugas Beinaravičius pagal 2014-03-14 teisinių paslaugų sutartį Nr.42/20144 (b.l.15). Pareiškėjos turėtos išlaidos – 1200 litų patvirtintos pinigų priėmimo kvitais 2014-07-07 serija LAT Nr.775255 ir 2014-10-29 serija LAT Nr.794504 (b.l.67-68). Pareiškėjos skundas patenkintas, todėl ji įgijo teisę į byloje turėtų išlaidų atlyginimą (ABTĮ 44 str.1 d.)

Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas administracinėse bylose sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau- ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka (ABTĮ 44 str. 6 d.). CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra numatyta Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio (toliau tekste- Rekomendacijos) 8 p. numato maksimalius priteistino užmokesčio už advokato teikiamas teisines paslaugas dydžius: už ieškinio surašymą- koeficientą 3 nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimalios mėnesinės algos (8.2 p.), už atstovavimą teisme- koeficientą 0,15 už kiekvieną atstovavimo valandą teisme.

Rekomendacijų nustatytas maksimalus dydis už skundo surašymą yra 3000 litų (3x1000). Pareiškėjos prašomos priteisti išlaidos už skundo (įskaitant teisines konsultacijas) surašymą šio maksimalaus dydžio neviršija, atitinka bylos apimtį ir sudėtingumą, todėl priteistinos. Teismo posėdis vyko vieną valandą, todėl už atstovavimą teisme pareiškėjai priteistina 150 litų turėtų išlaidų (0,15x1000x1). Iš viso pareiškėjai priteistina 1050 turėtų atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad sumažintą Senatvės pensiją pareiškėjai 2010 metais perskaičiavo ir pradėjo mokėti VSDFV Panevėžio skyriaus Rokiškio skyrius, šios išlaidos priteistinos iš atsakovo VSDFV Panevėžio skyriaus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 44, 45, 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 2, 4 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi,129 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

skundą patenkinti iš dalies.

Panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2014-06-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti E. M. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2011-12-31 dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio taikymo neišmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos dalį – 20 623,88 litų (5973,09 eurų).

Kitą skundo dalį atmesti.

Priteisti E. M. iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus 1050 litų (304,10 eurų) atstovavimo išlaidų.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Kolegijos pirmininkė Irena VaržinskienėTeisėjos Dalytė ZlatkuvienėNijolė Čekanauskienė