Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Kristina Imbrasienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Legal Balance“ ieškinį atsakovui K. S. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkinamas.

Ieškinys pareikštas dėl nedidelės sumos, ginčo dėl ieškinio dydžio ir pagrįstumo nėra, todėl remiantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 441 straipsnio 3 dalimi, surašomi sutrumpinti motyvai dėl skolos priteisimo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad pradinis kreditorius UAB „SB lizingas“ su atsakovu 2022 m. gegužės 15 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 543,25 Eur vartojimo kreditas 72 mėnesių terminui. Pagal sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą, palūkanas ir administravimo mokestį iki 2024 m. gegužės 1 d. Atsakovas sutartinių įsipareigojimų nevykdė, todėl pradinis kreditorius 2023 m. kovo 10 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu sutartį nutraukė ir 2023 m. kovo 17 d. Reikalavimo perleidimo sutartimi visas reikalavimo teises į atsakovą perdavė ieškovei.

Ieškinio reikalavimo pagrįstumą įrodo byloje pateikti rašytiniai įrodymai: 2022 m. gegužės 15 d. vartojimo kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini), periodinio reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2023-03/01, pranešimas apie sutarties nutraukimą, pranešimas apie kreditoriaus pasikeitimą.

Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės 457,73 Eur negrąžinto kredito dalį. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnis numato, jog prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenustato ko kita (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

Atsakovas, pažeisdamas savo sutartinius įsipareigojimus, negrąžino visos kredito sumos nei pradiniam kreditoriui, nei ieškovei, todėl ieškinio reikalavimas dėl negrąžintos kredito dalies tenkinamas, ieškovei iš atsakovo priteisiama 457,73 Eur skola (CK 6.2, 6.38, 6.200, 6.205, 6.873, 6.886 straipsniai, 6.109 straipsnio 1 dalis).

Ieškovė taip pat prašo priteisti 25,45 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas ir 5,45 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotus iki 2023 m. kovo 10 d. vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020, 52 punktas).

Įvertinus tai, kad 25,45 Eur palūkanos bei 5,45 Eur administravimo mokestis paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 10 d.) byloje duomenų, jog atsakovas būtų šias palūkanas ar administravimo mokestį sumokėjęs, nėra, todėl šie ieškovės reikalavimai tenkinami, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 25,45 Eur palūkanos ir 5,45 Eur administravimo mokestis, paskaičiuoti iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 10 d.).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 17 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (457,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 10 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 1 d.).

Pagal kasacinio teismo praktiką (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020), nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, orientacinė negautų pajamų suma gali būti laikoma pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta.

Pagal aukščiau minėtą teismų praktiką, nutraukus sutartį jokie kiti mokėjimai pagal sutartį nebegali būti skaičiuojami. Pažymėtina, kad ieškovės reikalaujamos negautos pajamos šiuo atveju yra prilyginamos mokesčiui už naudojimąsi pasiskolinta pinigų suma. Įvertinęs sutarties sąlygas ir mokėjimo grafiką, teismas sprendžia, kad ieškovės prašomas priteisti negautas pajamas buvo numatyta gauti iš anksto, buvo pagrįstai tikėtasi jas gauti esant tinkamam sutarties vykdymui, o šių pajamų negauta dėl neteisėtų kitos šalies veiksmų. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškovei iš atsakovo priteisiamos 17,00 procentų negautos pajamos (nuostoliai) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (457,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 1 d.).

CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią mokėti praleistas terminas. Kadangi ieškovės reikalavimas priteisti metines palūkanas už priteistą skolos sumą yra pagrįstas, jis tenkinamas ir ieškovei iš atsakovo priteisiamos 5 procentų palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl atsakovo K. S. prašymo išdėstyti skolos mokėjimą dalimis.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsakovas savo atsiliepime nurodo, kad nuo 2022 m. spalio 18 d. iki 2023 m. rugsėjo 1 d. jis buvo įkalinimo įstaigoje, dėl to neturėjo jokių galimybių ne tik vykdyti savo įsipareigojimus tačiau net nežinojo kiek ir kam yra skolingas. Nurodo, kad sutinka su jam pareikštu ieškiniu, nori kuo greičiau išsimokėti visas skolas, bet šiuo metu neturi galimybės sumokėti pilnos sumos. Taip pat nori jog kuo mažiau būtų patirta nuostolių, todėl nori taikiai susitarti su ieškove.

Atsakovui 2023 m. spalio 23 d. nutartyje buvo nurodyta, jog dėl taikos sutarties sudarymo ir sąlygų jis turi kreiptis į ieškovę, tačiau iki bylos nagrinėjimo pradžios, įrodymų, jog jis ėmėsi kokių nors priemonių dėl taikaus susitarimo su ieškove, nepateikta.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad CPK 284 straipsnio nuostatų dėl sprendimo vykdymo atidėjimo taikymas reiškia nukrypimą nuo bendros teismo sprendimo vykdymo tvarkos, todėl teismo sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad spręsdamas dėl teismo sprendimo vykdymo atidėjimo, teismas turi atsižvelgti į abiejų šalių turtinę padėtį, taip pat į kitas svarbias aplinkybes – 1) į tai, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių; 2) turi būti siekiama išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą; 3) taip pat turi būti vadovaujamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Išimtiniai atvejai, pateisinantys įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymo išdėstymą, paprastai galėtų susiklostyti tada, kai nedelsiamas teismo sprendimo priverstinis vykdymas galėtų sukelti aiškiai neproporcingus, sunkius padarinius skolininkams. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad priverstiniu teismo sprendimo vykdymu yra siekiama realiai įvykdyti teisingumą, t. y. pašalinti (kompensuoti) tą žalą, tą išieškotojo teisių pažeidimą, kurį anksčiau savo veiksmais ar neveikimu padarė skolininkai. Vadinasi, vien tik aplinkybė, kad skolininkas tam tikru momentu neturi piniginių lėšų atsiskaityti su išieškotoju, nėra pagrindas išdėstyti, juolab ilgam terminui, teismo sprendimo vykdymą. Prašydamas išdėstyti priteistos skolos mokėjimą dalimis atsakovas nepridėjo jokių jo turtinę padėtį patvirtinančių įrodymų (duomenų apie gaunamas pajamas (pvz., socialines pašalpas, pensiją), turimą turtą (nekilnojamąjį, automobilius), turimus kitus skolinius įsipareigojimus, kasmėnesines prievoles (privalomas išlaidas), pažymų apie šeimos sudėtį ir/ar banko išrašo), taip patį nepateikė įrodymų, kad kreipėsi į ieškovę dėl galimo taikaus susitarimo, todėl atsakovo prašymas dėl skolos išdėstymo dalimis netenkinamas.

Patenkinus ieškinį iš atsakovo priteisiamos ieškovės turėtos 264,00 Eur bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro 22,00 Eur žyminis mokestis ir 242,00 Eur išlaidos už teisines paslaugas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 1 dalis).

Procesinių dokumentų siuntimo išlaidų šioje byloje teismas nepatyrė, todėl jų paskirstymo klausimas nesprendžiamas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 279 straipsniu, 441 straipsnio 3 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį patenkinti.

Priteisti iš atsakovo K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 457,73 Eur (keturių šimtų penkiasdešimt septynių eurų 73 ct) negrąžintą kreditą, 25,45 Eur (dvidešimt penkių eurų 45 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 10 d.) pagal anuiteto metodu sudarytą sutarties grafiką, 5,45 Eur (penkių eurų 45 ct) administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos (2023 m. kovo 10 d.), 17,00 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (457,73 Eur) nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2024 m. gegužės 1 d.), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (488,63 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. spalio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 22,00 Eur (dvidešimt dviejų eurų 00 ct) žyminį mokestį ir 242,00 Eur (dviejų šimtų keturiasdešimt dviejų eurų 00 ct) išlaidas už procesinių dokumentų parengimą.

Atmesti atsakovo prašymą dėl skolos mokėjimo išdėstymo dalimis.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.