Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto G. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutarties, kuria G. S. skundas netenkintas ir Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Akmenės rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Kelių policijos grupės (toliau – Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS KPG) vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 7 d. nutarimas paliktas nepakeistas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS KPG vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 7 d. nutarimu G. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124² straipsnio 2 dalį 1600 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 19 mėnesių už tai, kad 2013 m. balandžio 8 d. apie 16.28 val. (duomenys neskelbtini), esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, transporto priemonę „BMW 325“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavo chuliganiškai, kai tai nebūtina eismo saugumui, akseleruodamas automobilį privertė jį suktis ratu, keldamas pavojų eismo saugumui ir rodydamas nepagarbą aplinkai, šiuos veiksmus atliekant tyčia, tuo pažeidė KET 9, 28 punktų reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą ATPK 124² straipsnio 2 dalyje.

Apelianto nuomone, teismas vadovavosi išskirtinai policijos pareigūnės niekuo nepagrįstais teiginiais, o jo bei liudytojų paaiškinimus vertino kaip šališkus ir juos atmetė. Kiek apeliantui žinoma, net patruliuodami keliuose policijos pareigūnai dirba dviese. Tai pagrįsta, nes du pareigūnai gali objektyviau konstatuoti daromus pažeidimus. Šiuo atveju pareigūnė pati nusprendė, kad jis neva chuliganiškai vairavo, tai yra atliko jau specialistės funkcijas. Kodėl pareigūnė, būdama uniformuota, viešoje vietoje, dienos metu, matant kitiems asmenims (žalio „Žiguli“ vairuotojas) elementariausiai rankos mostu nesustabdė važiuojančio automobilio, tai yra jo (kaip teigia liudytoja) taip ir lieka neaišku. Peršasi išvada, kad pareigūnė stebėjo neva daromą pažeidimą, jo net nebandė užkardyti, tariamo pažeidėjo net nebandė stabdyti ir tik jam pasišalinus paskambino į policijos komisariatą. Nenorėdamas teigti, kad pareigūnė netinkamai atliko savo pareigas, gali teigti, kad policijos pareigūnė jo nurodytų veiksmų jo atžvilgiu imtis ir negalėjo, nes jis tuo metu ir toje vietoje nebuvo. Mano, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių neva jo padarytą nusižengimą, todėl prašo administracinio teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti.

Nurodo, kad nei jis, nei jo šeimos nariai nesupranta kodėl jis yra persekiojamas policijos pareigūnų, todėl ruošia skundą Policijos departamento Imuniteto tarnybai dėl tokių, jo manymu, neteisėtų pareigūnų veiksmų.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. ATPK 256 straipsnyje numatyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. ATPK 257 straipsnyje numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą, t. y. Kelių eismo taisyklių pažeidimą dėl chuliganiškų paskatų, keliantį pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Šio administracinio teisės pažeidimo sudėties, būtinasis požymis yra veikos padarymo motyvas – chuliganiškos paskatos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad chuliganiškos paskatos – tai tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiš­kaus žmo­gaus ar vi­suo­me­nės ne­ger­bi­mo, elemen­ta­rių mo­ra­lės bei el­ge­sio nor­mų nie­ki­ni­mo, kai asmens el­ge­sys yra at­vi­ras iššū­kis visuome­ni­nei tvar­kai, sie­kiant prieš­pas­ta­ty­ti save aplinkiniams, pa­de­monst­ruo­ti nie­ki­nan­tį požiū­rį į juos, ar­ba vi­sai be dings­ties, ar­ba pa­nau­do­jant kaip pre­teks­tą sa­vo veiks­mams ma­ža reikšmę dings­tį (administracinė byla Nr. N444 – 1242/2010). Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad toks automobilio vairavimas nesuderinamas su Kelių eismo taisyklių 4 ir 9 punktuose įtvirtintomis pareigomis eismo dalyvių elgesį grįsti savitarpio pagarba ir atsargumu bei laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai (administracinė byla Nr. N444-1222/2011).

Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad byloje surinktų duomenų visuma neabejotinai įrodo, jog G. S. padarė ATPK 124² straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą. Iš skundžiamos apylinkės teismo nutarties matyti, kad teismas įvertino byloje surinktų duomenų visumą, t. y. administracinio teisės pažeidimo protokole, policijos pareigūnės J. N. tarnybiniame pranešime, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotas aplinkybes, pirmosios instancijos teisme liudytojos J. N., paties G. S. duotus parodymus, kitus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus duomenis. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojos J. N., įspėtos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, kuriuos patvirtina 2014 m. balandžio 8 d. tarnybiniame pranešime, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole, liudytojo (nukentėjusiojo) parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotos aplinkybės. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių manyti, kad policijos pareigūnė J. N. būtų suinteresuota siekti nepagrįstai apkalbėti ir siekti nepagrįstai nubausti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį. Tokių aplinkybių nenurodė ir pats G. S.. Teismas nesiremia paties G. S., taip pat liudytojų L. M. ir G. S. duotais parodymais, kadangi šie parodymai iš esmės prieštarauja byloje surinktų įrodymų visumai, be to administracinėn atsakomybėn patrauktas G. S., jo tėvas G. S., jo draugas L. M. yra suinteresuoti padėti G. S. išvengti administracinės atsakomybės už padarytą pažeidimą, todėl negali būti laikomi objektyviais ir nešališkais.

Apeliantas skunde teigia, kad šiuo atveju pareigūnė netinkamai atliko savo pareigas. Teismas su tokiu vertinimu nesutinka, kadangi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnas privalo gavęs pranešimą apie daromą nusikalstamą veiką ar kitokį teisės pažeidimą arba pats būdamas įvykio liudininku, imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, įvykio vietai bei įrodymams apsaugoti, nusikalstamos veikos liudininkams nustatyti, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymų uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių visumos matyti, kad policijos pareigūnė J. N. išgirdusi triukšmą keliantį automobilį, pamačiusi kylančias dulkes ir įvertinusi tokį vairuotojo elgesį kaip pavojingą kitų eismo dalyvių saugumui, ėmėsi priemonių nustatyti pažeidimą darantį asmenį, t. y. nuvažiavo į aikštelę, kurioje buvo daromas pažeidimas, užfiksavo automobilio, dariusio pažeidimą, valstybinius numerius ir jo vairuotoją, apie pažeidimą nedelsdama telefonu pranešė policijos pareigūnams. Skunde apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnė rankos mostu galėjo jį sustabdyti ar užfiksuoti jo daromą pažeidimą. Teismas atsižvelgdamas į tai, kad iš J. N. duotų parodymų matyti, jog ji su pažeidimą padariusiu automobiliu prasilenkė jam išvažiuojant iš aikštelės, kad ji buvo ne su tarnybiniu automobiliu, daro išvadą, kad J. N. nagrinėjamu atveju neturėjo galimybių sustabdyti ar užfiksuoti pažeidimą padariusio automobilio, elgėsi teisėtai ir pagrįstai.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad Akmenės rajono apylinkės teismas, priimdamas 2014 m. liepos 30 d. nutartį G. S. administracinio teisės pažeidimo byloje, tinkamai pritaikė materialinės ir procesinės teisės normas, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus, teisėtai ir pagrįstai paliko nepakeistą Telšių apskr. VPK Akmenės r. PK VPS KPG vyresniojo specialisto 2014 m. gegužės 7 d. nutarimą, todėl skundžiamos nutarties naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

G. S. apeliacinio skundo netenkinti.

Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 30 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.