Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Nida Solovjovienė, sekretoriaujant Irenai Zamauskienei, dalyvaujant gynėjui adv. Algimantui Kolpertui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. A. ir J. A. bei jų atstovui adv. Algirdui Putnai, teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M. (a.k(duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Biržų m., lietuvis, LR pilietis, vedęs, aukštojo išsilavinimo, ūkininkas, gyv. (duomenys neskelbtini) neteistas,

Kaltinamas pagal LR BK 24 str. 4 d. 187 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

R. M. buvo perduotas teismui pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 4 d. 187 str. 1 d. už tai, kad jis 2012 m. balandžio mėn., nenustatytą dieną Biržų r., T kaime, tyčia, duodamas nurodymą jam dirbančiam asmeniui D. A. nukentėjusiesiems Ji ir A. A. nuosavybės teise priklausantį gręžinį užversti akmenimis ir jį užbetonuoti, ką šis ir padarė, tokiu būdu organizavo tyčinį svetimo - nukentėjusiesiems priklausančio turto – artezinio gręžinio sugadinimą, tuo padarydamas nukentėjusiesiems 19652,82 dydžio turtinę žalą.

Kaltinamasis R. M. dėl jam inkriminuoto šio nusikaltimo padarymo neprisipažino ir paaiškino, kad iš tiesų ūkio reikmėms tenkinti naudojosi gręžinio, esančio T k., vandeniu. Tačiau kadangi gręžinys buvo užbetonuotas, su darbuotoju A. K. prieš daug metų pradaužė betoną apie pusę metro, tada pasimatė, kad yra priversta plytų, kuriose pradaužė apie 5 cm. pločio skylę, pro kurią įkišo 2-3 cm pločio žarną ir taip pasiekė vandenį. Žarną buvo įkišę apie 3-5 metrus gilyn, dar giliau ji nebelindo. Pajungė hidroforą ir taip pumpuodavo vandenį, kurio užteko grikių cecho veikloje. Kai gręžinį nusipirko A, jis išsigręžė savo gręžinį ir liepė tuo metu pas jį dirbančiam D. A. sutvarkyti gręžinį ir parvežti jam priklausančius daiktus: siurblį bei ventiliatoriaus žiedą. A jokio nurodymo užversti gręžinį akmenimis, žvyru ir užbetonuoti nedavė.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltė nepasitvirtino.

Nuk. A. A. parodymais, 2012-01-31 d. kartu su žmona įsigijo vandens artezinį gręžinį, esantį (duomenys neskelbtini) Anksčiau šis gręžinys priklausė bendrovei, o jai iširus – pajininkams, todėl jis iš jų supirko pajus ir taip įsigijo gręžinį, kuris buvo veikiantis. Tuo metu juo naudojosi R. M. ir jam buvo žinoma, kad gręžinį įsigijo jis su žmona, nes ir jis norėjo įsigyti šį vandens gręžinį, tačiau S. Š. jam nepardavė. Balandžio mėnesį R. M. išsigręžė savo gręžinį. Kažkur gegužės mėn. pastebėjo, kad jam priklausančio gręžinio vandens kaltinamasis nebenaudoja ir pamatė, kad jis yra užverstas akmenimis ir užbetonuotas. Jam po kurio laiko D. A., kuris tuo metu dirbo pas R. M. ūkyje, pasakė, kad jam priklausantį gręžinį užversti akmenimis, žvyru ir užbetonuoti davė nurodymą kaltinamasis ir kad tai buvo padaryta šeštadienį, kai niekas nedirba, todėl jis pats ir nematė, kaip buvo užverstas gręžinys. Tokiais veiksmais jam buvo padaryta 19652,82 Lt turtinė žala, kadangi specialistai, apžiūrėję gręžinį nustatė, jog jo nebegalima suremontuoti, o pigiau yra išgręžti naują, o seną reikia likviduoti. Todėl prašo nubausti kaltinamąjį už padarytą veiką ir priteisti visą padarytą žalą.

Nukentėjusioji J. A. nurodė tas pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjęs A. A..

Liud. D. A. parodymais, tuo metu dirbo R. M. ūkyje, buvo 2012 m. balandžio mėnuo, kai jam paskambinęs darbdavys liepė atvykti į darbą šeštadienį, ką jis ir padarė. Atvykus vėl jam paskambino R. M. ir pasakė, kad reikia užversti akmenimis, žvyru ir užbetonuoti artezinį vandens gręžinį, esantį Tabokinės kaime. Jis dar jo paklausė, kodėl, tačiau buvo pasakyta, kad „taip reikia“. Tuo metu jam pačiam nebuvo žinoma, kad tą gręžinį yra įsigiję kiti asmenys. Iki to laiko gręžiniu naudojosi R. M.. Jis tą pačią dieną R. M. nurodymą ir įvykdė. Dirbo vienas, tačiau jo darbą prižiūrėjo R. M. sūnūs S ir J. Į gręžinį primetė apie vieną kubą akmenų, supylė apie vieną kubą žvyro ir viršuje užbetonavo. Prieš tai ištraukė siurblį, kuris buvo įleistas apie 6 metrus gilyn. Tų pačių metų rugpjūčio mėnesį sužinojo, kad vandens gręžinys priklausė A. Apie tai, kad gręžinį užvertė akmenimis, niekam daugiau, be nukentėjusiųjų nesakė.

Liud. P. Š. parodymais, artezinis vandens gręžinys, esantis (duomenys neskelbtini), priklausė bendrovei, jis buvo veikiantis. Paskutiniuoju metu juo naudojosi R. M., kuris iki šio gręžinio buvo išsikasęs tranšėją. Kai gręžinį nusipirko A. A., paaiškėjo, kad jis yra užgriautas. Tą jis sužinojo iš paties A. Jam žinoma, kad kai bendrovė likvidavosi, šis gręžinys buvo užkonservuotas, kad į jį nepatektų gruntiniai vandenys.

Liud. A. V. parodymais, metų nebepamena, tuo metu dirbo pas R. M. ūkyje, kai jiems su K R. M. liepė atkonservuoti artezinį vandens gręžinį (duomenys neskelbtini), ką jie ir padarė, t.y. su plaktuku ir kirstuku pramušė apie 20 cm. užbetonuotą sluoksnį viršuje, po ko pasirodė vanduo, todėl įkišo žarną į jo vidų gal 2-3 metrus, o gal ir giliau, ir pajungė hidroforą. Dar prakasė trasą iki R. M. kruopų fabriko. Akmenų iš gręžinio netraukė, nes jų ten nebuvo. Šiuo metu iš A. A. žino, kad gręžinys yra užpiltas ir jis juo negali naudotis.

Liud. S. Š. parodymais, artezinio vandens gręžinio, esančio (duomenys neskelbtini), savininkais po bendrovės iširimo buvo grupė pajininkų, tame tarpe ir ji su vyru. Gręžinys buvo veikiantis, tačiau po bendrovės iširimo jis buvo užkonservuotas, t.y. viršuje užbetonuotas, kad nepatektų gruntiniai vandenys, tačiau jis nebuvo užverstas. Po kurio laiko juo naudotis ėmė R. M., nors pajininkų leidimo jis ir neprašė. Kadangi iš visų pajininkų pajus už šį vandens gręžinį supirko Ambrazevičiai, o pats gręžinys buvo įregistruotas jos ir sutuoktinio vardu, todėl ji šį gręžinį ir pardavė A. Po kurio laiko iš kaimo žmonių sužinojo, kad po to, kai gręžinį nusipirko Ambrazevičiai, juo nebegalima naudotis, nes jis yra užverstas.

Liud. P. Š. davė analogiškus, kaip ir S. Š., parodymus, parodydamas, kad gręžiniu naudojosi R. M., kuris buvo pastatęs hidroforą.

Liud. R. V. parodymais, dirba R. M. ūkyje. Kiekvieną darbo dieną visi darbininkai 8 val. susirenka ir jiems R. M. duoda nurodymus, ką kiekvienam tą dieną reikia dirbti. 2012 m. pavasarį girdėjo, kaip vadovas davė nurodymą D. A. sutvarkyti gręžinį, tai yra kad jis ištrauktų siurblį ir kad paliktų tvarkingą gręžinį.

Liud. V. K. parodymais, dirba R. M. ūkyje ir jam yra žinoma, kad prieš dvejus metus laiko balandžio mėnesį šeimininkas išsikasė naują vandens gręžinį ir uždarė seną gręžinį. L. D., kurio pavardės nepamena, sutvarkyti seną gręžinį. Kaip jis buvo sutvarkytas – nematė.

Liud. S. P. parodymais, dirba R. M. ūkyje. Prieš dvejus metus, panašiu laiku, atvykus visiems į darbą 8 val. ir R. M. visiems paskirstant darbus girdėjo, kaip šefas liepė D. A. sutvarkyti gręžinį, tai yra sutvarkyti siurblį, žiedą, šiukšles, kad palikti tą vietą tvarkingą. Kaip sutvarkė, nematė. Žino, kad prieš tai į vamzdį buvo įleista žarna, šalia stovėjo hidroforas.

Liud. P. G. parodymais, dirba R. M. ūkyje. Kiekvieną rytą visi darbininkai susirenka prie ūkinių pastatų ir jiems R. M. paskirsto darbus. Jis pats to vandens gręžinio nebuvo matęs nei jį naudojant, nei po to. Tačiau prieš porą metų girdėjo, kaip R. M. D. A. liepė sutvarkyti to gręžinio aplinką, kad kažko nebūtų pridėta, nes išsigręžė naują.

Liud. A. K. parodymais, kai jis dirbo pas R. M. ūkyje, metų jau nepamena, R. M. jį nusivedė į pievas ir vienoje vietoje parodė, kad ten turi būti vandens gręžinys. Toje vietoje buvo virš žemės apie 20 cm išlindęs vamzdis, kuris buvo užbetonuotas. Jis nudaužė betoną ir pamatė, kad giliau yra plytos, kurias pramušė ir ėmė sunktis vanduo, todėl sukišo 2-3 cm pločio žarną į vamzdžio vidų. Tų plytų buvo nedaug, gal iki pusės metro, kelis gabalus plytų pavyko ištraukti, kitų – ne. Skylę pradaužė su štanga. Šalia vamzdžio buvo pastatytas iš lauko pusės siurblys, kuris buvo apsaugotas žiedu, nes jį reikėdavo paruošti žiemai, kad neužšaltų, todėl užpildavo lukštais. Kasant griovį iki cecho dirbo ir A.

Liud. K. T. parodymais, pernai metais į jo firmą kreipėsi A. A., prašydamas įvertinti artezinio gręžinio atstatymo darbus. Į vietą buvo atvykę jo įmonės darbuotojai R, kurie rado užbetonuotą gręžinį, kurį prasigręžė ir smaigu – plieniniu strypu kalė gilyn, tačiau ten, kaip galima spėti, buvo ar akmenys, ar betono gabalai, ar plytos, todėl tuo remiantis ir buvo išduota pažyma, kad belieka tokį gręžinį likviduoti. Papildomai paaiškino, kad iš liudytojo A. K. parodymų matyti, kad ir R. M. šį gręžinį naudojo ne kaip artezinį, nes giluminis siurblys, kaip tai yra arteziniame gręžinyje, nebuvo įleistas, o tik buvo įkišta į vamzdį žarna ir hidroforo pagalba pumpuotas vanduo kaip iš paprasto šulinio ar balos.

Nukentėjusieji savo skundu kaltina R. M. organizavus jų 2012 m. sausio mėn. įsigyto artezinio gręžinio sugadinimą, jiems padarant 19652,82 Lt dydžio turtinę žalą, parodydami, kad iki jiems įsigyjant šį gręžinį, juo naudojosi kaltinamasis, tačiau jiems jį nusipirkus, paliepęs jam dirbančiam D. A. užversti šį gręžinį akmenimis, žvyru ir užbetonuoti. Tuo tarpu byloje surinktais duomenimis, t.y. paties kaltinamojo paaiškinimais, liudytojų A. V., A. K., P. Š. ir S. P. parodymais nustatyta, kad į šio artezinio gręžinio vamzdį buvo įkišta tik žarna, o šalia pajungtas hidroforas, kurio pagalba ir buvo pumpuojamas vanduo. Teismo posėdyje apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) direktorius K. T. parodė, kad veikiantis artezinis gręžinys yra tada, kai laisvas yra visas jo vamzdis ir giluminio siurblio pagalba vanduo paimamas iš giliai, o šiuo atveju matyti, kad vanduo iš šio vamzdžio buvo paimamas naudojant pro skylę įkištą žarną ir pajungus hidroforą, kaip tai daroma paimant vandenį iš paprasto šulinio ar balos. Taigi visi šie duomenys patvirtina, kad R. M. šiuo gręžiniu, kaip arteziniu, nesinaudojo. Tuo tarpu byloje jokių duomenų, kad šiuo arteziniu gręžiniu, iki jį įsigyjant nukentėjusiesiems, būtų buvę galima naudotis pagal jo tikrą tikslinę paskirtį, pateikta nėra. Tiek patys nukentėjusieji, tiek posėdyje apklausti liudytojais P. Š., S. Š. bei P. Š. patvirtino, kad iš tiesų tas artezinis gręžinys anksčiau priklausė bendrovei ir buvo veikiantis, tačiau jai iširus buvo užkonservuotas, t.y. jo viršus buvo užbetonuotas, kad nepatektų gruntiniai vandenys. Nukentėjusieji teismui nepateikė jokių įrodymų, kad prieš įsigydami šį artezinį vandens gręžinį, jie būtų jį apžiūrėję ir patikrinę jo būklę. Kaip teismo posėdyje pastebėjo ir apklaustas liudytoju (duomenys neskelbtini) direktorius K. T., R. M. šio gręžinio vandeniu naudojosi jį paimdamas kaip iš paprasto šulinio, t.y. į vamzdį įkištos žarnos ir šalia pastatyto hidroforo pagalba. Kaltinamojo paaiškinimus apie tai, kad prieš įkišant į šio gręžinio vamzdį žarną, reikėjo išdaužyti betoną, patvirtino ir kartu su juo tuo metu dirbę liudytojai A. V. bei A. K.. A. K. teismui patvirtino, kad išdaužius betoną, giliau matėsi plytos, kurių dalį gabalų jie ištraukę, o kitos likusios, kurias pramušus pasirodė vanduo, todėl buvo įkišta 2-3 cm pločio žarna. Liudytojas K. T. patvirtino teismui, kad pernai metais nukentėjusiojo prašymu jo įmonės darbuotojai pragręžę šio artezinio gręžinio viršuje esantį betoną ir smaigu – plieniniu strypu kalė jį gilyn, tačiau jis atsirėmė į kažką kietą, kas duoda pagrindo manyti, jog ten gali būti akmenys, betono gabalai ar plytos, todėl ir išdavė pažymą, jog artezinis gręžinys yra nepataisomai sugadintas.

Tačiau byloje įrodymų, kad šiuo arteziniu gręžiniu pagal jo tikrąją paskirtį būtų buvę galima naudotis iki nukentėjusiesiems įsigyjant jį iš S. ir P. Š., byloje pateikta nėra. Byloje nustatyta aplinkybė, kad R. M. iš šio gręžinio įleistos žarnos ir šalia pastatyto hidroforo pagalba pumpuodavo vandenį dar neleidžia teigti, kad šis artezinis gręžinys ir tuomet nebuvo nepataisomai sugadintas.

Tuo tarpu baudžiamoji atsakomybė pagal LR BK 187 str. 1 d. kyla tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą. Turto sunaikinimu ar sugadinimu yra suprantamas turto funkcinės paskirties praradimas, t.y. po kaltininko veiksmų tokiu turtu nebegalima naudotis pagal paskirtį. Kaip jau minėta aukščiau, duomenų, kad ir iki nukentėjusiesiems įsigyjant šį gręžinį, juo būtų buvę galima naudotis kaip arteziniu gręžiniu, byloje pateikta nėra. Be to, detalizuojant šio nusikaltimo sudėtį svarbu yra ir tai, kad šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali – turi būti ne tik nustatyti, bet ir įrodyti nusikalstami padariniai, t.y. turi būti sunaikintas konkretus konkrečios vertės turtas, nes atsakomybė pagal BK 187 str. 1 d. atsiranda sunaikinus turtą, kurio vertė nuo 3 MGL iki 250 MGL dydžio, t.y. nuo 390 Lt iki 32500 Lt. Sunaikinto turto vertės nustatymas yra labai reikšmingas kvalifikuojant veiką pagal LR BK 187 str. 1 d., nes jis tiesiogiai apibrėžia ir padarinių, t.y. padarytos žalos dydį, kuris turi būti maksimaliai tikslus ir pagrįstas įrodymais, nes negalima priimti teismo nuosprendžio abstrakčiai nurodant, kad sunaikintas ar sugadintas turtas viršija 390 Lt ir nesiekia 32500 Lt. Tuo tarpu byloje nukentėjusieji, nurodydami, kad jiems buvo padaryta didelė 19652,82 Lt žala, šiai sumai pagrįsti teismui pateikė (duomenys neskelbtini) komercinį pasiūlymą (b.l.8-9), iš kurio matyti, kad šią sumą sudaro naujo artezinio gręžinio įrengimo ir jo sistemų montavimo darbai, transporto išlaidos, vandens cheminė analizė, artezinio gręžinio projektavimo darbai, jo įregistravimas bei sugadinto gręžinio likvidavimas su projektu, jį išregistruojant, t.y. jame nurodytos išlaidos, susijusios su naujo artezinio gręžinio įrengimu ir senojo likvidavimu, tačiau jokių duomenų apie tai, kokia esamo artezinio gręžinio vertė, nėra. Iš byloje esančios pirkimo-pardavimo sutarties (b.l.10-16) matyti, kad nukentėjusieji gręžtinį vandens šulinį (gręžinį) ir vandentiekio bokštą 2012-01-31 d. įsigijo už bendrą 3000 Lt sumą. Tuo tarpu LR BPK 415 str. 2 d., 34 str. 2 d. nustato, kad privatus kaltintojas, dalyvaudamas nagrinėjant bylą pirmos instancijos teisme, be kita ko, palaiko kaltinimą, pateikia įrodymus ir dalyvauja juos tiriant, pateikia pasiūlymus dėl posėdyje ištirtų įrodymų vertinimo. Apibendrintai tai reiškia, kad baudžiamųjų bylų privataus kaltinimo nagrinėjimo procese būtent privatus kaltintojas veikia aktyviai ir privalo teisme įrodyti jo keliamo kaltinimo apimtį, jo pagrįstumą, jam padarytos žalos dydį ir kitas, teisingam bylos išnagrinėjimui reikšmingas aplinkybes.

Šioje byloje nukentėjusieji iš esmės savo kaltinimus R. M., jam paliepus savo darbuotojui sugadinti jų įsigytą artezinį gręžinį užverčiant akmenimis ir užbetonuojant, grindžia liudytojo D. A. parodymais. Iš tiesų teismo posėdyje liudytoju apklaustas D. A. parodė, jog 2012 m. pavasarį jam R. M., pas kurį tuo metu dirbo, liepė užversti akmenimis ir užbetonuoti giluminį gręžinį Tabokinės kaime, ką jis ir padarė. Tačiau šis liudytojas, duodamas parodymus nurodė, kad prieš užverčiant akmenimis, jis iš gręžinio pirmiausiai ištraukė siurblį, kuris buvo įleistas į vamzdį apie 6 metrus gilyn. Nurodė, kad dirbo vienas ir apie tai, kad užvertė gręžinį akmenimis, be nukentėjusiųjų, pas kuriuos pradėjęs dirbti tą patį rudenį apie tai jiems ir pasakė, niekam daugiau nesakė. Tačiau tokius šio liudytojo parodymus, kad į gręžinio vamzdį gilyn buvo įleistas siurblys, paneigia kiti byloje surinkti įrodymai, t.y. liudytojų P. Š., A. V., A. K., S. P. parodymai, kurie parodė, jog į vamzdį buvo įkišta tik žarna, o hidroforas stovėjo šalia, o kad žiemą jis neužšaltų, buvo apšlitinamas apipilant jį grikių lukštais. Tuo tarpu kaltinamasis neigia liepęs D. A. užversti akmenimis ir taip nepataisomai sugadinti artezinį gręžinį. Kitų įrodymų, kurie leistų daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, jog skunde nurodytus veiksmus atliko būtent kaltinamasis R. M., be vienintelio liudytojo D. A. parodymų, kurių dalį paneigia kiti byloje surinkti ir virš aptarti įrodymai, surinkta nėra.

Todėl, esant visiems šiems byloje surinktiems duomenis, R. M. pagal LR BK 24 str. 4 d. 187 str. 1 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Nukentėjusiųjų pareikštas civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtu (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304-307 str., teismas

Nusprendžia:

R. M. pagal LR BK 24 str. 4 d. 187 str. 1 d. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių

Nukentėjusiųjų J. A. ir A. A. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Biržų rajono apylinkės teisme.