Vilniaus apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Punio,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d. ir skirta jam laisvės atėmimo 9 (devynių) mėnesių bausmė, kuri vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, sumažintina vienu trečdaliu ir skirtina 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 2 p. 9 d. V. L. šiuo nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-09 nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2016-04-12 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis ir V. L. paskirta galutinė ir subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2016-01-15 iki 2016-01-16 ir į bausmės laiką įskaičiuota ir atlikta pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 ir 2016-02-09 nuosprendžius bei Vilniaus apygardos teismo 2016-04-12 nuosprendį.

Netenkintinas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. L. nuteistas už tai, kad 2016-01-15, apie 17.13 val., iš prekybos centro „Senukai“, esančio P. Lukšio g. 34 Vilniuje, pasikėsino pagrobti svetimą turtą, veiksmo kamerą „Gopro Hero4 black music“ 449 eurų vertės su apsaugos žymekliu „Voras“ -4.21 eurų vertės.

Tokiais savo veiksmais V. L. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. ir 178 str. 1 d.

Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo sumažinti bausmę vienu ketvirtadaliu, kadangi bausmė nuteistojo manymu, per griežta. Skunde keliamas bausmių bendrinimo klausimas, nuteistasis nurodo, jog 2016-02-09 nuosprendžiu jis buvo dar kartą nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią jis jau buvo nuteistas 2015-08-28 nuosprendžiu.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Nuteistojo V. L. apeliacinis skundas atmestinas.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 20 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Apygardos teismas iš esmės sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais argumentais. Nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde neginčydamas kaltės jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos kvalifikacijos, tačiau prašo sumažinti jam paskirtą bausmę vienu ketvirtadaliu. Taip pat nurodo, jog už tą pačią nusikalstamą veiką ankstesniais teismo nuosprendžiais buvo nuteistas du kartus, kaip galima suprasti iš apeliacinio skundo turinio, dėl to kelia ir bendrinimo klausimą.

Pažymėtina, jog teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Pažymėtina ir tai, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės bylos Nr. 2K-7-576/2006, 2K-118/2011 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Šiuo gi atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas įvertino nuteistojo gailėjimąsi dėl padarytos nusikalstamos veikos, jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir tai pripažino kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nuteistojo atsakomybę sunkinančia aplinkybę apylinkės teismas nenustatė. Skirdamas bausmę už V. L. padarytą nusikalstamą veiką apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį –V. L. pasikėsino padaryti nesunkų nusikaltimą. Teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo V. L. asmenybę. Teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, jog V. L. nusikaltimo padarymo metu buvo ne kartą teistas, taip pat ir už analogiškų veikų padarymą, daug kartų baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu niekur nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, vartojo narkotines medžiagas ir buvo nuo jų priklausomas, nuosprendžio priėmimo metu ir šiuo metu atlieka bausmę pataisos namuose. Be to iš Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, jog nuteistojo V. L. atžvilgiu priimti kiti nuosprendžiai, apelianto apskųsti ir bus nagrinėjami kituose procesuose. Šie duomenys leidžia teisėjų kolegijai daryti išvadą, jog nuteistasis iš ankstesnių teistumų išvadų nedaro, yra linkęs nusikalsti ir tai atskleidžia jo požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo paskirtos bausmės rūšimi bei jos dydžiu, kas kolegijos manymu bus pakankamai efektyvu norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo. Taigi nors nuteistasis V. L. apeliaciniame skunde teigia, kad paskirta bausmė per griežta, tačiau, atsižvelgdamas į anksčiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė nėra per griežta. Pažymėtina ir tai, jog teismas, nuteistajam, vadovaujantis BK 64 ¹ straipsniu, skirtą bausmę sumažino vienu trečdaliu, todėl dar labiau švelninti bausmę apeliacinės instancijos teismui nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu įstatymas nenumato galimybės bausmę mažinti vienu ketvirtadaliu, kaip to prašo nuteistasis apeliaciniame skunde.

Teisėjų kolegija konstatuoja, jog bausmių bendrinimo klausimas skundžiamu nuosprendžiu buvo išspręstas tinkamai.

Apylinkės teismas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 str. 1 d. 2 d. 4 d. 5 d. 2 p. 9 d. V. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę subendrinto su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 nuosprendžiu, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-09 nuosprendžiu, Vilniaus apygardos teismo 2016-04-12 nuosprendžiu paskirtomis bausmėmis. Kadangi 2016-02-02 ir 2016-02-09 nuosprendžiai įsiteisėję, apylinkės teismas pagrįstai juos subendrino su skundžiamu nuosprendžiu bei į bausmės laiką įskaičiavo ir atliktą laiką pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-02-02 ir 2016-02-09 nuosprendžius bei Vilniaus apygardos teismo 2016-04-12 nuosprendį. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys ir į tai, kad atliktos/ neatlikos bausmės laiką skaičiuoja pataisos namų administracija.

Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, jog 2016-02-09 nuosprendžiu jis buvo pakartotinai nuteistas už nusikalstamą veiką, už kurią jis jau buvo nuteistas 2015-08-28 nuosprendžiu. Tačiau toks nuteistojo teiginys vertintinas kritiškai. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO, V. L. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-08-28 teismo baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir skirta jam galutinė 20 parų arešto bausmė. Tačiau pats nuteistasis šį teismo baudžiamąjį įsakymą apskundė, dėl ko minėtas baudžiamasis įsakymas neteko teisinės galios, o nusikalstamos veikos aplinkybės iš naujo buvo nagrinėjamos teisiamajame posėdyje. Šiuo atveju Vilniaus miesto apylinkės teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, V. L. pripažino kaltu, padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str. 4 d. ir 2016-02-09 nuosprendžiu skyrė jam galutinę 20 parų arešto bausmę. Atsižvelgiant į tai, kad apskųstas teismo baudžiamasis įsakymas netenka teisinės galios, teigti, jog už tą pačią nusikalstamą veiką, nuteistasis buvo nuteistas du kartus, nėra jokio pagrindo.

Remdamasi išdėstytu teisėjų kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 41 str., 54 str., nepažeidė, paskirta bausmė teisinga, bendrinimo klausimas išspręstas tinkamai, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos pažeistos nebuvo. Daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo.

Vilniaus apygardos teisme 2016-09-09 buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo, kuriame prašoma valstybės naudai priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 65,66 Eur iš nuteistojo V. L.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks prašymas netenkintinas.

BPK 106 str. 2 d. numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus. BPK 322 str. 1 d. numatyta, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas.

Šioje byloje apeliacinės instancijos teisme gynėja advokatė E. Š. nuteistajam V. L. buvo paskirta vadovaujantis BPK 322 straipsnio 1 dalies nuostatomis, tai yra, jog gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra privalomas. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis teismine praktika, antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo V. L. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

nuteistojo V. L. apeliacinį skundą atmesti.